- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-27
- Bylos Nr.
- e2YT-1638-922/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00098-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Pareiškėjas
- V. N., J. V. S., A. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Nijolė Raulušaitienė
dalyvaujant pareiškėjams V. N., J. V. S., A. N. atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei,
nedalyvaujant pareiškėjui A. N., suinteresuotų asmenų Valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. N., J. V. S. ir A. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai po jų tėvo J. N., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą. Nurodoma, kad pareiškėjų tėvai - G. N. mirė (duomenys neskelbtini), iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Šeimoje gimė trys vaikai, kurie yra pareiškėjai. Dar iki mirties tėvai gyvenamąjį namą perdavė sūnui V. N. bei iki mirties abu gyveno jo šeimoje. Mirus tėvui J. N. liko dirbama jo žemė, kurią ir toliau pareiškėjai visi kartu pradėjo dirbti, tokiu būdu faktiniais veiksmais priėmė savo tėvo palikimą. Ginčų dėl palikimo nėra.
Teismo posėdyje pareiškėjai V. N., J. V. S. bei pareiškėjo A. N. atstovė palaikė pareiškimo reikalavimą, prašė jį tenkinti, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.
Liudytoja O. J. teismo posėdyje nurodė, jog (duomenys neskelbtini) kaime gyvena daugiau nei dvidešimt metų ir pareiškėjų šeimą pažįsta. Šiuo metu ji yra V. N. sugyventinė, tačiau kol buvo gyva jo žmona, ji buvo kaimynė, gyveno šalia pareiškėjų tėvų namo. Po tėvų mirties sodyboje liko gyventi V. N., tačiau visi toliau dirbo žemę, šienavo pievas. Posėdžio metu patvirtino aplinkybes nurodytas pareiškime.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepimais prašo pareiškėjų pateiktą pareiškimą nagrinėti ir priimti sprendimą teismo nuožiūra, atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjai V. N., J. V. S. ir A. N. yra J. N. ir G. N. vaikai. Pareiškėjų tėvas J. N. mirė (duomenys neskelbtini). J. N. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjų tėvo J. N. mirties liko trys žemės sklypai: 0,47 ha ploto, kurio sklypo plano Nr. (duomenys neskelbtini), 1,53 ha ploto, kurio sklypo projekto plano Nr. (duomenys neskelbtini). J. N. žemės ūkio ir kaimo valda 2004-02-28 buvo įregistruota LR žemės ūkio ir verslo registre, jai suteiktas identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). J. N. 2007-01-01 panaudos sutartimi du žemės sklypus laikinai iki 2020 m. leido naudotis ir valdyti R. J., o 2007-12-06 buvo sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutartys J. N. vardu. Iš Varėnos r. sav. 1-ojo notaro biuro notaro R. Miknevičiaus 2018-10-18 rašto Nr. S-88 matyti, jog po J. N. mirties įpėdiniai dėl jo turto paveldėjimo nesikreipė, notarų biure paveldėjimo byla pradėta nebuvo, testamentų registre palikimo priėmimo faktas neregistruotas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).
Bylos duomenys patvirtina pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad jie, būdami vieninteliai J. N. pirmos eilės įpėdiniai, atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus. Pareiškėjai nurodo, kad po tėvo mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl praleido terminą palikimui priimti. Nepaisant to, pareiškėjai priėmė palikimą per įstatymų numatytą terminą pradėdami jį faktiškai valdyti. Byloje yra įrodytos aplinkybės, kad po J. N. mirties, pareiškėjai rūpinosi žeme kartu, ją prižiūrėjo ir tvarkė bendru sutarimu, ir tokiu būdu faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą. Šie faktinio palikimo priėmimo veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys pareiškėjų faktinį turto valdymą. Teiginį, kad palikimas buvo priimtas, pradėjus jį faktiškai valdyti, taip pat patvirtina ir teismo posėdžio apklaustos liudytojos (pareiškėjų kaimynės, vėliau sugyventinės) parodymai, kurie neprieštarauja esamai bylos medžiagai. Pareiškėjai nekilnojamuoju turtu rūpinosi kaip savo turtu, t. y. aktyviais veiksmais priėmė palikimą. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Byloje nėra duomenų apie kitus tos pačios eilės įpėdinius, kurie galėjo ir turėjo būti įtraukti suinteresuotais asmenimis.
Atsižvelgiant į išdėstytą bei į gausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog gyvenimas paveldimame būste po palikėjo mirties, mokesčių mokėjimas, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje 3K-3-382/2010 ir kt.).
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta (bei nustatytinas pareiškime prašomas juridinę reikšmę turintis faktas), jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjams gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. N., gimęs (duomenys neskelbtini), po tėvo J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu pareiškėjams gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.