Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

2014-04-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-300-537/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-04-16
Bylos Nr.
1-300-537/2014
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-00120-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Krušinys
Kaltinamasis
L. P.
Kategorijos
Baudž. byla 1-300-537/2014Teismini proceso Nr. 1-64-1-00120-2014-2
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.6.2; 1.2.14.1.1; (S)
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014-04-16Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, išnagrinėjęs prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, Marijampolės Jaunimo mokyklos 9 klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2014-01-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo, teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 1 d. 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 7.00 val. būti namuose ir tęsti mokslą bei neatlygintinai išdirbti 33 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR 178 str.1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2014 m. sausio mėn. 21 d. 15.00 val. būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš kambaryje sekcijoje esančios dėžutės, slapta pagrobė svetimą turtą-S. K. priklausančius papuošalus, t.y., 3 auksines grandinėles, kurių bendra vertė 1000 Lt., tuo nukentėjusiajam S. K. padarydamas bendrą 1000 Lt. žalą.

L. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 178 str. 1d.

L. P. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad 2014 sausio 21 d., apie 15.20 val., buvo kartu su E. A.. E. pasakė, kad T. skolingas 5 litus ir pasiūlė E. nueiti atsiimti skolą. E. sutiko. T. gyveno Jaunimo gatvėje. Nuėjus prie .T namo laiptinės, paskambino T. ir jis netrukus atėjo. Visi nuėjo į jo namus, duris atrakino T., namuose daugiau nieko nebuvo. Vaikščiojo po visus kambarius, virtuvę ir ieškojo ką nors pavogti. T.paklausė, ar turi kokių auksinių papuošalų. T. nusivedė į kambarį, iš sekcijos baro ištraukė juodą dėžutę ir ją atidarė. Matė, kad dėžutėje buvo dvi auksinės grandinėlės, nešiojamos ant kaklo ir viena grandinėlė, nešiojama ant rankos. T. pasakė, kad grandinėlę ant rankos pasiima. Rankose laikydamas dėžutę su grandinėlėmis, sugalvojo suvaidinti, kad dėžutė krenta iš rankų. Dėžutę nukreipęs į apačią paleido iš savo rankų, o grandinėlės nukrito į kitą ranką. Dėžutę pagavo T.. Tuomet išgirdo, kad grįžta kažkas į namus. T. paėmęs papuošalu dėžutę ją uždarė, net nepažiūrėjęs ar joje yra grandinėlės. Tokiu būdu pavogė dvi auksines grandinėles. E. jo laukė buto koridoriuje, todėl nežino ar jis matė, kaip pavogė dvi grandinėles. E. pavogtus papuošalus parodė išėjus iš T. buto. Vėliau susitiko su K. B. ir paprašė surasti pilnametį asmenį, kuris galėtu nunešti papuošalus į lombardą ir parduoti. K. paskambino V. D., kuris atėjo prie namo laiptinės, kur gyveno T.. V. paaiškino, kad papuošalai yra tėvų ir jie leido parduoti. Nesakė, kad papuošalai vogti. Jis sutiko papuošalus priduoti į lombardą. Susitarė, kad gautus pinigus atiduos, o jam už tai prižadėjo 20 litų. Tą pačią dieną, apie 16 valandą, kartu su V. nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). V. auksinius papuošalus, t.y. dvi grandinėlės ant kaklo padavė dirbusiai pardavėjai, kuri už dvi grandinėlės davė virš 200 litų, kiek tiksliai neprisimena. Pinigus padavė V.. Išėjus iš juvelyrinės parduotuvės, pinigus už grandinėles V. atidavė. Jis iš gautų pinigų padavė 20 litų V., o kitus pinigus išleido savo reikmėms. Patikslino, kad pavogė tris auksines grandinėles, dvi pardavė, o trečią pasiliko sau. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. ( b.l. 44-48).

Nukentėjusysis S. K. paaiškino, kad T. K. yra jo sūnus, bet turi raktą nuo jo buto nors gyvena su motina kitu adresu. 2014-01-24, apie 20.00 val., pastebėjo, kad iš namuose esančio kambario dingo auksiniai papuošalai, kurie buvo padėti į dėžutę, o dėžutė į sekciją. Dingo trys auksinės grandinėlės, kurių bendra vertė 1000 lt. Jis pradėjo klausinėti sūnų ar buvo atsivedęs kokių nors asmenų. Sūnus papasakojo, kad 2014-01-21, apie 15 val., į butą įsileido du vaikus: L. P. ir E. A.. Sūnus buvo skolingas kažkuriam 5 litus. L. pradėjo vaikščioti po butą, klausė ką tėvai turi. L. nuėjęs į koridorių paėmė nuo batų dėžės raktus. Raktus jis numetė į kitą kambarį, o T. nuėjo paimti raktus. Tuomet jį uždarė kambaryje. E. su L. išėjo iš namų. Be to, dingo ir bevertis mobilaus ryšio telefono aparatas. Papildomai paaiškino, kad jam 3 auksinės grandinėlės grąžintos ir dėl jų pretenzijų neturi. Telefonas buvo bevertis, pretenzijų nereiškia. Žala nepadaryta. ( b. l. 14-16).

Liudytojas T. K. paaiškino, kad 2014 sausio mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, į mobilaus ryšio telefoną paskambino L., kuris sakė, kad nori susitikti ir liepė grąžinti skolą – 5 litus. Pasakė, kad pinigų neturi. T. L. pasakė, kad 15.00 val. ateitų į tėčio S. K. namo, esančio (duomenys neskelbtini) kiemą. Sutartu laiku atėjo prie tėčio namo laiptinės susitikti su L.. L. buvo su E.. Jie liepė vestis į tėčio butą. Tėčio bute nieko nebuvo. Įėjęs į butą, L. pradėjo vaikščioti po butą, klausė ką tėvai turi. L. paprašė cigarečių ir jis davė tėčio vieną pakelį cigarečių, kurios stovėjo bare. L. sekcijos bare pamatė stovinčią juodos spalvos dėžutę. Paklausė, kas joje yra. Atsakė, kad nieko nėra. Jis paėmė dėžutę, pažiūrėjo, atidarė ir padėjo atgal, iš jos nieko nepaėmęs. Po to, L., nuėjęs į koridorių, paėmė nuo batų dėžės raktus. Raktus jis numetė į kitą kambarį, o jis nuėjo paimti raktus. L. staiga uždarė jį kambaryje. L. su E. laikė kambario duris, kad negalėtų išeiti. Vienu momentu stipriau truktelėjęs duris pamatė, kad duris laiko tik E., o kur L. tuomet buvo, nematė. Pradėjo verkti ir prašyti, kad atidarytų duris. Netrukus duris atidarė E.. L. buvo užsirakinęs vonios kambaryje. Jam išėjus iš vonios, L. paklausė, ką jis paėmė. L. atsakė, kad pažiūrėtų, tačiau vonios kambaryje stovėję kvepalai buvo savo vietoje. E. su L. išėjo iš namų. Po keleto dienų tėtis pasigedo auksinių papuošalų, buvusių kambaryje stovėjusioje sekcijoje dėžutėje. Tėčiui pasakė, kad buvo atėję pažįstami L. bei E.. Jie galėjo pavogti papuošalus tada, kai laikė jį uždarę kambaryje. ( b.l. 19-20)

Liudytojas E. A. paaiškino, kad 2014 sausio mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, buvo su L. P.. Jis pasiūlė nueiti pas pažįstamą T. atsiimti skolą. T. palaukė prie namo laiptinės, (duomenys neskelbtini)gatvėje. Visi nuėjo į butą, kuriame nieko nebuvo. L. pradėjo vaikščioti po kambarius, o T. jam iš paskos. L., atėjęs į koridorių, paėmė nuo batų dėžės raktus ir numetė į kitą kambarį. Kodėl jis taip pasielgė, nežino. T. nuėjo paimti raktus, o tuomet kambario duris L. uždarė ir laikė uždarytas. T. bandė atidaryti duris, tačiau L. jas laikė stipriai ir jam nepavyko atidaryti. Po to , L. nuėjo į vonią. Ką jis ten veikė, nežino. Tačiau laikė tvirtai uždarytas duris ir T. negalėjo įeiti. Kas vyko toliau, nežino, nes išėjo iš buto į kiemą ir ten laukė L.. Netrukus atėjęs L. P. parodė dvi auksines grandinėles ir sakė, kad rado numestas pas T. bute, todėl paėmė. .L su kažkokiu draugu papuošalus nunešė į lombardą. Jis nematė ir negali pasakyti, kada L. pavogė aukso papuošalus. Jis pasiėmė tik telefono aparatą, kuris neveikė ir T. jį leido pasiimti. Patikslino, kad į butą pas T.ėjo kartu su L. atsiimti skolos. Apie vagystę nebuvo kalbama. ( b.l. 21-22).

Liudytojas K. B. paaiškino, kad 2014 sausio mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur susitiko su L. P. ir E. A.. L. paprašė V. D. telefono numerio ir parodė tris auksines grandinėles, kurias nori nunešti į lombardą. Jis surinko V. D. telefono numerį ir padavė kalbėtis L.. Ką jie susitarė, nežino, nes pokalbio neklausė. ( b.l. 23-24).

Liudytojas V. D. paaiškino, kad 2014 sausio mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, jam paskambino vaikinas ir paprašė ateiti į kiemą. Atėjęs pamatė, kad jo laukia L., kuris pasakė, kad nori aukso papuošalus atiduoti į lombardą, o jis yra nepilnametis, aukso papuošalai yra jo mamos. Parodė tris grandinėles, iš kurių dvi buvo ilgos, o viena ant rankos. Į lombardą nuėjo kartu. Prie lombardo durų L. padavė dvi grandinėles, o vieną pasiliko sau. Lombarde jis padavė grandinėles, o pardavėja jam padavė 274 lt ir kvitą. Viską atidavė L.. Tikrai nežinojo, kad papuošalai vogti, nes L. tvirtino, kad papuošalai priklauso jo mamai. ( b.l. 25-26).

Liudytoja D. J. paaiškino, kad ji dirba lombarde pardavėja. 2014-01-20 į lombardą atėjo du vaikinai. Vienas vaikinas pateikė asmens dokumentą ir dvi grandinėles nešiojamas ant kaklo. Ji nustatė papuošalų kainą ir pasiūlė 274 lt., vaikinai sutiko. Ji išmokėjo pinigus, o vaikinas pasirašė ant kvito. ( b.l. 27-28).

L. P. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, taip pat įrodyta šiais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

2014-01-24 S. K. protokolu – pareiškimu, iš kurio matyti, kad su pareiškimu kreipėsi į Marijampolės apskrities VPK dėl auksinių papuošalų vagystės (b.l.1); įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota vieta, t.y., butas, (duomenys neskelbtini), kuriame buvo aukso papuošalai (b.l.3-7); daiktų pateikimo protokolais (b.l.8;9); įkeitimo kvitu (b.l.10); daiktų (grandinėlių) apžiūros protokolu, kurio užfiksuota, kad apžiūrėta auksinės grandinėlės (b.l.1).

Motyvuojamoji dalis

Įrodyta, jog L. P. pagrobė svetimą turtą. Veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 1d., požymius, nes įrodyta, kad L. P. pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2014 m. sausio mėn. 21 d. 15.00 val., iš daugiabučio namo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė S. K. prikausančias 3 auksines grandinėles, kurių bendra vertė 1000 lt.

Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu.

Teismas konstatuoja, jog L. P. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Vadovaujantis LR BK 54 str., 56 str., 61 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, įvertinus kaltinamojo asmenybę, t.y., jog yra nepilnametis, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro siūlomo dydžio laisvės apribojimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendė:

L. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str.1d. ir nuteisti jį 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 7.00 val. būti namuose bei tęsti mokslą Marijampolės jaunimo mokykloje ir neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos, ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 7.00 val. būti namuose bei tęsti mokslą Marijampolės jaunimo mokykloje ir neatlygintinai išdirbti 27 val. sveikatos priežiūros, globos, ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 4 d. prie šios bausmės pridėti 2014-01-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalį ir subendrintą bausmę paskirti 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 7.00 val. būti namuose bei tęsti mokslą Marijampolės jaunimo mokykloje ir neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos, ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas palikti galioti, po to panaikinti.

Paaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 d. nuo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Raimundas Krušinys