- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-08
- Bylos Nr.
- 2A-1101-567/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis, Neringa Švedienė, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- M. R.
- Trečiasis asmuo
- Želvos vidurinė mokykla
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. R. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-41-675/2010 pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovui A. S., jo įstatyminiams atstovams A. S., J. S., tretysis asmuo Želvos vidurinė mokykla dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl sveikatos sužalojimo, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. R. 2009-04-02 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti solidariai iš A. S. atstovų pagal įstatymą A. S. ir J. S. ir Želvos vidurinės mokyklos 1068,28 Lt turtinės žalos, 10000 Lt neturtinės žalos bei 1800 Lt už advokato paslaugas. Ieškovas nurodė, kad 2008-11-21 M. R. su broliu R. R. iš Tolučių kaimo atvyko į Želvos vidurinę mokyklą, nes buvo mokyklos 99 metų įkūrimo jubiliejus, ten vyko šokiai. Ieškovo klasės draugai Ž. M., M. K., V. G., S. Š.. A. M., N. M. buvo atsinešę sumuštinius ir visi klasėje valgė. Klasės durys į koridorių buvo atidarytos. Koridoriumi ėjo atsakovas A. S., pasižiūrėjęs į klasę, pamatė ieškovą ir pakvietė išeiti jį į koridorių. Atsakovas A. S. pasakė: “nukelsiu tau akinius“. M. R. suprato, kad jis nori muštis ir į koridorių nėjo. Apie 21.30 val. M. R. nuėjo į mokyklos salę, šokdamas su mergina, jis pamatė, kad į salę įėjo jo brolis R. R., jis užlipo ant scenos, kur stovėjo aparatūra. Vėliau atsakovas pakvietė R. R. į koridorių pasikalbėti, ieškovas pamatė, kad prie jo brolio koridoriuje pribėgo atsakovas su savo draugu A. P.. Tai matydamas, ieškovas išbėgo į koridorių. Bėgdamas už kažko užkliuvo, kai atsikėlė, atsakovas A. S. jam smogė ranka į kairįjį skruostikaulį. Nuo suduoto smūgio ieškovui nukrito akiniai, sulūžo jų rėmelis. Ieškovas teigia, jog jam stipriai skaudėjo sutrenktą vietą, dėl to jis kairiąją ranka uždengė kairįjį akį, o gindamasis nuo atsakovo, dešine ranka bandė suduoti, ar pataikė nežino. Nuo 2008-11-21 iki 2008-11-28 ieškovas gydėsi Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje. Atsakovas A. S., smogdamas į veidą, padarė kraujosruvas kairės akies vokuose ir po kairės akies jungine, kairiojo skruostikaulio lūžimą, kas komplikavosi į kairiojo trišakio nervo II šakos neuropatiją. Dėl šio konflikto Ukmergės rajono policijos komisariate buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 88-0963-08. 2009-02-11 Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro D. Ž. nutarimu baudžiamoji byla buvo nutraukta. Baudžiamojoje byloje ieškovas M. R. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2004). Nepilnametis nuo 14 iki 18 metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais kai nepilnametis neturi turto ar uždarbio, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai (LR CK 6.250 str., 6.276 str. 1, 2 d., 6.283 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. ir jo įstatyminiai atstovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydami atmesti ieškinį, kaip nepagrįstą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-11-21 atsakovas buvo Želvos mokyklos įkūrimo jubiliejuje, kur mokyklos salėje vyko diskoteka. Atsakovui būnant salėje ant scenos prie aparatūros, priėjo mokytoja L. M. ir paprašė atsakovą ir A. T. pasaugoti aparatūrą. Atsakovui pamačius, kad ant scenos užlipo ieškovo brolis R. R., kuris buvo neblaivus, atsakovas paprašė, kad jis nuliptų, nes baiminosi, kad R. R. nelįstų prie aparatūros. R. R. pradėjo prieštarauti ir stumtelėjo rankomis atsakovui į krūtinę. Po 10 min. A. S. su A. P. ėjo koridoriumi, anglų kalbos kabinete pamatė R. R., kuris rodė atsakovui gestus, iš to jis suprato, kad kviečia muštis. A. S. pakvietė R. R. į koridorių pasiaiškinti. R. R., išėjęs į koridorių, sudavė į kairįjį antakį, atsakovas nugriuvo ant grindų, gulintį jį spardė R. R.. Atsakovas teigia, jog visų šių konfliktų metu šalia atsakovo niekada nebuvo M. R.. Tą vakarą jie nebendravo.
Želvos vidurinė mokykla pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama:
1) atmesti ieškinį dėl patirtos 1068,28 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos bei 1800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo;
2) pakeisti atsakovo Želvos vidurinės mokyklos procesinę padėtį, patraukiant ją byloje trečiuoju asmeniu. Nurodė, kad iš ikiteisminio tyrimo Nr. 88-1-00963-08 esančių liudytojų paaiškinimų matyti, kad paties įvykio, kada buvo sumuštas ieškovas M. R. liudytojai nematė, mokyklos renginio metu budėję pedagogai taip pat apie įvykį nebuvo informuoti. Byloje esantys duomenys neįrodo Želvos vidurinės mokyklos kaltės. Vertinant LR CK įtvirtintus žalos atlyginimo principus, įstatymo leidėjas yra aiškiai nustatęs, kad padarytą žalą asmens sveikatai, turtui privalo atlyginti už žalą atsakingas asmuo (LR CK 6.250 str., 6.276 str.). Želvos vidurinė mokykla nėra atsakinga už ieškovui M. R. dėl sveikatos sužalojimo padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Jeigu ieškovas M. R. atsakovo A. S. buvo sužalotas mokyklos patalpose, tai akivaizdu, kad mokiniai pažeidė Ukmergės rajono Želvos vidurinės mokyklos vidaus tvarkos taisykles (58 p.), kuriose nurodyta, kad moksleiviai privalo pagarbiai elgtis su bendraamžiais, vyresniais bei kitais mokyklos bendruomenės nariais.
Žemesnės instancijos teismas
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2009-07-13 protokoline nutartimi tenkino atsakovo Želvos vidurinės mokyklos prašymą ir nutarė pakeisti atsakovo Ukmergės rajono Želvos vidurinės mokyklos procesinę padėtį į tretįjį asmenį.
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2010-02-22 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nusprendė priteisti iš ieškovo M. R. 59,70 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, 1200 Lt teisinės pagalbos išlaidų atsakovo A. S., įstatyminiai atsakovo atstovai A. S. ir J. S., naudai ir 1200 Lt teisinės pagalbos išlaidų trečiojo asmens Želvos vidurinės mokyklos naudai. Teismas nurodė, kad ieškovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir paaiškino, kad 2008-11-21 vakare jis buvo išgėręs pusantro butelio 0,5 l talpos alaus. Atsakovas taip pat buvo išgėręs. Eidamas koridoriumi, atsakovas jam pasakė „ateik, nukelsiu aš tau akinius“, tačiau ieškovas į tai nesureagavo, nes nenorėjo veltis į muštynes. Ieškovui būnant kabinete, prasidarė durys, ir atsakovas pradėjo kibti prie ieškovo brolio. Brolis po kelių kvietimų išeiti į koridorių pasikalbėti, išėjo, kur jį pradėjo pulti atsakovas su A. P.. Ieškovas suskubo broliui į pagalbą, tačiau jam kažkas pakišo koją ir jis pargriuvo. Nespėjęs atsitiesti pamatė, kad atsakovas trenkė jam į kairįjį skruostikaulį. Ieškovą su atsakovu išskyrė A. T.. Nurodė, kad tą įvykį matė N. M., V. G., Ž. M.. Iki incidento ieškovas su atsakovu susipykę nebuvo, vienas kitą pažinojo. Ieškovas teisme taip pat paaiškino, kad dėl sumušimo jautė dvasinį, fizinį skausmą, kadangi veidas buvo sudaužytas, po įvykio draugai beveik nebendrauja, nesako, kodėl taip elgiasi. Dėl to išsivystė vidinė depresija. Ieškovas po šio įvykio nėjo į išleistuves. Atsakovas A. S. posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad 2008-11-21 eidamas mokyklos koridoriumi pamatė ieškovo brolio R. R. jam rodomą ženklą, reiškiantį ketinimą muštis. Tada atsakovas pakvietė jį į koridorių pasiaiškinti. Koridoriuje R. R. trenkė jam į smilkinį, po ko atsakovas nugriuvo, o R. R. pradėjo jį spardyti. Atsakovą gynė A. P. ir A. T.. Tą įvykį matė A. T., A. P., E. I., L. S. ir R. M.. Atsakovas mano, kad konfliktą pradėjo R. R., o nukentėjo ieškovas M. R.. Pažymėjo, kad tą vakarą jis nebuvo išgėręs. Atsakovo įstatyminiai atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus. Atsakovas faktą, kad sudavė ieškovui, neigia, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje aiškino, kad konfliktą išprovokavo ieškovo brolis R. R., rodydamas gestus, reiškiančius ketinimą muštis, be to, pats atsakovas turėjo gintis nuo R. R., todėl objektyviai negalėjo matyti, nuo ko nukentėjo ieškovas. Aplinkybę, kad pats atsakovas buvo mušamas, patvirtino liudytojai A. P., A. T., L. S., E. I.. Teismas nustatė, kad be ieškovo ir atsakovo įvykio vietoje buvo ir kitų asmenų, tarp jų R. R., A. P., A. T.. Siekiant nuraminti tarp R. R. ir atsakovo kilusį konfliktą, ar apginti atsakovą, jie taip pat buvo įsivėlę į muštynes. Teismas padarė išvadą, kad ieškovui iš tikrųjų buvo sužalota sveikata, tačiau, kad tai padarė atsakovas ir kad tarp atsakovo veiksmų bei žalos yra priežastinis ryšys, ieškovas neįrodė. Liudytojų parodymai patvirtino tik įvykusias muštynes, tačiau nė vienas jų nematė, kad atsakovas darė neteisėtus ieškovo nurodytus veiksmus, dėl kurių ieškovui buvo padaryta žala (LR CK 6.247 str. – 6.249 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas M. R. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010-02-22 sprendimą, priteisti solidariai iš A. S. atstovų pagal įstatymą A. S., J. S. ir Želvos vidurinės mokyklos 1068,28 Lt turtinės žalos, 10000 Lt neturtinės žalos bei 1800 Lt už advokato paslaugas. Apeliacinio skundo argumentai.
1) Ukmergės rajono apylinkės teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo praktikos. Dėl šio konflikto Ukmergės rajono policijos komisariate buvo iškelta baudžiamoji byla. 2009-01-22 Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro D. Ž. nutarimu baudžiamoji byla nutraukta. M. R. pripažintas nukentėjusiuoju ir įgijo teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tačiau baudžiamojoje byloje nustatyta atsakovo A. S. kaltė. Baudžiamoji byla nutraukta, tačiau apeliantui turtinė ir neturtinė žala padaryta tyčiniais veiksmais. Šioje civilinėje byloje turėtų būti taikomas teismo precedentas. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami, kai tai yra neišvengiamai būtina (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2003, 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Baudžiamojo procesų išlaidų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. Civilinėje byloje nustatyta, kad baudžiamoji byla nutraukta, tačiau atsakovas nėra išteisintas. Ne civilinio, o baudžiamojo proceso tvarka nagrinėjami ieškovo argumentai dėl tokių procesinių išlaidų vertinimo, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos protokolo Nr. 1, iš dalies pakeisto protokolu Nr. 11, 1 str. taikymo aspektu (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2008). Teismas savo iniciatyva turi priteisti bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas (LR CPK 96 str. 1 d.). Iš atsakovų turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-632/2006).
2) Dėl sumušimo apeliantas jaučia dvasinį skausmą. Veidas buvo sudaužytas, po įvykio draugai beveik nebendravo, išsivystė vidinė depresija. Atsakovas A. S. savo veiksmais padarė apeliantui M. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Po traumos jam tirpsta kairysis skruostas, viršutinė lūpa, dažnai skauda kairysis smilkinys. Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarime konstatuota, kad A. S. neigia sudavęs smūgį M. R., tačiau šie jo parodymai paneigti objektyviais duomenimis, bet nekonkretizuota, kokie tai objektyvūs duomenys. Nutarime nurodyta, kad A. S. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, numatytų LR BK 138 str. 2 d. 8 p., tačiau jis nėra subjektas, todėl jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo byloje ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai skiriasi. Ukmergės rajono apylinkės teismas neobjektyviai įvertino liudytojų parodymus.
3) Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2004). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numatė piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtą skriaudą (LR CK 6.250 str. 6.283 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas A. S., atstovai pagal įstatymą A. S. ir J. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydami jį atmesti ir palikti galioti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010-02-22 sprendimą. Nurodė, kad teismas pagrįstai kritiškai vertino apelianto brolio R. R. parodymus, nes jis yra suinteresuotas bylos baigtimi dėl giminystės santykių su ieškovu. Neaišku, kada, kokiomis aplinkybėmis ir kur buvo sužalotas ieškovas. Į gydymo įstaigą jis buvo pristatytas neblaivus. Ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimų, kad A. S. padarė turtinę ir neturtinę žalą. Apelianto pateikti teisminės praktikos precedentų pavyzdžiai nėra tapatūs faktinėms aplinkybėms apeliaciniame skunde, todėl nėra pagrindo remtis minėtais precedentais.
Tretysis asmuo Želvos vidurinė mokykla pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti kaip nepagrįstą ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010-02-22 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto M. R. trečiojo asmens naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, pateikdamas apeliacinį skundą, apeliantas keičia Želvos vidurinės mokyklos procesinę padėtį į atsakovo. Parengiamajame teismo posėdyje M. R. sutiko Želvos vidurinės mokyklos procesinę padėtį pakeisti iš atsakovo į trečiojo asmens. Byloje esantys duomenys neįrodo trečiojo asmens Želvos vidurinės mokyklos kaltės. Apeliantas skunde pakartoja ieškinyje jau nurodytas bylos aplinkybes, motyvuoja, kad teismas neobjektyviai vertino liudytojų parodymus, tačiau nepateikia jokių pagrįstų argumentų, dėl kokių priežasčių jis laiko, kad teismo sprendimas neobjektyvus. Nagrinėjant civilinę bylą, buvo pateikti papildomi įrodymai, detaliai apklausti liudytojai, įrodymai teisingai įvertinti, sulyginant juos su ikiteisminio tyrimo byloje surinktais įrodymais. Želvos vidurinė mokykla nėra atsakinga už apeliantui M. R. dėl sveikatos sužalojimo padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio pareiškime yra nurodomas materialinis teisinis reikalavimas – ieškinio dalykas. Ieškinį taip pat sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių turinį ir apimtį lemia faktinės pažeidimo aplinkybės. Reikalavimas turi būti grindžiamas faktais, patvirtinančiais asmens turimą teisę ar interesą, taip pat faktais, patvirtinančiais asmens teisės ar intereso pažeidimą arba ginčijimą. Tai yra ieškinio pagrindas, kurį būtina įrodyti, todėl ieškinyje nurodžius tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) bei pa(si)rinkus teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką). Tik ieškovas turi teisę išreikšti savo valią žodžiu ir raštu, prašydamas pakeisti atsakovo procesinę padėtį į trečiojo asmens ir atsisakydamas pareikštų ieškinio reikalavimų vieno iš atsakovų atžvilgiu nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad teismas atsakovo prašymu negali pašalinti jo iš atsakovų ir pakeisti atsakovo procesinę padėtį į trečiojo asmens statusą.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2009-07-13 parengiamojo teismo posėdžio metu (b.l. 86) protokoline nutartimi tenkino atsakovo Želvos vidurinės mokyklos atstovo advokato V. K. prašymą pakeisti Želvos vidurinės mokyklos procesinę padėtį į trečiojo asmens. Byloje nėra duomenų, kad 2009-07-13 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovui M. R. buvo suteikta galimybė žodžiu ir raštu išreikšti sutikimą dėl atsakovo Želvos vidurinės mokyklos procesinės padėties pakeitimo į trečiojo asmens ir ieškinio reikalavimų atsakovo Želvos vidurinės mokyklos atžvilgiu atsisakymo, nes byloje ieškiniu pasirinktas teisių gynimo būdas nebuvo pakeistas, atsisakant reikalavimo vieno iš atsakovų atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teisme 2009-07-13 parengiamojo teismo posėdžio protokole nurodyta aplinkybė, kad po atsakovų advokatų prašymų kiti posėdžio dalyviai prieštaravimų dėl pareikštų prašymų nepareiškė, nesuteikė pirmosios instancijos teismui teisės atsakovo Želvos vidurinės mokyklos procesinę padėtį pakeisti į trečiojo asmens, nes ieškovas nedavė tam sutikimo nei žodžiu, nei raštu ir neatsisakė ieškinio reikalavimų Želvos vidurinės mokyklos atžvilgiu.
Pirmosios instancijos teismas 2009-04-02 pateiktą ieškinį (b.l. 1-6) priėmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ieškovui, kaip šaliai, pareiškus ieškinio reikalavimus – priteisti solidariai iš A. S. atstovų pagal įstatymą A. S. ir J. S. ir Želvos vidurinės mokyklos 1068,28 Lt turtinės žalos, 10000 Lt neturtinės žalos bei 1800 Lt už advokato paslaugas, įstatymas nenumato galimybės teismo nuožiūra suformuluoti ieškinio dalyką dėl ieškovo pa(si)rinkto teisių gynimo būdą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 42 str., 141 str., 230 str., nes teismas nebuvo paskyręs termino ieškovui visiškai suformuluoti reikalavimus ir jų pagrindą.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, priimant teisingą sprendimą. Tai, kad teismas nebuvo paskyręs termino ieškovui visiškai suformuluoti savo reikalavimus ir jų pagrindą, yra esminis procesinis pažeidimas, nes jo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimų galutinis suformulavimas ir šalių procesinės padėties pakeitimas apeliacinės instancijos teisme negalimas (LR CPK 115 str., 138 str., 143 str., 312 str., 313 str.). Šis procesinis pažeidimas sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 1 p.). Kadangi šiuo atveju bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes tai ribotų byloje dalyvaujančių asmenų apeliacijos teises ir blogintų apelianto padėtį, kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 313 str.). Nurodyti procesiniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui (CPK 329 str. 1 d.). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes jie yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apelianto priėmimu (CPK 313 str.). Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas visa apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, nagrinėtina byla (LR CK 1.5 str., 4.73 str. 3 d., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 13 str., 41 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2010).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.