- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-04
- Bylos Nr.
- 2-231-841/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-04626-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Mataitienė
- Ieškovas
- AB Ūkio banko
- Atsakovas
- R. G., D. G., E. J.
- Advokatai
- Andželika Meškaitė
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant ieškovo AB Ūkio banko atstovei advokatei A. V., atsakovų atstovei advokatei Andželikai Meškaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB Ūkio banko ieškinį atsakovams R. G., D. G. ir E. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009-08-04 Pirkimo-pardavimo sutartį Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ginčo turto garažo bokso Nr.1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir išieškojimą nukreipti į ginčo sandoriu perleistą nekilnojamąjį turtą; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009-09-04 Pirkimo-pardavimo sutartį Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kitų statinių (inžineriniai)- kiemo statiniai, unikalus (duomenys neskelbtini) sav. perleidimo ir išieškojimą nukreipti į ginčo sandoriu perleistą nekilnojamąjį turtą, bei priteisti ieškovo naudai iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdyje ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismui paaiškino, kad 2007-05-22 tarp ieškovo ir UAB „Justrama" pasirašyta Kredito sutartis Nr.KR01-085/07, pagal kurią ieškovas UAB „Justrama" suteikė 1 203778 Lt kreditą. Vėliau šalių pasirašytais susitarimais buvo pakeistos Sutarties sąlygos - kredito grąžinimo terminai, kredito suma ir valiuta. Atsakovas R. G., kaip solidarus skolininkas, prisiėmė įsipareigojimus Bankui, 2009-06-25 pasirašydamas su Banku Laidavimo sutartį Nr. 01-291/09, kuria įsipareigojo atsakyti Bankui visu savo turtu, jeigu UAB „Justrama" neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles pagal Sutartį. 2010-03-22 Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „Justrama" buvo iškelta bankroto byla, 2010-04-14 Bankas pareiškė kreditorinį reikalavimą Nr.184, kuriuo pagal 2007-05-22 Kredito sutartį Nr.KR01-085/07 reiškiamas reikalavimas dėl negrąžintos 1 033 086,06 Lt skolos. Atsakovas R. G., būdamas vienintelis UAB „Justrama" akcininkas ir žinodamas apie prisiimtus ir neįvykdytus skolinius įsipareigojimus, siekdamas išvengti atsiskaitymo su ieškovu, 2009-08-04 sudarė Pirkimo- pardavimo sutartį, reg. Nr.2378, pagal kurią jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą- garažo boksą Nr.(duomenys neskelbtini) perleido D. G.; taip pat 2009-09-04 sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, un. Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, un. Nr. (duomenys neskelbtini) garažą, un. Nr. (duomenys neskelbtini). kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, un. Nr. (duomenys neskelbtini). perleido E. J.. Minėtus ginčijamus sandorius atsakovas sudarė praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai jis Laidavimo sutarties pagrindu prisiėmė atsakomybę atsakyti visu savo turtu, jei laiku ir tinkamai UAB „Justrama" neįvykdys skolinių įsipareigojimų Bankui pagal Sutartį. Šie ginčo sandoriai akivaizdžiai pažeidžia ieškovo (kreditoriaus) interesus, todėl pripažintini negaliojančiais pagal CK 6.66 str. Apie tai, jog buvo sudaryti ginčo sandoriai, Bankas sužinojo 2010-04-23 dieną, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išsiėmęs išrašus, todėl įstatymo nustatytas vienerių metų terminas ieškiniui pareikšti (CK 6.66 str. 3 d.) bei ginčyti turto perleidimo sutartis nėra praleistas. Ieškovo manymu, dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų sudarant ginčo sandorius, Bankas prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus skolininko R. G. turto sąskaita, atsakovas sandoriais siekė išvengti prievolės įvykdymo, jis neteko realaus nekilnojamojo turto, jokio kito turto ar/ir pajamų, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, atsakovas neturi. Ieškovo atstovė teigė, kad Bankas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui R. G.; ginčijami sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises; ginčijamų pirkimo pardavimo sutarčių atsakovas sudaryti neprivalėjo; šių sandorių dalyviai yra nesąžiningi, nes sudarė sandorį, siekdami sumažinti atsakovo mokumą ir išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi perleistu turtu, atsakovas po sandorių sudarymo tapo nemokus. Apie ketinimus parduoti turtą atsakovas banko neinformavo. Esant šioms aplinkybėms, ginčo sandoriai pripažintini negaliojančiais CK 6.66, 6.67 str. pagrindu. Taip pat ieškovas savo reikalavimus grindė LR CK 6.123 str., 6.6 str. 5 d. bei paaiškino, kad kreditoriaus reikalavimo teisė atsakovui R. G. yra galiojanti, kadangi nei UAB ,,Justrama", nei atsakovas nėra įvykdę prievolės pagal Sutartį.
Šalies argumentai
Atsakovų atstovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismui paaiškino, kad atsakovai neginčija ieškinyje išdėstytų faktinių aplinkybių, kad atsakovas R. G., būdamas UAB „Justrama" direktoriumi, pasirašė su ieškovu Laidavimo sutartį Nr. 01-291/09, kuria laidavo už UAB „Justrama" prievolę pagal Kredito sutartį Nr. KR01-085/07. Atsakovų atstovė tvirtino, kad ieškovas neturi pagrindo reikšti ieškinį (actio Pauliana) dėl parduoto ieškinyje nurodyto nekilnojamojo turto, nes tam nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos Kredito sutarties Nr. KR01-085/07, kuri buvo sudaryta su UAB „Justrama", ieškovas suteikė atsakovo įmonei 1 203 778 Lt kreditą. Pagal Kredito sutartį įmonė bankui įkeitė: „Justrama" paprastąjį vekselį paskolos sumai, esamas lėšas ir būsimas įplaukas į įmonės banko sąskaitą ieškovo banke, įmonės atsargas (ne mažiaus, kaip už 1.000.000 Lt), esančias įmonės sandėliuose bei išvardintose parduotuvėse, 56/100 gamybinio pastato (unikalus numeris 2994-0007-8010), 60/100 administracinio pastato (unikalus numeris 6598-6000-9017). Apsaugant ieškovo interesus, sutartyje buvo numatyta papildoma sąlyga „Prievolių pagal šią sutartį užtikrinimui Kredito gavėjas (įmonė) perduoda ir įkeičia Bankui visas esamas ir būsimas lėšas, esančias sąskaitose Banke, tiek sutarties sudarymo momentu, tiek vėliaus atidarytuose, o taip pat reikalavimo teises išmokėti lėšas ir palūkanas..." Kreditą gavusiai įmonei dar buvo numatyta pareiga apdrausti įkeistą turtą. Kredito sutartis buvo sudaryta 2007-05-22 ir iki 2009-06-25 papildomų prievolės užtikrinimo būdų nebuvo taikoma. Po dviejų metų, esant įkeistam įmonės turtui, produkcijai, piniginėms lėšoms sąskaitose ir net turtinėms teisėms, ieškovas sudarė su fiziniu asmeniu - atsakovu R. G. - Laidavimo sutartį, tikslu neva užtikrinti 1 203 778 Lt kredito grąžinimą. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos Laidavimo sutarties Nr. 01-291/09, bankas turėjo teisę tikrinti laiduotojo turtą, tačiau joks atsakovo R. G. turtas papildomai bankui nebuvo įkeistas, todėl abejotina, ar laidavimo sutartis, sudaryta su fiziniu asmeniu, galėjo užtikrinti įmonei UAB „Justrama" suteiktos paskolos, kurios dydis viršijo vieną milijoną litų, grąžinimą. Akivaizdu, kad atsakovas R. G., sudarant Laidavimo sutartį, neturėjo jokių realių finansinių galimybių grąžinti ieškovui 1.203.778 Lt dydžio paskolą, nes neturėjo tam, nei piniginių lėšų, nei turto. Sudarant laidavimo sutartį ieškovui buvo žinoma, kokį turtą turi atsakovas R. G., tačiau šio turto įkeisti nereikalavo galimai dėl to, kad laiduotojo turimo turto vertė buvo nedidelė ir šis turtas realiai nebūtų užtikrinęs UAB „Justrama" prievolės pagal nurodytą Kredito sutartį Nr.KRO1-085/07. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, atstovė teigė, kad Laidavimo sutartis realiai neužtikrino jokių ieškovo turtinių interesų nuo pat sudarymo momento, todėl ieškovas neturi pagrindo teigti, kad atsakovas R. G. pažeidė kreditoriaus interesus. Atsakovas R. G. sudarė ginčo sandorius dar neiškėlus įmonei bankroto bylos, tačiau tokiu metu, kai buvo dedamos visos pastangos, kad įmonė bankroto išvengtų. Atsakovas stengėsi išsaugoti įmonę, palaikyti jos veiklą, todėl ne tik ėmė kreditus, bet ir skolinosi iš kitų asmenų, kadangi ekonominės krizės metu buvo sunku realizuoti įmonės produkciją. Neturėdamas kitokio papildomo pajamų šaltinio, atsakovas R. G. apsisprendė realizuoti turimą turtą - garažą ir sodybą, nes reikėjo pinigų įmonės veiklai. Atsakovas tikėjosi išsaugoti savo įmonę ir ateityje atsiskaityti su kreditoriumi, todėl buvo priverstas investuoti į verslą pajamas iš parduoto savo turto. Todėl, nors ginčo sandorių atsakovas R. G. sudaryti neprivalėjo, iš tikro jie buvo būtini įmonės veiklai palaikyti. Atsakovams D. G. ir E. J. buvo žinoma, kad atsakovas R. G. turi įmonę, išgyvena sunkumus ir jam reikia pinigų verslui. Atsakovas D. G. tuo metu dirbo UAB „Justrama", gyveno Šiauliuose, nuomojosi butą, todėl susidomėjo R. G. parduodamu garažu ir jį nupirko. Atsakovė E. J. iš giminių sužinojo, kad atsakovas G. nori parduoti savo sodybą, nes jam reikia pinigų įmonės veiklai. Tuo metu nekilnojamojo turto rinkos kainos buvo žemos, sodybą įsigijo tikėdamasi vėliau turėti vietą poilsiui ar gyvenimui. Abu sandoriai sudaryti pas notarą, jokių apribojimų perkamam turtui nebuvo taikoma. Sandoriai atlygintiniai, turto kainos atitiko to meto turto rinkos kainas. Atsakovų atstovė laikė, kad ieškinys neįrodytas ir prašė jį atmesti nesant visų LR CK 6.66 str. numatytų sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš šalių atstovų paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų, nustatyta, kad UAB „Justrama“ įregistruota kaip bankrutuojanti 2010-04-12, vienintelis jos akcininkas – R. G. (b.l.4-6). 2010-04-23 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas E. J. vardu, perleistas jai R. G. pagal 2009-09-04 pirkimo pardavimo sutartį Nr.2770, už 20 000 Lt (b.l.7-11,103-107, 115-119), negyvenamoji patalpa- (duomenys neskelbtini) įregistruotas D. G. vardu, perleistas jam R. G. pagal 2009-08-04 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.2378 už 8 000 Lt (b.l.12-13, 109-113).
2007-05-22 ieškovas su UAB „Justrama“ sudarė kredito sutartį Nr.KR01-085/07, pagal kurią ieškovas atsakovo R. G. įmonei UAB „Justrama“ suteikė 1203778 Lt kreditą (b.l.17-26). 2008-10-29 ieškovas su UAB „Justrama“ sudarė Susitarimą Nr.1 prie kredito sutarties Nr.KR01-085/07, kuriuo pakeitė kredito grąžinimo terminus bei metų palūkanų normą (b.l.37-39). 2009-06-25 ieškovas su UAB „Justrama“, įmonės direktoriaus R. G. prašymu sudarė susitarimą Nr. 2, pagal kurį šalys susitarė pakeisti ir papildyti sutarties bendrąją dalį bei sudaryti laidavimo sutartį su laiduotoju R. G. (b.l.27-36,156-164). 2009-06-25 ieškovas su atsakovu R. G. sudarė laidavimo sutartį Nr.01-291/09, pagal kurią laidavo už kredito gavėją UAB „Justrama“ visu savo įgytu bei ateityje įgytu turtu, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį (b.l.14-16). 2009-12-31 ieškovas su UAB „Justrama“ sudarė Susitarimą Nr.3 prie kredito sutarties Nr.KR01-085/07, pagal kurį pakeitė valiutą iš litų į eurus, išdėstė naujus kredito grąžinimo terminus ir pakeitė metų palūkanų normą (b.l.40-42). 2010-03-22 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-746-154/2010 UAB „Justrama“ iškelta bankroto byla (b.l.44-45). 2010-05-04 UAB „Justrama“ pagal 2007-05-22 kredito sutartį buvo ieškovui skolinga 299202,42 eurų, arba 1033086,06 litų, o visa skola, kartu su skola pagal 2007-03-05 kredito sutartį sudarė 1966383.57 Lt (b.l.43, 46). 2010-09-16 Šiaulių apygardos teismo nutartimi patvirtinti UAB „Justrama“ kreditoriniai reikalavimai, ieškovas yra įkaito turėtojas, jo reikalavimo suma UAB „Justrama“ yra 1966383,57 Lt (b.l.129-130). Iš R. G. sąskaitos „Swedbank, AB išrašo (b.l.133-139) matyti, kad ginčo sandorių sudarymo laikotarpiu (2009-08-04- 2009-09-04) R. G. iš savo sąskaitos vykdė įvairius įprastus mokėjimus už paslaugas, turėjo įvairių finansinių įsipareigojimų.
Iš ieškovo pateikto ieškinio bei rašytinių įrodymų nustatyta, kad ginčo sandorių sudarymo metu (2009-08-04, 2009-09-04) ieškovas nebuvo pareiškęs atsakovui, solidariam su UAB „Justrama“ skolininkui R. G. jokių pretenzijų dėl piniginių prievolių ieškovui pagal sudarytas kredito sutartis nevykdymo ar netinkamo vykdymo, į bylą nepateikta įrodymų, kad iš atsakovo R. G. ginčo sandorių sudarymo metu jau buvo reikalaujamą kreditą grąžinti. Iš to, kad 2009-12-31 ieškovas su UAB „Justrama“ pasirašė jau minėtą susitarimą Nr.3, pagal kurį pakeitė valiutą iš litų į eurus ir išdėstė naujus kredito gražinimo terminus bei iš ieškovo pateikto UAB „Justrama“ 2010-01-29 rašto „Dėl įkeistų bankui atsargų“ (b.l.152), matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo įmonės vyko bendravimas, atsakovas, būdamas įmonės direktorius, stengėsi išlaikyti verslą ir įmonę. Ieškovas pats ieškinyje nurodo, kad atsakovo, laiduotojo R. G. turimu turtu ir galimybėmis grąžinti kreditą pasidomėjo tik 2010-04-23 ir tuomet sužinojo apie ginčijamų sandorių sudarymą, skolos pagal vekselį iš atsakovo pareikalavo taip pat tik 2010-05-31 (b.l.153-154), iš šių įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Justrama“ tinkamai vykdė savo prievoles pagal sudarytą kredito sutartį su papildomais susitarimais, ji nebuvo nutraukta, buvo galiojanti, atsakovui laiduotojui R. G. nebuvo pateikta reikalavimo įvykdyti prievolę, prievolės įvykdymo terminai nebuvo suėję, bankroto byla UAB „Justrama“ iškelta tik praėjus 6 mėn. nuo ginčo sandorių sudarymo, kitų įrodymų, kad po sandorių sudarymo skolininkas tapo nemokus ar jo mokumas sumažėjo, į bylą nepateikta, todėl teismas sprendžia, kad kreditorius tuo metu reikalavimo teisės neturėjo bei sandorio sudarymo metu kreditoriaus teisės nebuvo pažeistos, nes sandorių sudarymas neturėjo įtakos skolininko mokumui.
Į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovas būtų privalėjęs sudaryti ginčo sandorius, tačiau vertinant tai, kad su ieškovu buvo kelis kartus persiderėta dėl suteikto kredito gražinimo sąlygų (paskutinį kartą persiderėta praėjus 4 mėn. po sandorių sudarymo, tačiau tuo metu ieškovas atsakovo turimu turtu nepasidomėjo) bei žinant to laikotarpio ekonominę situaciją ir tai, kad po 6 mėn. įmonei vis tik buvo iškelta bankroto byla, teismas sutinka su atsakovų atstovės argumentu, kad galimai buvo stengiamasi gelbėti įmonę asmeniniais pinigais, pardavus neįkeistą turtą. Tokius sprendimus dažnai padiktuoja verslo logika, kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto. Tai, kad, sudarydamas su R. G. laidavimo sutartį, ieškovas nepareikalavo įkeisti turimo nekilnojamojo turto, apie kurio buvimą neabejotinai žinojo, ar bent jau galėjo žinoti, nes pasirašydamas laidavimo sutartį atsakovas kartu davė sutikimą bankui gauti visą informaciją apie jo turimas pajamas, įsipareigojimus, sąskaitas, lėšas jose ir kitą turtą (sutarties 6.7 p.), taip pat liudija, kad atsakovas tinkamai vykdė įsipareigojimus bankui ir ieškovui dėl jo mokumo nebuvo kilę abejonių.
Pagal CK 6.67 straipsnio 1 p. yra preziumuojama, kad kreditoriaus teisėtus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Atsakovų atstovė neneigė, kad giminystės ryšys tarp atsakovų yra, t.y. atsakovas D. G. yra R. G. žmonos motinos pusbrolio sūnus, o E. J. yra R. G. motinos sesers anūkė, todėl nėra pagrindo teigti, kad sandoriai sudaryti su artimais giminaičiais. Ieškovo atstovė teismo posėdyje sutiko, kad nebūtų teikiami gimimo liudijimai ir kiti giminystę patvirtinantys įrodymai bei neprašė teismo jų išreikalauti. Atsakovų sudaryti sandoriai buvo atlygintiniai, už žemės sklypą bei pastatus pagal sutartį buvo sumokėta 20 000 Lt, už garažą -8000 Lt. Pagal pateiktus nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus 2010-04-23 vidutinė sklypo ir pastatų vertė pagal masinį vertinimą buvo 17090 Lt, garažo vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą buvo -9760 Lt. Vertinant tai, kad iš minėto išrašo matyti, kad sklypo plotas 0,1857 ha, gyvenamasis namas jame- medinis, pastatytas 1920 metais, šildomas krosnimi, o gyvenamas plotas jame yra 9,81 kv.m., nėra pagrindo teigti, kad jo pardavimo kaina, kaip teigia ieškovas, galėjo būti žymiai didesnė, nei nurodyta masinio vertinimo metu. Ginčijamu sandoriu parduotas garažas yra pastatytas 1974 m, nusidėvėjęs 37 proc., be rūsio, be vandentiekio, nešildomas, todėl teismo manymu jo pardavimo kaina- 8000 Lt yra reali, ieškovas nepateikė kitokio minėto turto įvertinimo ir neprašė skirti turto vertės ekspertizės. Kitų atsakovų nesąžiningumą galinčių patvirtinti įrodymų į bylą nepateikta, todėl nėra pagrindo teigti, kad turto įgijėjai buvo nesąžiningi.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.
CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.
Apibendrinant aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė CK 6.66 straipsnyje išvardintų būtinų visų nurodytų sąlygų viseto, ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovams priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos- 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 88 str. 1 d., 93 str. 1 d.).
Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos- 36,30 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 263-267 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Iš ieškovo AB Ūkio banko, į.k.122020136, buveinės adresas Maironio g. 25, Kaunas, sąskaita Nr.LT087010000000908025 AB Ūkio banke, atsakovams R. G., a.k(duomenys neskelbtini) D. G. a.k(duomenys neskelbtini) ir E. J. a.k(duomenys neskelbtini) priteisti 2000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų.
Iš ieškovo AB Ūkio banko priteisti valstybei 36,30 Lt (trisdešimt šešis litus 30 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2010-09-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę- areštą E. J., a.k(duomenys neskelbtini), R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui: garažo boksui Nr. 1, (duomenys neskelbtini), esančiam adresu Radviliškio g., Šiauliuose, žemės sklypui, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems (inžineriniams) kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems adresu (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.