Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mens mentis“ skundą dėl bankrutavusios G. N. įmonės 2015 m. liepos 15 d. kreditorių komiteto nutarimų, priimtų Nr. 3 ir Nr. 4 darbotvarkės klausimais, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja (kreditorė) UAB „Mens mentis“ kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti 2015 m. liepos 15 d. bankrutavusios G. N. įmonės kreditorių komitete priimtus nutarimus Nr. 3 ir Nr. 4 darbotvarkės klausimais. Skunde nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi G. N. įmonei iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi buvo patikslintas bankrutavusios G. N. įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tame tarpe patvirtintas UAB „Mens mentis“ finansinis reikalavimas, dėl to UAB „Mens mentis“ yra bankrutavusios G. N. įmonės kreditorė. 2015 m. liepos 15 d. įvyko bankrutavusios G. N. įmonės kreditorių komiteto posėdis, kuriame buvo svarstomi keturi darbotvarkės klausimai: dėl administratoriaus veiklos ataskaitos ir jos patvirtinimo; dėl įmonės likusio turto panaudojimo tvarkos; dėl pritarimo įmonės likvidavimo aktui ir balansui; dėl įmonės veiklos pabaigos. Šio įvykusio kreditorių komiteto posėdžio metu dalyvavo trys bankrutavusios G. N. įmonės kreditorių komiteto nariai, t. y. AB „Swedbank“, UAB „Swedbank lizingas“ ir VSDFV Marijampolės skyriaus atstovai. Už skundžiamą nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu balsavo du komiteto nariai, t. y. AB „Swedbank“ ir UAB „Swedbank lizingas“, prieš skundžiamą nutarimą pasisakiusiųjų nebuvo, raštu balsavęs VSDFV Marijampolės skyrius dėl šio pasiūlymo savo nuomonės nepareiškė. Už skundžiamą nutarimą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu balsavo taip pat du komiteto nariai, t. y. AB „Swedbank“ ir UAB „Swedbank lizingas“, prieš skundžiamą nutarimą balsavo VSDFV Marijampolės skyrius. Pareiškėja pažymi, kad neginčija balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, tačiau atkreipia dėmesį, kad skundžiami nutarimai buvo pasiūlyti ir balsų dauguma priimti susijusių asmenų, t. y. AB „Swedbank“ ir UAB „Swedbank lizingas“, kurių interesus atstovavo tas pats asmuo – M. Ž.. Pareiškėjos nuomone, skundžiami nutarimai priimti nurodytiems kreditoriams esant dominuojančioje padėtyje, t. y. šių dviejų kreditorių valios išreiškimo visiškai pakako, jog būtų priimti bet kokie jų pačių išsakyti pasiūlymai. Pareiškėja pažymi, kad Kauno apygardos teismui yra pateikusi netiesioginį ieškinį atsakovei UAB „Swedbank lizingas“ ir bankrutavusiai G. N. įmonei su reikalavimu išreikalauti bankrutavusiai G. N. įmonei nuosavybe priklausančius daiktus: asfalto dangą, trinkeles, tvorą, lauko inžinerinius tinklus, nuotekų bei vandentiekio tinklus, esančius adresu Gamyklų g. 9, Marijampolė, atskiriant minėtą turtą nuo atsakovei UAB „Swedbank lizingas“ priklausančio nekilnojamojo turto: kiemo statinių, unikalus Nr. 4400-1452-1192, esančių adresu Gamyklų g. 9, Marijampolė, ir perduodant daiktus bankrutavusios G. N. įmonės naudai (civilinė byla Nr. 2-2092-555/2015). Ši aplinkybė įmonės kreditorių komitetui buvo žinoma. Įvykusio kreditorių komiteto posėdžio metu administratorius pažymėjo, kad nurodyta civilinė byla nėra išnagrinėta, todėl nėra galimybės spręsti klausimo dėl įmonės likvidavimo akto ir balanso sudarymo bei įmonės veiklos pabaigos. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2092-555/2015 patenkinus ieškinį, bankrutavusiai G. N. įmonei būtų grąžintas turtas, kurio vertė, pareiškėjos nuomone, yra 634 066,66 Eur, todėl nesant įsiteisėjusio sprendimo minėtoje civilinėje byloje, būtų pažeistos likusių įmonės kreditorių teisės bei teisėti interesai. Kreditorė UAB „Swedbank lizingas“ turi tiesioginį suinteresuotumą civilinės bylos Nr. 2-2092-555/2015 baigtimi, dėl to sąmoningai siekia kuo greičiau užbaigti Gintauto naviko įmonės likvidavimo procedūrą, kadangi ją užbaigus ir išregistravus G. N. įmonę, minėta civilinė byla būtų nutraukta. Pareiškėja, būdama bankrutavusios G. N. įmonės kreditore, nesutinka su kreditorių komitete trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais priimtais nutarimais, kuriais administratorius įpareigotas paruošti įmonės likvidavimo aktą bei kreiptis į teismą dėl įmonės veikos pabaigos, nurodo, kad priimti skundžiami nutarimai yra neteisėti, pažeidžia įmonės, jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, kadangi užbaigus G. N. įmonės likvidavimo procedūrą, būtų paneigta bet kokia galimybė susigrąžinti G. N. įmonei priklausantį turtą ir iš jo patenkinti esamų kreditorių reikalavimus.

Suinteresuotas asmuo VSDFV Marijampolės skyrius atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo jį tenkinti. Nurodo, kad sutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais, papildomai nurodo, kad UAB „Swedbank lizingas“, turėdamas suinteresuotumą kuo greičiau užbaigti bankrutavusios G. N. įmonės likvidavimo procedūrą, įvykusio kreditorių komiteto posėdžio metu buvo šališkas, turėjo nusišalinti, tačiau balsavo ir veikė prieš kitus bankrutavusios G. N. įmonės kreditorius. Kreditoriai UAB „Swedbank lizingas“ ir AB „Swedbank“ buvo dominuojančioje padėtyje, todėl priimti skundžiami nutarimai yra naudingi minėtiems kreditoriams, bet pažeidžia kitų bankrutavusios G. N. įmonės kreditorių visumos interesus. Be to, netoleruojamos situacijos, kai kreditorius, realizavęs bankrutavusios įmonės turtą ir realizuoto turto vertei viršijus kreditoriaus patirtus nuostolius, skirtumo negrąžintų bankrutavusiai įmonei, todėl nukenčia įmonės ir jos kreditorių interesai, kadangi tokiu atveju yra mažinama kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo tikimybė. Ginčo atveju, nesant išnagrinėtai civilinei bylai Nr. 2-2092-555/2015 dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, negali būti priimami ir sprendimai dėl įmonės veiklos pabaigos.

Suinteresuoto asmens bankrutavusios G. N. įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, atstovas bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad savo nuomonę dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo yra pateikęs atsiliepime į pareikštą ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-2092-555/2015, ir atkreipia dėmesį, kad su UAB „Mens mentis“ ieškiniu nesutinka ir mano, kad jis yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. Pažymi, kad dėjo visas pastangas tam, kad būtų tinkamai apginti bankrutavusios G. N. įmonės bei jos kreditorių interesai. Bankrutavusios įmonės bankroto administratorius 2011 metais yra kreipęsis į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl bankrutavusios G. N. įmonės ir UAB „Swedbank lizingas“ 2008 m. balandžio 17 d. sudarytos Nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu įgytas nekilnojamas turtas, esantis Gamyklų g. 9, Marijampolėje, pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo. Kaip yra žinoma, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu bankrutavusios G. N. įmonės ieškinį atmetė, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Aplinkybė, kad įmonės bankroto administratorius pasirinko kitokį įmonės interesų gynimo būdą nei nurodo pareiškėja, nereiškia, kad bankroto administratorius visiškai negina įmonės ir jos kreditorių interesų. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad G. N. įmonės likvidavimo procedūros užbaigimas ir įmonės išregistravimas pažeidžia įmonės ir jos kreditorių teises.

Suinteresuotas asmuo UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad bankrutavusios G. N. įmonės likvidavimo procedūrų terminas jau yra seniai pasibaigęs, tuo tarpu tęsiant jas yra patiriamos itin didelės administravimo išlaidos ir taip mažinamos visų bankrutavusios įmonės kreditorių galimybės gauti finansinių reikalavimų patenkinimą. Tuo tarpu skundžiamais nutarimais yra siekiama įgyvendinti bankroto procedūros tikslus, t. y. kiek įmanoma operatyviau užbaigti ir taip jau ilgai užsitęsusį bankroto procesą bei išvengti papildomų administravimo išlaidų. Argumentas, kad bankrutavusi G. N. įmonė negali būti likviduota tol, kol nėra išspręstas pareiškėjos pateikto netiesioginio ieškinio, kuriuo reikalaujama išreikalauti tam tikrą turtą, pagrįstumo klausimas, kadangi šio netiesioginio ieškinio patenkinimo atveju bankrutavusiai G. N. įmonei būtų grąžintas turtas, kurio vertė – 634 066,66 Eur, yra nepagrįstas. Pažymi, kad šis pareiškėjos teismui pateiktas netiesioginis ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, juolab kad su juo nesutinka ir pačios bankrutavusios G. N. įmonės bankroto administratorius. Šio netiesioginio ieškinio nagrinėjimas tik didins bankrutavusios įmonės bankroto trukmę bei išlaidas tokiu būdu pažeidžiant visų bankrutavusios įmonės kreditorių interesus. Ginčo atveju nėra nustatyta ir tai, kad bankrutavusios G. N. įmonės bankroto administratorius būtų vengęs ginti įmonės ir jos kreditorių interesus. Aplinkybė, kad nesant parduotam skunde minimam turtui, negalima užbaigti ir bankrutavusios G. N. įmonės bankroto proceso, patvirtina tik tai, kad pareiškėja siekia vilkinti patį bankroto procesą, kadangi pareiškėjai pareiškus netiesioginį ieškinį, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių ir buvo sustabdytas minėto turto realizavimas.

Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodo, kad bankrutavusios G. N. įmonės kreditorių komiteto posėdis, kuriame buvo priimti skundžiami nutarimai, inicijuotas dar iki civilinės bylos pagal pareiškėjos ieškinį iškėlimo, o pareiškėjai pareiškus netiesioginį ieškinį praėjus šešiems metams po bankroto bylos G. N. įmonei iškėlimo, tokius jos veiksmus reikėtų laikyti piktnaudžiavimu, užkertančiu kelią pasiekti bankroto proceso tikslus. Kiti atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodyti argumentai yra tapatūs suinteresuoto asmens UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimui į skundą, todėl teismas jų nekartoja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas tenkintinas.

Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.).

Kreditoriai per kreditorių susirinkimą sprendžia svarbiausius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo teises. Taip sujungiami ir atstovaujami visų kreditorių interesai, nes įmonių bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o kreditorių visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip antai, tęs ar nutrauks įmonė savo ūkinę komercinę veiklą, įmonė bus likviduojama ar bus sudaryta taikos sutartis ir pan. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi G. N. įmonei iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi buvo patikslintas bankrutavusios G. N. įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tame tarpe patvirtintas UAB „Mens mentis“ finansinis reikalavimas. 2010 m. vasario 17 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2015 m. liepos 15 d. įvykusio kreditorių komiteto posėdžio metu buvo priimtas nutarimas Nr. 3, kuriuo nutarta įpareigoti administratorių paruošti bankrutavusios G. N. įmonės likvidavimo aktą, taip pat buvo priimtas nutarimas Nr. 4, kuriuo nutarta įpareigoti administratorių kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl įmonės pabaigos. Už skundžiamą nutarimą Nr. 3 balsavo du kreditorių komiteto nariai, t. y. UAB „Swedbank lizingas“ ir AB „Swedbank“, prieš nutarimą balsavusių nebuvo, raštu balsavęs kreditorius VSDFV Marijampolės skyrius dėl ginčijamo nutarimo savo nuomonės nepareiškė. Už skundžiamą nutarimą Nr. 4 balsavo taip pat du kreditorių komiteto nariai, t. y. UAB „Swedbank lizingas“ ir AB „Swedbank“, prieš balsavo VSDFV Marijampolės skyrius. Pareiškėja, būdama bankrutavusios G. N. įmonės kreditore, nesutinka su kreditorių komitete trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais priimtais nutarimais, nesutikimas argumentuojamas tuo, jog priimti nutarimai yra neteisėti, pažeidžia įmonės, jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, nes užbaigus G. N. įmonės likvidavimo procedūrą, būtų paneigta bet kokia galimybė susigrąžinti G. N. įmonei priklausantį turtą ir iš jo patenkinti esamų kreditorių reikalavimus.

Teismo vaidmuo, nagrinėjant kreditorių skundus dėl kreditorių nutarimų teisėtumo, yra orientuotas į Įmonių bankroto įstatyme bei kituose teisės aktuose įtvirtintą proceso teisėtumo įvertinimą. Sprendžiant ginčus dėl kreditorių nutarimų, visų pirma, turi būti vertinama, ar priimti kreditorių nutarimai neprieštarauja teisės aktams, ar jie buvo priimti nustatyta tvarka, o jeigu ši tvarka buvo pažeista, ar pažeidimai buvo tokio pobūdžio, kad galėtų lemti atskirų kreditorių susirinkimų nutarimų kaip kreditorių sprendimų bankroto proceso eigoje neteisėtumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1692/2010). Nagrinėjamu atveju, pareiškėja nurodo, kad neginčija balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.

Pareiškėja skundžia 2015 m. liepos 15 d. įvykusio kreditorių komiteto posėdyje trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus, kuriais nutarta įpareigoti administratorių paruošti G. N. įmonės likvidavimo aktą bei kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl įmonės pabaigos.

Bankroto bylos nagrinėjimas susideda iš kelių etapų. Kiekviename iš jų yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Įmonės likvidavimo etape, kuris prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus likvidavimo procedūras, yra sprendžiami su turto realizavimu ĮBĮ nustatyta tvarka susiję klausimai, kuriuos išsprendus, yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla. Šiame bankroto proceso etape vyrauja likvidacinis tikslas, kuris reiškia, kad tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas, turi operatyviai veikti bei priimti tokius sprendimus ir atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą. Bankroto byla užbaigiama teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos. Įsiteisėjus šiam sprendimui, atsiranda pagrindas išregistruoti juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro ir juridinis asmuo, kaip teisės subjektas, pasibaigia (CK 2.95 str. 3 d.). Įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigtos tik tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas. Tuo pačiu pasibaigia ir likviduoto juridinio asmens, jei jis yra ribotos civilinės atsakomybės, prievolės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto proceso metu (CK 6. 128 str. 3 d.).

ĮBĮ reglamentuoja sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo sąlygas. ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus.

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal UAB „Mens mentis“ ieškinį atsakovėms UAB „Swedbank lizingas“ ir bankrutavusiai G. N. įmonei dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, civilinės bylos Nr. 2-2092-555/2015. Šios aplinkybės neginčija ir kiti įmonės kreditoriai, tą pati patvirtina ir bankrutavusios G. N. įmonės bankroto administratorius. Kaip jau nustatyta 2015 m. liepos 15 d. įvykusio bankrutavusios G. N. įmonės kreditorių komiteto posėdžio metu buvo priimti du pareiškėjos skundžiami nutarimai Nr. 3 ir Nr. 4, kurių metu nutarta įpareigoti administratorių paruošti bankrutavusios G. N. įmonės likvidavimo aktą bei kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl įmonės pabaigos. Nagrinėjamu atveju byloje kyla ginčas dėl skundžiamų nutarimų teisėtumo, dėl to, kad neišnagrinėjus minėtos civilinės bylos Nr. 2-2092-555/2015 nėra galimybės spręsti ir dėl įmonės likvidavimo akto sudarymo bei įmonės veikos pabaigos. Iš byloje pateikto 2015 m. liepos 15 d. įvykusio kreditorių komiteto posėdžio protokolo Nr. 12 matyti, kad pranešėjas – bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, informavo kitus kreditorius, kad Kauno apygardos teisme yra pareikštas UAB „Mens mentis“ ieškinys dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, o ieškinio patenkinimo atveju, bankrutavusiai G. N. įmonei būtų grąžintas turtas, todėl šios aplinkybės 2015 m. liepos 15 d. vykusio kreditorių komiteto dalyviams buvo gerai žinomos. Nors bankrutavusios G. N. įmonės bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo atsiliepimu į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, iš 2015 m. liepos 15 d. įvykusio kreditorių komiteto posėdžio protokolo Nr. 12 yra aiškiai matyti, kad sprendžiant klausimus dėl skundžiamų nutarimų priėmimo, administratoriaus teikė ir savo pasiūlymus, t. y. sprendžiant klausimą dėl pritarimo įmonės likvidavimo aktui ir balansui, administratorius siūlė šio klausimo nesvarstyti, tačiau balsų dauguma nutarimas nebuvo priimtas, tuo tarpu, sprendžiant klausimą dėl įmonės veiklos pabaigos, administratorius siūlė įpareigoti bankroto administratorių pateikti prašymą 6 mėnesiams pratęsti 24 mėnesių terminą bankrutavusios G. N. įmonės likvidavimo procedūroms užbaigti, tačiau ir šis nutarimas buvo nepriimtas. Taigi, dar priimant skundžiamus nutarimus bankrutavusios G. N. įmonės bankroto administratorius pats laikėsi nuomonės, kad nėra galimybės kreiptis į teismą dėl įmonės veiklos pabaigos. Akivaizdu, kad bankrutavusios G. N. įmonės bankroto administratoriaus pozicija yra prieštaringa, nors jo kaip likviduojamos įmonės atstovo pareigos yra tinkamai atstovauti ir ginti tiek pačios bendrovės, tiek jos kreditorių interesus.

Tiek kreditorė AB „Swedbank“, tiek kreditorė UAB „Swedbank lizingas“ nesutikdamos su pareiškėjos skundu nurodo, kad bankrutavusios G. N. įmonės likvidavimo bankroto procedūros turėjo būti seniai pasibaigusios, todėl skundžiami nutarimai priimti siekiant įgyvendinti bankroto procedūros tikslus, t. y. kiek įmanoma operatyviau užbaigti ir taip jau ilgai užsitęsusį bankroto procesą bei išvengti papildomų administravimo išlaidų. Teismas su tokiais kreditorių argumentais nesutinka.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bankroto bylos esmė – bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių gynimas, siekiant patenkinti jų kreditorinius reikalavimus. Bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Pagrindinio bankroto proceso tikslo pasiekimas užtikrintas ĮBĮ įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – bankroto proceso operatyvumas. Išvadą, kad bankroto procese svarbią reikšmę turi operatyvumo principas, suponuoja tai, kad tam tikroms procedūroms atlikti įstatyme yra nustatyti terminai. Vienas iš bankroto proceso terminų yra 24 mėnesių įmonės likvidavimo terminas. Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalį, jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas; kreditorių susirinkimo prašymu, nurodytą 24 mėnesių terminą teismas gali pratęsti. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad paminėtos įstatymo nuostatos vertintinos kaip viena iš bankroto proceso operatyvumo principo įgyvendinimo priemonių, tačiau jų taikymas negali paneigti esminių bankroto proceso tikslų – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, todėl ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatytas 24 mėnesių įmonės likvidavimo terminas negali būti taikomas formaliai; kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigiamos, būtina atsižvelgti į tai, ar likvidavimo procedūros metu buvo išnaudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1545/2014). Teismų praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad bankroto proceso greitas pabaigimas neturėtų būti pagrindinis bankroto procedūrų tikslas. Vis tik daug svarbiau, kad būtų užtikrintas teisingas bankroto bylos nagrinėjimas ir visų aplinkybių išsiaiškinimas, nes bankroto proceso operatyvumas per se nėra savitikslis, jis yra tik vienas iš siektinų tikslų, kartu nepaneigiantis nei administratoriaus, nei teismo pareigos užtikrinti, kad visos bankroto procedūros būtų atliekamos tinkamai pagal įstatymus ir atsižvelgiant tiek į pačios įmonės, tiek į kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1481/2013).

Priimant skundžiamus nutarimus darbotvarkės trečiuoju ir ketvirtuoju klausimais, įmonės kreditoriai atsižvelgė tik į nagrinėjamos bylos trukmę ir kad įmonės bankroto procesas negali tęstis neribotą laiką, tačiau kaip jau nustatyta, bankroto proceso esmė nėra vien tik greitas bankroto bylos užbaigimas. Tuo tarpu, kreditoriai žinodami apie kilusį ginčą dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo (civilinės bylos Nr. 2-2092-555/2015), priėmė skundžiamus nutarimus, iš kurių turinio matyti, kad net nėra nustatytas konkretus terminas kada bankrutavusios įmonės bankroto administratorius yra įpareigotas atlikti skundžiamuose nutarimuose numatytus veiksmus. Akivaizdu, kad šiuos veiksmus bankrutavusios įmonės administratorius turi įvykdyti nepaisant neišnagrinėto ginčo pagal UAB „Mens mentis“ ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-2092-555/2015. Teismas pažymi, kad priėmus sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos, šis juridinis asmuo bus išregistruotas iš juridinių asmenų registro ir nustos egzistuoti Lietuvos Respublikos CK 2.95 str. 3 d. pagrindu, nagrinėjamoje byloje nebeliktų civilinių teisinių santykių subjekto materialiąja bei procesine teisine prasme, nes likvidavus įmonę jos teisių ir pareigų perėmimas negalimas. Nors abu kreditoriai, tiek AB „Swedbank“, tiek UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimuose į skundą nurodo, kad UAB „Mens mentis“ ieškinys minėtoje civilinėje byloje yra visiškai nepagrįstas ir negali būti tenkintinas, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju šie argumentai negali tūrėti įtakos sprendžiant klausimą dėl kreditorių komiteto posėdžio metu priimtų nutarimų trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais teisėtumo, kadangi šiuo ginču nėra sprendžiamas UAB „Mens mentis“ ieškinio pagrįstumo klausimas, kuris yra keliamas kitoje nagrinėjamoje civilinėje byloje, o būtent civilinėje byloje Nr. 2-2092-555/2015, ir dėl kurio pagrįstumo bus pasisakoma priėmus galutinį sprendimą, t. y. tik išnagrinėjus minėtą civilinę bylą iš esmės. Kadangi nurodytos civilinės bylos baigtis gali turėti įtakos tenkinant finansinius reikalavimus bankrutavusios G. N. įmonės bankroto byloje, nes patenkinus UAB „Mens mentis“ ieškinį bankrutavusiai G. N. įmonei būtų grąžintas turtas, kurį pardavus, gautos lėšos būtų skirtos tenkinant bankrutavusios G. N. įmonės finansinius reikalavimus, todėl tik išnagrinėjus civilinę byla Nr. 2-2092-555/2015 bus galima užbaigti ir bankrutavusios G. N. bankroto procedūras. Priešingu atveju būtų paneigta bankroto bylos esmė – neužtikrinti tiek bankrutavusios įmonės, tiek ir jos kreditorių interesai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 1 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 25 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mens mentis“ skundą tenkinti.

Panaikinti bankrutavusios G. N. įmonės 2015 m. liepos 15 d. kreditorių komiteto nutarimus, priimtus Nr. 3 ir Nr. 4 darbotvarkės klausimais.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.