- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-27
- Bylos Nr.
- 2-560-347/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00282-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Ozolinia
- Ieškovas
- I. V.
- Atsakovas
- E. V., S. V.
- Advokatai
- Ignas Meškauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovėms E. V., S. V. dėl sutarties pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė
Šalies argumentai
ieškovė I. V. ieškiniu prašė 2014-07-22 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-6066, patvirtintą Kėdainių notarų biure, pripažinti išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi, jos 9 p. laikyti negaliojančiu, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įrašą, kuriame nurodyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkis yra V. V., taip pat pripažinti negaliojančiu (b. l. 1, 31). Posėdžio metu tiek ieškovė, tiek ieškovės atstovas advokatas Ignas Meškauskas palaikė ieškinyje pateiktus reikalavimus.
Atsakovės E. V. ir S. V. su ieškiniu sutiko (b. l. 24, 25, 43), pateikė prašymus bylą nagrinėti joms nedalyvaujant.
Liudytoja R. K. parodė, kad ieškovę pažįsta apytikriai nuo 2000 m., jos buvo bendradarbės ir kaimynės. Nuo 2002 m. liudytoja tapo namo pirmininke, jai buvo žinoma, kad ieškovė kartais apsistodavo B. G. bute. Už B. G. teikiamą pagalbą ieškovė apsistodavo jo bute. Nuo pat 2000 m. ieškovė teikė pagalbą B. G., jį lankydavo, iki mirties juo rūpinosi. Jokie artimieji pas B. G. nesilankydavo.
Liudytoja S. S. parodė, kad ieškovę pažįsta apie dvidešimt metų. B. G. sutarė su ieškove. Liudytojai žinoma, kad B. G. visada norėjo savo butą padovanoti I. V., jis ieškovei minėdavo, kad ji turės jį palaidoti. Kadangi B. G. neturėjo jokių artimųjų, vienintelė juo besirūpinusi buvo ieškovė. B. G. iki savo mirties gyveno savo bute. Apie I. V. vyro pagalbą ieškovei prižiūrint B. G. jai nežinoma.
Liudytoja I. G. parodė, kad ji yra ieškovės kaimynė. B. G. pažinojo labai seniai, apie dvidešimt metų. Ieškovė gyveno B. G. bute, visada juo rūpinosi, vietoj jo dalyvavo namo reikalų tvarkymo veikloje. Liudytojai nežinoma, kad 2004 m. B. G. savo butą pardavė ieškovei. Ieškovės vyro kaip B. G. priklausiusio buto savininko nepažinojo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2004-07-22 Kėdainių rajono notarų biure patvirtinta buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 1-6066 (pardavėjas – B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pirkėja I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b. l. 11) buto savininkai yra V. V. ir I. V.. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2004-09-09 sprendimu (b. l. 10) I. V. ir V. V. santuoka nutraukta, santuokos nutraukimas įregistruotas 2004-10-20 (b. l. 7). V. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), B. G. – (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). B. G. laidojimo išlaidų kvitas apmokėtas I. V. vardu (b. l. 5). I. V. deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) (GRT duomenys). Iš liudytojų parodymų, duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad I. V. rūpinosi B. G. iki jo mirties, už tai B. G. ketino perleisti jam priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei. Duomenų apie ieškovės sutuoktinio V. V. pagalbą ieškovei prižiūrint B. G. nenustatyta.
Pagal CPK 2 str. nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 str. nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 str., šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
CK 1.87 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomas sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Apsimestinis sandoris yra niekinis, vertinamas pagal tikrąją, o ne išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jis gali būti pripažintas negaliojančiu arba galiojančiu pagal sandorių galiojimo nuostatas. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje L. L. v. D. B. L., V. L., bylos Nr. 3K-3-338/2006; kt.). Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 str. 1 d.).
Teismas, nustatęs, kad konkretus sandoris yra apsimestinis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisines pasekmes (CK 1.78 str. 5 d.). Teismas turi pareigą nustatyti tikrąją apsimestinio sandorio šalių valią. Nagrinėdamas ginčą dėl sandorio apsimestinumo teismas turi nustatyti, ko iš tikrųjų siekė nurodytos sandorio šalys, kaip jos suderino savo valią, ar buvo iškreipta sandorio subjekto (ir kurio) valia; dėl sutarties sudarymo tirti ir vertinti faktines aplinkybes, kurios nulėmė šalių valią nustatant sutarties sąlygas, jų elgesį sudarant sutartį ir po sutarties sudarymo.
Vienos iš sutarties sąlygų negaliojimas nedaro negaliojančios visos sutarties, išskyrus atvejus, kuriais šalys be tos sąlygos nebūtų sudariusios sutarties (CK 6.226 str. 1 d.). Vienos ar kelių sutarties sąlygų pripažinimas negaliojančiomis nedaro sutarties negaliojančios tik jeigu ši gali galioti ir be jų.
Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas perduoda jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra rentos porūšis, kuriai būdingi bendrieji rentos sutarties ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 str. 2 d.). Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – rentos gavėjo poreikių tenkinimas atsižvelgiant į jo poreikius gali būti materialaus, tiek nematerialaus pobūdžio – aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, priežiūra; kai sutartimi apibrėžiama išlaikymo vertė, ji turi būti ne mažesnė, nei nustatyta įstatyme (CK 6.461 str. 2 d.); sutartyje gali būti nustatyta ir rentos mokėtojo pareiga padengti rentos gavėjo laidojimo išlaidas; galimybė išlaikymą natūra pakeisti periodinėmis įmokomis iš esmės yra išimtinė, ji gali būti taikoma atsižvelgiant į sutarties pobūdį ir konkrečias aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-3-207/2006). Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme; pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti, o rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams; rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-207/2006; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-425/2011).
Paminėti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties turinio išaiškinimai leidžia padaryti išvadą, kad rentos sutartis yra asmeninio pobūdžio, t. y., susijusi su rentos mokėtoju. Bet kurios rentos rūšies atveju rentos mokėtojas turi prievolę mokėti rentą ar išlaikyti rentos gavėją sutartyje, įstatyme, teismo sprendime nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pagrindinė rentos mokėtojo, įgijusio rentos gavėjo turtą, pareiga yra teikti turto perleidėjui aprūpinimą iki gyvos galvos (CK 6.460 str.), todėl rentos mokėtojas turi tokį įsipareigojimą prisiimti savo valia.
Tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek teismo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, kad ieškovė I. V. ir B. G. 2004-07-22 siekė sudaryti ne buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo, bet išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, šalių valia dėl tokios sutarties sudarymo buvo suderinta. Pirma, I. V. iki pat B. G. – seno, jokių artimųjų neturinčio asmens, mirties jį savo valia prižiūrėjo bei padengė jo laidojimo išlaidas (b. l. 5). Antra, B. G. už jam ieškovės teikiamą priežiūrą įsipareigojo jai perleisti jam nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau dėl savo amžiaus ir neatidumo inicijavo šalių pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą, nors, kaip matyti iš parduodamo buto kainos, ji ženkliai neatitiko tikrosios, realios nekilnojamojo turto rinkos kainos (už 48,92 m² bendro ploto buto kaina 1500,00 Lt (434,43 Eur), sutarties 2 p., b. l. 12). Trečia, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovės I. V. vyras, pirkimo – pardavimo sutarties metu dar oficialiai buvęs ieškovės sutuoktinis, būtų teikęs pagalbą prižiūrint B. G.. Apskritai jis į minėtą butą niekada nepretendavo, jame nesilankydavo, o jam mirus įpėdinės E. V. ir S. V. pretenzijų į butą taip pat nereiškė, su ieškiniu sutinka (b. l. 24, 25, 43).
Išlaikymas iki gyvos galvos yra sandoris su prievole rentos mokėtojui, o dėl tokios prievolės vykdymo šalys turi susitarti. CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 d. preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Šioje byloje įrodyta, kad ieškovės prievolė išlaikyti B. G. buvo asmeninė, todėl ir turtas, įgytas vykdant šią prievolę, laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe, todėl 2004-07-22 pirkimo – pardavimo sutartį pripažinus išlaikymo iki galvos sutartimi sutarties 9 p. “Pirkėjos sutuoktinis V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)” laikytinas negaliojančiu. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše 4.1 punkte esantis įrašas, kuriame nurodyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. V., taip pat pripažintinas negaliojančiu.
Iš ieškovės I. V. priteistina 8,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 268 str., 270 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia
Ieškinį tenkinti.
2004-07-22 pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą Kėdainių rajono notarų biure, notarinio registro Nr. 1-6066, sudarytą tarp I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi ir jos 9 punktą „Pirkėjos sutuoktinis V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)” laikyti negaliojančiu.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 4.1 punkte esantį įrašą, kuriame nurodyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. V., pripažinti negaliojančiu.
Priteisti iš ieškovės I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,12 Eur (aštuonis eurus 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.