- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-10
- Bylos Nr.
- ATP-94-116/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-02759-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. I. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarimo, kuriuo R. I. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 7 parų administracinis areštas, už ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 15 parų administracinis areštas.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė administracinė nuobauda R. I. paskirta 15 parų administracinis areštas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nubaustas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 8 d., apie 20.32 val., kelio (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (teisė vairuoti atimta), vairavo transporto priemonę „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo 149 kilometrų per valandą greičiu (paklaida ± 5 km/h), nors tame kelio ruože maksimalus leistinas greitis 70 kilometrų per valandą, t. y. atėmus paklaidą, viršijo leistiną greitį 74 kilometrais per valandą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. I. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarimą pakeičiant jam paskirtą nuobaudą – 15 parų administracinį areštą pinigine bauda.
Skunde apeliantas nurodo sutinkantis su teismo padaryta išvada, kad jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį ir 128 straipsnio 2 dalį, ir abejoti jo kaltumu nėra pagrindo. Tačiau, pasak R. I., teismas, skirdamas jam nuobaudą, neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog „<...> Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu <...>”. Atkreipia dėmesį, kad teismas nenustatė apribojimų, numatytų ATPK 29 straipsnio 3 dalyje, kur įtvirtinta, jog „<...> administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus <...>”, nors jis pateikė įrodymus, kad turi 3,5 metų amžiaus vaiką.
Skunde taip pat pažymima, kad Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 14 straipsnyje, kuris draudžia diskriminaciją, nurodyta, jog „<...> Naudojimasis šioje konvencijoje nustatytomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas be jokios diskriminacijos dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais <...>”.
Šalies argumentai
R. I. teigimu, atsižvelgiant į pagrindinio Lietuvos Respublikos įstatymo, taip pat vieno iš pagrindinių tarptautinio norminio teisės akto normas matyti, kad bet kokia diskriminacija dėl lyties draudžiama. Kadangi abejuose teisės aktuose diskriminacija minima pirmiausiai, todėl teigtina, kad tai ypatingai svarbi, pagrindinė diskriminacijos draudimo rūšis. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nėra pasisakęs dėl ATPK 29 straipsnio 3 dalies atitikimo Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai, pateikti argumentai, apelianto įsitikinimu, kelia pagrįstų abejonių dėl tokio prieštaravimo egzistavimo. Mano, kad Šiaulių apylinkės teismas turėjo atsižvelgti į šią diskriminacinę teisės normą (ATPK 29 straipsnio 3 dalis) ir vadovaudamasis protingumo, teisėtumo bei ekonomiškumo kriterijais skirti jam administracinę nuobaudą – piniginę baudą, o ne administracinį areštą. R. I. teigimu, teismas, atsižvelgdamas į valstybės interesus, turėjo suprasti, kad sumokėta piniginė bauda valstybei atneštų materialinę naudą, o administracinis areštas – priešingai, valstybei atneštų materialinius nuostolius (išlaikymas areštinėje). Nurodo, kad paskyrus jam piniginę nuobaudą būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos auklėjamieji tikslai.
Apeliantas skunde pažymi, kad šiuo metu jis dirba UAB „N.“ direktoriumi. Įmonė yra nedidelė, joje dirba trys darbuotojai. Teigia, kad jam paskyrus administracinę nuobaudą – administracinį 15 parų areštą, įmonėje kiltų sunkumų dėl užsakymų vykdymo, atsirastų įmonės žlugimo rizika. Taigi, taip nukentėtų ne tik jis, bet ir kiti, nieko bendro su jo padarytu administraciniu teisės pažeidimu neturintys asmenys – įmonės darbuotojai.
R. I. taip pat nurodo, kad jo sūnaus N. I., gim. (duomenys neskelbtini), motina K. S. dirba viešbutyje, jos darbo diena tęsiasi iki 23 valandos. Motinai būnant darbe, sūnų N. prižiūri jis. Teigia, kad palikus jam paskirtą nuobaudą – administracinį areštą, jo mažametis sūnus N. I. liktų be priežiūros, tektų jam ieškoti auklės, nes kitų asmenų, galinčių pasirūpinti jo sūnumi nėra. Taigi, dėl paskirtos nuobaudos rūšies nukentėtų ir jo mažametis sūnus.
Apelianto teigimu, jis labai gailisi padaręs pažeidimą, jam gėda prieš draugus, pažįstamus ir visuomenę. Nurodo, kad jis yra charakterizuojamas teigiamai, ateityje pažada administracinių teisės pažeidimų nebedaryti, teismui pakeitus nuobaudos rūšį iš administracinio arešto į piniginę baudą, ją pažada sumokėti. Prašo įvertinti jo asmenybę, visas pažeidimo padarymo aplinkybes ir vadovaujantis ne tik formaliais įstatymo reikalavimais, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijais, proporcingumo principu, suteikti jam malonę ir pakeisti nuobaudos rūšį iš administracinio arešto į piniginę baudą. Pažymi, kad teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai gali būti užtikrinti tik individualizuojant bausmes, t. y. už konkretų nusižengimą konkrečiam asmeniui parenkant bausmę ir jos rūšį, kad jam skiriama nuobauda būtų adekvati padarytam nusižengimui. Tuo pačiu šių principų įgyvendinimo užtikrinimas suponuoja teismui teisę paskirti tinkamiausią nuobaudos rūšį, kurios vykdymas pasiektų ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus ir nesukeltų neigiamų pasekmių pašaliniams asmenims, tarp jų ir mažamečiui vaikui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į R. I. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras klausimą dėl šiame skunde išdėstytų prašymų paliko spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Kaip jau minėta, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu R. I. pripažintas padaręs pažeidimus, numatytus ATPK 124 straipsnio 6 dalyje ir 128 straipsnio 2 dalyje. Skundu apeliantas savo kaltės ir jo veikos kvalifikavimo neginčija, tik prašo pakeisti jam paskirtą nuobaudą – administracinį areštą – pinigine bauda.
ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 1500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 3 mėnesių arba 7 parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams; vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – baudą nuo 1500 iki 2500 Lt arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų.
ATPK 128 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 1500 iki 2500 Lt arba administracinį areštą. Taigi, kaip matyti iš ATPK 128 straipsnio 2 dalies sankcijos, joje yra numatyta galimybė skirti alternatyvias administracines nuobaudas, t. y. baudą arba administracinį areštą.
Kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Įstatymas nenumato galimybės, kad pažeidėjas pats galėtų pasirinkti nuobaudos rūšį.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skirdamas R. I. nuobaudas, teismas nepažeidė ATPK 30 straipsnio nuostatų. Teismas pagrįstai atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad nustatyta po vieną R. I. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę – prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Akivaizdu, kad skirdamas apeliantui nuobaudas, teismas įvertino ir jo asmenybę. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. I. yra daug kartų baustas administracine tvarka (6-18 b. l.), t. y. nuo 2004 m. iš viso baustas 24 kartus, iš jų 20 kartų už pažeidimus transporte, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimu R. I. už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą 30 mėnesių atimta teisė vairuoti transporto priemones, turi galiojančių administracinių nuobaudų, apie dalies paskirtų baudų sumokėjimą byloje duomenų nėra. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apelianto padarytų administracinių teisės pažeidimų skaičius neigiamai apibūdina jį kaip asmenybę ir leidžia daryti išvadą, kad jam anksčiau taikytos administracinės nuobaudos teigiamos įtakos nepadarė, jis toliau sistemingai daro teisės pažeidimus. Dėl to sprendžiama, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti R. I. už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrus 7 parų administracinį areštą, o už ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – administracinį areštą, lygų šios nuobaudos rūšies vidurkiui (ATPK 29 straipsnio 1 dalis). Kaip teisingai skunde pažymėjo apeliantas, ATPK 29 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki 12 metų amžiaus, taip pat asmenims, kuriems nesukako 18 metų, pirmos ir antros grupių invalidams. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad R. I. į minėtų asmenų sąrašą nepatenka, ir, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors R. I. ir turi mažametį vaiką, tačiau jis negali būti prilyginamas moteriai, turinčiai vaiką iki 12 metų amžiaus. Sutikti su apelianto skundo teiginiu, kad minėta įstatymo nuostata diskriminuoja asmenį dėl lyties, nėra pagrindo. Be to, pats apeliantas teisingai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nėra konstatavęs, kad minėta teisės norma būtų diskriminacinio pobūdžio.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad R. I. paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tenkinti apelianto skundą ir keisti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo. Kartu pažymima, kad tai, jog R. I. pablogino savo mažamečio vaiko bei savo paties vadovaujamos bendrovės ir jos darbuotojų padėtį yra jo paties netinkamo elgesio rezultatas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą, R. I. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.