Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmės. Į bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas – 2 paros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 3 ir 6 dalimis, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams;

- transporto priemonės „Opel Zafira“, VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. G. buvo nuteistas už tai, kad 2024 m. spalio 28 d. apie 16.34 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Zafira“, VIN: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje skundą padavė nuteistasis A. G., kuris prašo, kaip galima suprasti iš skundo turinio, jį išteisinti, nes jis skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis automobilio „Opel Zafira“, VIN: (duomenys neskelbtini), nevairavo, o atvykus policijos pareigūnams tiesiog sėdėjo automobilyje, jame šildėsi, nes sušalo bandydamas pasikeisti nuleistą padangą. Tačiau kolegija, patikrinusi byloje užfiksuotas ir teismo metu ištirtas faktines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teisme atlikusi dalies byloje surinktų tyrimą, t. y. apklaususi patį nuteistąjį A. G., liudytojus O. K. bei D. G., konstatuoja, kad apeliantas skundžiamu teismo nuosprendžiu visiškai pagrįstai ir teisingai buvo nuteistas pagal BK 281¹ str. 1 d. Dėl to kolegijai nekyla jokių abejonių.

5. Visų pirma, iš baudžiamosios bylos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme A. G. savo kaltę pripažino visiškai ir iš esmės nuosekliai parodė, kad A. G. parodė, kad pagal pareikštą jam įtarimą kaltę pripažįsta pilnai. Teigė, kad 2024-10-28 apie 12 val. namuose išgėrė du butelius alaus. Apie 16.34 val. (duomenys neskelbtini), jis vairavo jam priklausantį automobilį „Opel Zafira“ būdamas neblaivus, buvo atvykę policijos pareigūnai, prašė jo pasitikrinti blaivumą, jis atsisakė tai daryti, bet nežino kodėl. Tvirtino, kad labai gailisi dėl pažeidimo, kad daugiau to nedarys (b. l. 124 – 125). Teisiamajame posėdyje apylinkės teisme nuteistasis A. G. davė išsamesnius parodymus ir parodė, kad įvykio dieną automobiliu „Opel Zafira“ važiavo iki benzino kolonėlės kuro. Buvo blaivus. Važiuojant į namus nuleido ratą, todėl paliko automobilį prie miškelio, kur mašinos nevažinėja. Apie 16 val. nuėjo tvarkytis automobilio, ir po truputį gėrė alų. Sušalęs sėdėjo automobilyje, šildėsi, nes šalta buvo, ir po kokio pusvalandžio atvažiavo policija. Jam žinoma, kad policija atvyko pagal pranešimą, kad jis važinėja girtas. Buvo išgėręs 2 butelius lengvo alaus, dar 3-4 butelius išgėrė keisdamas ratą. Negalėjo paaiškinti, kodėl atsisakė tikrintis blaivumą, to net gerai neatsimena, nes buvo gerokai neblaivus. Tvirtino, būdamas neblaivus važiavęs apie 100 metrų, bet kaltę pripažino. Čia jis patvirtino ir savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Dėl to, pagal BPK 273 str., pirmos instancijos teisme įrodymų tyrimas apklausus nuteistąjį buvo nutrauktas, t. y. buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

6. Kadangi savo apeliaciniame skunde nuteistasis jau neigė 2024-10-28 automobilį „Opel Zafira“ vairavęs neblaivus, nurodė kitokias ir kitas esmines įvykio aplinkybes, jis buvo apklaustas apeliacinės instancijos teisme. Čia jis parodė, kad 2024-10-28 iš ryto miške pjovė krūmus. Pritrūko kuro, todėl dviračiu nuvažiavo į degalinę, nusipirkęs kuro grįžo į sodybą. Po to automobiliu parvažiavo į namus, apie 12 – 12.30 val. prie pietų išgėrė butelį alaus ir po 15 – 20 min. išvažiavo atgal į darbą. Pakeliui važiuodamas prakirto automobilio padangą, bandė ratą pasikeisti atsarginiu. Netiko vienas raktas, todėl nuėjo iki darbo, pasiėmė raktų komplektą, bei dviračiu nuvažiavo į namus pasiimti rato. Grįžęs prie automobilio jo salone gėrė alų, maždaug po 1,5 – 2 val. privažiavo policijos pareigūnai. Pasakė, kad jis važinėja girtas, liepė tikrintis blaivumą, jis atsisakė tai daryti, nes girtas jis niekur nevažinėjo. Automobilis „Opel Zafira“ jam buvo reikalingas važinėti į mišką dirbti, parsivežti malkų, jis neturėjo techninės apžiūros, draudimo, automobilio numeriai buvo nuo kito automobilio. Iš to visiškai akivaizdu, kad nuteistojo parodymai buvo, viena vertus, nenuoseklūs, kas leidžia jais pagrįstai suabejoti. Ir niekaip kitaip, kaip tik siekiu išvengti skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, jo parodymų pakeitimo šiuo atveju paaiškinti negalima.

7. Nuteistojo A. G. parodymai buvo ne tik nenuoseklūs, bet ir prieštaringi, t. y. apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teisme jo pateikta įvykio versija prieštarauja skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstytiems įrodymams (esminiai jų yra nuteistąjį sulaikiusio policijos pareigūno D. G. tarnybinis pranešimas (b. l. 11-13), įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas (b. l. 14-25), apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas ir aprašytas O. K. pranešimas į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC), kuriame nuteistasis tiesiogiai įvardintas kaip galimai neblaivus už vairo (b. l. 26-27), policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti vaizdo ir garso įrašais (b. l. 28-30), vaizdo įrašas iš degalinės „Viada“ (b. l. 39-40a).

8. O be to, tokią nuteistojo nurodomą įvykio seką visiškai paneigia ir apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų O. K. ir D. G. parodymai. Liudytoja O. K. vienareikšmiai patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ji matė kaimyną A. G. įvykio dieną, po 16 val., važiuojantį pilku automobiliu „Opel Zafira“ iš degalinės prie (duomenys neskelbtini). Automobilis manevravo po visą kelią, vinguriavo, todėl įtarusi, kad vairuotojas neblaivus, ji pranešė BPC. Kad už vairo buvo nuteistasis ji matė jį aplenkusi, iš išvaizdos jis buvo visiškai girtas. Tai nėra pirmas kartas, kai jis važinėja girtas, taip keldamas pavojų aplinkiniams. Liudytojas D. G. taip pat patvirtino, kad A. G. 2024-10-28 apie 17 val. sulaikę gavę pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją. Pasak jo, pranešėja matė, kaip automobilio vairuotojas, galimai neblaivus, važiavęs magistraliniu keliu A14 Vilnius – Utena, įsuko į (duomenys neskelbtini) kaimo kelią. Buvo sureaguota per kelias minutes. Automobilį „Opel Zafira“ pamatė keliuke link (duomenys neskelbtini). Automobilis stovėjo įjungtu varikliu, su įjungta avarine šviesos signalizacija. Vairuotojas, kurį atpažino kaip A. G., miegojo prie vairo. Buvo įjungta laisva pavara, tik vairuotojas laikė nuspaudęs standžių pedalą. Bendraujant su apeliantu buvo akivaizdūs neblaivumo požymiai – jis svirduliavo, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Iš pradžių jis atsisakė tikrintis savo blaivumą, paskui sutiko, bandė pūsti, bet alkotesteris parodė „Burnos alkoholį“. Po to jau A. G. kategoriškai atsisakė pakartotinai bandymą pūsti į alkotesterį. Automobilis nuo kelio A14 ant žvyrkelio buvo už 200 – 250 metrų. Nuo tos vietos iki degalinės „Viada“ yra apie 1,5 – 2 km atstumas. Minėtų liudytojų parodymai visiškai patvirtina aukščiau išvardintus faktinius duomenis ir vienareikšmiai įrodo nuteistojo A. G. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ str. 1 d., t. y. tai, kad jis 2024 m. spalio 28 d. apie 16.34 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Zafira“, VIN: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti akivaizdūs neblaivumo požymiai.

9. Savo skunde apeliantas A. G. taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bet kolegija tam pagrindo nemato, taip pat visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams šiuo klausimu. Naujų duomenų, kurie galėtų įtakoti bausmės nuteistajam dydį, jis nepateikė nei su apeliaciniu skundu, nei apklausiamas apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos matyti, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino BK 41, 54, 61 str. nurodytus bausmės skyrimo pagrindus ir taisykles, o būtent: apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių; apylinkės teismas visiškai pagrįstai jį pripažino recidyvistu (BK 27 str.) ir nustatė šią jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 13 p.); buvo atsižvelgta į jo padarytos veikos pavojingumą (nusikaltimas tyčinis, nesunkus, baigtas), į jo iš esmės neigiamą asmenybę – nors dirbo pagal verslo liudijimą, bet anksčiau teistas 8 kartus, paskutiniai du teistumai už analogiškus nusikaltimus, nusikalto neišnykus teistumui; 4 kartus baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, kuriuos jis padarė būdamas neblaivus, tame tarpe – ir už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam. Pirmos instancijos teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis neblaivus transporto priemonę vairavo neturėdamas tam teisės, nedaro jokių teigiamų išvadų iš savo ankstesnių poelgių, nereaguoja į jam skiriamas švelnesnes bausmes. Todėl labai išsamiai motyvavęs savo sprendimą pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad nuteistajam skirtinos bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skyrus jam pačią griežčiausią BK 281¹ str. 1 d. numatytą bausmę – laisvės atėmimą, nustatant ją didesnę, nei jos vidurkis. Be to, teismas iš esmės pagrįstai taikė BK 64¹ str. nuostatas ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę jam sumažino 1/3. Kolegijos vertinimu, keisti šią bausmę į dar švelnesnę ar dar labiau mažinti jos dydį pagrindo nėra.

10. Pirmos instancijos teismas išsamiai motyvavo ir teisingai parinko nuteistajam A. G. ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą jam naudotis specialia teise bei turto konfiskavimą. Apeliantas to neskundžia, todėl pritardama skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstytiems motyvams šiuo klausimu kolegija išsamiau dėl šios nuosprendžio dalies nepasisako.

11. Tokiu būdu, nenustačiusi jokio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį, kolegija atmeta nuteistojo A. G. apeliacinį skundą.

12. Panevėžio apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 24 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad A. G. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 175 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Pagal BPK 322 str. 1 d. gynėjo dalyvavimas apeliaciniame procese yra būtinas. Tačiau, šiuo atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą ir jo apeliacinis skundas nebuvo patenkintas. Bylos duomenimis, nuteistasis dirba, turi pajamų, todėl, kolegijos nuomone, yra pajėgus valstybei atlyginti pakankamai nedideles proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme už jam teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Iš A. G. išieškoti valstybei 175 (vieną šimtą septyniasdešimt penkis) eurus proceso išlaidų už jam apeliacinės instancijos teisme teiktą antrinę teisinę pagalbą.