- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-05
- Bylos Nr.
- 2A-2396-565/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-12957-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jelena Šiškina, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- K. P.
- Atsakovas
- I. P.
- Trečiasis asmuo
- I. V.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Auruškevičiaus, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovui I. P. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, tretysis asmuo I. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydama priteisti jai iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį nuo 2012-09-01 iki ieškovė baigs mokslus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakultete, t.y. iki 2013-06-30.
Ieškovė nurodė, kad ji yra pilnametė, mokosi Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto dieniniame skyriuje. Ji neturi jokio turto ir pajamų, iš kurių galėtų save išlaikyti. Dirbti ir gauti pajamų ji negali, nes kasdien reikia lankyti paskaitas, atlikti namų užduotis. Todėl išlaikymą ieškovei turi teikti atsakovas, kuris yra jos tėvas.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-05 sprendimu ieškinį atmetė.
Iš bylosje esančių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovė yra trečiojo asmens I. V. ir atsakovo dukra, pilnamete ieškovė tapo 2011-03-21. Ieškovė yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto pirmos pakopos nuolatinių studijų I kurso studentė, studijas turėtų baigti 2016-06-30. Ieškovė studijuoja mokamoje vietoje, stipendijos negauna. Ieškovė nedirba, neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Ieškovė gyvena kartu su motina šiai nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovės poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 1 274 Lt. Ieškovę išlaiko motina.
Teismas nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl paramos pilnamečiam aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam vaikui būtinumo, reikia atsižvelgti į tėvų galimybes, jų pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl išlaikymo pareigos vykdymo negali iš esmės pablogėti tėvų ar kitų asmenų padėtis. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovės motina 2006-11-09 sudarė antrą santuoką, jos sutuoktinis yra bedarbis. Ieškovės motina dirba UAB ,,Autolėva“, jos mėnesio pajamos yra apie 715 Lt, ji turi nekilnojamojo turto, tris transporto priemones, iš kurių viena yra pakankamai nauja. Atsakovas dirba AB ,,Montuotojas“, jo per mėnesį gaunamos pajamos laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2012-01-01 yra vidutiniškai apie 1530 Lt neatskaičius mokesčių, atsakovui diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija ir kiti sveikatos sutrikimai, nors duomenų apie nustatytą neįgalumą nėra. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, turi dvi senas transporto priemones, finansinių įsipareigojimų, gyvena su kita moterimi, su kuria turi nepilnametį sūnų V. P., kuris turi sveikatos problemų.
Įvertinęs ieškovės tėvų padėtį gaunamų pajamų, turimo turto bei išlaikytinių atžvilgiu, teismas padarė išvadą, kad ieškovės motinos turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo.
Teismas nurodė, kad ieškovė pati savarankiškai pasirinko mokamas studijas aukštojoje mokykloje, neatsižvelgdama į savo galimybes bei savo tėvų turtinę padėtį, tuo pačiu perkeldama tėvams visiško jos išlaikymo naštą. Teismo manymu, ieškovė neišnaudojo visų protingų galimybių pasirūpinti gyvenimui ir mokymuisi reikalingomis lėšomis. Nors ji mokosi dieniniame skyriuje ir yra užimta dienos metu, tačiau ji yra sveika, darbinga ir turi galimybę ne tik studijuoti, bet ir įsidarbinti (studijuoti ir dirbti) ir dirbti ne visą darbo dieną, savaitę (t.y. po paskaitų, savaitgaliais, atostogų metu). Šių galimybių ieškovė nėra išnaudojusi. Teismas pažymėjo, kad pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi.
Pasak atsakovo, jis ieškovės motinai po judviejų skyrybų davė 4 500 JAV dolerių ieškovės mokslams. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausta liudytoja V. P.. Minėto fakto nepaneigė ir ieškovės motina, tačiau nurodė, kad atsakovo duoti pinigai nebuvo skirti ieškovės mokslams. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovės motiną ir atsakovą po jų skyrybų siejo skoliniai santykiai, todėl teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovas ženklią pinigų sumą, pardavęs butą, perdavė ieškovės mokslams.
Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovei, sulaukusiai pilnametystės, yra reikalinga parama, nes ji studijuoja aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje. Nors ieškovei ir yra reikalinga parama, tačiau atsakovas sprendimo priėmimo metu negali jos teikti, nes turi nepilnametį sūnų, kuris turi specialių poreikių, o dėl savo sveikatos būklės atsakovas negali dirbti pilnu pajėgumu, todėl jo pareiga teikti ieškovei paramą būtų neįvykdoma. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės ieškinį atmetė.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panakinti Vilniaus miesto 2013-03-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Neišreikalavęs būtinų įrodymų ir visapusiškai neištyręs visų reikšmingų bylai aplinkybių, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad priteisti išlaikymą iš atsakovo ieškovei nėra teisinio pagrindo. Teismas neišreikalavo įrodymų apie atsakovo sugyventinės turtinę padėtį, nors turėjo tai padaryti, kadangi tik įvertinus ir atsakovo sugyventinės turtinę padėtį, galima nustatyti, kokiomis lėšomis disponuoja jų šeima. Teismas nepagrįstai atsakovo - dirbančio, sveiko, su sugyventine gyvenančio vyro - interesus iškėlė aukščiau ieškovės - neturinčios galimybės dirbti studentės - interesų. Teismas nepagrindė, kokiais kriterijais remdamasis jis nustatė, kad atsakovas sprendimo priėmimo metu negali teikti išlaikymo ieškovei.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė nėra išnaudojusi visų protingų galimybių pasirūpinti gyvenimui ir mokymuisi reikalingomis lėšomis, nes turi galimybę dirbti ne visą darbo dieną. Tačiau ieškovė dėl studijų grafiko neturi galimybių dirbti, kadangi vieną savaitę paskaitos vyksta pirmadienį - penktadienį nuo 8 valandos iki 19 valandos, o kitą savaitę - nuo 11 valandos iki 18 valandos. Vakarais po paskaitų ir savaitgaliais ieškovė turi ruoštis paskaitoms, atsiskaitymams, egzaminams.
3. 4 500 JAV dolerių atsakovas I. V. davė 1998-10-08 buto (bendrabučio tipo) įsigijimui, o ne ieškovės išlaikymui ar mokslams. Atsakovas ima kreditus ir perka kilnojamuosius daiktus (kompiuterį, televizorių ir kt.), todėl darytina išvada, kad atsakovas turi pinigų, kad ieškovei teiktų išlaikymą.
4. Atsakovas yra sveikas, jokio neįgalumo neturi. Atsakovo mėnesinis atlyginimas sudaro apie 1 530 Lt neatskaičius mokesčių, atsakovas turi dvi transporto priemones. Atsakovas gyvena su kita moterimi, kurios mėnesinis atlyginimas sudaro apie 1 200 Lt atskaičius mokesčius. Be to, atsakovo sugyventinė asmeninės nuosavybės teise turi du butus. Atsakovas gyvena pas sugyventinę, pastarajai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu Savanorių pr. 46-37, Vilniuje. Ieškovės motina dirba UAB „Autolėva", jos per mėnesį gaunamos pajamos sudaro apie 715 Lt. Ieškovės motina 2006-11-09 sudarė antrą santuoką, jos sutuoktinis yra bedarbis, todėl motinos mažo mėnesinio atlyginimo neužtenka išlaikyti save, sutuoktinį ir ieškovę. Pažymėtina, kad visą sumą už vieną semestrą –1946 Lt – ieškovė sumokėjo iš karto, kadangi tą sumą sutaupė iš atsakovo mokėto išlaikymo. Netrukus reikės mokėti už kitą semestrą 1 946 Lt, o ieškovė šiuo metu tam neturi piniginių lėšų. Motinos ieškovei teikiamo išlaikymo nepakanka, kadangi reikia maitintis, apsirengti, pirkti mokymo priemones, specialią literatūrą, važinėti į Vilnių ir kt.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
1. Pilnamečio asmens išlaikymo pareiga nėra įstatyminė, ji gali atsirasti (esant ir kitų sąlygų visumai), tik jei yra įrodoma, kad pilnametis asmuo yra reikalingas išlaikymo iš savo tėvų. Teismas neįrodinėja ieškovo reikalavimo teisės buvimo, o tik vertina įrodymus, ar ieškovas reikalavimo teisę turi. Pirmosios instancijos teisme ieškovė nepateikė prašymų išreikalauti naujus įrodymus, kurie turėtų reikšmę ieškovei ginant jos reikalavimą. Su apeliaciniu skundu ieškovė taip pat nepateikia jokių naujų prašymų dėl įrodymų išreikalavimo, neįvardija jokių įrodymų, kuriuos teismas turėjo išreikalauti, bet neišreikalavo, ir pati tokių naujų įrodymų, kurie pagrįstų ieškinį ir sudarytų pagrindą keisti sprendimą, nepateikia.
2. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad teismas neišreikalavo duomenų apie atsakovo sugyventinės turtinę padėtį. Tai nepagrįsta, nes duomenys apie atsakovo sugyventinės turinę padėtį teismui buvo pateikti su atsiliepimu į ieškinį (b.l. 63, 65-66), rašytiniais paaiškinimais (b.l. 83-87, 88-110), teismo posėdžio metu (b.l. 144-147).
3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai atsakovo interesus iškėlė prieš ieškovės interesus, kadangi teismas vertino dviejų pilnamečių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę už savo sprendimus.
Ieškovė, kaip pilnametė, priėmė savarankišką sprendimą studijuoti Vilniaus Gedimino technikos universitete mokamose studijose, neprašė atsakovo leidimo ir pritarimo mokamoms studijoms.
Pilnametis asmuo gali dirbti ir gali kitais būdais pasirūpinti lėšomis studijoms ir gyvenimui, jei priima sprendimą studijuoti dieniniame skyriuje ir įsipareigoja mokėti pilną studijų įmoką už mokslą. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė gali dirbti ir užsidirbti pajamų tiek studijų metu, tiek savaitgaliais, tiek per atostogas. Be to, jei ieškovė nedirba, ji galėjo imti paskolą studijoms ir tokiu būdu pasirūpinti lėšomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad „vertinamos ne tik realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi - valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis)." Nėra įrodymų, kad paskola ieškovei negali būti suteikta, teismo posėdžio metu ieškovė pati pažymėjo, kad dėl paskolos nesikreipė, t.y. nedėjo pastangų lėšoms gauti. Akcentuotina ir tai, kad ieškovė posėdžio metu nurodė, kad ji nenori prisiimti įsipareigojimų bankui dėl paskolos studijoms, kuriuos reikėtų vykdyti pačiai. Tačiau tokius veiksmus teismų praktika taip pat yra įvertinusi kaip pakankamų pastangų nesiėmimą lėšoms studijoms ir gyvenimui užsitikrinti.
Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, būsto, kadangi jau po santuokos su ieškovės motina nutraukimo jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą pardavė ir 4 500 JAV dolerių davė ieškovės motinai ieškovės mokymuisi.
Atsakovas savo šeimos poreikiams tenkinti išsimokėtinai yra įsigijęs televizorių, kadangi senasis televizorius skaitmeninių kanalų nerodė ir tam tikslui turėjo prisiimti finansinius įsipareigojimus, nes iš karto sumokėti visos kainos neturėjo iš ko. Atsakovas turi sveikatos problemų. Be to, jis dar augina nepilnametį sūnų, turintį sveikatos problemų. Todėl atsakovas neturi iš ko mokėti išlaikymo ieškovei, išlaikymo mokėjimas būtų neįmanomas ir iš esmės pakenktų atsakovo, jo šeimos interesams, jo specialių poreikių turinčio nepilnamečio vaiko išlaikymui.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodo, kad mokosi visą dieną. Tačiau ieškovės vidurkis nesiekia net 8 balų, kas reikštų gerą mokymąsi. Ieškovė mokosi vos patenkinamai, t.y. tikrai nesąžiningai ir stropiai, kaip studentas, kuris nedirba, o tik mokosi. Mokydamasi sąžiningai, ji turėtų didesnį vidurkį, todėl pereitų į nemokamas studijas ir gautų stipendiją. Ieškovės pridedami transporto bilietai rodo, kad kasdien į paskaitas ieškovė nevažinėja. Ieškovės studijų grafikas nerodo, kad ieškovė būtų užimta visas 5 darbo dienas nuo ryto iki vakaro, visus savaitgalius ir atostogas. Turėdama noro, ieškovė galėtų dirbti ir užsidirbti pajamų.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Ieškovės kreipimosi į teismą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu galiojusi CK 3.194 str. 3 d. redakcija (2004-11-11 Lietuvos Respublikos įstatymas Nr.IX-2571) nustatė, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Esminės CK 3.194 str. 3 d. taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybės teikti paramą. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (stipendiją, darbo užmokestį už nuolatinį ar sezoninį darbą, pašalpas ir panašiai, konstatavęs aplinkybes, ar pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi atitinkamoje mokykloje, taip pat ir galimybę gauti valstybės paskolą mokslui finansuoti). Negalima nepaisyti ir tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams ir pan.). Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-189/2007 ir kt.).
Pažymėtina, kad nuo 2013-07-09 galioja CK 3.192-1 str. (2013-06-20 Lietuvos Respublikos įstatymas Nr.XII-396), kurio 1 d. nustato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 d. teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.
Kaip jau minėta, sprendžiant dėl paramos ieškovei būtinumo, būtina įvertinti ne tik ieškovės turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir tai, ar ieškovė yra išnaudojusi visas protingas galimybes pati pasirūpinti mokymuisi ir gyvenimui reikalingomis lėšomis.
Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad pagal mokymosi užimtumą ji neturi galimybės įsidarbinti. Iš byloje esančio ieškovės studijų tvarkaraščio (127-128 b.l.) matyti, kad paskaitos (užsiėmimai) vyksta ne visą darbo dieną. Esant tokiam užimtumui, yra galimybė dirbti ne visą darbo dieną, kartu surandant laiko ir studijoms. Taip pat, nepaneigta darbo savaitgaliais, atostogų metu galimybė, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji ieškojo darbo minėtomis sąlygomis, kad jai buvo atsakyta ir pan.
Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 74 str. 1 d. studentai gali gauti valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms. Kaip nurodė ieškovė teismo posėdyje bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ji nesikreipė dėl paskolos suteikimo, nes nenori imti paskolos, nežino, kada galės paskolą grąžinti. Atsižvelgiant į lanksčias tokių paskolų grąžinimo sąlygas (2009-05-27 Vyriausybės nutarimas Nr.480), nurodyti ieškovės motyvai, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinius įsipareigojimus, negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti atsakovui.
Taip pat pažymėtina, kad ieškovės močiutė V. P. teismo posėdyje bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, kad siūlė ieškovei kartu gyventi bute Vilniuje, tačiau ieškovė šio pasiūlymo atsisakė, motyvuodama tuo, kad turi vaikiną, šeimą. Šie motyvai nepripažintini pakankamai pagrįsti. Gyvendama kartu su močiute Vilniuje, ieškovė sutaupytų kelionės išlaidas ir laiką iš Lentvario vykstant į paskaitas (užsiėmimus) Vilniuje, taip pat turėtų daugiau galimybių įsidarbinti (ieškovė yra nurodžiusi, kad rasti darbą Lentvaryje yra sunku).
Todėl darytina išvada, kad ieškovė nėra išnaudojusi visų protingų galimybių pati pasirūpinti mokymuisi ir gyvenimui reikalingomis lėšomis.
Sprendžiant dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą ieškovei, pažymėtina, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį 2011 m. gruodžio – 2012 m. lapkričio mėn., atskaičius mokesčius, buvo apie 1 268 Lt (54-55 b.l.). Atsakovas turi 2007-07-16 gimusį sūnų (59 b.l.), kurį privalo išlaikyti. Sūnus turi sveikatos problemų (60 b.l.), kas padidina jo poreikius. Atsakovo sūnaus motina neturi galimybės prie sūnaus išlaikymo prisidėti didesne dalimi nei atsakovas, kadangi jos vidutinis darbo užmokestis per mėnesį 2012 m. birželio – 2012 m. lapkričio mėn., atskaičius mokesčius, buvo apie 1 196 Lt (63 b.l.). Atsakovas neturi nekilnojamojo turto (57 b.l.), o turimos dvi transporto priemonės (58 b.l.) nėra didelės vertės. Atsakovo sūnaus motinai nuosavybės teise priklauso ½ dalis dviejų kambarių buto (65 b.l.), šiame bute ji gyvena kartu su atsakovu, jų sūnumi, jos pilnamete dukterimi ir šios nepilnamete dukterimi. Atsakovo sūnaus motinai priklausanti ½ dalis dviejų kambarių buto su bendro naudojimo patalpomis (66 b.l.) nesudaro galimybės gauti žymių pajamų dėl kito bendrasavininko buvimo ir pastato tikslinės naudojimo paskirties (įvairioms socialinėms grupėms). Iš pateiktų sąskaitų (68-74 b.l.) matyti, kad nemaža atsakovo ir jo sugyventinės gaunamų lėšų dalis skiriama butui išlaikyti. Nors atsakovui nėra nustatytas neįgalumas ar nedarbingumas, byloje esantys įrodymai patvirtina apie atsakovo turimas sveikatos problemas (56, 88 b.l.). Atsakovas taip pat turi įsipareigojimų UAB „Šiaulių banko lizingas“ (62 b.l.). Kaip nurodė atsakovas, 1 249 Lt kreditas skirtas įsigyti televizorių, kadangi turimas senas televizorius nebuvo tinkamas skaitmeninei televizijai. Tokio dydžio ir tokios paskirties vartojimo kreditas pripažintinas pagrįstu atsakovo ir su juo gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti.
Šios aplinkybės sudaro pagrindą padaryti išdavą, kad išlaikymo priteisimas ieškovei iš atsakovo iš esmės pablogintų atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus turtinę padėtį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas teisiškai reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą.