Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų J. B. ir R. J. atstovo advokato G. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarties, kuria UAB „Techneta“ turto administratoriumi paskirtas G. G., skiriant jam 3000 Lt mėnesinį atlyginimą, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1034-375/2010.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2009-11-26 teisme buvo gautas ieškovo S. J. prašymas paskirti atsakovo UAB „Techneta“ administratoriumi G. G. (1 t., b.l. 89,90). Prašymą ieškovas grindė tuo, jog 2009-11-19 nutartimi yra sustabdytas 2009-08-28 neeilinio akcininkų susirinkimo sprendimų galiojimas. Šiuo sprendimu ieškovas buvo atšauktas iš bendrovės direktoriaus pareigų išrenkant direktoriumi R. B.. Atsakovo bankroto administratorius UAB „Renvita“ taip pat yra netekęs Kauno apygardos teismo nutarties 2009-06-23 pagrindu suteiktų įgaliojimų administruoti UAB „Techneta“ ir 2009-11-19 nutartimi sustabdžius 2009-08-28 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo galiojimą, atsakovas nebeturi faktinio vadovo ar jo faktinio atstovo.

Nutartyje nurodyta, kad tarp šalių išsivystė ir toliau tęsiasi konfliktinė situacija. Šalys kaltina viena kitą veikimu, priešingu bendrovės interesams. Bylos duomenys rodo, jog bendrovė yra veikianti, turinti tiek nekilnojamojo turto, tiek prekių atsargų, tiek ir didelių kreditorinių įsipareigojimų bankui. Esant įsiteisėjusiai 2009-11-19 nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. sustabdžius 2008-08-28 sprendimo galiojimą, kuriuo ieškovas buvo atšauktas iš bendrovės direktoriaus pareigų, o naujai išrinktas direktoriumi R. B., faktiškai dabar nei vienas iš jų nebegali vadovauti bendrovei, organizuoti jos veiklą, rūpintis bendrovės turtu. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškovo prašymą tenkino, iki kol bus išspręstas šalių ginčas dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, ir taikė CPK 145 str. 1 d. 5 p. numatytą laikinąją apsaugos priemonę - atsakovo turto administratoriaus paskyrimą, administratoriumi skiriant ieškovo pasiūlytą kandidatą G. G.. Kadangi įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios, teismas kaip juridiškai visiškai nepagrįstą atmetė trečiųjų asmenų argumentą, jog sprendžiant bendrovės turto administratoriaus skyrimo klausimą teismui yra privaloma daugumos UAB „Techneta“ akcininkų, valdančių 69,5 procento akcijų, nuomonė skirti turto administratoriumi jų siūlomą asmenį. Spręsdamas klausimą dėl administratoriaus kandidatūros, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad G. G. turi teisę teikti administratoriaus paslaugas, ką patvirtina LR Ūkio ministerijos išduotas pažymėjimas (1 t., b.l.96), G. G. šioje srityje turi ir pakankamą patirtį bei sutinka teikti administravimo paslaugas ( 2 t., b.l.71, 72, 1 t., b.l.95). Tretieji asmenys, teikdami S. S. kaip bendrovės turto administratoriaus kandidatūrą, nepateikė duomenų, kad šis asmuo turi atitinkamą išsilavinimą ir teisę teikti administratoriaus paslaugas. Iš ieškovo pateiktų duomenų (2 t., b.l. 63-67) matyti, kad S. S. dirbo bendrovėje vadybininko pareigose, todėl jis neturi nei vadovavimo, nei administravimo patirties. Be to, teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad S. S. gali būti priklausomas nuo trečiųjų asmenų ir jų įtakojamas, nes yra trečiojo asmens R. J. dukters G. S. tėvas. Esant tokiai susiklosčiusiai konfliktinei situacijai, siekdamas užtikrinti nešališką ir kompetentingą turto administravimą, kurio dėka turtas ne tik būtų išsaugotas, bet ir gausinamas, tvarkomas taip, kad duotų pajamas bei naudojamas tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui, teismas skyrė visišką turto administravimą, administratoriumi skirdamas G. G. (CK 4.239 str. 1 d.).

Skunde nurodyti šie motyvai dėl administratoriaus G. G. netinkamumo: 1) G. G. yra siūlomas buvusio UAB „Techneta“ direktoriaus S. J., kuris tiek iškeliant bendrovei bankroto bylą, tiek ją iškėlus veikė priešingai bendrovei bei jos akcininkų interesams, Kauno apskrities VPK N TV ENTS yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo galimai nusikalstamų veiksmų pagal LR BK 209 str. (nusikalstamas bankrotas) bei LR BK 228 str. 1 d. (piktnaudžiavimas). Be to, buvęs UAB „Techneta“ direktorius S. J. pažeidė LR CK 2.87 str. bei Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. įtvirtintas pareigas, o būtent: nevykdė savo pareigos ir nepatenkino UAB „Sedonita“ reikalavimo, nors laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 6 d. iki 2009 m. birželio 1 d. UAB „Techneta“ kasoje UAB „Sedonita“ pareikšto 4612,07 Lt vertės reikalavimo patenkinimui buvo pakankamai grynųjų pinigų; 2) S. J., nepranešdamas UAB „Techneta“ akcininkams apie bendrovės kreditoriaus UAB „Sedonita“ pareiškimą teismui dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, pažeidė LR akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 1d. 4 p., 18 str. 1 d., 37 str. 10 d. 8 p. bei UAB „Techneta“ įstatų 5.8.2 p. ir 5.8.3 p.; 3) S. J. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Techneta“ balanse įrašyto turto vertę, nepagrįstai teigė, jog bendrovės reikalavimo teisės yra senos ir abejotinos, bendrovės skolininkų skolos yra pradelstos, dalis bendrovės įsipareigojimą yra pradelsti, bendrovė yra nemoki; 4) UAB „Tikneta“ UAB „Techneta“ vadovo S. J. pastangomis įkurta tik siekiant perkelti UAB „Techneta“ veiklą į UAB „Tikneta“ nes: (i) UAB „Tikneta“ juridinių asmenų registre įregistruota tik 2009 m. gegužės 18 d.; (ii) UAB „Tikneta“ buveinė įregistruota adresu: Kauno m. sav., Kauno m., Partizanų g. 3-305, kur realiai vykdyti ūkinę veiklą yra neįmanoma; (iii) UAB „Tikneta“ pavadinimas yra klaidinančiai panašus į UAB „Techneta“ pavadinimą; (iv) UAB „Tikneta“ direktoriumi 2009 m. gegužės 18 d. buvo paskirtas buvęs UAB „Techneta“ vadybininkas R. Z., 2009 m. gegužės 18 d. S. J. atleistas iš UAB „Techneta“ užimamų pareigų; (v) nors panaikinta 2009 m. birželio 25 d. teismo nutartis dėl bankroto iškėlimo atsakovui, bankroto administratorius UAB „Renavita“ per savo įgaliotą asmenį R. G. tęsė bankroto procedūrą ir vykdė veiksmus, priešiškus UAB „Techneta“ interesams: UAB „Tikneta“ išnuomotos atsakovo patalpos kartu su prekių atsargomis, automobilių parku, kompiuterine ir programine įranga, buhalterinėmis programomis bei buhalteriniais duomenimis, veiklos ir komercinėmis paslaptimis bei intelektinės nuosavybės produktais, UAB „Tikneta“ taip pat perleistas internetinis domenas „techneta.lt”; 5) perleistos UAB „Techneta“ reikalavimo teisės, kurių vertė 1 043 966,28 Lt, bendrovei UAB „Anlara“. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog už perleistas reikalavimo teises yra atsiskaityta. Tokiais veiksmais taip pat yra siekiama sumažinti bendrovės trumpalaikio turto vertę ir taip dirbtinai sukurti bendrovės nemokumo būklę. Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-940-436/2010 dėl nurodytų reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis; 6) S. J. nesąžiningumą bei elgesį, priešingą bendrovės UAB „Techneta“ interesams, patvirtina ir tai, kad 2009 m. gegužės 22 d. ir 2009 m. birželio 26 d. tuometinis bendrovės direktorius S. J. išėmė iš bendrovės lėšų 280 000 Lt. Šiuos veiksmus direktorius atliko be vyriausios finansininkės žinios (ant kasos išlaidų orderių nėra vyriausios finansininkės J. B. parašo). Be to, įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo sprendimu yra konstatuota, jog UAB „Techneta“ direktorius S. J. sąmoningai veikė ir toliau veikia priešingai bendrovės interesams, savo neteisėtais veiksmais bendrovei daro žalą; 7) S. J. nuolat vilkina teismo procesą, skųsdamas visus įmanomus akcininkų veiksmus, netgi tas teismo nutartis, kuriose tiesiogiai nurodyta, jog jos yra neskundžiamos. Skundžiama nutartimi skirti turto administratoriumi G. G. nebuvo atsižvelgta į kitų UAB „Techneta“ akcininkų, turinčių 69,5 procentus balsų, nuomones. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi UAB „Techneta“ paskyrus visišką turto administravimą, G. G. privalėtų ne tik išsaugoti UAB „Techneta“ turtą, bet ir jį gausinti, tačiau dėl didelio jo užimtumo, administruojant tokias bankrutuojančias įmones kaip AB „Ekranas“, UAB „Šalčininkų valda“, UAB „Eleknika“ bei bendrą Lietuvos ir Ukrainos įmonę UAB „Domis“, tai turėtų būti itin sudėtinga. G. G. nustatytas 3000 Lt atlyginimas neatitinka bendrovės ekonomiško valdymo pobūdžio, kadangi UAB „Techneta“ veikla dėl anksčiau minėtų S. J. piktybiškų veiksmų yra žlugdoma, bendrovė nėra pajėgi mokėti tokio didelio atlyginimo turto administratoriui.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas S. J. (4 t., b.l. 67-71) nurodo, kad su trečiųjų asmenų J. B. ir R. J. atstovo atskiruoju skundu nesutinka. Nuo 2010-04-15 R. B. negali veikti ieškovo vardu, tai yra atsakovas 2010-07-02 buvo ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bus be vadovo, nes galiojant Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-19 nutarčiai civ. byloje Nr. 2-28471-375/2009, kuria teismas sustabdė 2009-08-28 Visuotinio neeilinio UAB „Techneta“ akcininkų susirinkimų sprendimų galiojimą, visi po 2009-08-28 buvę bei galimi atsakovo akcininkų sprendimai paskirtiems ir skirtiniems atsakovo vadovams įgalinimų nesuteiks, todėl visiško turto administravimo nustatymas ir turto administratoriaus skyrimas yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliantės pateikia teismui nepagrįstus prasimanymus apie ieškovo tariamai sąmoningą ir piktybišką veikimą prieš atsakovo ir apeliančių interesus. Ieškovas, siekdamas pabaigti jo, apeliančių ir R. B. konfliktą, surado patyrusį ir nešališką administratorių, kuris galėtų ir sugebėtų, atsiribojęs nuo konflikto šalių įtakos, spręsti atsakovo turto ir įsipareigojimų problemas, ir, esant galimybei, atnaujinti atsakovo veiklą. Apeliantės siekia atriboti ieškovą, vienintelį įsipareigojusį tretiesiems asmenims pagal 2001-12-19 laidavimo sutartį Nr. 770 už atsakovą asmenį, nuo atsakovo valdymo ir neribotą valdymą perimti savo žinion. Apeliantės siūlė atsakovo turto administratoriumi paskirti S. S., kuris neturi tam reikalingų žinių ir patirties, be to, yra apeliantės R. J. sugyventinis.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovo UAB „Techneta“ atstovė (4 t., b.l. 72-78) nurodo, jog su trečiųjų asmenų J. B. ir R. J. atstovo atskiruoju skundu sutinka. Šioje civilinėje byloje nėra jokios realios grėsmės, kad galėtų būti sunku vykdyti teismo sprendimą, todėl nėra teisinio pagrindo skirti laikinąją apsaugos priemonę – turto administravimą. UAB „Techneta“ turto administratoriaus skyrimas buvo netikslingas. Ieškovas yra vienas iš atsakovo dalyvių, buvęs UAB „Techneta“ direktorius, todėl tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas visiškai išderina bylos šalių interesus ir sukuria paradoksalią situaciją, kai pagal teismo nutartį teismo paskirtas administratorius pakeičia juridinio asmens vadovą, laikinai sustabdydamas jo įgaliojimus, o turto administratorius vienintelis įgyja teisę veikti juridinio asmens vardu ir interesais. Iš skundžiamos nutarties neaišku, kokios rūšies administravimas nustatytas – paprastas ar visiškas, nes motyvuojamojoje nutarties dalyje nurodytas visiško turto administravimo skyrimas, o tuo tarpu rezoliucinėje nutarties dalyje to nenurodoma, ši nutarties dalis yra suformuluota neaiškiai, tačiau tokiu atveju pagal LR CK 4.239 str. 2 d. nuostatas rezoliucine nutarties dalimi UAB „Techneta“ skirtas paprastasis turto administravimas. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-07-02 nutartimi pažeistas ekonomiškumo principas bei atsakovo interesai, kadangi joje nenurodytas konkretus UAB „Techneta“ turtas, kuriam taikomas administravimas, nenurodytos konkrečios administratoriaus teisės ir pareigos, susijusios su administruojamu turtu, veiksmai, kuriuos leidžiama turto administratoriui atlikti (CPK 148 str. 4 d. 6 p.). Turto administravimo taikymo atveju atsakovas neabejotinai patirtų nuostolių, juolab, kad skundžiama nutartimi turto administratoriui nenustatyti jokie apribojimai. Paskirtasis turto administratorius G. G. turi patirties kaip bankroto administratorius, tačiau bankrutuojančio juridinio asmens turto administravimas ir privataus juridinio asmens turto administravimas yra visiškai skirtingi dalykai. Taigi, akivaizdu, kad dėl nepatyrusio ir neprofesionalaus asmens veiksmų, bandant perimti UAB „Techneta“ valdymą, bendrovė patirs finansinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Pradėtame teisminiame procese laikinųjų apsaugos priemonių taikymas remiasi dviem pagrindinėmis prielaidomis: pirma, kad ieškovo ar pareiškėjo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti ir teismas priims jam palankų sprendimą; antra, kad atsakovas (suinteresuotas asmuo) vengs būsimo galimai ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Ginčo šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, ekonomiškumo principai sąlygoja, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės–ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė – ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų. Todėl, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti siekiama atsakovui (pareiškėjui) palikti galimybę iš esmės netrikdomai vykdyti gamybinę – ūkinę veiklą, kuria nemažinama galimybė įvykdyti teismo sprendimą. Tuo labiau, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastimi (LAT 2009 m. vasario 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-84/2009).

Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 5 punktas reglamentuoja vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių – atsakovo turto administratoriaus paskyrimas. Būtent pirmosios instancijos teismas taikė šią laikinąją apsaugos priemonę – paskyrė turto administratorių, dėl ko nesutinka byloje dalyvaujantys tretieji asmenys.

Turto administratoriaus skyrimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.236-4.252 straipsniuose. Civilinio kodekso 4.242 straipsnyje įtvirtinta, jog administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Svarbu ir tai, jog administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui (Civilinio kodekso 4.243 str. 1 d.).

Kaip matyti iš procesinių dokumentų turinio, interesų konfliktas jau yra kilęs net neįsiteisėjus nutarčiai dėl administratoriaus skyrimo. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo motyvais, jog priešingai bendrovės ir jos akcininkų interesais veikiantis asmuo negali būti skiriamas turto administratoriumi. Tretieji asmenys nepasitiki skundžiama nutartimi skirtu administratoriumi G. G., todėl negali būti skirtas administratoriumi asmuo, dėl kurio skyrimo jau kilęs konfliktas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atkreipdama dėmesį į tai, kad neišsiaiškintos galimybės dėl kitų administratorių parinkimo ir skyrimo, neįvertintos ieškovo ir skirto administratoriaus sąsajos, skirto administratoriaus galimybės pareigas atlikti sąžiningai, protingai, lojaliai ir kt., skirto administratoriaus ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo nebuvimas ir priešiškumas, kitų akcininkų nuomonė skiriant administratorių, todėl darytina išvada, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Tik išsiaiškinus nurodytas aplinkybes, galima būtų spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – administratoriaus skyrimo. Pažymėtina, kad netinkamo administratoriaus parinkimo ir skyrimo padariniai yra gresiantis įmonės nemokumas, pelno negavimas. Visos šios išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais administratoriaus skyrimas turėtų būti išnagrinėtas iš naujo.

Įvertinusi esančią medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nėra teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.