- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-05-14
- Bylos Nr.
- 1-81-875/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-51-1-00423-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis
- Kaltinamasis
- A. T.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Baudžiamosios bylos Nr. 1-81-875/2014m. Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00423-2013-3
2014 m. gegužės 14 d.
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas;
kaltinamas pagal BK 164 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. vengė išlaikyti vaikus, t.y. žinodamas, kad pagal teismo sprendimą turi pareigą mokėti lėšas E. Ž. savo vaikų L. T., Ž. T. ir R. Ž. išlaikymui, šios pareigos vengė, t.y. pagal 2000-03-03 Akmenės rajono apylinkės teismo nutarimą „Dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo“, laikotarpiai nuo 2000-03-06 iki 2005-07-29, nuo 2005-09-29 iki 2007-11-14, vengė pareigos mokėti lėšas L. T. ir Ž. T. išlaikymui, nuo 2008-09-10 iki 2013-03-22 vengė pareigos mokėti lėšas L. T. išlaikymui, nuo 2008-09-10 iki 2013-11-29 vengė pareigos mokėti lėšas Ž. T. išlaikymui, bei pagal 2003-03-06 Akmenės r. apylinkės teismo įsakymą“ Dėl išlaikymo priteisimo“ laikotarpiais nuo 2003-04-25 iki 2007-11-13, nuo 2008-09-10 iki 2013-11-29 vengė pareigos mokėti lėšas R. Ž. išlaikymui.
A. T. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad 1994 m. spalio 1 d. susituokė su E. Ž., ji pasirinko jo pavardę ir tapo T. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus L. T., (duomenys neskelbtini) gimė duktė Ž. T., (duomenys neskelbtini) gimė R. Ž., kuri nėra A. T. tikroji duktė, jos tėvas - kitas vyras, todėl jai nedavė savo pavardės. Tačiau R. pripažino kaip savo dukterį, dokumentuose įrašyta, kad jis jos tėvas. 2000 m., lyg ir kovo mėnesį, nors tikslaus laiko A. T. nepamena, išsituokė su E. Ž.. Nuo 2000 m., kai išsituokė su E. Ž., pas ją ateidavo į namus aplankyti savo vaikų – L. ir Ž., kažkur 1-2 kartus per mėnesį, nupirkdavo jiems maisto produktų. Kai 2002-05-03 gimė R., po jos gimimo mėnesio bėgyje A. T. grįžo pas buvusią sutuoktinę. Jie susitaikė ir gyvenome kartu dar kokius 5 metus, vedė bendrą ūkį, tačiau su pertraukomis, nes per tą 5 metų laikotarpį kokius 3 kartus A. T. buvo išėjęs iš namų keliems mėnesiams, po to vėl susitaikydavo ir grįždavo atgal pas E. Ž.. Kol kažkur 2007 m., tikslesnės datos A. T. nepamena, galutinai išėjo gyventi atskirai. Nuo tada, pas buvusią sutuoktinę nuvažiuodavo aplankyti vaikus, į kelis mėnesius kartą. Yra buvę, kad A. T. aplankydavo ir į pusę metų kartą, tačiau tikslesnių datų jis neprisimena. Kai nuvažiuodavo aplankyti, nuveždavo maisto produktų, jai turėdavo, palikdavo pinigų. Kai vaikai būdavo mažesni, pinigus palikdavo buvusiai sutuoktinei, vėliau pradėjo duoti ir patiems vaikams. Kiek ir tiksliai kada, pinigų A. T. yra davęs sutuoktinei vaikų išlaikymui, taip pat kiek ir kada yra pinigų davęs kiekvienam iš vaikų, to pasakyti negali, nes nepamena. Bendrai po skyrybų, kai gyveno atskirai, sutuoktinei ir vaikams A. T. yra davęs kažkur apie 1000 Lt. Per minėtus 5 metus, kai buvo grįžęs pas buvusią sutuoktinę ir gyveno kartu, abu bendrai išlaikėme vaikus, tačiau kiek per tą laikotarpį jis yra davęs vaikams pinigų, neprisimena. 2000 m., tikslios datos A. T. nepamena, kai skyrėsi su sutuoktine E. Ž., jam teismo jau buvo priteista mokėti alimentus L. ir Ž. išlaikymui. Apie tai buvo sakiusi sutuoktinė, tačiau kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis, A. T. nepamena. Kokia tiksliai suma buvo priteista, nepamena, bet kažkur po 200 Lt kiekvienam vaikui išlaikyti. Kada A. T. sužinojo apie teismo priteistus alimentus R. Ž. išlaikymui, to nepamena. Apie šiuos alimentus jam kažkuriuo metu pasakė buvusi sutuoktinė, kai jis buvo grįžęs pas ją gyventi, tačiau tikslesnių aplinkybių nepamena. Pinigus vaikų išlaikymui A. T. turėjo mokėti per banką, t.y. pervedant į buvusios sutuoktinės banko sąskaitą. Nuo 2004 m. iki 2008 m. pabaigos, tikslių laikotarpių A. T. nepamena, po keletą mėnesių jis yra dirbęs tai vienoje, tai kitoje įmonėje. Uždirbdavo labai nedaug, net pačiam išsilaikyti pinigų neužtekdavo. Kadangi, kaip A. T. minėjo, nuo 2002 m., kai gimė R., buvo grįžęs pas buvusią sutuoktinę ir kažkur 5 metus su pertraukomis dar pragyveno, uždirbtus pinigus, nors jie būdavo nedideli, išleisdavo šeimai išlaikyti. Atskirai pinigų vaikų išlaikymui buvusiai sutuoktinei neduodavo, nes galvojo, kad gyvena kartu, buitį veda kartu, abu rūpinasi vaikais, todėl alimentų, paskirtų teismo sprendimais, mokėti nereikia. Nuo 2008 m. pabaigos A. T. oficialiai niekur nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo, nuo santuokos nutraukimo A. T. nėra registravęsis darbo biržoje. Kodėl nesiregistravo darbo biržoje, to paaiškinti negali. Nuo 2008 m. A. T. uždarbiauja pas žmones - per pažįstamus susižino, kam kokios pagalbos reikia, susitaria už atlygį atlikti vienokius ar kitokius darbus. Tačiau darbo būna ne kasdien, uždirba nedaug, neužtenka net savęs tinkamai išlaikyti, o juo labiau vaikų. Šiuo metu A. T. nedirba. Dar prieš sūnaus gimimą, A. T. uždarbiaudavo pas žmones, taip pat ir dirbdamas įmonėse, papildomai uždarbiaudavo pas žmones, jei sužinodavo, kad kam kokį darbelį reikia padaryti, tačiau tas atlygis būdavo nedidelis ir nepastovus. A. T. atlikdavo įvairius darbus - malkas iš miško parveždavo, reikdavo suskaldyti, daržus užsodinti, šieną suvežti, derlių nuimti, kažką suremontuoti ir pan. Su vaikais A. T. bendrauja, kaip jau minėjo, per metus 1-3 kartus juos aplankydavo, nuveždavo maisto produktų, jei turėdavo - duodavo šiek tiek pinigų. Paskutinį kartą A. T. buvo nuvažiavęs juos aplankyti 2013 m. gruodžio 25 d. per Kalėdas. Nuvežė maisto produktų, kiekvienam davė po 50 Lt Apklaustas papildomai parodė, kad jis nevykdė teismo sprendimų mokėti lėšas E. Ž. savo vaikų L. T., Ž. T. ir R. Ž. išlaikymui, šios pareigos vengė. Privalėjo vykdyti 2000-03-03 Akmenės rajono apylinkės teismo nutarimą „Dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo“, 2003-03-06 Akmenės rajono apylinkės teismo įsakymą „Dėl išlaikymo priteisimo“ ir 2014-03-26 pranešime apie įtarimą nurodytais laikotarpiais mokėti alimentus vaikų išlaikymui, tačiau vengė šios pareigos, lėšų nemokėjo, oficialiai nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo. Kodėl nesiregistravo darbo biržoje, A. T. paaiškinti negali. Yra tekę dirbti oficialiai, tačiau tik po keletą mėnesių A. T. yra dirbęs tai vienoje, tai kitoje įmonėje, uždirbdavo labai nedaug, net pačiam išsilaikyti pinigų neužtekdavo. Anksčiau A. T. uždarbiaudavo ir šiuo metu uždarbiauja pas žmones - per pažįstamus susižinodavo, kam kokios pagalbos reikia, susitardavo už atlygį atlikti vienokius ar kitokius darbus. Tačiau darbo būdavo ne kasdien, nepastoviai, uždirbdavo nedaug, neužtekdavo net savęs tinkamai išlaikyti, vaikų išlaikymui pinigų neužtekdavo. Dėl to A. T. labai gailisi (51-52, 59 b.l.).
Liudytoja E. Ž. parodė, kad (duomenys neskelbtini) m. susituokė su A. T. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus L. T., (duomenys neskelbtini) gimė dukra Ž. T.. Kiek E. Ž. pamena 2000 m. ji su A. T. išsiskyrė ir iš jo jai buvo priteisti alimentai. A. T. atvažiuodavo aplankyti vaikų, atveždavo jiems saldainių, tačiau daugiau vaikams nieko nepirkdavo ir pinigų nei jai, nei vaikams neduodavo. E. Ž. išsiskyrus su A. T. bendraudavo ir (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. Ž.. Kiek E. Ž. pamena 2003 metais ji prisiteisė alimentus R. išlaikymui. Kai R. buvo apie 2 ar 3 metai buvo su A. T. nusprendę vėl gyventi kartu ir ji buvo iš anstolių pasiėmusi dokumentus, kad nebeieškotų iš jo alimentų. Su A. T. E. Ž. pagyveno apie pusę metų. Labai pyko, kad jis vartodavo alkoholinius gėrimus. Jis gerdavo ir paprastomis dienomis, ir savaitgaliais, todėl E. Ž. nusprendė su juo nebegyventi. Tada ji atnaujino alimentų išieškojimą. Kai su A. T. kartu nebegyveno, jis išvyko gyventi į Klaipėdą pas brolį J. T.. Nusprendus su A. T. nebegyventi kartu, jis iš pradžių su vaikais nebendravo, tačiau po 2-3 mėnesių pradėjo jiems skambinti. Kalbėdavo telefonu. Vaikai sakydavo, kad tėvas jiems papildydavo telefono sąskaitas. Kiek E. Ž. žino sąskaitas papildydavo keletą kartų į pusmetį, maždaug po 10 litų kiekvienam t.y. L. ir Ž. A. T. daugiausiai bendraudavo su L. ir Ž. L. su Ž. bendrauja su A. T. vyriausiojo brolio dukromis ir vasarą yra buvę pas jas atostogų. Kiek E. Ž. žino ten buvo sutikę ir tėvą, tačiau vaikai nesakė, kad tėvas būtų davęs pinigų ar ką nors jiems nupirkęs. Nuo to laiko, kai E. Ž. nebegyvena su A. T. jis jai nė karto nėra davęs pinigų vaikų išlaikymui, nepirko vaikams jokių mokyklinių reikmenų, rūbą ar pan. 2009 m. E. Ž. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą ir gaudavo po 130 litų kas mėnesį L. ir Ž. išlaikymui ir po 195 Lt R. išlaikymui. L. dabar yra pilnametis ir jo išlaikymui pinigų E. Ž. nebegauna. (28-29 b. l.)
Liudytoja E. Ž. parodė, kad kaip ji minėjo ankstesnės apklausos metu po skyrybų su A. T. bendravo ir gimė dukra R. Ž.. A. T. abejojo tėvyste. Jie pykosi ir gyveno atskirai. Būdavo, kad jis atvažiuodavo, pagyvendavo pas E. Ž., po to vėl išvažiuodavo. Atvažiavęs jis kartais duodavo pinigų, po kokį 50 litų. Kiek E. Ž. žino tuo laiku jis dirbo kažkur Klaipėdoje. Jis pabūdavo paskui išvažiuodavo dirbti į Klaipėdą. Po R. gimimo maždaug po metų E. Ž. iš A. T. prisiteisė alimentus. A. T. abejojo, savo tėvyste, tačiau jokių tyrimų jie nedarė, draugiškai susitarė dėl alimentų ir abu dalyvavo teisme priteisiant alimentus. Tuo laiku A. T., kaip E. Ž. sakė, važinėjosi į darbą Klaipėdoje. 2006 metais dėl A. T. girtavimo jie susipyko ir apie metus laiko visiškai nebendravo. Pinigų vaikų išlaikymui tuo laiku A. T. E. Ž. nedavė. Per tą laiką jis buvo vieną kartą atvykęs, nes L. buvo įkandęs šuo ir jis vežė vaiką skiepyti. Tada atvežė vaikams saldainių, sausainių. Kiek E. Ž. pamena 2007 m. su A. T. susitaikė, nusprendėme, kad jis nebesivažinės, ieškosis darbo Akmenėje ir jie gyvens kartu. Tuo laiku jis įsidarbino įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi gyveno kartu E. Ž. iš antstolių pasiėmė dokumentus ir iš A. T. alimentų nebereikalavo. A. T. „(duomenys neskelbtini)“ padirbo neilgai, nes girtavo ir dėl to gavo išeiti iš darbo. Po to, kai A. T. išėjo iš darbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ jie dar pagyveno apie pusę metų, tačiau jis girtavo ir jie nusprendė gyventi atskirai. Tada praėjus pusmečiui ar truputį daugiau E. Ž. vėl pridavė dokumentus antstoliams alimentų išieškojimui. Nuo to laiko su A. T. daugiau nebebuvo suėję gyventi ir A. T. E. Ž. pinigų vaikų išlaikymui nėra davęs. Kaip E. Ž. minėjo vaikai sakydavo, kad tėvas jiems yra papildęs telefono sąskaitas po 10 litų. Vaikai sakydavo, kad mieste sutikdavo tėvą, tačiau ar jis duodavo pinigų ir ar ką nors nupirkdavo, E. Ž. nežino. Kadangi A. T. alimentų nemokėjo, antstoliai alimentų neišieškojo, E. Ž. kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą ir gauna pinigus vaikų išlaikymui. A. T. E. Ž. pinigų vaikų išlaikymui duodavo tuo laiku, kai jie su pertraukomis gyveno kartu. Iki to laiko, kai jis išėjo visam t.y. maždaug iki 2008 m. vidurio jis E. Ž. bendrai yra davęs apie 1000 litų. Po to kai jis išėjo ir jie nebegyveno, kaip minėjau pinigų E. Ž. vaikų išlaikymui nėra davęs (30-31 b. l.).
Liudytojas L. T. parodė, kad jo tėvai išsiskyrė, kai jam buvo maždaug 12 metų. Išsiskyrus tėvams, tėtis nei L. T., nei jo seserimis nesirūpino. Juos lankydavo labai retai, ne daugiau 5 kartų į metus. Kai buvo mažesni, jis atvažiuodavo pas juos į namus, atveždavo saldumynų. Kai buvome truputį didesni paskambindavo ir susitikdavo kur nors mieste. Tada tėtis L. T. nupirkdavo saldumynų, duodavo pinigų. Daugiausiai L. T. yra davęs 50 litų. Už tuos pinigus L. T. pasipildydavo telefono sąskaitą, dar ką nors nusipirkdavo. Beveik visada, kai susitikdavo tėtis A. T. būdavo išgėręs. Apie tai, kad L. T. susitikdavo su savo tėvu, jis mamai nieko nesakydavo, nes jie išsiskyrė piktuoju ir nenorėdavo jos nervinti. Tėtis niekada nėra nei L. T., nei seserų pasiėmęs pas save atostogų. Kiek L. T. žino, jis pats neturi pastovios gyvenamosios vietos, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. L. T. bendrauja su tėvo brolio dukromis J. T. ir K. R., gyvenančiomis (duomenys neskelbtini) kaime. Jis nuvažiuodavo pas jas vasarą ir pabūdavau kokią savaitę. Kartais pas tas pusseseres važiuodavo kartu su seserimi Ž. Ten pat kaime gyvena ir tėvo motina O. T.. L. T. nueidavo ir pas ją. Ten keletą kartų yra sutikęs tėvą, tačiau jis jam neduodavo pinigų ir nieko nepirkdavo, nes būdavo girtas. Kiek L. T. žino, jo tėvas dirba kažkur Palangos pusėje, tačiau kur dirba jis nežino. Paskutinį kartą tėvas L. T. skambino maždaug prieš 2 mėnesius. Jo telefono numerio jis neturi, nes ištrynė. Niekada jo numerio neišsaugo, nes nėra prasmės - yra ne kartą bandęs jam paskambinti, bet telefonas būdavo išjungtas. Beveik visada tėvas skambina iš kitų numerių. Kiek L. T. buvo girdėjęs iš pusseserių, tėvas dirbdavo statybose, todėl mano, kad jis turėjo pinigų ir galimybių juos išlaikyti, tačiau jais nesirūpino, nes jam svarbiau buvo alkoholis. (32-33 b. l.)
Liudytoja Ž. T. parodė, kad kai jos tėvai išsiskyrė, ji buvo maža. Nepamena, kiek jai tada buvo metų. Kai Ž. T. buvo 6 metai, jie atsikraustė į (duomenys neskelbtini). Ten tėvas kažkur dirbo. Paskui išėjo iš darbo ir tėvai kartu nebegyveno. Tėvas kažkur išvyko, tačiau kur jis gyveno Ž. T. nežino. Ilgą laiką tėvas su jais nebendravo, jų nelankė, su gimtadieniais nesveikino ir jokių dovanų nepirko. Ji su broliu L. nuvažiuodavo pas giminaičius į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ten kaime kartais sutikdavo tėvą. Tėvas kartais jiems duodavo pinigų, bet nedaug iki 20 litų, tačiau tai būdavo retai, nes kiek Ž. T. žinojo, jis niekur nedirbo. Pastaruosius 2 metus, t.y. maždaug nuo 2012 metų, tėvas su ja ir L. labiau pradėjo bendrauti. Jis jiems paskambina, parašo žinutę, pasveikina su gimtadieniu. Su gimtadieniais jis juos pasveikina telefonu, tačiau jokių dovanų nenuperka. Būdavo, kad jie paskambina tėvui ir paprašo papildyti telefonų sąskaitas. Tada jis sąskaitas papildydavo jiems visiems, t.y. Ž. T., L. ir R. Papildydavo po 10 litų, paskambindavo ir padiktuodavo papildymų kodus. Kiek kartų tėvas jiems papildė sąskaitas, Ž. T. nežino, tačiau nedaugiau kaip kartą per mėnesį ir ne kiekvieną mėnesį. 2013 m. vasarą kaime Ž. T. buvo sutikusi tėvą ir jis jai davė 50 Lt. Iš tikrųjų tėvas su jais bendrauja retai. Jis niekada nėra apipirkęs jų mokyklai. Keletą kartų jis buvo atvažiavęs jų aplankyti, tačiau kiek Ž. T. žino, jis nieko neatvežė ir pinigų jiems nedavė (38-39 b. l.).
Iš 2000-03-03 Akmenės rajono apylinkės teismo nutarimo „Dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo“ matyti, kad iš A. T. nuspręsta išieškoti vaiko L. T. išlaikymui po 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų) bet ne mažiau kaip 1 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį nuo 2000-02-24 iki vaiko pilnametystės; vaiko Ž. T. išlaikymui po 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio ( pajamų) bet ne mažiau kaip 1 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį nuo 2000-02-24 iki vaiko pilnametystės. (22 b. l.)
Iš 2003-03-06 Akmenės r. apylinkės teismo įsakymo“ Dėl išlaikymo priteisimo“ matyti, kad iš A. T. dukters R. Ž. išlaikymui priteistas po 200 Lt nuo 2003-03-05 iki vaiko pilnametystės. (23 b.l.)
Iš antstolės Elenos Miliauskienės 20013-12-11 rašto matyti, kad po vykdomųjų dokumentų pateikimo antstolei, A. T. vaikams išlaikymo nėra mokėjęs, 2013-12-01 skola R. Ž. išlaikymui 16911,38 Lt., skola L. T. ir Ž. T. išlaikymui 11249,52 Lt. 25 b.l.)
Motyvuojamoji dalis
LR BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Pagal suformuotą teismų praktiką vengimas išlaikyti vaiką, nebūtinai reiškia tiesioginį kaltininko atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių, vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis BK straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t.y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pagal teismų sprendimus iš A. T. priteistas išlaikymas vaikas L. T., Ž. T. ir R. Ž. iki jų pilnametystės. Iš antstolės pateiktos informacijos matyti, kad A. T. vaikams išlaikymo nėra mokėjęs. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad atitinkamais laikotarpiais A. T. buvo įdarbintas, tačiau ir tuo laikotarpiu kai dirbo išlaikymo vaikams neteikė. Teismas pažymi, kad negali būti pateisinamu pagrindu kaltinamojo aiškinimas, kad jis neturėjo darbo, dėl ko jis negalėjo teikti periodinių lėšų vaikų išlaikymui. Žinodamas, kad iš jo priteistos konkrečios periodinės išmokos vaikų išlaikymui, kurios reikalingos kaip nuolatinės, o ne atsitiktinės, kaltinamasis turėjo imtis visų priemonių, kad jos būtų mokamos tiek ir susirandant tinkamą darbą, tiek dirbant darbo biržoje pasiūlytą darbą, tiek surasdamas galimybes teikti lėšas vaikui pasiskolinant pinigus iš kitų asmenų ar jų gaunant bet kuriais kitais teisėtais būdais. Kaltinamasis tokių galimybių akivaizdžiai neieškojo, apsiribodamas jo nurodymu ilgalaikėmis jam tinkamo darbo paieškomis ar atsitiktinės paramos vaikams suteikimu, kas rodo, kad jis vengė teikti teismo nustatytas lėšas vaikui išlaikyti.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti besąlyginę išvadą, kad A. T. vengė išlaikyti vaikus, t.y. žinodamas, kad pagal teismo sprendimą turi pareigą mokėti lėšas E. Ž. savo vaikų L. T., Ž. T. ir R. Ž. išlaikymui, šios pareigos vengė, t.y. pagal 2000-03-03 Akmenės rajono apylinkės teismo nutarimą „Dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo“, laikotarpiai nuo 2000-03-06 iki 2005-07-29, nuo 2005-09-29 iki 2007-11-14, vengė pareigos mokėti lėšas L. T. ir Ž. T. išlaikymui, nuo 2008-09-10 iki 2013-03-22 vengė pareigos mokėti lėšas L. T. išlaikymui, nuo 2008-09-10 iki 2013-11-29 vengė pareigos mokėti lėšas Ž. T. išlaikymui, bei pagal 2003-03-06 Akmenės r. apylinkės teismo įsakymą“ Dėl išlaikymo priteisimo“ laikotarpiais nuo 2003-04-25 iki 2007-11-13, nuo 2008-09-10 iki 2013-11-29 vengė pareigos mokėti lėšas R. Ž. išlaikymui.
A. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 str.
A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama bauda, arba viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokuroras siūlo pripažinti A. T. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatyta LR BK 164 str. ir skirti jam 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Remiantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kaltinamasis A. T. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su bausmės dydžiu (61, b.l).
Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir tyčią, nusikalstamos veikos stadiją, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, bet ir į kaltininko asmenybę (BK 54 str. 2 d. 5 p.). A. T. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant kaltinamojo asmenybę pažymėtina, kad jis administracine tvarka baustas (42 b.l.), neteistas (41 b.l.), į psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas (45 b.l. ), išsituokęs. Atsižvelgus į visumą nustatytų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam skiriant laisvės apribojimo bausmę.
A. T. skirta kardomoji priemonė, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 str.- 421str., teismas
nusprendžia:
A. T., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal BK 164 str. ir jam skirti 1 mėtų mėnesių laisvės apribojimą. Įpareigoti A. T. pirmus 4 laisvės apribojimo mėnesius nuo 22 val. vakaro iki 6 ryto būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti 8 mėnesių laisvės apribojimą. Įpareigoti A. T. pirmus 4 laisvės apribojimo mėnesius nuo 22 val. vakaro iki 6 ryto būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Baudžiamojo įsakymo nuorašą išsiųsti A. T..
Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.