Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2011-02-24 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 28N-765905-11 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas visiškai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K. 2011-02-02 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. F355139 už tai, kad ji 2011 m. vasario 2 d., 17.20 val. Balceriškių k., Elektrėnų sav., vairuodama transporto priemonę Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui, tuo pažeisdama KET 173 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 str. (b.l. 12).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2011-02-24 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 28N-765905-11 (b.l. 6) A. K. pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 str., ir jai paskirta 300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviems) mėnesiams.

Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK VS VTKPP vyresnysis patrulis R. B. 2011-02-02 tarnybiniame pranešime (b.l. 16) nurodė, kad 2011-02-02, nuo 16.30 val. iki 17.30 val. patruliuodamas kartu su patruliu V. N. pamatė, kaip automobilis Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą ir ją pravažiavo įsijungus draudžiamam šviesoforo signalui. R. B. 2011-02-14 rašytiniame paaiškinime (b.l. 8) nurodė, kad minėtas automobilis sustojo prie „Stop“ ženklo, paskui pradėjo važiuoti ir tuomet pasigirdo įspėjantis signalas apie tai, kad artėja traukinys. Automobilio vairuotojas tuo metu padidino važiavimo greitį ir pravažiavo pervažą. Užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui, automobilis Audi buvo pravažiavęs kelio ženklą „Stop“ ir net nebuvo pravažiavęs šviesoforo, tuo metu iki geležinkelio pervažos buvo likę apie 10 metrų.

Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK VS VTKPP patrulis V. N. 2011-02-02 tarnybiniame pranešime (b.l. 17) nurodė, kad 2011-02-02, 17.10 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu R. B. pamatė, kaip automobilis Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą ir ją pravažiavo, kai buvo įsijungęs draudžiantis važiuoti šviesoforo signalas. V. N. 2011-02-17 rašytiniame paaiškinime (b.l. 7) nurodė, kad minėtas automobilis sustojo prie „Stop“ ženklo, paskui pradėjo važiuoti, ir tuomet pasigirdo įspėjantis signalas apie tai, kad artėja traukinys. Užsidegus draudžiamajam šviesoforo signalui, automobilis Audi tik buvo pravažiavęs kelio ženklą „Stop“ ir net nebuvo privažiavęs šviesoforo, tuo metu iki geležinkelio pervažos buvo likę apie 10 metrų.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. K. parodė, kad ji A. K. dukra. Parodė, kad 2011-02-02, apie 17.00 val. ji važiavo kartu su mama jos automobiliu Audi, kurį vairavo mama, važiavo iš Vievio pusės namo į Balceriškių k. Ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. P. B. geležinkelio pervažą, mama sustojo prie „Stop“ ženklo. Tuo metu geležinkelio šviesoforo signalas dar nedegė, todėl mama važiavo toliau ir, tik užvažiavus ant geležinkelio bėgių jos išgirdo šviesoforo garsinį signalą, tuomet mama padidino greitį, kad niekam nesukeltų pavojaus, ir baigė manevrą. Parodė, kad prieš privažiuojant pervažą jos matė, kad kitoje pervažos pusėje, važiuojant į Pilypiškių k. pusę, ties posūkiu stovi policijos tarnybinis automobilis. Pravažiavus pervažą, jų automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir nusivedė mamą į tarnybinį automobilį, kur jai buvo surašytas protokolas už kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Liudytojas G. K. parodė, kad jis iki 2011-04-01 apie 18 metų dirbo Vilniaus geležinkelio infrastuktūroje vyresniuoju kelio meistru. Pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį A. K. apie 10 metų, jie - buvę bendradarbiai, ji yra Vievio geležinkelio stoties viršininkė, jų santykiai geri. Parodė, kad Balceriškių geležinkelio pervaža buvo liudytojo aptarnaujamajame ruože, t.y. 18 metų jis dirbo kelio meistru ruože Lentvaris – Vievis. Parodė, kad iš A. K. pasakojimo žino, kad ji privažiavusi Balceriškių geležinkelio pervažą sustojo prie „Stop“ ženklo ir, kadangi tuo metu šviesoforas dar neveikė, ji važiavo toliau ir tik užvažiavusi ant geležinkelio bėgių išgirdo garsinį signalą, tuomet ji padidino greitį ir pabaigė pradėtą manevrą. Pravažiavus pervažą, ją sustabdė policijos pareigūnai ir surašė protokolą už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Parodė, jog geležinkelio pervaža yra suskirstyta blokų ruožais ir, kai ant jų užvažiuoja traukiniai, tuomet pasikeičia šviesoforo parodymai ir įsijungia pervažos šviesoforo garsinis signalas. Geležinkelio pervažos šviesoforo garsinis signalas ir šviesos signalas įsijungia vienu metu, kadangi visa automatika pajungta nuo tos pačios rėlės. Šviesoforo garsinis ir šviesos signalai įsijungia vienu metu, traukiniui esant už 1900 metrų. Nurodytą atstumą traukinys nuvažiuoja maždaug per 2 minutes, taigi, kai įsijungia pervažos garsinis ir šviesos signalai, traukinys prie pervažos privažiuoja po 2 minučių. Maksimalus traukinio greitis yra apie 120 km/h, minimalus – 15-25 km/h. Nuo „Stop“ ženklo iki šviesoforo signalo yra 7 metrų atstumas, o nuo šviesoforo iki pirmų pervažos bėgių - 9 metrų atstumas. Vairuotojas, sustojęs prie „Stop“ ženklo ir pradėjęs važiuoti, jau po sekundės nemato šviesoforo signalo. Per vieną sekundę automobilis pravažiuoja apie 5-6 metrus ir jau nemato šviesoforo šviesos signalo, jis lieka vairuotojui už nugaros. Pažymėjo, kad garsinis šviesoforo signalas yra skirtas gyvulių varovams, o ne transporto priemonių vairuotojams. Liudytojo nuomone, jei sustojęs prie „Stop“ ženklo jis pamatytų, kad nedega raudonas šviesoforo šviesos signalas, jis važiuotų per pervažą ir jokiu būdu vidury pervažos, išgirdęs šviesoforo garsinį signalą, nesustotų ir nevažiuotų atbulas, nes reikia kuo greičiau baigti pradėtą manevrą, o tam ir yra skirtas 1900 metrų atstumas, kol iki pervažos privažiuos traukinys. Parodė, kad A. K. buvo nurodžiusi, kurioje vietoje stovėjo policijos tarnybinis automobilis, taigi, iš tos vietos įvertinęs matomumą liudytojas padarė išvadą, kad jis buvo nelabai geras, kadangi policijos pareigūnai stovėjo 90 laipsnių kampu priešingoje pusėje, jiems tiksliai matyti pervažą ir tai, kas joje vyksta, trukdė kalva, kalniukas, gabaritiniai stulpai ir atitveriamosios sijos, kelio ženklai. Policijos pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilį matė kampu, todėl liudytojas abejoja, ar jie galėjo tiksliai matyti visus vairuotojos veiksmus.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. N. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK patruliu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta. Parodė, jog A. K. padarė grubų KET pažeidimą, t.y. pravažiavo geležinkelio pervažą degant raudonam šviesoforo signalui ir už tai jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. A. K. įvažiavo į pervažą jau degant raudonam šviesoforo signalui. Liudytojas nežino, koks yra atstumas tarp „Stop“ ženklo ir pervažos šviesoforo, gal apie 5 metrai, o nuo šviesoforo iki pirmų pervažos bėgių - apie 3-5 metrai. Negali tiksliai prisiminti ir pasakyti, kurioje vietoje buvo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis, kai užsidegė pervažos šviesoforo signalas. Pervažos šviesoforo signalas įsijungė prieš A. K. įvažiuojant į pervažą, kokiu atstumu ji buvo nuo šviesoforo, kai jis įsijungė, – negali pasakyti. Liudytojas yra tikras, kad ji matė, jog dega raudonas šviesoforo signalas, bet vis tiek važiavo per pervažą, nors privalėjo sustoti. Šviesoforo garsinis ir šviesos signalai įsijungia vienu metu, taigi A. K. turėjo sureaguoti ir nevažiuoti per pervažą. Parodė, kad A. K. stabdė jo kolega ir atvedė į tarnybinį automobilį. Su kuo ji važiavo automobilyje, jis nežino. Savo paaiškinime tiksliai įvardijo atstumus tarp „Stop“ ženklo ir šviesoforo bei kitus atstumus, kadangi rašydamas paaiškinimą turėjo instrukcijas. Patvirtino savo paaiškinime nurodytas aplinkybes, jog A. K. buvo sustojusi prie „Stop“ ženklo, tačiau ji tikrai turėjo matyti, kad dega raudonas šviesoforo signalas, bet vis tiek važiavo toliau. Tarnybiniame pranešime nenurodė, kad A. K. buvo sustojusi prie „Stop“ ženklo, kadangi per dieną būna labai daug pažeidėjų ir visų smulkmenų neįmanoma prisiminti. Negali pasakyti, kodėl rašydamas paaiškinimą nurodė daugiau šio įvykio aplinkybių, nei iš karto rašytame tarnybiniame pranešime. Parodė, kad jie stovėjo kitoje pervažos pusėje, išvažiavime, kur posūkis į Pilypiškių pusę, jis gerai matė Balceriškių pervažą ir A. K. automobilį. Buvo jau prietema, bet gerai matė pervažą ir prie jos atvažiuojančius automobilius. Paskui A. K. vairuojamą automobilį važiavo kiti automobiliai, tačiau jie sustojo prie „Stop“ ženklo ir nevažiavo per pervažą. Visiškai aiškiai matė A. K. veiksmus, jokių kliūčių matomumui nebuvo. Nežino, ar A. K. girdėjo šviesoforo garsinį signalą, bet ji tikrai matė, kad dega raudonas šviesoforo signalas ir nepaisant to važiavo per pervažą, tuo padarydama grubų KET pažeidimą.

Liudytojas R. B. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK vyresniuoju patruliu. Iki šio įvykio A. K. nepažinojo. Parodė, kad 2011 m. vasario mėnesio kažkurią dieną jis dirbo kartu su kolega V. N. nuo 17.00 val. iki 18.00 val. prie Balceriškių geležinkelio pervažos. Pamatė iš Vievio pusės link Balceriškių geležinkelio pervažos atvažiuojantį automobilį Audi ir, kaip vėliau paaiškėjo, jį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K.. Automobilis privažiavo prie geležinkelio pervažos, sustojo prie ženklo „Stop“. Pradėjus važiuoti šiam automobiliui, užsidegė geležinkelio pervažos šviesoforo raudonos spalvos signalas, tačiau vairuotoja nesustojo, važiavo toliau, todėl pravažiavusi pervažą buvo sustabdyta už KET pažeidimą. Kai ji sustojo prie „Stop“ ženklo, geležinkelio pervažos šviesoforo signalas nedegė, bet tik jai pajudėjus jis užsidegė, taigi vairuotoja tikrai turėjo laiko sustoti ir praleisti atvažiuojantį traukinį. Parodė, kad jis su kolega stovėjo sankryžoje važiuojant nuo Pilypiškių pusės Panerių-Balceriškių kelyje, o A. K. atvažiavo iš Vievio pusės link Balceriškių geležinkelio pervažos. Jie stovėjo kitoje pervažos pusėje. Nuo „Stop“ ženklo iki pirmo geležinkelio pervažos bėgio - apie 20 metrų atstumas, o nuo „Stop“ ženklo iki šviesoforo - apie 15 metrų atstumas, taigi nuo šviesoforo iki pirmo geležinkelio pervažos bėgio - apie 5 metrų atstumas. Jis yra tikras, kad A. K., sustojusi prie „Stop“ ženklo ir pradėjusi judėti, matė užsidegusį šviesoforo signalą ir turėjo laiko sustoti ir praleisti atvažiuojantį traukinį, tačiau ji važiavo toliau ir tuo pažeidė KET. Jam atrodo, kad geležinkelio pervažos šviesoforas tik užsidega ir mirksi, o garsinio signalo nėra, bet jis nėra tikras. A. K. iš pradžių pripažino, kad pažeidė KET, bet vėliau, matyt, persigalvojo. Parodė, kad V. N. stabdė A. K. vairuojamą automobilį, o jis tuo metu sėdėjo tarnybiniame automobilyje. Nežino, kodėl V. N. teigia, kad jis – R. B. - sustabdė A. K. automobilį. Liudytojas lyg matė, kad sustabdytame automobilyje dar kažkas sėdėjo, gal A. K. dukra, bet tiksliai nežino kas. Nuo policijos pareigūnų tarnybinio automobilio iki atvažiuojančio A. K. vairuojamo automobilio buvo apie 50 metrų atstumas, matomumas buvo geras. Negali garantuoti, bet jeigu savo paaiškinime rašė, kad veikė geležinkelio pervažos šviesoforo garsinis signalas, vadinasi, taip ir buvo.

ATPK 301 str. numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 125 str. numato administracinę atsakomybę transporto priemonių vairuotojams už važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimą, įvažiavimą į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališką užtvaro pakėlimą arba jo apvažiavimą, įvažiavimą į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimą per pervažą, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymą, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą.

Administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų visetas nepatvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 str., t.y. įvažiavo į pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. neneigia to, kad iš geležinkelio pervažos išvažiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau kategoriškai neigia įvažiavusi į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui. A. K. teismo posėdyje paaiškino, jog privažiavusi prie „Stop“ ženklo, esančio prie geležinkelio pervažos, ji sustojo ir po to toliau važiavo per geležinkelio pervažą. Užvažiavusi ant geležinkelio bėgių išgirdo garsinį šviesoforo signalą, tuo metu jos automobilio priekiniai ratai jau buvo ant geležinkelio bėgių, o galiniai - jau už šviesoforo, todėl ji nesustojo, o padidinusi greitį baigė manevrą, t.y. pravažiavo geležinkelio pervažą, nes, jos nuomone, sustojusi ant pervažos ji būtų sukėlusi pavojų sau ir kitiems žmonėms.

Organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Pažymėtina, kad jokie įrodymai, esantys administracinio teisės pažeidimo byloje, teismui neturi iš anksto nustatytos galios.

A. K. paaiškinimai, jog privažiavusi prie „Stop“ ženklo, esančio prie geležinkelio pervažos, ji sustojo ir tik tada toliau važiavo per geležinkelio pervažą, patvirtinami byloje esančiais įrodymais – liudytojų J. K., R. B. parodymais, V. N. ir R. B. rašytiniais paaiškinimais (b.l. 7, 8), to teismo posėdyje neneigė ir liudytojas V. N..

KET 86 punktas numato, kad geležinkelio pervažose raudoną šviesoforo signalą dubliuoja garso signalas.

Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005-01-27 įsakymu Nr. 3-36 (toliau – Taisyklės), nustato pagrindinius geležinkelių pervažų įrengimo, panaikinimo, naudojimo, priežiūros, remonto bei transporto priemonių važiavimo ir gyvulių ar paukščių varymo per jas reikalavimus. Pervažos signalizacija – bendras geležinkelių pervažose naudojamų įvairių signalizacijos sistemų pavadinimas: pranešamoji su elektriniais užtvarais, automatinė šviesoforų, automatinė šviesoforų su automatiniais arba pusiau automatiniais užtvarais; šviesoforų (kelių transporto priemonių vairuotojams) ir garso (pėstiesiems) signalizacija, bėgių elektros grandinių arba kelio daviklių bei signalizacijos valdymo aparatūra ir įrenginiai (Taisyklių 3.10 papunktis). Taisyklių 80 punkte numatyta, kad traukinio įvažiavimo į pervažos ruožą momentu pervažų šviesoforuose į automobilių kelio pusę užsidega mirksimieji raudoni žiburiai ir pasigirsta garso signalai (skambalai arba sirenos), skirti pėstiesiems. Taisyklių 83 punkte numatyta, kad jei pervažoje įrengta automatinė šviesoforų signalizacija, šviesoforų į automobilių kelio pusę ir pusiau automatinių užtvarų užkardų (kai ant jų įtaisytos lemputės) raudoni pakaitomis degantys žiburiai ir garso signalai įsijungia, o pusiau automatiniai užtvarai užsidaro (užkardai nusileidžia) traukiniui įvažiavus į pervažos ruožą arba geležinkelio stoties budėtojui nuspaudus mygtuką. Sistemiškai aiškinant Taisyklių 3.10 papunktį, 80 ir 83 punktus, matyti, jog šviesoforo vaizdo signalizacijos sistema yra skirta kelių transporto priemonių vairuotojams, o garso signalizacijos sistema – pėstiesiems, iš ko darytina išvada, kad šviesoforo vaizdo ir garso signalai įsijungia vienu metu, ką teismo posėdžio metu pažymėjo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. bei liudytojas G. K., kurie paaiškino, jog garsinis signalas ir šviesos signalas įsijungia vienu metu, nes abi sistemos veikia nuo vienos rėlės, to neneigė ir liudytojai V. N. bei R. B..

Teismo įsitikinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. paaiškinimai yra logiški, nuoseklūs, patvirtinami kitais byloje esančiais įrodymais – liudytojos J. K. parodymais, kuri kartu su A. K. važiavo jos vairuojama transporto priemone, ir, nors ji yra A. K. dukra ir tikėtina, kad yra suinteresuota palankia A. K. bylos baigtimi, tačiau ji davė parodymus teisme, būdama įspėta dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą; liudytojo G. K. parodymais, kuris, kaip nurodė, 18 metų dirbo Vilniaus geležinkelio infrastruktūroje vyresniuoju kelio meistru, todėl tikėtina, jog išmano geležinkelio pervažų įrengimo, naudojimo, transporto priemonių važiavimo per jas taisykles ir reikalavimus, ir, nors jis yra A. K. pažįstamas, buvęs bendradarbis, iš ko galimai darytina prielaida, jog jis gali būti suinteresuotas palankia A. K. bylos baigtimi, tačiau jis taip pat davė parodymus teisme, būdamas įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą; netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo. Tačiau liudytojas G. K., iš esmės davęs teismui parodymus daugiau apie geležinkelio pervažos įrengimą, signalizacijos sistemos veikimo principus, transporto priemonių važiavimo per jas reikalavimus, apie įvykio aplinkybes žino tik iš pačios A. K. žodžių, todėl priimant nutarimą teismas nesivadovauja šio liudytojo parodymais apie įvykio aplinkybes.

Netikėtina, kad A. K., kuri, kaip ji paaiškino teismo posėdyje, yra baigusi Vileišio kolegiją ir įgijusi geležinkelio eksploatacininkės specialybę, dirba Vievio geležinkelio stoties viršininke, pagal specialybę dirba 20 metų, taigi, ir pagal savo tarnybines pareigas gerai išmananti geležinkelio pervažų sistemų veikimo principus bei važiavimo per geležinkelio pervažą ypatumus, per dieną po kelis kartus, kaip ji paaiškino teismui, važiuodama per geležinkelio pervažą, turinti 13 metų vairavimo stažą, per kurį nė karto nebuvo bausta už KET pažeidimus, esant nepalankioms oro sąlygoms, t.y. žiemą, kai yra slidu, važiuodama su savo dukra J. K., gim. 1991 m., matydama, kad kitoje pervažos pusėje stovi policijos tarnybinis automibilis, bei matydama, jog įsijungė draudžiamas šviesoforo signalas, ir girdėdama šviesoforo garso signalą, rizikuodama ne tik savo, bet ir savo dukters sveikata arba netgi gyvybe bei sukeldama pavojų kitiems eismo dalyviams, būtų ne praleidusi neužilgo atvažiuojantį traukinį, bet sąmoningai įvažiavusi į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui.

Teismui abejonių kelia tai, jog skiriasi policijos pareigūnų R. B. ir V. N., teismo posėdyje apklaustų liudytojais, tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 16, 17) ir jų rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 7, 8) nurodytos aplinkybės. Kaip matyti iš nurodytų įrodymų, tarnybiniai pranešimai buvo surašyti 2011-02-02, t.y. A. K. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo dieną, o R. B. rašytinį paaiškinimą surašė 2011-02-14, t.y. praėjus 12 dienų nuo tarnybinio pranešimo surašymo dienos, V. N. – 2011-02-17, t.y. praėjus 15 dienų nuo tarnybinio pranešimo surašymo dienos. Vertinant nurodytų dokumentų turinį, matyti, jog rašytiniuose paaiškinimuose inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybės yra aprašytos kur kas plačiau, juose nurodytos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos tarnybiniuose pranešimuose. Teismo posėdyje duotais parodymais liudytojai nepašalino iškilusių abejonių: V. N. parodė, kad tarnybiniame pranešime nenurodė, jog A. K. buvo sustojusi prie „Stop“ ženklo, kadangi per dieną būna labai daug pažeidėjų ir visų smulkmenų neįmanoma prisiminti, tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, šią aplinkybę nurodė savo rašytiniame paaiškinime, kurį surašė praėjus 15 dienų tiek nuo inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo, tiek nuo tarnybinio pranešimo surašymo dienos; parodė, kad negali pasakyti, kodėl rašydamas paaiškinimą nurodė daugiau šio įvykio aplinkybių, nei iš karto rašytame tarnybiniame pranešime. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš dalies yra prieštaringi V. N. ir R. B. rašytiniai paaiškinimai: V. N. nurodė, kad tarnybiniame policijos pareigūnų automobilyje A. K. praleido iki valandos laiko, tuo tarpu R. B. nurodė, kad tarnybiniame policijos pareigūnų automobilyje A. K. praleido apie 20 minučių; be to, V. N. ir R. B. parodymai, duoti teismui, taip pat iš dalies yra prieštaringi: V. N. parodė, kad A. K., pravažiavusią geležinkelio pervažą, sustabdė R. B., tuo tarpu pastarasis parodė, kad A. K. sustabdė V. N.. Be to, sprendžiant tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 str., įvertintina inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo laikas bei tai, kokiu atstumu nuo inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo vietos stovėjo policijos pareigūnai, sustabdę administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį: bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo laikas – 2011-02-02, apie 17.20 val., kaip paaiškino A. K., parodė J. K., V. N., R. B., buvo jau prietema; R. B. parodė, kad tarp policijos pareigūnų tarnybinio automobilio ir atvažiuojančio A. K. automobilio buvo apie 50 metrų atstumas. Teismo įsitikinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, tiksliai nustatyti ir įvertinti tai, ar, kaip paaiškino A. K., pasigirdus garsiniam šviesoforo signalui, A. K. automobilio priekiniai ratai jau buvo ant geležinkelio bėgių, o galiniai jau už šviesoforo, buvo sudėtinga. Šiuo atveju nurodytos aplinkybės nustatymas yra esminis, kadangi, minėta, jog šviesoforo vaizdo ir garso signalai įsijungia tuo pačiu metu, o, kaip pagrįstai nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ką pažymėjo ir liudytojas G. K., įvažiavus į geležinkelio pervažą ir tik tada pasigirdus šviesoforo garsiniam signalui, transporto priemonės vairuotojas ar pėsčiasis privalo užbaigti manevrą, t.y. pravažiuoti ar pereiti geležinkelio pervažą, tam, kad nekiltų pavojus žmogaus gyvybei ar sveikatai, turtui.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje surinkti ir teismo ištirti bei įvertinti įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 str. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų teisės pažeidimo padarymo faktą ir pašalintų kilusias abejones, byloje nėra. Nesant pakankamai patikimų duomenų apie teisės pažeidimo padarymą, visos nepašalintos abejonės administracinio teisės pažeidimo byloje vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-05-27 nutarimas administracinėje byloje Nr. N12-934-05).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2011-02-24 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 28N-765905-11 yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. veiksmuose ATPK 125 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300-302¹ str. str., teismas

nutaria:

skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2011-02-24 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 28N-765905-11 ir A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 125 str., bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.