Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-11-17 · Byla Nr. ATP-750-255/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-17
Bylos Nr.
ATP-750-255/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01044-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Pažeidėjas
A. U.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-750-255/2015Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01044-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 3.26.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. lapkričio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. U. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-10-05 nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. 2015-06-10 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. gegužės 9 d. 21.00 val. vairavo automobilį „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, pradėdamas važiuoti nepaliko saugaus atstumo iš dešinio šono ir kliudė stovintį automobilį, kurį apgadinęs iš eismo įvykio vietos, su kuria susijęs, pasišalino apie tai nepranešęs policijai, nenusibraižęs eismo įvykio schemos ir neužsipildęs eismo įvykio deklaracijos. Tokiais veiksmais A. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ­– ATPK) 130 str. 1 d., 127 str. 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-10-05 nutarimu A. U. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė pagal ATPK 127 str. 2 d. 45 Eur baudą, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 1000 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu paskirtas bausmes subendrino ir paskyrė galutinę subendrintą – 1000 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Šalies argumentai

A. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-10-05 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba panaikinti nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Mano, kad netinkamai įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir netinkamai pritaikytas įstatymas, todėl teismas priimdamas nutarimą neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad jis padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. l d., ir nepagrįstai skyrė nuobaudą.

Pasak apelianto, teismas pripažindamas jį kaltu iš esmės vadovavosi kaimynų O. M. bei I. A. parodymais, kurie kelia pagrįstų abejonių dėl jų išsamumo bei objektyvumo. Pažymi, kad siekdamas išsklaidyti visas abejones dėl eismo įvykio mechanizmo, teismas nesiėmė priemonių skirti autotechninę-trasologinę ekspertizę bei vaizdinės medžiagos ekspertinio tyrimo tam, kad išsklaidytų abejonės dėl galimo montažo, realaus įvykio fiksavimo laiko bei vaizdo medžiagoje matomų objektų identifikavimo. Abu liudytojai iš esmės vadovavosi šioje medžiagoje užfiksuota informacija bei prielaidomis apie jo galimai vairuoto automobilio padarytus apgadinimus džipui „Toyota Land Cruiser“, jų parodymai, pasak pažeidėjo, iš esmės skiriasi dėl kontaktavusių transporto priemonių kėbulo dalių bei galimų apgadinimų. Pažeidėjo manymu, iš byloje esančios filmuotos medžiagos bei fotonuotraukų yra neaišku, kas, kada ir kokiu momentu fiksavo kieme kontaktavusias transporto priemones, nes nesimato nei „Audi A8“ vairuotojo, nei transporto priemonės valstybinių numerių. Mano, kad teismas turėjo įvertinti tai, kad kaimynas I. A. artimai bendrauja su O. M., kuris yra priešiškai prieš jį nusiteikęs, todėl proceso metu buvo neobjektyvus bei galėjo duoti O. M. palankius parodymus. Teismas privalėjo įvertinti liudytojos J. M. parodymus apie tai, kad 2015-05-09, apie 21.00 val., ji ir vyras buvo parduotuvėje „Norfa“, kur sutiko I. A. bei A. U., kuris svyruodamas ėjo link automobilio. Apeliantui nesuprantama, kaip I. A. tuo pačiu metu galėjo filmuoti eismo įvykį ir būti „Norfos“ parduotuvėje, bendrauti su M.. Šis faktas dar kartą patvirtina abejones dėl vaizdo medžiagoje ir fotonuotraukose užfiksuotos informacijos objektyvumo ir išsamumo.

Pažeidėjo manymu, teismas, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti aktyvus, imtis priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos visos bylos aplinkybės. Skunde nurodoma, kad šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima jį nubausti pagal ATPK 130 str. l d., nes jis tokio pažeidimo nepadarė, todėl priimtas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas prielaidomis bei abejonėmis, o ne neginčijamai patvirtinančiais kaltę įrodymais. Pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d. turi būti atskleidžiamas kaltės, tiesioginės tyčios turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. Apelianto manymu, teismo procesinis sprendimas pagal ATPK 130 str. l d. naikintinas, nesant šio pažeidimo sudėties, t. y. nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos.

Atkreipia dėmesį į tai, kad jis savo kaltės negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, nes 2015-05-09 jis buvo sulaikytas vairuojantis transporto priemonę kitoje vietoje ir jam buvo nustatytas 3,39 promilės girtumas. Pasak pažeidėjo, jo supratimą apie galimai padarytą pažeidimą suformavo kaimyno O. M. po įvykio praėjus 21 dienai nurodytos aplinkybės bei grasinimai perduoti visą medžiagą į policiją, jei nesumokės reikalaujamos sumos. 2015-07-10 peržiūrėjęs kaimyno filmuotą medžiagą, pastarasis sutiko su tuo, kad jo, apelianto, džipas nebuvo įvykio metu apgadintas. Šį faktą O. M. dar kartą patvirtino girdint jo, apelianto, sutuoktinei. I. U. taip pat nurodė, jog automobilis „Audi A8“ 2015-05-09 buvo nepažeistas, nes jai buvo perduotas neapgadintas automobilis po jos vyro sulaikymo. Šis faktas nėra užfiksuotas automobilio perdavimo kitam valdytojui akte. Pasak pažeidėjo, O. M. sako netiesą, kad jis su juo kalbėjo apie automobilių apgadinimo faktą 2015-05-09, apie 22.30 val., nes jis 2015-05-09 nuo 22.20 val. buvo uždarytas policijos komisariate laikino sulaikymo kameroje ir išleistas tik po 3 valandų, todėl liudytojas negalėjo kalbėtis su juo ir aiškinti apie galimą įvykį anksčiau nurodyta data. Nurodo, kad teismas nesistengė išsiaiškinti, kodėl O. M. iš karto nesikreipė į policiją dėl šio įvykio tinkamo užfiksavimo, o tik po įvykio praėjus 21 dienai informavo policijos komisariato pareigūnus apie galimą įvykį, kurio metu buvo tariamai apgadintas automobilis. Mano, kad pastarasis nuo 2015-05-09 iki 2015-05-30 galėjo visiškai kitoje vietoje ir kitu laiku apgadinti savo automobilį. Iš teismui pateiktų nuotraukų yra neaišku, kokie „Audi A8“ dešinės pusės sparno apgadinimai yra užfiksuoti laikmenoje, nes nei ant džipo galinio kairės pusės buferio, nei ant „Audi A8“ apgadinto sparno nėra matyti galimo kontakto metu likusių dažų likučių. Iš fotonuotraukų, kurios teikiamos su šiuo skundu, bei įvertinus 2015-07-09 transporto priemonės techninės apžiūros aktą nustatyta, kad šiame akte užfiksuotą kairės pusės buferio apgadinimą (67–70 cm) galėjo padaryti tik automobilio „Audi A8“ dešinės pusės žibintas (vidurinė dalis), todėl akivaizdu, kad iš esmės skiriasi galimų apgadinimų aukščiai bei jų lokalizacija nuo tos informacijos, kuri yra užfiksuota fotonuotraukose.

Pažymi, kad jis neneigia fakto, kad kieme nurodytu laiku galėjo vairuoti automobilį, bet ar jis apgadino automobilį, jis nežino, nes to fakto dėl apsinuodijimo alkoholiu nepamena, kadangi buvo nesąmoningas. Mano, kad šių abejonių nepašalino ir byloje esantys duomenys. Teismas neįrodė, kad būtent jis, o ne kitas asmuo vairavo vaizdo medžiagoje užfiksuotą automobilį ir būtent šis automobilis yra jo. Visas šias abejones patvirtina liudytojų O. M. ir I. A. duotų parodymų neišsamumas bei nepakankamumas.

Akcentuoja, kad liko neįvertinta ir tai, kad O. M. į bylą net nepateikė duomenų, ar jis informavo draudimo kompaniją apie įvykį, jei informavo, tai ką draudimas konkrečiai nurodė, ar išmokėta draudimo išmoka, jei taip, tai kokio dydžio. Jei pastarasis nesikreipė į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, tai reiškia, kad pastarasis nepatyrė jokios turtinės žalos ir jam ATPK 127 str. 2 d. numatytas pažeidimas negali būti taikomas.

Taip pat, pažeidėjo manymu, būtina įvertinti tai, kad jis dėl sunkaus girtumo (3,39 promilės), laikino apsinuodijimo alkoholiu pačio vairavimo fakto bei galimo kontakto su kitu automobiliu visiškai nepamena. Todėl, pasak apelianto, visi veiksmai įvykio vietoje buvo ne tyčiniai ir ne sąmoningai apgalvoti, atlikti veiksmai neatitinka valios išraiškos – siekio tyčia pasišalinti iš įvykio vietos ar nuslėpti pažeidimo faktą. Pasak apelianto, vaizdo medžiagoje matyti, kad asmuo visą laiką atlieka ramius ir ilgai trunkančius vairavimo manevrus, kieme visą laiką juda lėtai ir su ilgomis pertraukomis. Vairuotojo elgesys nepasikeitė net tuo metu, kai transporto priemonė lengvai kontaktavo su džipo galiniu buferiu. Pasitraukimas iš įvykio vietos negali būti siejamas su tyčia ir supratimu apie sukeltą eismo įvykį, nes tuo metu asmuo buvo stipriai paveiktas alkoholio intoksikacijos, o tai neigiamai atsiliepė jo suvokimui apie atliekamų veiksmų esmę bei galimas pasekmes.

Atkreipia dėmesį į tai, kad 2015-06-10 jo ranka rašytas paaiškinimas policijos pareigūnams yra sietinas su jam parodyta filmuota vaizdo medžiaga bei patvirtinimu, kad būtent jis vairavo nurodytą automobilį, su padiktuoto teksto turiniu, nes tokių aplinkybių jis asmeniškai neprisiminė.

Apelianto manymu, esant liudytojų parodymų prieštaravimams ir neatitikimams, jie negali turėti esminės reikšmės bylos išsprendimui, nes tada sudaroma galimybė pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. A. U. manymu, jo administracinio teisės pažeidimo byloje pirmiau nurodytų įrodymų rinkimo, tyrimo ir vertinimo reikalavimų nesilaikyta, iš esmės pažeistos ATPK 257 ir 284 str. įtvirtintos proceso normos, dėl to padarytos klaidingos išvados dėl tyčios, o kartu ir dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d.

Atsiliepimas

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas K. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-10-05 nutarimą, nes nagrinėjant bylą buvo išsiaiškintos visos esminės įvykio aplinkybės ir skiriant administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta į teisės pažeidimo padarymo pobūdį, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Priimtas nutarimas pagrįstas ir teisėtas, teisingai pritaikytos ATPK nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

A. U. prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas A. U., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. U. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebeatkartoja. A. U. kaltė dėl ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, veikos kvalifikuotos bei nuobauda individualizuota tinkamai.

Vertindamas A. U. padarytus pažeidimus, teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1–2), pranešimu policijai apie įvykį (b. l. 3–6), fotonuotraukomis (b. l. 7–11), paties A. U. paaiškinimais, liudytojų O. M., J. M., I. U., I. A. parodymais, duotais teismo posėdžio metu apylinkės teisme, policijos komisariato raštu (b. l. 30), transporto priemonės techninės apžiūros aktu ir fotonuotraukomis (b. l. 31–34) ir kita byloje esančia medžiaga, todėl A. U. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad teismas nutarimą priėmė remdamasis vien liudytojų O. M. ir I. A. parodymais, kurie yra neišsamūs, nepakankami ir prieštaringi, todėl negali turėti esminės reikšmės bylos išsprendimui, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad liudytojų parodymai yra nuoseklūs, atitinka pranešime apie įvykį nurodytas aplinkybes bei kitus byloje esančius duomenis, todėl teismas netikėti šių liudytojų parodymais pagrindo neturėjo, neturi ir apygardos teismas. Liudytojo I. A. parodymai laikytini objektyviu įrodymu, kadangi jis tiesiogiai matė daromą pažeidimą ir jį nufilmavo. Apeliantas teigia, kad teismas privalėjo įvertinti liudytojos J. M. parodymus apie tai, kad 2015-05-09, apie 21.00 val., ji ir vyras buvo parduotuvėje „Norfa“, kur sutiko I. A. bei A. U., kuris svyruodamas ėjo link automobilio. Apeliantui nesuprantama, kaip I. A. tuo pačiu metu galėjo filmuoti eismo įvykį bei būti „Norfos“ parduotuvėje ir bendrauti su M.. Pažymėtina, kad kieme eismo įvykis įvyko apie 21.00 val. Atsakydamas į advokatės S. Jorudienės klausimą A. U. teismo posėdžio metu apylinkės teisme nurodė, jog mano, kad iš kiemo jis išvažiavo 21.15 val. (b. l. 47). J. M. duodama parodymus apylinkės teisme nenurodė tikslaus laiko, kada ji sėdėdama mašinoje prie parduotuvės „Norfa“ matė savo kaimynus, tiesiog nurodė, kad juos matė. Pats pažeidėjas nurodė, kad išvažiavus iš parduotuvės apie 21.30–21.35 val. jį sustabdė policijos pareigūnai. Todėl A. U. teiginys, kad I. A. tuo pačiu metu negalėjo būti parduotuvėje ir filmuoti eismo įvykio, yra nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, kad minėti asmenys, O. M. ir I. A., būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar siektų melagingai apkalbėti A. U., to nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Tai, kad minėti liudytojai artimai bendrauja, nepaneigia A. U. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 sr. 2 d., 130 str. 1 d. Liudytojų O. M. ir I. A. parodymai atitinka kitą byloje esančią medžiagą, o liudytojos I. U. parodymai pagrįstai atmesti kaip nepatikimi, nes ji, būdama A. U. žmona, yra suinteresuota duoti tokius parodymus, kurie padėtų pažeidėjui išvengti administracinės atsakomybės. Pasak pažeidėjo, teismas neįrodė, kad jis vairavo automobilį. Tačiau pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus ir apklaustų liudytojų parodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia to, jog A. U. padarė administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos jis yra nubaustas. A. U. pažymi, kad jis neneigia fakto, kad kieme nurodytu laiku galėjo vairuoti automobilį, bet ar jis apgadino automobilį, jis nežino, nes to fakto dėl apsinuodijimo alkoholiu nepamena, kadangi buvo nesąmoningas. Pasak apelianto, 2015-06-10 jo ranka rašytas paaiškinimas policijos pareigūnams yra sietinas su jam parodyta filmuota vaizdo medžiaga bei patvirtinimu, kad būtent jis vairavo nurodytą automobilį, su padiktuoto teksto turiniu, nes tokių aplinkybių jis asmeniškai neprisiminė. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo ir fotonuotraukų (b. l. 25) aišku, kad vairuotojas turėjo suvokti sukėlęs eismo įvykį, tačiau iš įvykio vietos pasišalino. Pasak apelianto, visi veiksmai įvykio vietoje buvo ne tyčiniai ir ne sąmoningai apgalvoti, atlikti veiksmai neatitinka valios išraiškos – siekio tyčia pasišalinti iš įvykio vietos ar nuslėpti pažeidimo faktą. Akcentuoja, kad vaizdo medžiagoje matyti, kad asmuo visą laiką atlieka ramius ir ilgai trunkančius vairavimo manevrus, kieme visą laiką juda lėtai ir su ilgomis pertraukomis. Vairuotojo elgesys nepasikeitė net tuo metu, kai transporto priemonė lengvai kontaktavo su džipo galiniu buferiu. Pasitraukimas iš įvykio vietos negali būti siejamas su tyčia ir supratimu apie sukeltą eismo įvykį, nes tuo metu asmuo buvo stipriai paveiktas alkoholio intoksikacijos, o tai neigiamai atsiliepė jo suvokimui apie atliekamų veiksmų esmę bei galimas pasekmes. Kelių eismo taisyklių 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. A. U., būdamas eismo dalyvis, turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, būdamas rūpestingas ir atidus vairuotojas, turėjo suvokti ir pastebėti, jog atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį. Įvertinęs visus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2015-05-09 21.00 val. A. U. vairuodamas automobilį „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėdamas važiuoti nepaliko saugaus atstumo iš dešinio šono ir kliudė stovintį automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadinęs iš eismo įvykio vietos, su kuria susijęs, pasišalino apie tai nepranešęs policijai, nenusibraižęs eismo įvykio schemos ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos. O tai, kad pažeidėjas pažeidimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kaip teigia pats A. U., jam buvo nustatytas 3,39 prom. girtumas ir jis buvo uždarytas policijos komisariate, ne tik asmenį charakterizuoja neigiamai, bet tuo labiau neatleidžia jo nuo atsakomybės.

Pažeidėjas taip pat nurodo, jog siekdamas išsklaidyti visas abejones dėl eismo įvykio mechanizmo, teismas nesiėmė priemonių skirti autotechninę-trasologine ekspertizę bei vaizdinės medžiagos ekspertinio tyrimo tam, kad išsklaidytų abejonės dėl galimo montažo, realaus įvykio fiksavimo laiko bei vaizdo medžiagoje matomų objektų identifikavimo. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad tokius prašymus pažeidėjas būtų pateikęs pirmosios instancijos teisme. Baigiamosiose kalbose advokatė S. Jorudienė pasisakė, jog siekiant įvertinti filmuotą medžiagą reikalinga ekspertizė. Tačiau, kaip buvo minėta, įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Be to, įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų nuspręsti dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimo ar nebuvimo. Skundžiamame nutarime aptartų įrodymų visuma nekelia abejonių dėl automobilių kontakto, kuris nustatytas remiantis ne tik O. M. ir I. A. paaiškinimais bet ir kitais byloje surinktais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais, kurie teismui abejonių, skirtingai nei prieštaringi A. U. parodymai, nekelia.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kad liko neįvertinta tai, jog O. M. į bylą nepateikė duomenų, ar jis informavo draudimo kompaniją apie įvykį, jei informavo, tai ką draudimas konkrečiai nurodė, ar išmokėta draudimo išmoka, jei taip, tai kokio dydžio. Mano, kad jei pastarasis nesikreipė į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, tai reiškia, kad jis nepatyrė jokios turtinės žalos ir A. U. ATPK 127 str. 2 d. numatytas pažeidimas negali būti taikomas nepadarė. Pažymėtina, kad byloje nustačius, jog A. U., vairuodamas automobilį „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėdamas važiuoti nepaliko saugaus atstumo iš dešinio šono ir kliudė stovintį automobilį „Toyota Land Cruiser‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadinęs iš eismo įvykio vietos, su kuria susijęs, pasišalino, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, buvo, ir tai yra vienas iš būtinųjų ATPK 127 str. numatyto pažeidimo elementų. Įstatymas nenumato, kad traukiant asmenį atsakomybėn pagal ATPK 127 str. turi būti nustatoma konkreti padaryta žala ar kad asmuo, kurio turtas buvo apgadintas, privalo tokius duomenis pateikti.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ATPK 257 str. bei 284 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nustatė nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą išaiškintinas A. U. atsakomybės pagal ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog A. U. jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, todėl naikinti skundžiamą nutarimą A. U. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-10-05 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. U. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-10-05 nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė