Kauno apylinkės teismo įsakymas

2023-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3526-668/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-11-07
Bylos Nr.
e1-3526-668/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38073-2023-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Mikšta
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3526-668/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38073-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 7 d.KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Raimundas Mikšta

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Audriaus Armo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kaunas, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant A. K. neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti mokslą bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant A. K. per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu arba mokymųsi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 722 straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi atlikti per visą laisvės apribojimo bausmės laiką. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje ir 66 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas A. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. vasario 19 d., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2023 m. spalio 3 d., apie 00.25 val. bute (duomenys neskelbtini), Kaune, virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 3,40 promilių girtumas, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia vieną kartą iš alkūnės sudavė savo tėvui V. M. į veido sritį, tokiais veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas žaizdą kairės akies srityje – nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai ir apklausiamas įtariamuoju parodė, kad gyvena kartu su tėvais, su jais sutaria gerai. Kartais jis išgeria alkoholio. Tėvas V. M. jam duoda pastabų, o pastabos jį erzina. 2023 m. spalio 2 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, kartu su tėvu gėrė namuose, galėjo būti jau po vidurnakčio, t. y. 2023 m. spalio 3 d., kai tėvas nuėjo į virtuvę ir sėdėjo ant lovos prie jo dėdės R. O jis tuo metu buvo kitame kambaryje ir žaidė kompiuteriu. Dėl girtumo neprisimena įvykio aplinkybių, tačiau prisimena, kad tėvas jam kažką pasakė, o jis, norėdamas tėvą užčiaupti, atbėgo į virtuvę ir sėdinčiam tėvui norėjo duoti iš kumščio į veidą, bet tėvas pasisuko ir sudavė tėvui iš alkūnės. Pataikė tėvui į akį. Nuo smūgio tėvas nukrito, o jis nuėjo į kambarį. Netrukus atvyko pagalba ir policija. Po įvykio tėvo atsiprašė, tėvas jam atleido, jie susitaikė. Dėl poelgio labai gailisi, supranta, kad pasielgė nederamai, pasižada daugiau taip nebesielgti (b. 1. 87–89).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su partnere V. K. Jie turi 4 vaikus, tačiau kartu gyvena tik vienas sūnus A. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Jis su V. sūnų išlaiko, sūnus niekur nedirba ir prie buities beveik neprisideda. Šiuo metu laikinai pas juos yra apsistojęs ir V. brolis R. K. 2023 m. spalio 2 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, grįžo namo. Namuose tuo metu buvo R., o A. namuose dar nebuvo. Nepastebėjo, kada A. grįžo namo. Neneigia, kad buvo neblaivus. Neprisimena, dėl kokių priežasčių prie jo priėjo A., kuomet ji buvo palenkęs galvą. Vos pastebėjo priėjusį A., kartu pajuto ir stiprų smūgį virš kairės akies – ties antakiu. Smūgis buvo stiprus. Mano, kad net neteko sąmonės, kadangi vėlesnės aplinkybės, kurias atsimena buvo jau atvykus medikams. Medikai pakėlė jį nuo grindinio ir išvežė jį į ligoninę. Dėl patirto smūgio jautė stiprų skausmą ties kairiu antakiu. Po įvykio iš R. sužinojo, kad A. jam trenkė iš alkūnės. Dėl ko trenkė, nežino, nes jokio konflikto su A. įvykio dieną nebuvo. Sūnus prieš jį smurtauja ne pirmą kartą. Jų santykiai su sūnumi yra geri. Problemos kyla pavartojus alkoholinius gėrimus. Po įvykio su sūnumi kalbėjosi, jis jo atsiprašė (b. 1. 40–42).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad yra laikinai apsistojęs ir gyvena pas seserį bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. 2023 m. spalio 2 d. vakare namuose buvo jis, V. M. ir jo sūnus A. K. Vakare, tikslaus laiko nepamena, bet jau galėjo būti ir po vidurnakčio, jis buvo virtuvėje ant lovos. Šalia ant lovos kampo sėdėjo V. ir skuto bulves. Kitame kambaryje buvo A. Namie jokio konflikto nebuvo. Staiga pamatė, kad į virtuvę atbėga A. ir sėdinčiam V. staigiai su alkūne sudavė į veido sritį. Jis labai greitai sureagavo: šoko ir A. atitraukė nuo tėvo. A. daugiau tėvo nepuolė, jis iš karto nubėgo į savo kambarį. Dėl suduoto smūgio V. nukrito ant lovos. Bet po to iš karto pasikėlė ir atsisėdo. Apžiūrėjęs jis pamatė, kad V. patyrė nedidelį prakirtimą veide – virš kairio antakio. V. išėjo iš kambario, girdėjo, kaip V. skambino ir kažkam telefonu pranešė apie įvykį. Netrukus atvyko greitoji pagalba ir policija. Kaip dabar žino, pagalbą iškvietė V. sūnus. Santykiai tarp V. ir A. vėl yra geri. V. yra ramus žmogus, tačiau jo sūnus A. yra agresyvus, o, išgėręs alkoholinių gėrimų, kelia konfliktus (b. 1. 46–49).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2023 m. spalio 3 d., policijoje gavus duomenų apie tai, kad 2023 m. spalio 3 d., apie 00.25 val. bute (duomenys neskelbtini), Kaune, virtuvėje A. K., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,40 promilių girtumas, tyčia vieną kartą sudavė smūgį tėvui V. M. į galvos sritį, sukeldamas jam fizinį skausmą (b. 1. 8–15).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 3 d. atlikta įvykio vietos – buto (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiūra, nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, nustatyti girtavimo pėdsakai (b. 1. 16–18).

2023 m. spalio 3 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo patvirtina, kad apie įvykį pranešė G. K., smurtą patyręs asmuo – V. M., ant jo veido matyti kraujuojanti žaizda, pažymėta ties kaire akimi. Smurtu įtariamas asmuo A. K., kuris buvo neblaivus, nustatytas 3,40 promilių girtumas. Nukentėjusiojo ir įtariamojo santykis – tėvas ir sūnus (b. 1. 25–28).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. M. konstatuota po viena žaizda kairės akies srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, juo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašus daiktas. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 54–55).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2023 m. spalio 3 d., apie 00.59 val. A. K. buvo nustatytas 3,40 promilių girtumas, o V. M. – 1,47 promilių girtumas (b. 1. 56–57).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Paties kaltinamojo A. K. prisipažinimu bei parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniu pranešimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. K. 2023 m. spalio 3 d., apie 00.25 val. bute (duomenys neskelbtini), Kaune, virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 3,40 promilių girtumas, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia vieną kartą iš alkūnės sudavė savo tėvui V. M. į veido sritį, tokiais veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas žaizdą kairės akies srityje – nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais kaltinamasis A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl yra baustinas.

Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis A. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausme ir jos dydžiu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis A. K. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo A. K. asmenybė, o būtent tai, kad jis praeityje teistas, taip pat už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, vieną kartą baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (b. 1. 66–67). Kaltinamasis A. K. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare lankėsi nuo 2021 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. gegužės 21 d., kuomet jam suteikta stebėjimo paslauga, diagnozė (duomenys neskelbtini) (b. 1. 77). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. 1. 80). A. K. į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (b. 1. 76). Kaltinamasis A. K. nedirba.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausmė yra tinkama sulaikyti kaltinamąjį A. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, ši bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės ikiteisminio tyrimo metu neskirtos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajam A. K. galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymųsi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi atlikti per visą laisvės apribojimo bausmės laiką.

Išaiškinti, kad A. K., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

TeisėjasRaimundas Mikšta