Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-10-15 · Civilinė byla Nr. 2A-719-479/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-15
Bylos Nr.
2A-719-479/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žydrūnas Bertašius (pirm.), Aušra Maškevičienė, Savinijus Katauskas
Atsakovas
R. L.
Ieškovas
R. S.
Advokatai
Gintautas Daugėla
Kategorijos
  • 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-719-479/2009

Teisėja Jolanta Gailevičienė Procesinio sprendimo kategorija

24.2 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. spalio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės ir Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, dalyvaujant atsakovei R. L. ir jos įgaliotam atstovui advokatui Gintautui Daugėlai, viešame kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei R. L. dėl neturtinės žalos atlyginimo bei ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-14 sprendimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas R. S. 2007-07-20 kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės R. L. Ieškovas nurodė, kad 2002-01-30 autoįvykio metu jis patyrė galvos traumą, dėl to jam suprastėjo atmintis, atsirado nerimo bei nepasitikėjimo savimi simptomai, susilpnėjo dėmesio koncentracija. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2003-02-21 nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2003-04-29, atsakovė pripažinta kalta dėl nurodyto eismo įvykio. Baudžiamojoje byloje ieškovas buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 52 000 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės. Teismo nuosprendžiu civilinis ieškinys iš dalies patenkintas ir ieškovui iš atsakovės priteista 4 531,14 Lt tiesioginių nuostolių atlyginimo, o kita ieškinio dalis perduota nagrinėti civilinio proceso tvarka. Dėl teismo nuosprendžiu atmestos ieškinio dalies patenkinimo civilinio proceso tvarka ieškovas į teismą nesikreipė, tačiau prašė teismo priteisti iš atsakovės 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-04-14 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovei 1 180 Lt bylinėjimosi išlaidų, 8,31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo priteisė valstybei. Ieškinys atmestas teismui konstatavus, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas R. S. prašo minėtą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas – CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, kuris reiškia, kad nukentėjusį asmenį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia jam būtų nesant sužalotam. Atsakovo kūno sužalojimo pasekmės tęsiasi iki šiol, todėl pažeista teisė neatkurta ir teisė į ieškinį neturtinei žalai atlyginti yra išlikusi iki šiol. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad teismas nagrinėdamas bylą sprendė tik ieškinio senaties termino klausimą ir netyrė faktinių bylos aplinkybių.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė R. L. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestas, nes konstatuota, jog praleistas ieškinio senaties terminas. Apeliantas pažymi, jog iki šiol jaučia neigiamas kūno sužalojimo pasekmes, jo pažeista teisė iki šiol neatlyginta, todėl teisė į ieškinį neturtinei žalai atlyginti iki šiol yra išlikusi. Manydamas, jog senaties terminas pasibaigęs, teismas turėjo konstatuoti, jog terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties, ir jį atnaujinęs ginti pažeistą ieškovo teisę. Kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra kilęs iš žalos padarymo fakto, už kurią atsakingas žalą padaręs asmuo, todėl ieškovo reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytina CK 1.125 straipsnio 8 dalis, numatanti trejų metų ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teisės pažeidimą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas apie savo teisės pažeidimą žinojo nuo to momento, kai įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo atsakovė pripažinta kalta dėl autoįvykio, kurio metu sužalotas ieškovas, t. y. 2003-04-29 – bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka. Akivaizdu, kad tiek iš karto po autoįvykio, tiek baudžiamųjų bylų nagrinėjimo metu ieškovas žinojo apie jo sveikatai padarytą žalą (taip pat ir neturtinę), tačiau nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas bei laiku negynė savo teisių. Terminas ieškiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pateikti baigėsi 2006-04-29, ieškovas į teismą kreipėsi 2007-07-20, t. y. praleidęs terminą daugiau nei metus laiko (beveik 14 mėnesių). Tad tokiu atveju svarstytinas klausimas dėl praleisto termino atnaujinimo, vertintinos priežastys, dėl kurių jis buvo praleistas.

Negalima sutikti ir su tuo apelianto teiginiu, kad vertindamas termino praleidimo priežastis bei spręsdamas dėl šio termino atnaujinimo teismas atsižvelgė išimtinai tik į atsakovės interesus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas turėjo visas galimybes surinkti bei pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius senaties termino praleidimo priežastis. Pažymėtina, jog nagrinėjama byla nėra susijusi su viešuoju interesu, ji taip pat nepriskirtina kitiems atvejams, kai įstatymas įpareigoja teismą peržengti ieškinio reikalavimų ribas ar savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 179 str.). Praleistas terminas atnaujinamas esant suinteresuotos šalies prašymui bei įvertinus termino praleidimo priežasčių svarbumą (CPK 78 str., CK 1.131 str. 2 d.). Ieškovas buvo atstovaujamas advokato, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovės prašymas taikyti ieškinio senatį pareikštas 2007-11-09, sprendimas už akių byloje priimtas 2007-12-17, vėliau, tenkinus ieškovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, galutinis sprendimas priimtas 2008-04-14. Taigi nuo atsakovės reikalavimo taikyti ieškinio senatį iki galutinio sprendimo priėmimo praėjo apie penki mėnesiai, jau sprendime už akių buvo nurodyta, jog ieškinys atmestinas dėl praleisto ieškinio senaties termino, tačiau ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ieškovas nepareiškė prašymo atnaujinti praleistą terminą bei nepateikė praleidimo priežastis patvirtinančių įrodymų. Ieškovo manymas, jog terminas skaičiuotinas nuo to momento, kada jis suprato, jog atsakovė nesiruošia atlyginti baudžiamojoje byloje priteistos turtinės žalos (atsakovei kreipusis į teismą dėl arešto jai priklausančiam žemės sklypui panaikinimo), nekeičia įstatymo reglamentuotos ieškinio senaties termino skaičiavimo tvarkos. Kitų įrodymų, pagrindžiančių apelianto teiginius, dėl kurių jis praleido ieškinio senaties terminą, teismui nepateikta (CPK 178 str.). Bendro pobūdžio ieškovo teiginiai, jog į teismą jis nesikreipė dėl humaniškumo atsakovės atžvilgiu, taip pat todėl, jog tikėjosi pasveikti ir pan., nesudaro pagrindo atnaujinti terminą, kuris praleistas daugiau nei metus laiko. Byloje nėra duomenų, kad ieškinio senaties eiga buvo sustabdyta, pratęsta ar nutraukta. Esant šioms aplinkybėms kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. S. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas bei dėl aplaidumo laiku negynė savo teisių. Dėl šių priežasčių apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, jis paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-14 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. S. atsakovei R. L. 590 Lt už atsakovės atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Žydrūnas BertašiusKolegijos teisėjai Savinijus KatauskasAušra Maškevičienė