Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

uždarame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. R. ieškinį atsakovui A. B. dėl tėvystės nustatymo (trečiasis asmuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Skyrius)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisėja 2019 m. gruodžio 18 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui ir išvadai į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai išvadą teikiančiai institucijai įteikti 2019 m. gruodžio 19 d., atsakovui – 2019 m. gruodžio 21 d.

Teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje paskyrė genominę ekspertizę ir pavedė ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijai.

2020 m. vasario 10 d. teisme registruotas Valstybės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad A. B. yra D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,9999997 proc. tikimybe.

2020 m. vasario 19 d. teisme gautas atsakovo A. B. atsiliepimas į ieškinį, kuriame atsakovas sutinka, kad jis būtų pripažintas D. R. tėvu ir kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su K. R., tačiau prašo materialinį išlaikymą priteisti ne 200 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis, kaip prašo ieškovė, o po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kartu iš atsakovo priteisiant ne 6 933,33 Eur išlaikymo įsiskolinimą, o 3 450 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

2020 m. balandžio 6 d. teisme gautas atsakovo A. B. atstovės advokatės D. P. prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuriuo advokatė prašo teismo patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Remiantis CK 6.985 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tik teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą ir kurioje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos.

Teismas, įvertinęs pateiktos 2020 m. kovo 20 d. taikos sutarties nuostatas, konstatuoja, kad pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių bei įstatymo saugomų interesų, taikos sutartį sudarė tam įgaliojimus turintys asmenys (CPK 42 straipsnio 2 dalis, CK 6.983–6.986 straipsniai). Teismas išaiškina šalims, kad patvirtinus taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, taikos sutartis tvirtinama ir civilinė byla nutraukiama (CK 6.983–6.986 straipsniai, CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).

Teismo nuomone, sudaryta taikos sutartis neprieštarauja šalių nepilnamečio sūnaus D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), interesams. Esant patvirtintam tėvystės faktui ir šalims taikos sutartimi susitarus dėl tėvystės pripažinimo, nustatoma, kad A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio sūnaus D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas (CK 3.146).

Jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Taikos sutarties 5 punktu atsakovas A. B. įsipareigojo apmokėti K. R. bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, apskaičiuotas įstatymų nustatyta tvarka. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai – bylose dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir asmenys – kitais CPK ar kituose įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkinto ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį) mokamas tokio dydžio žyminis mokestis: turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau, kaip dvidešimt eurų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kituose ginčuose – vieno šimto eurų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškinio suma nustatoma tokiu būdu: bylose dėl pinigų išieškojimo – pagal ieškinio sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Taikos sutartimi atsakovas pripažino ieškinio reikalavimus dėl nepilnamečio sūnaus tėvystės nustatymo ir dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove (už ką mokėtinas 100 Eur žyminis mokestis), susitarė dėl 150 Eur išlaikymo mokėjimo (už ką mokėtinas 54 Eur (150 x 12 x 0,03) žyminis mokestis) ir dėl 2 520 Eur įsiskolinimo sumokėjimo (už ką mokėtinas 75,6 Eur (2 520 x 0,03)). Šalims bylą užbaigus taikos sutartimi, teismas valstybei iš atsakovo priteisia tik 25 procentus mokėtino 229,6 Eur (100 + 54 + 75,6) žyminio mokesčio, t. y. 57,4 Eur (229,6 x 0,25)– CPK 87 straipsnio 2 dalyje numatytą ir ieškovei negrąžintiną žyminio mokesčio dalį.

Teismas konstatuoja, jog ieškovės reikalavimai patenkinti 70,45 procentais ((100 + 75 + 36,35) / 3), kadangi visiškai patenkinti jos reikalavimai dėl vaiko tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, reikalavimas dėl 200 Eur dydžio materialinio išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo patenkintas 75 procentais (150 x 100/ 200) ir reikalavimas dėl 6 933,33 Eur išlaikymo įsiskolinimo patenkintas 36,35 procentais (2 520 x 100 / 6 933,33)).

Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybei taip pat priteistina 5,14 Eur ((1,86 + 1,86 + 3,58) x 0,7045) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 92 straipsnis ir 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis ekonomiškumo principu, iš atsakovo priteistinas 57,4 Eur žyminis mokestis susumuotinas su iš atsakovo priteistinomis 5,14 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidomis išlaidas ir iš atsakovo valstybei priteistina bendra 62,54 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Be to, atsižvelgiant į tai, jog, kaip matyti iš 2020 m. kovo 2 d. Pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33)PT-1250 (b. l. 74), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atstovaudama ieškovę turėjo 165 Eur išlaidų, sumokėtų už ekspertizę, ir 216,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškovės atstovavimu civilinėje byloje, taikos sutartimi ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo tenkinus 100 procentų, iš atsakovo valstybei priteistina 165 Eur išlaidų, sumokėtų už ekspertizę, o, ieškinį tenkinus 70,45 procentais, ir taikos sutarties 5 punktu atsakovui įsipareigojus atlyginti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, apskaičiuotas įstatymų nustatyta tvarka, valstybei iš atsakovo priteistina 152,74 Eur (216,8,80 x 0,7045) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, susijusių su ieškovės atstovavimu civilinėje byloje, viso iš atsakovo priteisiant 317,74 Eur (165 +152,74) (CPK 96 straipsnio 1 dalis ir 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu ir 294 straipsniu,

nusprendžia:

Patvirtinti tarp ieškovės K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) 2020 m. kovo 20 d. sudarytą Taikos sutartį šiomis sąlygomis:

,,Ieškovė K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1960-527/2020 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose, derybų būdu pasiekė šalių ir nepilnamečio vaiko interesus atitinkantį susitarimą, veikdami gera valia bei vadovaudamiesi Civilinio kodekso VI knygos LII skyriaus normomis bei Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 294 straipsniu sudarė taikos sutartį ir susitarė:

1) A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažįsta, kad yra D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas (2020 m. sausio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

2) K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) susitarė, kad D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra su K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) nenustatant ribojimų A. B. bendrauti su D. R.. Šalys pareiškia, kad ginčo dėl D. R. gyvenamosios vietos tarp K. R. ir A. B. nebuvo ir nėra (Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalis).

3) K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) susitarė, kad A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja mokėti D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šalys susitaria, kad į šią išlaikymo sumą yra įskaičiuotos visos išlaidos D. R. būtinų poreikių ir papildomų poreikių ateityje tenkinimui, įskaitant išlaidas, susijusias su vaiko sveikata, jo ugdymu ir lavinimu ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, mokykloje ir kitose ugdymo, lavinimo, sporto įstaigose.

4) K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) susitarė, kad A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) sumokės D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant nuo D. R. gimimo dienos (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. sausio 30 d..- 2 520 (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt) eurų. Išlaikymo įsiskolinimas bus mokamas po 70 (septyniasdešimt) eurų kas mėnesį kartu su periodine išlaikymo įmoka į K. R. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke.

Lėšas uzufrukto teisėmis valdys ir tvarkys K. R. (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis).

5) A. B. įsipareigoja apmokėti K. R. bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, apskaičiuotas įstatymų nustatyta tvarka.

6) Šalys pareiškia, kad ši taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui ir prašo ją patvirtinti, o civilinę bylą Nr. 2-1960-527/2020, nagrinėjamą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose, nutraukti.

7) Šalys pareiškia ir patvirtina, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo, patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės (Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).“

Šalims išaiškinama, kad, teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CK 6.985 straipsnis, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnis), o, nevykdant taikos sutarties, ji bus pateikta vykdyti antstoliui (CPK 584 straipsnis).

Nustatyti, kad D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra su K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) nenustatant ribojimų A. B. bendrauti su D. R..

Priteisti valstybei iš atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 62,54 Eur bylinėjimosi išlaidas (mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5660, sumokėjus kvitą pristatyti į teismo raštinę).

Priteisti valstybei iš atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 317,74 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (mokama gavėjui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas bankuose, įmokos kodas – 5630, sumokėjus kvitą pristatyti į teismo raštinę).

Civilinę bylą Nr. 2-1960-527/2020 pagal ieškovės K. R. ieškinį atsakovui A. B. dėl tėvystės nustatymo (trečiasis asmuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius) nutraukti.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.