- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-24
- Bylos Nr.
- I-3715-815/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02267-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- D. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. D. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2018 m. vasario 19 d. iki šiol (skundas teismui išsiųstas 2018 m. liepos 3 d.) buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis. Buvo laikomas kamerose, kai vienam asmeniui teko 4 kv. m, tačiau neatskaičiuotas baldų užimamas plotas. Be to, buvo laikomas ir kameroje Nr. 364, kuri yra rūsyje, joje buvo labai drėgna, šalta ir sklido nemalonus kvapas nuo šiukšlių vamzdžio. Šioje kameroje įrengtas tupimas tualetas. Taip pat nurodo, kad jo regėjimui kenkė užtamsintas langas bei įrengta 20 vatų lemputė. Pareiškėjo teigimu, kamerose neveikė ventiliacija, todėl buvo drėgna, nedžiūdavo drabužiai, o tai taip pat kenkė ir jo sveikatai. Akcentavo, kad tualetas kamerose buvo atskirtas sienele, atliekant gamtinius reikalus jį stebėdavo pareigūnai, o tai sukeldavo nepatogumus. Be to, nepakakdavo išduodamo tualetinio popieriaus – 1 ritinėlio, kuris buvo prastos kokybės. Pažymėjo, kad kameros seniai remontuotos ir yra avarinės būklės. Sienose ir kanalizacijoje yra asbesto, kuris kenkia jo sveikatai. Be to, baldai pagaminti 2000 m. Pasivaikščiojimo trukmė 1 val. pažeidžia tarptautinius teisės aktus. Pažymėjo, kad kamerose veisėsi tarakonai, čiužiniuose – parazitai. Akcentavo, kad pareigūnų bendravimas netinkamas. Pasak pareiškėjo, dėl netinkamų laikymo sąlygų jis patyrė žalą, kurią įvertino 20 000 Eur suma. Jo teigimu, buvo laikomas nežmoniškomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, kurios sukėlė didelius dvasinius skausmus, depresiją.
II
1. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12–18).
2. Nurodė, kad pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose visiškai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus ir nurodė laikotarpius, kada pareiškėjas ir su kiek asmenų buvo laikomas kamerose.
3. Pažymėjo, kad asmenys paskirstomi į kameras griežtai laikantis Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pareigūnai su laikomais asmenimis bendrauja laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, nepažeisdami bendrųjų etikos ir mandagumo principų.
4. Nurodė kad teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo atitverti sanitarinius mazgus nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Be to, esant tokiems atitvėrimams priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti nuolatinės asmenų elgesio kontrolės.
5. Paaiškino, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše. Dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose įrengtos pertvaros, kurių bendras aukštis yra 1,6 m.
6. Akcentavo, kad Lukiškių TI-K iš laikomų asmenų reikalauja palaikyti tvarką kamerose. Be to, sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl vabzdžių ir graužikų naikinimo darbų, patalpų priežiūros bei profilaktinių patikrinimų.
7. Dėl kamerų įrengimo nurodė, kad jos įrengtos laikantis teisės aktų reikalavimų, aprūpinant būtinais baldais. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis nustatytas normas. Akcentuoja, kad kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą bei pagal esamus materialinius, finansinius resursus. Dėl pačių nuteistųjų elgesio tenka iš naujo remontuoti kameras.
8. Pažymėjo, kad kamerose langai pritaikyti vėdinti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, reguliariai vėdinantys ir tvarkantys kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
9. Lukiškių TI-K teigimu, tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui D. P. atlyginimo, kurią jis teigia patyręs dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K.
2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
3. Pareiškėjo teigimu, jam tenkantis kameros plotas 4 kv. m, neatskaičius baldų užimamo ploto, pažeidžia tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu (plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių) (b. l. 12–13, 19–20) ginčo laikotarpiu ploto norma nebuvo pažeista ir pareiškėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m ploto. Pareiškėjas neginčijo Lukiškių TI-K pateiktų duomenų. Konstatuotina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. birželio 27 d., kai išvyko iš Lukiškių TI-K, iš viso 120 parų buvo laikomas nepažeidus minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo.
Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos ar baldų užimamas plotas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą, tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Lukiškių TI-K sanitariniai mazgai kamerose užima 0,56 kv. m (b. l. 15). Kaip minėta, nacionalinėje teisėje nustatytas 3,6 kv. m minimalaus ploto, tenkančio vienam Lukiškių TI-K laikomam asmeniui, normatyvas, kuris, atskaičiavus 0,56 kv. m kamerose užimamą sanitarinio mazgo plotą, nėra mažesnis nei 3 kv. m. Taigi Konvencijos 3 straipsnis šiuo atveju nebuvo pažeistas ir pareiškėjo nurodyti argumentai laikytini nepagrįstais.
4. Dėl netinkamo apšvietimo pažymėtina, kad pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 16.7 papunktį, kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o tos pačios normos 15 punkte nustatyta, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. Minėta higienos norma nereglamentuoja natūralaus apšvietimo koeficiento verčių, iš teismui pateiktų patikrinimo aktų matyti, kad tai ir nebuvo vertinta.
Teismui pateiktuose Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir Vilniaus departamentas) patikrinimo aktuose tokių pažeidimų nebuvo nustatyta (b. l. 26–30, 40–44, 54–55, 59–60, 61–62, 64–65). Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo apšvietimo laikytini nepagrįstais, jis teismui nepateikė duomenų, kad pats būtų kreipęsis į Vilniaus departamentą dėl nurodyto pažeidimo ištyrimo.
5. Dėl drėgmės teismas pažymi, kad pagal HN 134:2015 16 punktą gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc. Šiuo atveju pareiškėjas labai abstrakčiai teigia, kad kamerose buvo drėgna, bet nenurodo, kokia santykinė oro drėgme, jo nuomone, yra netinkama ir kokiose kamerose. Taigi pareiškėjas nenurodė reikšmingų kalinimo sąlygas apibūdinančių aplinkybių, todėl šie jo skundo argumentai yra abstraktūs ir nepagrįsti. Be to, pagal HN 134:2015 17 punkto reikalavimus gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K teiginiais, kad kamerose langai buvo pritaikyti vėdinimui. Pareiškėjas šių aplinkybių neginčijo. Konstatuotina, kad Lukiškių TI-K kamerose esantys langai yra pritaikyti vėdinti, taigi kamerose laikomi asmenys turi galimybę išsivėdinti kamerą. Pažymėtina, kad Vilniaus departamentas nenustatė pažeidimų dėl per didelės drėgmės.
5.1. Pažymėtina, kad remiantis Vilniaus departamento atlikto patikrinimo duomenimis, 2018 m. vasario 6 d. buvo nustatytas kameroje Nr. 106 HN 134:2015 12 punkto pažeidimas, t. y. viename iš rėmų nebuvo stiklo ir laikinai uždėta plėvelė, tačiau 2018 m. vasario 28 d. grįžtamosios patikros metu nustatyta, kad minėtos kameros langas tvarkingas (b. l. 59–60). Taigi, pažeidimas buvo pašalintas. Pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas tik vieną dieną – 2018 m. vasario 19 d. ir, teismo vertinimu, negalėjo patirti jo skunde nurodytų pažeidimų dėl nustatyto pažeidimo. Be to, Lukiškių TI-K pranešime „Dėl D. P. skundo“ (toliau – Pranešimas) patvirtino, jog visose Lukiškių TI-K yra skaidraus stiklo langai ir įrengti laikantis Taisyklėse nustatytų reikalavimų (b. l. 33–36).
5.2. Pareiškėjas teigė, kad buvo laikomas kameroje Nr. 364, kuri yra rūsyje, ten drėgna, šalta, sklinda nemalonus kvapas. Tokių pažeidimų Vilniaus departamentas nenustatė (b. l. 51–52). Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl nurodytų pažeidimų kreipėsi į Lukiškių TI-K ar Vilniaus departamentą. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai yra itin abstraktūs ir nepagrįsti.
6. Dėl per trumpos pasivaikščiojimo trukmės teismas pažymi, kad remiantis Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas neginčija, kad jam buvo užtikrinta minėta teisė pasivaikščioti gryname ore, tačiau mano, jog laikas pasivaikščioti yra per trumpas. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis sąlygomis CPT bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92)3 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o būtent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose (angl. outside their cells). Be to, įvertinus atsakovo atstovo atsiliepime pateiktą informaciją, darytina išvada, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra pakankami ir tinkamai įrengti. Taigi, šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimų nenustatyta.
7. Pasak pareiškėjo, jam nepakako išduodamo tualetinio popieriaus, kuris, pastarojo vertinimu, yra nekokybiškas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-132 redakcija) patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, kurio 4 punkte nustatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas, į kurį įeina ir 1 ritinėlis tualetinio popieriaus, o vėliau, remiantis minėto aprašo 5 punkte, higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K Pranešime pateikta informacija, kad ji laikėsi nurodyto aprašo nuostatų. Pareiškėjo asmeniniai poreikiai, kad jam nepakako išduodamo kiekio tualetinio popieriaus, negali būti pripažįstami jo teisių pažeidimu. Be to, popieriaus kokybė yra jo subjektyvus vertinimas.
8. Pareiškėjo teigimu, kamerose veisėsi tarakonai, o čiužiniuose – parazitai. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Vilniaus departamentas tokių pažeidimų nenustatė. Buvo nustatyta, kad čiužiniai dezinfekuojami dezinfekavimo kamerose (b. l. 26–27, 51–52). Pažymėtina, kad pagal HN134:2015 20 punktą laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktuose nustatyta tvarka. Lukiškių TI-K atsiliepime ir Pranešime nurodė, kad yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) bei teisės aktuose nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiūros veiklą. Teismas neturi pagrindo abejoti nurodytais Lukiškių TI-K argumentais.
9. Pasak pareiškėjo, jam kilo žala ir dėl išduodamo nekaloringo maisto. Šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs ir neindividualizuoti. Pažymėtina, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K pateikė atsakymą į jo skundą dėl maitinimo paslaugų (b. l. 21–22), be to ir uždaroji akcinė bendrovė „Grūstė“ Lukiškių TI-K administracijai pateikė informaciją dėl maisto kokybės (b. l. 24). Pareiškėjo skundas buvo teiktas 2017 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 23), taigi, šiam ginčui neaktualus. Jokių kitų skundų dėl netinkamo maitinimo pareiškėjas nebuvo teikęs. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjui, kaip ir kitiems laikomiems asmenims, buvo teikiamas maitinimas laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų.
10. Pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamų kamerų įrengimo, remonto, sienose esančio asbesto, pareigūnų netinkamo bendravimo laikytini nepagrįstais. Nurodytos aplinkybės yra itin abstrakčios, nekonkretizuotos, nėra aišku, kaip pasireiškė žala, kokius neteisėtus veiksmus atliko Lukiškių TI-K administracija, koks priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir galimai neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo nurodyti pažeidimai laikytini nepagrįstais.
11. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Remiantis Pranešime (b. l. 33–36) pateiktais duomenimis kameroje Nr. 257, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2018 m. birželio 26 d. (įskaitytinai) sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Taigi, šiuo laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu negalėjo būti pažeista. Ši pareiškėjo teisė negalėjo būti pažeista ir 2018 m. vasario 19 d., 2018 m. vasario 22 d., 2018 m. vasario 23 d., 2018 m. kovo 23 d., 2018 m. kovo 24 d., 2018 m. balandžio 9 d., 2018 m. gegužės 12 d., 2018 m. gegužės 19 d. – 2018 m. gegužės 23 d. ir 2018 m. birželio 6 d., nes tomis dienomis pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas. Konstatuotina, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu buvo pažeista tik tuo atveju, kai pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas neatitvertas ir kuriose pareiškėjas buvo laikomas su kitais asmenimis, t. y. 2018 m. vasario 20 d., 2018 m. vasario 21 d., nuo 2018 m. vasario 24 d. iki 2018 m. kovo 18 d., nuo 2018 m. kovo 25 d. iki 2018 m. balandžio 8 d., nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2018 m. gegužės 6 d., 2018 m. gegužės 11 d., nuo 2018 m. gegužės 13 d. iki 2018 m. gegužės 18 d., nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. birželio 5 d. ir nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. birželio 11 d. – iš viso 92 paras. Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos. Teismo vertinimu užuolaidų įrengimas nėra pakankama priemonė privatumui sanitariniame mazge užtikrinti. Taigi, pareiškėjo nurodytas pažeidimas dėl privatumo pažeidimo laikytinas iš dalies pagrįstu, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 92 paras.
12. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.
13. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti jo skundą. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios, atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, sudaro sąlygas pareiškėjo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį mažinti. Todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 280 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo D. P. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 280 Eur neturtinei žalai atlyginti.
15. Pareiškėjo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas yra abstraktus ir nepagrįstas, jokie dokumentai, kokio dydžio išlaidas patyrė, nepateikti. Pareiškėjui išaiškintina, kad, jei jis patyrė bylinėjimosi išlaidas, turi teisę per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti teismui prašymą raštu su detaliu išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškėjo D. P. skundą iš dalies.
Priteisti pareiškėjui D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. birželio 26 d. (įskaitytinai).
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.