Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S., teismo posėdyje išnagrinėjusi A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesui, t.y. 2016 m. vasario 21 d., apie 00.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), bute, išgėręs butelį alaus dukros akivaizdoje užmigo, o tuo metu bute dar buvusi mažametė dukra S. S., gimusi (duomenys neskelbtini)., išsigando, kad liko be priežiūros, dėl to A. S. negalėjo tinkamai pasirūpinti ir prižiūrėti savo dukros.

A. S. buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau į teismo posėdį neatvyko, paaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole prašė, jam neatvykus į teismo posėdį, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, be to, ATPK 272 straipsnio 2 dalyje nenumatyta, kad nagrinėjant ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo bylas, privalomas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas, todėl byla išnagrinėta A. S. nedalyvaujant (ATPK 272 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tėvų, kurie nepanaudojo tėvų valdžios arba panaudojo ją priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje. CK 3.155 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, o tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.). Be to, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškais, dorais žmonėmis.

Iš į bylą pateikto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo matyti, kad A. S. 2016 m. vasario 21 d., apie 00.30 val., buvo namuose su savo dukra S. S., gimusia (duomenys neskelbtini). Su žmona gyvena atskirai, todėl su dukra buvo be mamos G. S.. Su žmona buvo suderinęs dėl dukros buvimo jo namuose. Tą vakarą išgėrė vieną butelį alaus, buvo pavargęs. Dukra tuo metu žiūrėjo televizorių, kai jis prisnūdo. Atsikėlęs išgirdo, kad dukra kalba telefonu. Suprato, kad bendrauja su jo žmona. Jis paėmė iš dukros telefoną ir pasakė G. S., kad dukrą atveš rytoj ryte. Ji norėjo, kad dukrą atvežtų tą pačią akimirką, tačiau jis neketino dabar jos vežti. Pokalbis baigėsi ir jis su dukra nuėjo miegoti. Išaušus rytui, jis paskambino žmonai paklausti, ar atvežti dukrą. Ji pasakė, kad gali su ja dar pabūti iki pirmadienio. Pirmadienį, 2016 m. vasario 22 d., dukra buvo grąžinta mamai. Nurodė, kad savo dukrą jis myli, rūpinasi, prižiūri. Mano, kad savo, kaip tėvo, pareigas vykdo labai gerai. Tą vakarą užmigo, nes buvo pavargęs, kadangi visą dieną su dukra slidinėjo Liepkalnyje.

Iš į bylą pateikto policijos duomenų registro išrašo matyti, kad 2016 m. vasario 21 d., 00.53 val. buvo užregistruotas pranešimas, kuriuo pranešėja G. S. nurodė, jog yra įvykęs skyrybų procesas, vaiką (7 metų dukrą) tėvai prižiūri pasikeisdami kas savaitę, vaiko globa paskirta abiem tėvams. Šią savaitę vaiką prižiūri buvęs sutuoktinis. Vaikas paskambino pranešėjai ir pasakė, kad tėvas yra neblaivus ir mergaitė nesaugiai jaučiasi. Šiuo metu vaiko ir vyro telefonai išjungti, moteris vyro gyvenamosios vietos nežino, jis adreso nesako. Pranešėja lauks iki ryto ir aiškinsis dienos metu.

G. S. 2016 m. vasario 21 d. pareiškime nurodė, kad 2016 m. vasario 20 d. jos vyras A. S. paėmė dukrą savo priežiūrai. Jie yra sutuoktiniai, bet ketina skirtis ir jau nuo 2016 m. sausio 14 d. gyvena atskirai (jis nuomojasi butą). Dukters priežiūrą dalinasi. Vyras 2016 m. vasario 21 d. pasiėmė dukrą, su ja mama kalbėjosi 20.30 val., dukra minėjo, kad tėtis išgėrinėja. Vėliau, 1.20 val., dukra paskambino mamai ir pasakė, kad tėtis yra neadekvatus, nereaguoja ir yra girtas. Adreso mergaitė nurodyti negalėjo, o vyras negalėjo kalbėti. Pakartotinai paskambinus dukra paklausė tėčio adreso, buvo nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Po pokalbio telefonai tiek dukters, tiek vyro buvo išjungti.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK specialistė I. P. 2016 m. vasario 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. vasario 26 d., apie 10.00 val. buvo paskambinta telefonu ir bendrauta su S. S. (tarnybiniame pranešime klaidingai nurodyta S.), gimusia (duomenys neskelbtini)., kuri nurodė, kad 2016 m. vasario 21 d. buvo pas tėtį A. S. namuose. Tėtis vakare turėjo svečių. Ji nurodė, kad matė, kaip tėtis išgėrė butelį alaus. Išėjus svečiams, tėtis užmigo ant sofos. Ji žiūrėjo televizorių. Mergaitei pavargus, norėjo eiti miegoti, tačiau pamatė, kad tėtis miega ir negali padėti jai susiruošti poilsiui, pasijuto nesaugiai. Mergaitei namai buvo svetimi, kadangi juose buvo pirmą kartą. Nežinodama, ką daryti, paskambino mamai.

Iš teismui pateiktų administracinio teisės pažeidimo duomenų matyti, kad A. S. įvykio dieną, t. y. 2016 m. vasario 21 d., apie 00.30 val., buvo namuose su savo dukra S. S.. Su žmona jie gyvena atskirai, tačiau su ja buvo suderinęs dėl dukros buvimo jo namuose. Tą dieną su vaiku slidinėjo Liepkalnyje, pavargo, o vakare grįžęs namo išgėrė vieną butelį alaus ir prisnūdo. Dukra tuo metu žiūrėjo televizorių. Atsikėlęs išgirdo, kad dukra kalba telefonu su savo mama. Jis paėmė iš dukros telefoną ir pasakė savo žmonai, kad dukrą atveš rytoj ryte, nors ji norėjo, kad dukrą jis atvežtų tą pačią akimirką. Pasibaigus pokalbiui jis su dukra nuėjo miegoti. Išaušus rytui, paskambino žmonai paklausti, ar reikia atvežti dukrą, tačiau ji sutiko, kad jis kartu su dukra pabūtų iki pirmadienio. Pirmadienį, t.y. 2016 m. vasario 22 d., dukra buvo grąžinta mamai.

Teismas pastebi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu A. S. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje. Administracinėn atsakomybėn šis asmuo traukiamas todėl, kad išgėręs butelį alaus mažametės dukros akivaizdoje, užmigo, mergaitė išsigando, kad liko be priežiūros, o jos mama G. S. negalėjo jiems prisiskambinti, taip pat ji nežinojo adreso, kur vyras su dukra yra. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, dukra tiesiog išsigando, kad tėtis jai negali padėti susiruošti eiti miego, nes nepažinojo naujų tėčio namų, be to, G. S. net ir po įvykio, sekančią dieną leido dukrai būti su tėvu iki pirmadienio, todėl galima daryti išvadą, jog pavojaus dėl savo dukters saugumo ji nematė, taip pat ji neabejojo, jog tėtis ja tinkamai pasirūpins. Taigi, bylos duomenimis, A. S. savo dukra galėjo tinkamai pasirūpinti ir ją prižiūrėti.

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 2AT-66-697/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarimas byloje N575-1/2014).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog A. S. savo veiksmais ar neveikimu padarė administracinį teisės pažeidimą, taip pat įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog šioje byloje neįrodyta, kad A. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jos atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą A. S. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.