Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, išnagrinėjusi I. B. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto skundo prieš D. E., kurią kaltina pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. priėmimo klausimą,-

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014-03-27 gautas I. B. skundas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn D. E. pagal LR BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d.

Skunde pareiškėja D. E. kaltina tuo, kad tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpinus straipsnį „(duomenys neskelbtini)“, tinklapyje (duomenys neskelbtini) po straipsniu parašė komentarus: 1. (duomenys neskelbtini); 2. (duomenys neskelbtini); 3. (duomenys neskelbtini); 4. (duomenys neskelbtini); 5. (duomenys neskelbtini); 6. (duomenys neskelbtini); 7. (duomenys neskelbtini); 8. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Skundas grąžintinas pareiškėjui.

Pažymėtina, kad privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimuose, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis B.b. Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, kuris teisme įgyja privataus kaltintojo statusą (LR BPK 408 str.). LR BPK 412 str. 2 d. nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai.

LR BPK 412 str. nurodyta, kad skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Viena iš kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas.

Pareiškėjos teismui pateiktas skundas neatitinka esminių Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje numatytų reikalavimų.

Teismas pažymi, kad formuluojamas skunde kaltinimas turi būti tikslus, pats teismas koreguoti kaltinimo negali, nes taip teismas prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens vaidmenį. Šiuo atveju I. B. skundu prašo pradėti tyrimą D. E. atžvilgiu, pripažinti kalta įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 154 str. 1 d. ir LR BK 155 str. 1 d.

Iš skunde išdėstytų aplinkybių matyti, jog pareiškėja į teismą kreipiasi dėl internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) patalpinto straipsnio, t.y. I. B. kreipėsi dėl asmens šmeižimo per internete publikuotą straipsnį. Pažymėtina, kad tas kas šmeižė asmenį per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, tokia nusikalstama veika numatyta LR BK 154 straipsnio 2 dalyje.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinime turi būti kiek įmanoma tiksliau aprašyti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens galimai pasakyti, parašyti neteisėti žodžiai ar kt., jų padarymo eiliškumas, seka, bei konkrečiai nurodyta, kokiais konkrečiais žodžiais ar kt. pasireiškė nurodomos nusikalstamos veikos, t.y., kurie, pareiškėjos manymu, žodžiai ją šmeižia, t.y. šmeižimas turi būti nurodomas aiškiai, konkrečiai, kadangi tokios informacijos apibrėžtumas būtinas nustatant bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo ribas, o dėl kurių žodžių asmuo mano, jog ji yra įžeistas.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d., 154 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtys yra materialiosios. Šiuo atveju, galimai padarytų nusikalstamų veikų pasekmės kilo privačiam kaltintojui perskaičius straipsnio komentarus. Iš skundo turinio, kaltinimo neaiškus galimai nusikalstamų veikų padarymo laikas, baigtumas bei padarymo vieta.

Įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog I. B. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis neužkerta pareiškėjai kelio, pašalinus skundo trūkumus, iš naujo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, teismas, -

nutaria:

atsisakyti priimti I. B. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą skundą. Skundą grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.