Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-03-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.2.-56-660/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-03-27
Bylos Nr.
A2.2.-56-660/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Larisa Tamulionienė
Pažeidėjas
I. J., D. T.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2-56-660/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06043-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 41.4.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. kovo 27 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. J., jos atstovui advokatui A. V., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. T., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriais atstovei N. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietės, dirbančios (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, LR piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad 2014-06-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui atlikus I. J. ir D. T. priklausančio privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) patikrinimą, nustatyta, kad įvažiavimas į žemės sklypą yra užtvertas mediniais automatiniais vartais, įrengtais valstybinėje žemėje. Pagal I. R. parodymus, vartai įrengti prie 7-8 metus. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai pažeidžia žemės sklypo ribas, nurodytas kadastrinių matavimų plane ir įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Savavališkai užimta ir naudojama apie 40 kv. m. valstybinės žemės. Žemės sklypo savininkė I. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 7 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d.

D. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad 2014-06-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui atlikus I. J. ir D. T. priklausančio privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) patikrinimą, nustatyta, kad įvažiavimas į žemės sklypą yra užtvertas mediniais automatiniais vartais, įrengtais valstybinėje žemėje. Pagal I. R. parodymus, vartai įrengti prie 7-8 metus. Žemės klypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkai pažeidžia žemės sklypo ribas, nurodytas kadastrinių matavimų plane ir įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Savavališkai užimta ir naudojama apie 40 kv. m. valstybinės žemės. Žemės sklypo savininkas D. T. pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 7 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. J. ir jos atstovas paaiškino, kad ji kaltės nepripažįsta. Po motinos mirties ji 2004 m. rugsėjo 14 d. paveldėjo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kuriuo ji nesinaudoja. Tame žemės sklype gyvena jos tėvas V. T.. Vartai pastatyti dar mamai esant gyvai, kas juos pastatė – nežino.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. T. pažeidimo nepripažino. Paaiškino, kad jis tvoros nestatė, ji stovi žemės sklype jau dešimt metų. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) jam 2006 m. padovanojo tėvas V. T.. Tuo metu tvora jau buvo pastatyta. Tėvas gyvena tuo adresu.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriais atstovė N. P. paaiškino, kad šioje byloje nesprendžiamas tvoros statybos klausimas. I. J. ir D. T. yra žemės sklypo savininkai. Prie žemės sklypo yra valstybinėje žemėje įrengti vartai, kurie tarnauja patekimui į jų žemės sklypą. Šiuo atveju neturi reikšmės, kad jie nesinaudoja žeme. CK yra numatyta, kad perleidimo būdu įgijęs turtą asmuo įgyja ir teises. Taigi asmenims įgijus žemės sklypą su savavališkai prijungta valstybinės žemės dalimi, jie įgyja ir pasekmes.

Liudytoja V. G. paaiškino, kad ji dirba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriuje vyr. specialiste. Gavus pranešimą apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) ant sodo pravažiavimo kelio yra įrengti automatiniai vartai, atliko patikrinimą. Nustatė, kad ant sodo pravažiavimo tarp žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengti automatiniai vartai. Tarp D. T. ir I. J. priklausančių sklypų ir bendro naudojimo kelio esančia teritorija (pravažiavimas) naudojama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų. Žemės sklypo savininkams D. T. ir I. J. buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai už savavališką valstybinės žemės užėmimą. Pagal I. R. paaiškinimus, vartus įrengė V. T. prieš 7-8 metus.

Liudytojas B. N. paaiškino, kad jis nuo 2004-10-10 yra SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas. Įeinant į V. T. kiemą buvo įrengti automatiniai vartai. Dabar žemės sklypas yra padovanotas vaikams.

Liudytojas V. T. parodė, kad 2004 m. vasarą pastatė sodo sklype valstybinėje žemėje vartus. 2006 m. padovanojo žemės sklypą vaikams D. T. ir I. J.. Pats iki šiol naudojasi žemės sklypu.

Liudytoja I. R. paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Kreipėsi į statybos inspekciją dėl to, kad negali įvažiuoti į savo sklypą, kuriame randasi jos gyvenamasis namas. 2012 m. jai buvo priskirtas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini)g., tačiau ant įvažiavimo valstybinėje žemėje yra 2005 m. pastatyti V. T. vartai, todėl ji negali patekti į savo sklypą. A. T. mirė 2003 metais. Vartai užtveria sodo bendrijos kelią. Kelio dalis yra išklota trinkelėmis. Į savo sklypą važiuoja per mišką, nors tai draudžiama.

Liudytojas P. R. paaiškino, kad kelio atkarpą, per kurią galėtų įvažiuoti į savo sklypą esantį (duomenys neskelbtini), yra užtverta. V. T. 2005-2006 metais pasamdė firmą ir pastatė valstybinėje žemėje vartus. Tai turėjo būti bendras įvažiavimas, kaimynas V. T. žadėjo duoti vartų raktus, tačiau raktų nedavė. Jis patenka į savo sklypą per mišką, nors tai nėra įteisinta.

Liudytojas A. M. parodė, kad 1996 metais jis buvo SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas. Raišiai pasiskundė, kad V. T. užėmė valstybinę žemę pastatydamas automatinius vartus. Atvyko žemėtvarkos tarnybos darbuotojai ir 2014-06-17 patikrino pagal planus ir nustatė, kad žemė užimta neteisėtai, t. y. pastatyti vartai, kelias išklotas trinkelėmis. Kada V. T. pastatė vartus – nežino. Nuo 2006 metų V. T. sodų bendrijoje neturi jokios nuosavybės.

ATPK 45 str. 1 d. pažeidimo faktas buvo grindžiamas byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolais (b. l. 18-19, 21-22), Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pranešimu dėl tvoros (b. l. 3-4), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus pranešimu D. T. ir I. J. (b. l. 5), Žemės naudojimo patikrinimo aktu, kuriame nurodyta, kad įvažiavimo į žemės klypus yra užtvertas automatiniais vartais. Savavališkai užimta ir naudojama valstybinė žemė apie 40 kv. m. (b. l. 6-7), fotonuotrauka (b. l. 8, 9), sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sodo sklypo ribų planu (b. l. 10),Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, iš kurio matyti, kad sklypas (duomenys neskelbtini), priklauso D. T. ir I. J. (b. l. 11-13), pranešimais D. T. ir I. J. (b. l. 14-15, 16-17).

ATPK 45 str. 1 d. numato atsakomybę už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą – bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 7 p. numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 2 str. 11 p. numato, kad žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad įvažiavimas į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) yra užtvertas mediniais automatiniais vartais, įrengtais valstybinėje žemėje 2004-2005 metais. Vartus valstybinėje žemėje įrengė buvęs žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas V. T.. 2004-09-14 I. J. paveldėjo ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). 2006-11-08 D. T. dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš liudytojo V. T. ir administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų parodymų nustatyta, kad žemės sklypu iki šiol naudojasi V. T.. I. J. ir D. T. žemės sklypu nesinaudoja, gyvena Vilniuje. Liudytojai I. R. ir P. R. patvirtino, kad vartus valstybinėje žemėje pastatė V. T., kuris naudojosi žemės sklypu 2004-2005 metais ir iki šiol juo naudojasi.

Taigi iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pažeidimas - savavališkas apie 40 kv. m. valstybinės žemės užėmimas ir naudojimas galimai padarytas kito asmens, o ne I. J. ir D. T., t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ne tam asmeniui.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina nesant I. J. ir D. T. veikoje pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d., sudėties ir bylos medžiaga grąžintina institucijai, turinčiai teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, tyrimui atlikti (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p., 287 str., 288 str.,

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti ir bylos medžiagą grąžinti Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriais tyrimui atlikti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Larisa Tamulionienė