Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovams A. B. ir E. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje J. B., neatvykus 1. Atsakovei R. K. ir 2. Atsakovui E. K., apie teismo posėdį pranešta tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), veikiančios per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių ieškinį atsakovams: 1. R. K. ir 2. E. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų atžvilgiu ir kitų, su tuo susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje J. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys atsakovams tenkintinas visiškai.

Tėvų valdžios turinys nustatytas LR CK 3.155 str. 2 d. - tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Vadovaujantis LR CK 3.156 str. 2 d. tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Tačiau teisinė padėtis pasikeičia kada teismas laikinai ar neterminuotai apriboja tėvų valdžią jų vaikų atžvilgiu. Teismui sprendimu laikinai apribojus tėvų valdžia jų vaikų atžvilgiu, atsiranda teisiniai tėvų valdžios apribojimo padariniai, kurie susiję su asmeninėmis tėvų teisėmis auklėjant ir auginant vaikus. Laikinai apribojus tėvų valdžia tėvai netenka asmeninių teisių: gyventi su vaikais, dalyvauti jų auklėjime, iš dalies bendrauti su vaikais ir panašiai. Bet tėvams išlieka teisė matytis su vaikais.

Teismas taipogi pripažįsta, kad nuo 2017-07-01 pasikeitus teisiniam reguliavimui tokio pobūdžio bylose procesas vyksta atskirais etapais. Pirmiausia, išsprendžiamas tėvų valdžios apribojimo klausimas, o po to teismo iniciatyva, kai įsiteisėja byloje priimtas sprendimas yra išsprendžiami klausimai dėl vaiko globos (rūpybos).

LR CK 180 str. 1 ir 2 d. numato, kad teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo šiais pagrindais: 1) kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, arba 5) nesirūpina vaikais. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Ištyrus byloje pateiktų įrodymų visumą, yra pagrindas manyti, kad egzistuoja minėtų įstatyme numatytų pagrindų laikinai ar juo labiau neterminuotai apriboti abejiems atsakovams tėvų valdžią nepilnamečių vaikų: E., A. ir D. K. atžvilgiu.

Netinkamą atsakovų elgesį ir požiūrį į vaikus įrodo ir jų atsisakymas pateikti teismui atsiliepimus į ieškinį, bei 1. Atsakovės be pateisinamų priežasčių neatvykimas į teismo posėdį. Iš bylos duomenų seka, kad abu atsakovai ne tik vengia dirbti, bet ir jo atsisako be pateisinamų priežasčių. Taip pat jie nenurodė ar šiuo metu turi ir neoficialius darbo santykius ir ar gauna atitinkamas pajamas. Abu atsakovai nepateikė teismui į bylą tinkamų įrodymų, kokią šių pajamų dalį jie skiria vaikų išlaikymui, nors jų vaikams jau nuo 2017-04-06 nustatyta laikinoji globa ir jie apgyvendinti pas laikinąją globėją (trečiąjį asmenį J. B.) (28-30 b. l.). Nors 1. Atsakovė ir teigė, kad norėtų pati rūpintis vaikais, tačiau jos požiūris į vaikus liko nepakitęs. Kaip jau teismas yra nurodęs nė vienas iš atsakovų kol kas nėra tinkamai pasirengęs globoti ir prižiūrėti vaikus bei jais rūpintis.

Iš ieškovo pateiktų duomenų, darytina išvada, kad abu atsakovai dėl subjektyvių ir objektyvių priežasčių sąmoningai atsisako vykdyti tėvų pareigas biologiniams vaikams, dėl ko jiems gali būti apribota tėvų valdžia jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Tokią teismo išvadą papildo trečiojo asmens laikinosios globėjos teismo posėdžio metu išsakyta nuomonė apie abu atsakovus. Analogiškai situacija įvertino ir liudytoja atsakovo motina Z. K..

Todėl darytina galutinė išvada, kad abu atsakovai neįgyvendina tėvų valdžios nustatytos LR CK 3.155 str. 2 d., dėl ko jų nepilnamečiams vaikams ir yra įsteigta laikinoji globa globėjos šeimoje, kur vaikai yra laikinai apgyvendinti. Teismo nuomone, tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Priklausomai nuo susiklosčiusių nepalankių aplinkybių už vengimą vykdyti savo pareigas, abejiems atsakovams gali būti nustatytas tėvų valdžios apribojimas (LR CK 3.180 str.).

Atskirai pastebėtina, kad CK yra numatyta vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonė, tai yra vaiko atskyrimas nuo tėvų (CK 3.179 straipsnis), tačiau tai laikina priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Taigi vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė - vaiko atskyrimas nuo tėvų - taikoma nesant tėvų kaltės. Tuo ji skiriasi nuo tėvų valdžios apribojimo, kuris taikomas esant kaltei - nevykdant tėvų pareigų. Iš to išplaukia, kad esant tėvų kaltei vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas (LAT CBS teisėjų kolegijos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-995/2003).

Pirmiausia, visuma anksčiau nurodytų aplinkybių patvirtina, kad abu atsakovai nemyli savo vaikų, nenori jais tinkamai rūpintis ir auginti savo namuose (gyvenamosiose vietose), veda netinkamą gyvenimo būdą, neužtikrina vaikams saugių gyvenimo sąlygų, o tuo pačiu ir kenkia jiems (44-45, 66-77 b. l.). Todėl teismas konstatuoja, kad nepilnamečiams vaikams būnant savo tėvų ar vieno iš tėvų namuose jis ir toliau matys netinkamai besielgiančius tėvus bei jų draugus, girdės keiksmažodžius, matys nepadorius poelgius, negaus visaverčio maisto, neturės sąlygų pailsėti ir nebus ugdomi intelektualiai. 1. Atsakovė ne tik neatvyko į teismo posėdį, bet ir nepateikė atsiliepimo kuriuo būtų galėjusi paneigti ieškovo argumentus, jog nesirūpina vaikais ar nekeičia gyvenimo būdo. Be to byloje nėra įrodymų, kad abu atsakovai nori susigrąžinti vaikus į biologinę šeimą ir, kad gali toliau visi kartu gyventi. Nė vienas iš atsakovų teismui nenurodė, kad norėtų ateityje vėl kartu gyventi su vaikais, kokios galėtų būti vaikams sudarytos gyvenimo sąlygos. Miesto savivaldybės socialiniams darbuotojams lankantis ankstesnėje atsakovų gyvenamojoje vietoje, buvo matyti, kad vaikų priežiūros sąlygos nėra užtikrinamos, o be to kaip jau teismas yra nurodęs, vaikų motina ar tėvas kol kas nėra pasiruošę ar nenori gyventi kartu su vaikais. Dėl to teismas konstatuoja, kad abu atsakovai nei kartu, nei atskirai negali pasiimti vaikų pas save ir gyventi kartu, jiems vaikai beveik nerūpi, o be to jie nekeičia savo gyvenimo būdo.

Tuo pačiu teismas daro kitą išvadą, kad abu atsakovai sąmoningai ir toliau vengia atlikti savo pareigą auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu ir visiškai nesirūpina vaikais, neteikia jiems pagalbos, jų visiškai neremia (CK 3. 180 str.).

Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kurią LR Seimas ratifikavo 1995 m., nuostatomis, kuriose numatyta, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų - svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 str.), o sprendžiant vaiko atskyrimo plačiąja prasme nuo tėvų klausimą, procese turi būti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims (Konvencijos 9, 12 str.).

Iš bylos dalyvių paaiškinimų (parodymų), iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad atsakovai visiškai nesidomi vaikų auklėjimu, vystymusi ir ugdymu. Tėvų pareiga yra dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Bylos duomenys leidžia nustatyti, kad abu atsakovai kol kas neatlieka tėvų pareigų numatytų CK 3.155 str., jie yra beveik nutraukę ne tik tarpusavio ryšį, bet ir ryšį su vaikais, jais nesirūpina, retai lanko arba iš vis jų nelanko, nusišalinę nuo jų auklėjimo ir ugdymo. Abejiems atsakovams vaikų laikinosios globos laikotarpiu buvo suteikta galimybė pakeisti savo gyvenimo būdą, gyvenimo sąlygas, tačiau teismas mano, kad jie suteiktos galimybės neišnaudojo ar nenorėjo išnaudoti. Per laikotarpį nuo to momento kai atsakovų vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, jokio teigiamo poslinkio jų gyvenime neįvyko: atsakovai nei kartu, nei atskirai nesirūpino vaikais, jų beveik neprižiūrėjo, visiškai nusišalino nuo nuolatinio bendravimo su vaikais, ryšio tarp jų ir vaikų beveik nėra arba jis iš vis nutrūkęs, išlaikymo vaikams jie neteikia, net minimalaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad abu atsakovai savo elgesiu, savo veiksmais daro ir ateityje darys žalą vaikams ir nėra byloje duomenų, kad ateityje jų elgesys galėtų pasikeisti. Pastebėtina, kad abu atsakovai, jiems suteiktos galimybės nuo bylos iškėlimo teisme dienos neišnaudojo, nepakeitė savo gyvenimo būdo ir padėties visuomenėje bei nenori jos keisti, todėl nėra galimybės tikėtis pokyčių ateityje. Dėl to, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, jų pirmumą, abejiems atsakovams turi būti taikomas neterminuotas tėvų valdžios apribojimas jų vaikų E., A. ir D. K. atžvilgiu (LR CK 3.180 str.).

Visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad atsakovai R. K. ir E. K. nemyli vaikų, nenori jais rūpintis ir jų auginti šeimoje, bei savo namuose, o tuo pačiu atsisako savo teisių į vaikus. Todėl teismas konstatuoja, kad nepilnamečiai vaikai kol kas negali grįžti į tėvų namus, kur jie nėra laukiami, jais nebus nuolat ir tinkamai rūpinamasi ir jie nebus ugdomi intelektualiai.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. nuostatas, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos (įstatymo 4 str.), o valstybės, vietos savivaldos institucijos ir kiti asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (įstatymo 43 str.), mano, kad siekiant užtikrinti normalias vaikų gyvenimo sąlygas, vaikų priežiūrą, auklėjimą bei kitus svarbius interesus, tenkintini ir kiti ieškovo prašymai.

Kaip jau teismas yra anksčiau nurodęs, tuo pačiu sprendimu apribojus atsakovams tėvų valdžią jų nepilnamečiams vaikams, jiems nustatytina ir nuolatinė gyvenamoji vieta laikinosios globėjos šeimoje, tai yra trečiojo asmens J. B. namuose (LR CK 3.265 str. 1 d. 1 p.). Bylos duomenys leidžia teismui šios globėjos šeimoje nustatyti atsakovų nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą. Išaiškintina abejiems atsakovams, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas ir laikinas vaikų apgyvendinimas laikinosios globėjos šeimoje, yra laikina priemonė, kurios taikymas turi būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leis tai padaryti. Taikymas neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir laikinosios globos irgi yra derinamas su pagrindiniu tikslu - suvienyti biologinius tėvus ir vaikus. Kad būtų įgyvendintas šis tikslas, t. y. vaikas (ai) grąžintas (i) į biologinę šeimą, neterminuotos tėvų valdžios apribojimo atveju iki vaiko (ų) grąžinimo biologiniams tėvams, turi aktyviai dalyvauti valstybės institucijos, t. y. vietos vaiko teisių apsaugos skyrius ir laikinoji globėja. Pastebėtina, kad vietos vaiko teisių apsaugos skyrius turi pareigą įgyvendinti tinkamas priemones šeimos ryšiams išlaikyti. Teismas mano, kad nors valdžios institucijos turi plačias vertinimo laisvės ribas, analizuojant vaiko (ų) perdavimo į laikinąją/nuolatinę globą būtinumo klausimą, tačiau griežtesnio kruopštumo reikalaujama kuomet sprendžiama dėl tolimesnių apribojimų, t. y. neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir vaiko (ų) laikinosios globos, nes šis apribojimas kelia pavojų tėvų ir vaiko (ų), pavyzdžiui, Deimantės bei jos tėvų santykiams. Mažiausia, ko galima tikėtis iš valdžios institucijų, tai retkarčiais peržiūrėti abiejų atsakovų situaciją, patikrinti, ar ji nepagerėjo, nes vaiko (ų) ir tėvų suvienijimo galimybės palaipsniui sumažės ir galiausiai išnyks, jei tėvams ir vaikams nebus iš viso leidžiama matytis arba bus leidžiama matytis taip retai, kad nutrūks natūralus jų ryšys. Situacijai iš esmės pasikeitus ne tik ieškovas, bet ir biologiniai tėvai turi teisę kreiptis į teismą priėmusį sprendimą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, panaikinimo.

Esant abiejų atsakovų nepilnamečių vaikų laikinajai globai trečiojo asmens šeimoje, jų globėjai išaiškintina pareiga netrukdyti tėvams bendrauti su vaikais, dėti maksimalias pastangas, kad vaikai būtų grąžinti į biologinę šeimą. Išaiškintina atsakovams, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (LR CK 3.180 str. 3 d.).

LR Konstitucijos 38 str. ir LR CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Todėl neterminuotai apribojus tėvų valdžią atsakovams, išlieka jiems pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.195 str.). Tėvų pareiga yra materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (CK 3.192 str.). Atskirai pažymėtina, jog įstatymas numato, kad teismui priėmus sprendimą ar įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kai iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko tėvo ar motinos ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kita (pavyzdžiui, priėmus sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, labai pablogėja tėvo (motinos), iš kurio priteistas išlaikymas vaikui, turtinė padėtis ar gaunamos pajamos, jis tampa bedarbis, nedarbingas, šiam asmeniui gimsta vaikai kitoje santuokoje ir kita. Nors atsakovai teismui nenurodė, kad jie nėra finansiškai pajėgūs mokėti vaikams ieškovo nurodyto dydžio išmokas, tačiau tai nesudaro teismui teisinio pagrindo atmesti ieškovo reikalavimą atsižvelgiant į bylos duomenis.

Teismas daro išvadą, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti, net ir jiems esant laikinosios globėjos šeimoje, reikalingos piniginės lėšos jų dvasiniam, doroviniam ugdymui, lavinimosi reikmenims, o be to pasikeitė ir šalies ekonominė situacija. Atsižvelgiant į tai, kad abu atsakovai yra darbingo amžiaus, sveiki, išlieka jų pareiga išlaikyti vaikus, padėti ir užtikrinti vaikams tinkamas gyvenimo ir ugdymo sąlygas, todėl jiems reikalingas išlaikymas priteistinas periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iš abiejų atsakovų. Dėl to iš abiejų atsakovų nepilnamečiams vaikams priteistinas kiekvienam išlaikymas po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Sprendimo dalis dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo vykdytina skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.). Vaikų laikinajai globėjai pavestina pagal paprastojo administravimo teisės turinį tvarkyti globotinių išlaikymui jų tėvų mokomas pinigines lėšas.

Materiali tėvų pareigų vaikui atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymui dydį lemiantys kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis ( CK 3.192 straipsnis), šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog vaiko būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma yra 1 minimalios mėnesinės algos dydžio, kuri šiuo metu yra 430 eurų (neatskaičius mokesčių), toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2004, paskelbta Teismų praktika 22).

Atsižvelgiant į abiejų atsakovų dabartinę padėtį ir į tai, jog jie neturi pareigos teikti išlaikymo kitiems nepilnamečiams vaikams, pripažintina, kad toks teismo nustatytas ir nepilnamečiams vaikams priteistinas išlaikymo dydis nepablogins tėvų materialinės padėties (1-7 b. l.). Akivaizdu, jog esant dabartinėms prekių ir produktų kainoms, pagal vaikų amžių, tai nėra maksimali suma, o tik atitinkanti realius jų poreikius.

Kaip jai minėta laikinoji globėja J. B. skirtina vaikų turto administratore (CK 4. 236 str. 1 d., 4. 240 str.).

Atskirai pažymėtina, kad kiekvienam nepilnamečiam vaikui iš atsakovų priteista 100,00 Eur periodinė mėnesinė išmoka yra indeksuojama pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo sprendimu priteistų periodinių išmokų indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodo, kad šios lėšos yra indeksuojamos, kadangi tai numato teisės aktas, kuris turi būti vykdomas, neatsižvelgiant į teismo sprendimą. Indeksacija taikoma, kuomet dėl infliacijos gaunamos išmokos nuvertėja, todėl jas gaunantis (administruojantis) asmuo neprivalo kiekvieną kartą dėl to vėl kreiptis į teismą.

Papildomai pažymėtina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas ateityje, jei įrodoma, jog tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką (us), jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko (ų) interesams (CPK 3.181 str. 2 d.). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 str. 3 d.).

Visuma bylos nagrinėjimo metu nustatytų teisinių faktų, turi įtakos teismui priimant sprendimą šioje byloje, ypač atsakovų atžvilgiu, pagal ieškovo ieškinio reikalavimus. Todėl teismas šioje byloje priimdamas sprendimą iš dalies remiasi ir akivaizdžiai egzistuojančiais faktais, kurie buvo žinomi ir vietos vaiko teisių institucijoms (CPK 182 str. 1 d. 1 p.).

Atskirai pažymėtina, kad faktai, nustatyti administracinių institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios nagrinėjant šią bylą neturi, tačiau jie vertinami kaip rašytiniai įrodymai.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiant klausimą dėl atsakovų atsakomybės pagal ieškovo ieškinio jiems reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo teisinių pasekmių prasme svarbu yra nustatyti ir įvertinti ne tik atitinkamų institucijų pareigūnų, bet ir visų kitų asmenų veiksmus, atsižvelgiant į jiems suteiktus įgaliojimus.

Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius yra laikoma viena plačiausių tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Dar 1959 m. Vaiko teisių deklaracijoje buvo įtvirtinta, kad vaikas ,,turi kai tai įmanoma, augti tėvų globoje ir jų priežiūroje“. Vaiko teisė į šeimos ryšius ginama ir ES Pagrindinių žmogaus teisių chartijoje, kurios 7 str. įtvirtina kiekvieno asmens teisę į pagarbą jo privačiam ir šeimos gyvenimui ir kt. Chartijoje reikiamas dėmesys skiriamas ir vaiko teisėms, inter alia įtvirtinant vaiko teisę į reguliarius asmeninius santykius bei tiesioginį bendravimą su abiem tėvais, išskyrus atvejus kai tai prieštarauja paties vaiko interesams. Teisėjai M. Š. ir J. J. moksliniame straipsnyje irgi akcentuoja, kad specifinė vaiko teisė susijusi su šeima yra nuolat bendrauti su tėvais, gyventi su tėvais, nebūti su jais išskirtam ir kt. (Teisės problemos. 2001, Nr. 4, p.82.). Be to Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo pabrėžta, kad vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos (EŽTK) 8 straipsnio. Taip pat ir jau aukščiau minėtos Konvencijos 18 str. 2d. įtvirtintas principas, kad valstybė privalo ,,teikti tėvams ir teisėtiems globėjams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui“.

Teismui patenkinus ieškovo ieškinį visiškai iš abiejų atsakovų atskirai priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei. Ginčo atveju iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos po : 75,00 Eur už neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimą, 27,00 Eur už vaikų išlaikymui priteistas išmokas ir 3,32 Eur už teismo patirtas pašto išlaidas iš viso po : 105,32 Eur (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 1 d.; 93 str. 1 d.; 2 d.; 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 - 260 str., 263 str., 268-271 str., 279 str., 406-407 str.,

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį atsakovams tenkinti visiškai.

1. Neterminuotai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apriboti tėvo valdžią 2. Atsakovui E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų: 1. D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2. E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir 3. A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

2. Neterminuotai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apriboti motinos valdžią 1. Atsakovei R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų: 1. D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2. E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir 3. A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

3. Nustatyti nepilnamečių vaikų: 1. D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2. E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir 3. A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą laikinosios globėjos J. B. šeimoje, pastarosios gyvenamojoje vietoje iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaikų nuolatinės globos.

4. Priteisti iš 1. Atsakovės R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams : 1. D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2. E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir 3. A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) skirtą išlaikymą kiekvienam vaikui po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki nepilnamečių vaikų pilnametystės.

5. Priteisti iš 2. Atsakovo E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams : 1. D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2. E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir 3. A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) skirtą išlaikymą kiekvienam vaikui po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki nepilnamečių vaikų pilnametystės.

6. Nepilnamečiams vaikams : 1. D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2. E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir 3. A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio turto administratore paskirti laikinąją globėją J. B..

7. Priteisti atskirai iš 1. Atsakovės R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir 2. Atsakovo E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) šias bylinėjimosi išlaidas po : 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) už neturtinio pobūdžio reikalavimą, 27,00 Eur (dvidešimt septynis eurus) už vaikų išlaikymui priteistas išmokas ir 3,32 Eur (devynis eurus 96 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, iš viso iš kiekvieno atsakovo po : 105,32 Eur (vieną šimtą penkis eurus 32 ct).

8. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.