Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. K.,

neviešame žodiniame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 64¹ straipsniu, skirta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu; Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 64/1 straipsniu, 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 10 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 64/1 straipsniu, 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį 12 mėnesių būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., mokytis, tęsti mokslą arba dirbti ir nebendrauti su fiziniu asmeniu, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nepilnametis M. B. 2019 m. gruodžio 27 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą - pinigus, išdaužęs rūsio lango stiklą, pro jį įsibrovė į V. E. priklausantį gyvenamąjį namą, t. y. į patalpą, iš kur kėsinosi slapta pavogti jai priklausantį turtą - pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios - pinigų nerado.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis nepilnametis M. B. pripažino visiškai savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos. Parodė, kad tai galėjo būti 2019 m. gruodžio 27 d. Jis pažinojo V. E.. Suklydo, kad išdaužė langą ir įlipo į namo vidų. Jis buvo vienas, blaivus. Nieko nepaėmė. Jis ne vieną kartą atsiprašė nukentėjusiosios. Nešė pinigus už išdaužtą langą, bet nukentėjusioji pinigų nepaėmė. Jam tuo metu reikėjo pinigų. Tikslas buvo rasti pinigų, jų ieškojo visur. Labai gailisi dėl savo poelgio. Po visų teistumų, jis padarė išvadas, sėkmingai baigė (duomenys neskelbtini) klasių. Šią vasarą dirbo. Batai jam nebereikalingi.

2020 m. gegužės 5 d. parodymų patikrinimo vietoje metu M. B. parodė ir paaiškino, kaip jis 2019 m. gruodžio 27 d. įsibrovė į V. E. priklausantį gyvenamąjį namą (1 t., b. l. 90–106).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam M. B. pareiškus, kad pripažįsta visiškai kaltę, davus parodymus, kitų proceso dalyvių sutikimu, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais: nukentėjusiosios V. E. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog gyvena dviejų butų name. Viename gyvena ji su vyru, o kitame gyvena A. ir K. G.. 2019 m. gruodžio 22 d. ją su vyru dukra išsivežė šventėms į (duomenys neskelbtini). Namus paliko užrakintus, visi langai taip pat buvo uždaryti. 2019 m. gruodžio 28 d. V. E. ruošėsi iš dukters važiuoti namo, kai, dar būdama pas ją, sulaukė kaimynės skambučio. Ji pasakė, kad išdaužtas jos pusės rūsio dvigubas stiklas, ir, kad ji rado atrakintas namų duris. Tada dukra parvežė V. E. į namus ir iškvietė policiją. Priėjusi prie rūsio lango, moteris pamatė, kad jis išdaužtas. Stiklas buvo dvigubas, tačiau medinis lango rėmas nebuvo sugadintas. Ant lango esančių grotų vieno strypo nebuvo jau seniai, jį buvo patys išpjovę, nes reikėdavo į rūsį sumesti malkas. Kaip ji suprato, išdaužus stiklus buvo atkabintas iš vidinės pusės esantis kabliukas ir pakėlus visą rėmą buvo įsibrauta į namus. Kai moteris grįžo į namus, lango rėmas buvo uždarytas, tačiau ar jį uždarė nusikaltėlis ar kaimynė, nežino. Tada nuėjo prie pagrindinių durų. Jos buvo uždarytos, tačiau atrakintos, nors prieš išvažiuodama pas dukrą buvo jas užrakinusi. V. E. suprato, kad įsilaužėlis išėjo pro pagrindines duris. Raktas duryse, iš vidaus pusės, visada būdavo įkištas spynoje, todėl išvažiuodama iš namų ir norėdama užrakinti duris iš lauko, jį patraukė, kad galėtų užrakinti duris iš lauko, tačiau raktas spynoje buvo likęs. Įėjusi į namo vidų, apžiūrėjo vietas, kur laikė vertingus daiktus ir pinigus, tačiau niekas nebuvo dingę. Visi daiktai buvo savo vietose. Pirmame namo aukšte yra vienas kambarys ir virtuvė, antrame namo aukšte yra trys kambariai. Suprato, kad įsibrovėlis apsilankė visuose kambariuose, nes į akis krito tai, jog spintelių durelės, stalčiai nėra pilnai uždaryti, nes juos reikia stipriau prispausti. Apžiūrėjusi namo vidų, jokių svetimų daiktų nerado, tačiau atsimena, kad lauke prie rūsio lango buvo numestas molinės čerpės gabalas, kuriomis netoliese buvo uždengta vandens anga, todėl galvoja, kad su ja buvo išdaužtas stiklas. Suprato, kad tai M. B. darbas, nes jis pas moterį dažnai ateidavo į namus, prašydavo darbo, pinigų, klausdavo ar V. E. turi auksinių žiedų. Prašydavo priimti į tualetą, po to plautis rankas ir panašiai. Kai moteris prašydavo, kad jis išeitų, jis uždarydavo duris ir atsisakydavo išeiti. Prieš kurį laiką, M. B. taip pat buvo atėjęs pas ją ir kažko prašė, o kai moteris jam nedavė ko jis prašė, M. B. susinervinęs išmušė to pačio rūsio langą, tačiau tik vieną stiklą. Dėl išdaužto rūsio lango stiklų jai padaryta 50 eurų turtinė žala, tačiau civilinio ieškinio V. E. reikšti nepageidauja (1 t., b. l. 6, 31–34); 2019 m. gruodžio 28 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu, laiptų, vedančių į antrą namo aukštą, aikštelėje, rastas avalynės pado pėdsakas, kuris nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės (1 t., b. l. 5–19); 2019 m. gruodžio 28 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad įtariamasis M. B. pateikė savo nešiojamus batus, kurių pado raštas vizualiai panašus su įvykio vietoje rastu avalynės pėdsaku (1 t., b. l. 38–41); Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tiriamasis avalynės pado pėdsakas, rastas 2019 m. gruodžio 27 d., įvykio vietos apžiūros metu ir užfiksuotas pateiktoje plokštelėje, yra paliktas avalyne, turinčia tokį patį reljefinį raštą, kaip ir įtariamojo M. B. dešinės kojos batas. Nustatyti, ar tiriamasis pėdsakas paliktas tirti pateikta įtariamajam M. B. priklausančia avalyne, nėra galimybės, nes nėra tai nurodančių požymių (1 t., b. l. 44–52).

Tokiu būdu, kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę pagal kaltinimą ir ištyrus bylos įrodymus, teismas daro išvadą, jog M. B. kaltė pilnai ir neginčytinai įrodyta, veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo sudėtį.

Kadangi kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jis baustinas.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis M. B., būdamas nepilnamečiu, pasikėsino padaryti vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, kurio nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios. Nors jis yra tik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tačiau teistas 3 kartus, paskutinį kartą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rajono 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu (nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu) (1 t., b. l. 137–143, 2 t., b. l. 1–17), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 144–148). Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti viena aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis nepilnametis M. B. prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiosios, siekė atlyginti padarytą žalą, civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, taip pat į kaltinamojo socialinę brandą, augimo sąlygas, bei į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus (BK XI skyrius), tam, kad visumoje būtų įgyvendinta BK 80 straipsnyje numatyta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirtis, už nusikaltimą M. B. skiriama 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nepilnametis M. B. savo kaltę visiškai pripažino, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (2 mėnesiais) ir skiriama galutinė bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo (BK 64¹ straipsnis). Kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė, neatlikęs Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, kurios vykdymas atidėtas, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 2 metų laisvės atėmimo pridėtina visiškai šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo ir paskirtina M. B. galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 4 dalimi, bausmės vykdymas atidėtinas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį 12 mėnesių būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, nesilankyti V. E. gyvenamojoje vietoje. Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, BK 66 straipsniu, į bausmės laiką M. B. įskaitytinas sulaikymo laikotarpis ir kardomasis kalinimas nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. liepos 8 d.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vyriški žieminiai batai, saugomi kartu su baudžiamąja byla, įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintini.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – avalynės pado pėdsakas, nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės, saugomas kartu su baudžiamąja byla, įsiteisėjus nuosprendžiui paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu (2 mėnesiais) ir skirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirtos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti visiškai šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, t. y. 4 (keturis) mėnesius, ir skirti M. B. galutinę subendrintą bausmę – 2 (du) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 4 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį 12 (dvylika) mėnesių būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, nesilankyti V. E. gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, BK 66 straipsniu, į bausmės laiką M. B. įskaityti sulaikymo laikotarpį ir kardomąjį kalinimą nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. liepos 8 d.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vyriškus žieminius batus, saugomus kartu su baudžiamąja byla, įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – avalynės pado pėdsaką, nukopijuotą ant daktiloskopinės plokštelės, saugomą kartu su baudžiamąja byla, įsiteisėjus nuosprendžiui palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.