Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. kasacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 ir 7 punktus, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš R. P. priteista nukentėjusiajai L. L. 15 000 Lt neturtinei ir 14 250 Lt turtinei žalai atlyginti, turtinę žalą įpareigojant atlyginti iki 2009 m. birželio 30 d.

Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo R. P. apeliacinis skundas.

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

R. P. nuteistas už tai, kad 2006 m. lapkričio 15 d., apie 3.00 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 53, 59, 62, 68 ir 172 punktų reikalavimus, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,20 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo V. L. automobilį ,,VW Golf“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) ir, važiuodamas Anykščiuose, J. Biliūno gatve, nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, viršijo leistiną 50 km/h greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, oro sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesuvaldęs automobilio, priešais tiltą per upę, pėsčiųjų perėjoje A. Vienuolio gatvėje, nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies ir įvažiavo į Šventosios upę; eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir dėl to padaryta 5000 Lt turtinė žala, taip pat V. L. padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkantys sužalojimai – stuburo kaklinės dalies VI-o slankstelio panirimas ir kairės pusės IX, X, XI šonkaulių lūžiai; dėl šio eismo įvykio V. L. žuvo – pateko į Šventosios upę ir nuskendo.

Nuteistasis R. P. nepagrįstai tvirtina, jog apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą, nepateikė motyvuotų išvadų. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, išnagrinėjo visus apeliacinio skundo argumentus, juos palygino su byloje surinkta medžiaga, pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Teismas, remdamasis bylos įrodymų visetu (tarp jų ir teismo medicinos specialisto išvada bei ekspertizės aktu), išdėstė motyvus, paneigiančius apelianto teiginius dėl nukentėjusiojo veiksmų patekus į upę, dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo aplinkybių bei priežasčių.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. L. atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą prašo nuteistojo R. P. kasacinį skundą atmesti, palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų juos naikinti ar keisti.

Nuteistasis R. P. mano esąs nepagrįstai nuteistas, nes abiejų instancijų teismai savo išvadas grindė netinkamai įvertintais įrodymais, pažeisdami BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalies nuostatas.

Kasatorius nesutinka su tuo, kad V. L. sužalojimai bei mirtis yra jo padaryto eismo įvykio pasekmė, o dėl to, jo manymu, ir nepagrįstai nuteistas. Šie kasatoriaus teiginiai atmestini, jie prieštarauja teismų sprendimais nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurios pagrįstos byloje ištirtais ir, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, įvertintais įrodymais.

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, neigiant priežastinį ryšį tarp R. P. padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių – V. L. mirties (taip pat ir jam nustatytų sužalojimų) – daromos subjektyviais samprotavimais paremtos išvados, kad automobiliui krentant į upę jame buvęs V. L. negalėjęs susižaloti, o nuskendęs tik dėl to, kad, būdamas girtas, tinkamai neįvertino situacijos ir plaukė į kitą upės krantą, nes norėjęs pabėgti nuo krante buvusių policijos pareigūnų. Tokia nuteistojo R. P. versija motyvuotai paneigta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kuriame konstatuota, kad R. P. padarė eismo įvykį – jo vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio, vertėsi į upę, o kartu važiavęs V. L., kuris neblaivus miegojo automobilyje, buvo sužalotas automobiliui verčiantis į upę. Šių aplinkybių nustatymas grindžiamas bylos įrodymų visuma – liudytojų parodymais bei objektyviais duomenimis – automobilio apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolu, kuriame užfiksuoti jo apgadinimai, teismo medicinos specialisto, ekspertizės akto išvadomis apie nukentėjusiajam prieš pat mirtį padarytus kūno sužalojimus, kurie galėjo atsirasti eismo įvykio metu atsitrenkus į automobilio vidaus įrangos dalis, eksperto G. S. paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu, kuomet jis patvirtino ekspertizės išvadas ir nurodė, jog kaltininko daroma prielaida apie nukentėjusiojo sužalojimų atsiradimo aplinkybes yra abejotina ir beveik neįtikėtina. Įvertinęs nustatytas faktines įvykio aplinkybes, atsižvelgęs į nukentėjusiojo būklę ir situaciją, į kurią jis pateko dėl avarijos, apylinkės teismas padarė išvadą, kad V. L. nuskendo dėl R. P. kaltės, t. y. jo padaryto eismo įvykio.

Kasatorius mano, kad šis (pirmosios instancijos) teismas pažeidė BPK 7 straipsnio, 20 straipsnio 2 ir 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, ir pabrėžia, kad jokie įrodymai negali turėti išankstinės galios, visi jie turi būti ištirti ir motyvuotai įvertinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundą (kuriame jis iš esmės nurodė tuos pačius argumentus kaip ir kasaciniame skunde) ir patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, nutarė apeliacinį skundą atmesti. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas – argumentuotas, nutarties turinys atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus. Teismas nutartyje išdėstė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas ir apelianto ginčijamas bylos aplinkybes, apeliacinio skundo esmę, pateikė motyvuotas išvadas dėl visų apeliacinio skundo teiginių. Panevėžio apygardos teismas kruopščiai išanalizavo konkrečias įvykio aplinkybes – tiek kaltinančias, tiek nurodytas nuteistojo, ir pateikė dar išsamesnius argumentus apie tikrąsias V. L. sužalojimo bei žūties priežastis. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad eismo įvykio metu kasatoriaus vairuojamame automobilyje važiavęs keleivis V. L., verčiantis automobiliui, buvo sužalotas, ir netikėtai, nakties metu pateko į šaltą upės vandenį (lapkričio viduryje), taip nukentėjusysis atsidūrė pavojingoje gyvybei situacijoje, kurioje nesusivokė, prarado galimybę pasirinkti saugų gelbėjimosi būdą, todėl nuskendo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo R. P. versiją, motyvuotai paneigęs jo teiginius apie tariamą V. L. norą išvengti susidūrimo su policijos pareigūnais ir dėl to nusprendusį plaukti į kitą upės krantą, kas esą ir lėmė jo žūtį. Kasaciniame skunde išdėstyti nuteistojo samprotavimai iš tiesų neturi objektyvaus pagrindo, o yra subjektyvus aplinkybių interpretavimas, tarp jų – ir iškreiptas eksperto paaiškinimų bei teismo medicinos specialisto išvadų apie nukentėjusiojo V. L. susižalojimų mechanizmą bei kilmę traktavimas, kuris prieštarauja byloje esančių ir teisme ištirtų bei ginčijamuose sprendimuose išanalizuotų įrodymų turiniui ir prasmei. Priešingai, kaip matyti iš bylos dokumentų, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismų sprendimuose pateikta įrodymais gautų duomenų analizė atitinka jų turinį, juose įvertintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi apeliacinės instancijos teismo sprendimas pagrįstas įstatymo nustatyta tvarka gautais įrodymais, kurie patvirtina ar paneigia reikšmingas bylai aplinkybes. Teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, nesuteikdamas išskirtinės reikšmės R. P. kaltinantiems duomenims ar besąlygiškai atmesdamas jo teiginius, teismo išvados pagrįstos visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Kasatoriaus teiginiai dėl BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimų, siejami su jam nepalankiu įrodymų vertinimu, dar nereiškia, kad sprendimas dėl jo kaltės įrodytumo yra nepagrįstas ir neargumentuotas.

Deklaratyvus kasacinio skundo teiginys dėl BPK 7 straipsnio (rungimosi principo) pažeidimo; jokių faktinių duomenų, atitinkančių šio BPK straipsnio prasmę, – nenurodyta, o tariamas pažeidimas iš esmės siejamas su tuo, kad teismas atmetė R. P. versiją ir pripažino jį kaltu, tačiau, kaip minėta, kasatoriaus kaltės ir atsakomybės klausimai išspręsti teisingai.

Pagal teismų sprendimais nustatytas faktines aplinkybes, konstatavus tiesioginį priežastinį ryšį tarp R. P. padaryto kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir dėl to kilusio eismo įvykio, nulėmusio atsiradusius padarinius – V. L. žūtį, nuteistojo veika atitinka BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl teisingai kvalifikuota pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį. Taigi pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, numatytos BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse, BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, – nepažeistos.

Abstrakčios kasatoriaus nuorodos į teisės taikymo doktriną ar BK 1 straipsnio 1 dalį, kurioje suformuluota Baudžiamojo kodekso paskirtis – nenagrinėtinos, konstatavus, kad teismų išvados, sprendžiant R. P. kaltės ir atsakomybės klausimus, padarytos nepažeidžiant BPK normų ir tinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. P. kasacinį skundą.