Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo L. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl L. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. atlieka bausmę Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. 1999-01-18 jis nuteistas Suvalkų vaivadijos teismo pagal Lenkijos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 13 str., 148 str., 156 str., 270 str., laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos. 1999-09-23 Bialistoko apeliacinis teismas skyrė bausmę laisvės atėmimą 25 (dvidešimt penkeriems) metams. Vilniaus apygardos teismo 2001-09-25 nutartimi nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė (20) dvidešimčiai metų.

2009-09-22 Kaišiadorių rajono apylinkės teisme gautas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl L. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009-09-30 nutartimi atmetė Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimą dėl L. K. lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Teismas nurodė, kad pagal įstatymą lygtiniam paleidimui nepakanka, kad būtų atlikta atitinkama bausmės dalis, o paleidimas atlikus tam tikrą dalį bausmės teismui nėra privalomas. Išvada, kad gali būti lygtinai paleisti tik tokie asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, yra būtina, sprendžiant ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Aplinkybės, kad nuteistasis L. K. atliko atitinkamą dalį bausmės, nepakanka išvadai, kad asmuo nėra pavojingas visuomenei. Teismas nustatė, kad bausmės atlikimo metu L. K. skatintas 10 kartų, padarė 2 režimo pažeidimus, 2 kartus baustas drausmine tvarka, pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas patenkinamai, bausmę atlieka už sunkių, tyčinių nusikaltimų padarymą, neatlikta laisvės atėmimo bausmė didelė. Teismas nurodė, kad sprendžiant ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, atsižvelgia ir į LR BK 41 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą bausmės paskirtį-nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

Skunde nuteistasis L. K. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-09-30 nutartį, tenkinti Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą dėl lygtinio paleidimo. Nurodo, kad bausmę atlieka nuo 1996 metų gruodžio 18 d, per šį laikotarpį aktyviai dalyvavo pataisos namų visuomeninėje veikloje, dirbo, dalį atlygio skyrė Kauno miesto savivaldybės vaikų globos namams, nusikalto pirmą kartą, yra jauno amžiaus, bausmę atlieka jau 12 metų 11 mėnesių.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Nuteistojo L. K. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002m. birželio 27d. įstatymu Nr. IX-994, 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Iš įstatymo normos seka, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.

Ši atleidimo nuo bausmės rūšis gali būti taikoma esant šioms pagrindinėms sąlygoms:1) nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią bausmės dalį; 2) nuteistąjį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR Bausmių Vykdymo Kodekso 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į skatinimus, padarytų pažeidimų skaičių, nuteistojo asmenybę, likusią bausmės dalį, atsižvelgė į bausmės paskirtį, nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį t.y. teismas įvertino tai, nuteistasis bausmę atlieka už sunkius, tyčinius nusikaltimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės pagrįstos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga.

Pažymėtina, kad sprendžiant ar asmenį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebus pažeistas teisingumo principas, būtina įvertinti atliktos bei neatliktos bausmės dydį, nes bausmės tikslai susiję ir su asmens pataisymu ir nubaudimu, tai yra nuteistojo laisvių apribojimo taikymas turi būti proporcingas padarytos veikos sunkumui ir pavojingumui. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ir vertinant likusios neatliktos bausmės dalies reikšmę atsižvelgiama į aplinkybių visumą, tai yra vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, charakteristika, jo padaryto nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas. L. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu atlikęs 1/2 bausmės, tačiau likusi bausmės dalis dar gana didelė. Įvertinus visas šias aplinkybes, o taip pat ir nuteistojo teigiamą charakteristiką, kad bausmės atlikimo metu dirba, skatintas 10 kartų, bei atsižvelgiant į likusią bausmės dalį, kuri yra pakankamai didelė lyginant su skirtąja bausme, pataisos namų charakteristiką, padarytų nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog teigiamai charakterizuojančios aplinkybės dėl lygtinio paleidimo šiuo metu dar nepersveria nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir nesudaro pagrindo prognozuoti, kad nuteistasis iš tiesų toliau nebenusikals, laikysis įsipareigojimo laikytis įstatymų, t.y. nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistasis jau pasitaisė tiek, jog toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Baudžiamojo Kodekso 41 straipsnyje išdėstyta nuostata kas yra bausmė ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl sprendžiant ar asmenį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebus pažeistas teisingumo principas, būtina įvertinti atliktos bei neatliktos bausmės dydį. L. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu atlikęs dalį bausmės, tačiau likusi neatlikta bausmės dalis yra didelė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino likusią neatliktą bausmės dalį, nes bausmės tikslai susiję ir su asmens pataisymu ir nubaudimu, tai yra nuteistojo laisvių apribojimo taikymas turi būti proporcingas padarytos veikos sunkumui ir pavojingumui. Teismas nurodė, kad BK 41 str. 2 d. 2 p., kur kalbama apie bausmės paskirtį, nurodyta, kad viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Todėl teismas pagrįstai įvertino ir šią aplinkybę.

Nuteistasis skunde prašo atsižvelgti į tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė Lenkijos Respublikoje, mamai reikalinga parama, tarnybos pritaria jo lygtiniam paleidimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad spendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo yra atsižvelgiama į aplinkybių visumą, todėl nuteistojo nurodytos aplinkybės, negali būti pagrindu jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Be to, nepateikta objektyvių duomenų, kad nuteistojo mamai būtina pagalba, ar kad pagalbą gali suteikti tik nuteistasis.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Bausmių Vykdymo Kodekso 157 straipsnį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teismo kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai. Todėl nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti nutartį. Nuteistojo L. K. skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo L. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.