Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo T. G. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. G. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 17 d., panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. G. yra kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirta dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno m. veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais, o būtent: 2010 metų vasarą A. O. iš K. B. sužinojo apie pastarojo ketinimą tęsti savo nusikalstamą veiką nebe su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. ir kitais jų bendrininkais, o kitoje Kauno miesto nusikalstamoje grupuotėje. Apie tai A. O. pranešė organizuotos grupės lyderiams D. Č. ir T. G., tuo metu besislapstančiam nuo teisėsaugos pareigūnų Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo m. T. G. nurodė A. Z. ir A. O. Lietuvoje susisiekti su kitais organizuotos grupės lyderiais G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., kad šie parinktų ir paskirtų nusikalstamos veikos bendrininkus bei nurodė K. B. stipriai sumušti už savo ir bendrininkų kriminalinio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno m. veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje. A. O. ir A. Z. 2010 m. vasarą, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 21 d., degalinėje „Lukoil“, K. M.g., Kauno m., susitiko su D. Č. ir A. J., kurie paskyrė A. O., A. Z., D. Č., M. N., E. M. ir J. J. atsakingais už nusikaltimo parengimą bei padarymą, nurodė šiems paimti organizuotos grupės dalyvių be leidimo laikytą šaunamąjį ginklą – 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą „TT“, K. B. surasti, atimti laisvę – sučiupti ir nuvežti į nuošalią vietą, ten stipriai sumušti, sulaužyti rankas, kojas ir perduoti organizuotos grupės lyderių žinią, kad niekas iš jų grupuotės į kitą gaują pereiti negali.

Vykdydami nurodymą, 2010 m. rugsėjo 21 d. apie 18-19 val. A. Z., D. Č., M. N., E. M., J. J. ir A. O. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykę į aikštelę Kaune, Ašigalio gatvėje, netoli degalinės „Skulas“, užpuolė automobilyje „Audi A4“ sėdėjusius pistoletais ginkluotus K. B. ir P. R.. A. O. likus automobilyje „VW Caravelle“ už vairo, E. M., D. Č. ir J. J. bandė K. B. ištraukti iš automobilio, bet šis pasipriešino ir vieną kartą šovė iš be leidimo turėto 7,62 mm kalibro pistoleto „TT“ Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. į galvą, tačiau kulka šį kliudė nežymiai, o M. N. tuo metu iš automobilio „Audi A4“ ištraukė P. R.. A. Z., nukreipęs be leidimo turimą 7,62 mm kalibro pistoletą „TT“ į gulintį ant žemės P. R., saugojo bendrininkus nuo galimo P. R. ginkluoto pasipriešinimo, kai tuo tarpu E. M., J. J., M. N. ir D. Č. ištraukė K. B. iš automobilio „Audi A4“, sudavė šiam rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, nunešė į automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į kurį įsėdo ir A. Z., po ko visi nuvažiavo į Vaišvydavos mišką. A. O. vairuojamu automobiliu vežant ant grindų paguldytą K. B., J. J. laužė pastarajam rankų pirštus, o atvežus į mišką, esantį Piliuonos g., Kaune, netoli Vaišvydavos, ir ištraukus K. B. iš automobilio, paguldžius šį ant žemės, taip atėmus nukentėjusiajam laisvę, A. O. ir A. Z. stebint, M. N., J. J. ir E. M. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 3-4 smūgius ir laužtuvais – ne mažiau 10 smūgių į kojas ir rankas, bendrai suduodami nukentėjusiajam ne mažiau 24 smūgių į galvą, veidą, rankas, kojas, padarydami K. B. žaizdas nosies nugarėlėje ir jos šone, galvos plaukuotoje srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, paviršines žaizdas kairėje blauzdoje, plėštinę žaizdą dešiniame delne, odos nubrozdinimus dešiniame delne, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas apie kairę akį, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, nosies kaulų lūžimą, dešinės plaštakos ketvirto delnakaulio lūžimą ir kairio blauzdikaulio kūno lūžimą, durtinius ir pjautinius sužalojimus kaktoje, skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vykdydami T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. nurodymą, mušant K. B. jie perdavė pastarajam organizuotos grupės lyderių žodžius, kad „niekas į kitą gaują pereiti negali“, po ko įkėlė K. B. į mikroautobusą bei nuvežę prie Masiulio g. 10, Kaune, paliko gulėti viešojo transporto stotelėje. A. O., A. Z., E. M., J. J., M. N. ir D. Č. K. B. sužalojimo metu, neturėdami leidimo 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo - pagrobė nukentėjusiojo neteisėtai įgytą ir laikytą 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuo įgijimo iki 2017 m. sausio 23 d. organizuotos grupės lyderių nurodymu ir žinia, neturėdamas leidimo, E. M. laikė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), kol šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis atliekant kratą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu jis – T. G., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ir iki 2017 m. sausio 23 d. laikė šaunamąjį ginklą - 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais T. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat T. G. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą įtvirtinti ir palaikyti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą, o būtent: 2011 metais M. P. ir R. M. konflikto dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų metu sumušus E. B. (G. J. giminaitį) ir apie tai sužinojus G. J., pastarasis bei R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J., T. G., dėl savanaudiškų paskatų – siekdami įtvirtinti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų bei nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo M. P. ir R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tikslu 2011 metų vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., G. J., R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J. pakvietė į susitikimą prie prekybos centro „Molas“, esančio K. B. g. 66A, Kaune, A. Z., A. O., R. J., T. G., E. M., E. M. ir M. L., nurodė šiems: vykti į Nyderlandų Karalystę, Hagos mieste surasti M. P. ir R. M. bei stipriai juos sužaloti, o M. P. dar ir sulaužyti rankas, peršauti kojas ir stuburo slankstelius bei nupjauti ausį; perdavė duomenis apie M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą Nyderlandų Karalystėje, Hagos mieste; T. G. kelionių išlaidoms padengti davė 3 000 – 4 000 eurų; nurodė T. G. ir R. J. nusikaltimo metu panaudoti organizuotai grupei priklausančius šaunamuosius ginklus – du „Taurus“ „80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei šaudmenis šiems ginklams, paminėtus ginklus ir šaudmenis į Nyderlandų Karalystę gabenant kontrabandos būdu. Vykdydami nurodymus, A. Z., A. O., R. J. ir T. G. automobiliu „VW Golf Plus“, o M. L., E. M., E. M. ir G. S. automobiliu „VW Passat“, 2011 metų vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., Kauno mieste, pasiėmę radijo ryšio priemones, skirtas nusikaltimo darymo metu ryšiui tarp bendrininkų palaikyti, taip pat be leidimo iki 2011 metų liepos Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytus ir laikomus šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip keturis šaudmenis šiems ginklams, paslėpę revolverius su šoviniais automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo gabeno minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis iš Kauno per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kontrabandos būdu pergabeno du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip 4 šaudmenis šiems ginklams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, nepateikiant muitinės kontrolei ir jos išvengiant – slepiant automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo pergabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis per Europos Sąjungos valstybių teritorijas iki Nyderlandų Karalystės Roterdamo miesto, kur neturėdami leidimo laikė iki 2011 m. liepos 6 d. turimo nenustatytame bute, kuriame apsigyveno ir rengėsi nusikaltimo padarymui. A. Z., A. O., R. J., T. G., M. L., E. M., E. M. ir G. S. Roterdamo miesto parduotuvėje įsigijo kriketo lazdas, drabužius, avalynę, kepures, iš kurių pasigamino kaukes, kelias dienas iš eilės automobiliais „VW Golf Plus“ ir „VW Passat“ vyko į Hagos miestą, kur stebėjo M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą bei juos pačius, siekdami išsiaiškinti pastarųjų naudojamus automobilius, dienotvarkę ir parinkti tinkamą nusikaltimo padarymui laiką, parengė nusikaltimo padarymo planą, pagal kurį ketino įsiveržti į M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą ir ten juos sunkiai sužaloti. Atlikę nukentėjusiųjų stebėjimą ir nustatę, jog įsiveržimas į pastarųjų butą yra neįmanomas, nusikaltimo vykdytojai parengė naują planą, pagal kurį M. P. ir R. M. turėjo būti užpulti gatvėje. Šio plano įgyvendinimui pakakus mažesnio vykdytojų skaičiaus, E. M., M. L., E. M. ir G. S. buvo išsiųsti į Lietuvos Respubliką, kur išvyko automobiliu „VW Passat“. Pagal naujai parengtą planą A. Z. ir T. G. turėjo stebėti aplinką ir laukti link gyvenamosios vietos ar iš jos einančių M. P. ir R. M. bei radijo ryšio priemone apie tai pranešti A. O. ir R. J., kurie tuo metu už namo turėjo laukti ateinančių M. P. ir R. M. bei pastaruosius gatvėje užpulti ir apšaudyti turimais šaunamaisiais ginklais. 2011 m. liepos 6 d. vakare A. Z., A. O., R. J. ir T. G., persirengę specialiai nusikaltimo padarymui įgytais drabužiais, apsiginklavę dviem revolveriais ir ne mažiau kaip 4 šoviniais, automobiliu „VW Golf Plus“ iš Roterdamo m. nuvyko į Hagos m., kur Scheppingstraat g. Nr. 60 pastatė automobilį bei veikė pagal sutartą planą. A. Z. ir T. G. stovėjo Goeverneurlaan ir De Genestetlaan g. sankryžoje ir stebėjo (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinę, o A. O. ir R. J., iš automobilio „VW Golf Plus“ pasiėmę šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius, užtaisytus ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, laukė M. P. ir R. M. J. W. g., t. y. pasikėsino padaryti sunkų M. P. ir R. M. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes į gatvę iš namo išėjo tik vienas M. P., o R. M. nepasirodė. 2011 m. liepos 7 d. apie 1 val. M. P. išėjus iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Hagos m., laiptinės ir einant link J. W. g. stovinčio automobilio, A. Z. ir T. G. radijo ryšio priemone apie tai pranešė R. J. ir A. O. bei pasišalino iš įvykio vietos. A. O. ir R. J. J. W. gatvėje, Hagos m., iš turimų šaunamųjų ginklų šovė ne mažiau kaip keturis šūvius į prisiartinantį M. P., padarydami nukentėjusiajam sėklidžių dešinės pusės, kairės kirkšnies, kairės šlaunies, kairio šono, kairio sėdmens, juosmens dešinės pusės šautinius sužalojimus, o jų kanalų eigoje pilvo ertmės ir užpilvaplėvinio tarpo organų – pilvaplėvės, gaubtinės žarnos kylančiosios dalies, dešiniojo šlapimtakio sužalojimus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Siekdami sunaikinti nusikaltimo įrankius ir priemones, A. O. ir R. J. šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius iš karto po nusikaltimo padarymo, iš įvykio vietos bėgdami link automobilio, išmetė į vandens kanalą, esantį ties Linnaeusstraat ir Bragastraat gatvių sankirta, Hagos m., o grįžę į Roterdamo m., A. Z., T. G., A. O. ir R. J. drabužius, avalynę, kepures, radijo ryšio priemones sunaikino, išmesdami į šiukšlių konteinerį. A. Z. ir A. O. grįžę po nusikaltimo padarymo į Lietuvą, apie padarytą nusikalstamą veiką atsiskaitė R. B. ir G. B., o vėliau ir T. G. su G. J., kurie padėkojo už atliktą darbą. Tokiu būdu jis – T. G., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų – ne mažiau kaip dviejų „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverių, užtaisytų ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, įgijimą, laikymą, gabenimą neturint leidimo, jų kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktuose, 135 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje.

3. Taip pat T. G. kaltinamas tuo, kad jis veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., D. Č., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), organizavo A. P. turto bei dokumentų grobimą panaudojant fizinį smurtą, o būtent: 2011 metų lapkritį, tačiau iki 2011 m. lapkričio 22 d., Kauno m. T. G. nurodė A. Z., jog reikia sumušti ir apiplėšti A. P.. Tuo tikslu T. G. su A. Z. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio, kur T. G. parodė A. Z. nusikaltimo padarymo vietą bei pateikė duomenis apie tai, jog A. P. važinėja pilkos spalvos automobiliu „Audi A8“. Nusikaltimo padarymui T. G. davė A. Z. naudotis Nyderlandų Karalystėje vogtu juodos spalvos automobiliu „VW Golf IV“. Tuo pat metu G. J. nurodė A. G., E. M. ir E. M. užpulti, sumušti ir apiplėšti A. P.. Tikslu suderinti nusikaltimo padarymo planą ir padalinti vaidmenis, G. J., T. G. ir D. Č. 2011 metų lapkritį, tačiau iki 2011 m lapkričio 22 d., sukvietė A. Z., A. G. ir E. M. į susitikimą, vykusį netoli A. P. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Susitikimo metu G. J., išreikšdamas bendrą savo, T. G. bei D. Č. poziciją, dėl savanaudiškų tikslų nurodė kuo greičiau A. P. stipriai sumušti ir apiplėšti, paimant daiktus, laikrodį ir grandinėlę. Kelių dienų laikotarpiu po susirinkimo, 2011 metų lapkričio antroje pusėje, tačiau iki 2011 m. lapkričio 22 d., A. Z., E. M., A. G. ir E. M., vykdydami jiems duotus nurodymus, pasiėmė iš kiemo (duomenys neskelbtini), T. G. duotą automobilį „VW Golf IV“, uždėjo ant jo vogtus valstybinius numerius, pasiėmė kaukes, radijo stotis, po ko nuvyko prie A. P. namų (duomenys neskelbtini) Ten A. Z., A. G., E. M., sustoję netoli laiptinės, kurioje gyveno A. P., durų, užsidėję ant veidų kaukes ir turėdami radijo stotį, laukė automobilyje, o E. M. su kita radijo stotimi buvo kitoje gatvės pusėje ir stebėjo, kada į netoliese esančią aikštelę prie restorano „Portofino“ adresu Savanorių pr. 404, kurioje nukentėjusysis statydavo automobilį, atvažiuos A. P.. A. Z., E. M., A. G. ir E. M. kelias dienas iš eilės iki 2011 m. lapkričio 22 d. laukė progos užpulti A. P., tačiau nukentėjusysis nuolat išeidavo iš namų ir grįždavo su savo drauge. 2011 m. lapkričio 22 d. apie 20-21.30 val. E. M. pranešus per radijo ryšį, jog A. P. atvažiavo vienas, automobilį „Audi A8“ pasistatė aikštelėje prie restorano „Portofino“ adresu Savanorių pr. 404, ir nešdamas sportinį krepšį ateina link namų laiptinės, A. Z., E. M. ir A. G., užsidėję ant veidų kaukes, išlipo iš automobilio „VW Golf IV“ ir puolė A. P. prie namo (duomenys neskelbtini) laiptinės. A. Z. su E. M. griebė A. P. už striukės, sudavė kiekvienas po vieną smūgį kumščiais į veidą ir parvertė nukentėjusįjį ant žemės. Gulinčiam A. P. A. Z., E. M. ir A. G. sudavė kiekvienas ne mažiau kaip po 5 smūgius į veidą ir pilvą, ko pasėkoje A. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis galvoje, muštine kairės ausies žaizda ir plaštakų odos nubrozdinimais. A. P. šaukiant pagalbos, A. Z., E. M. ir A. G. apieškojo nukentėjusįjį, tačiau neradę nei laikrodžio, nei grandinėlės, paėmė sportinį krepšį ir rankinę, kartu su E. M. sėdo į automobilį „VW Golf IV“ ir išvažiavo, pagrobdami sportinį krepšį 100 eurų vertės, sportbačius „Nike“ 100 eurų vertės, šortus ir sportinius marškinėlius „Nike“ bendros 500 eurų vertės, rankšluostį be vertės, odinę rankinę „Armani“ 200 eurų vertės, joje buvusią piniginę be vertės ir 3 100 litų (897.82 eurų) joje, A. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, šio automobilio raktelį su imobilaizeriu, 1 400,28 Lt (405,55 eurų) vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, be vertės. A. Z., E. M., A. G. ir E. M. automobiliu „VW Golf IV“ atvykę į Krantinės g., Kauno m., pasidalino lygiomis dalimis pagrobtus pinigus, o krepšį, rankinę ir jose buvusius daiktus, išskyrus telefoną ir sportinę aprangą, sudegino, automobilį „VW Golf IV“ pastatė į garažą (duomenys neskelbtini). Kitą dieną – 2011 m. lapkričio 23 d., A. Z. pranešė T. G. apie atliktą užduotį, už ką pastarasis pagyrė ir pavaišino pietumis. Tokiu būdu jis – T. G., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., D. Č., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), organizavo A. P. bendros 2 203,37 eurų vertės turto bei dokumentų – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimo, techninės apžiūros rezultatų kortelės grobimą panaudojant fizinį smurtą, ko pasėkoje nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais T. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, 2018 m. spalio 17 d. T. G. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi T. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 17 d. T. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartimi nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2018 m. spalio 17 d., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d., 2019 m. sausio 11 d., 2019 m. balandžio 15 d., 2019 m. liepos 11 d. nutartimis nuo 2018 m. spalio 17 d. iki 2019 m. spalio 17 d., Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d., 2019 m. sausio 16 d., 2020 m. balandžio 15 d., 2020 m. liepos 17 d., 2020 m. spalio 16 d., 2021 m. sausio 15 d., 2021 m. balandžio 15 d. nutartimis nuo 2019 m. spalio 17 d. iki 2021 m. liepos 17 d.

5. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartimi kaltinamajam taikomos griežčiausios kardomosios priemonės terminas pratęstas dar trims mėnesiams, bylą nagrinėjančiam teismui padarius išvadą, kad nėra išnykę ar pasikeitę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo termino pratęsimo pagrindai, o BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti tik kaltinamajam taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

6. Kaltinamojo T. G. gynėjas advokatas K. Ašmys skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartį ir pakeisti T. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones.

6.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje išvardinti duomenys nėra pakankami spręsti, kad T. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo gynėjo teigimu, tik vieno su teisėsauga bendradarbiaujančio asmens parodymuose yra užfiksuoti tam tikri duomenys apie T. G.. Be to, nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, kaltinimai dėl vieno epizodo (M. P. sunkaus kūno sužalojimo ir pasikėsinimo sunkiai sužaloti R. M.) iš esmės nepasitvirtino.

6.2. Skunde pažymima, kad T. G. turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, gyvena su savo faktine sutuoktine, veda bendrą ūkį, palaiko su ja ryšius ir būdamas suėmimo vietoje, turi du pilnamečius vaikus, t. y. turi tvirtus socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika. Be to, T. G. jau yra suimtas daugiau nei trejus metus, o šis laikas bus įskaitytas į galutinę bausmę, todėl argumentai vien dėl gresiančios bausmės griežtumo yra nepagrįsti. Taip pat, kaltinamojo gynėjo teigimu, už T. G. inkriminuotas nusikalstamas veikas gresiančių minimalių bausmių ribos yra pakankamai žemos, atsižvelgiant į suėmime išbūtą laiką, leidžiančios taikyti lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad T. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

6.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad paskutinį kartą T. G. buvo teistas 2011 m., šis teistumas yra išnykęs ir į tai turi būti atsižvelgiama. Kiti kaltinamojo teistumai yra 2003-2005 m., t. y. prieš 15 metų, o šiuo metu jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas dar 2010-2011 m., t. y. prieš 10 metų. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ir tai, kad T. G. gali daryti naujus nusikaltimus.

6.4. Skunde, vadovaujantis Europos žmogaus teisių teismo praktika, nurodoma, kad suėmimo taikymas yra pateisinamas iki „pagrindinių“ liudytojų apklausos teisme, o tokie liudytojai (H. B. ir A. Z.) Kauno apygardos teisme jau yra apklausti. Šiuo metu bylos nagrinėjime yra numatytos kaltinamųjų apklausos ir prašymų pateikimas. Tokiu būdu, kaltinamojo gynėjo teigimu, nagrinėjamu atveju yra padarytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimas.

6.5. Skunde laikomasi nuomonės, kad kaltinamajam T. G. gali būti taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, tuo tarpu nagrinėjamu atveju toks klausimas pirmosios instancijos teisme svarstytas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. G. gynėjo advokato K. Ašmio skundas atmestinas.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir skundo argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus duomenis, pagrįstai įžvelgė kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo ir naujų nusikalstamų veikų darymo riziką bei, pratęsdamas suėmimo terminą trims mėnesiams, jo teisių nesuvaržė labiau nei tą leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, proporcingumo principas ir baudžiamojo proceso įstatymas.

9. Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). T. G. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo klausimas yra skundžiamas, akcentuojant ir tai, kad tokių duomenų nagrinėjamu atveju nepakanka. Pažymėtina, jog šioje proceso stadijoje, vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, teismas sprendžia klausimą, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą. Tokia įstatymų leidėjo pozicija įpareigoja teismą atidžiai įvertinti, ar kardomosios priemonės, taip pat ir suėmimo, taikymas nėra aiškiai nepagrįstas, ar byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Skirtingai nei nurodoma skunde, šiuo atveju baudžiamojoje byloje yra išsamūs liudytojo A. Z., taip pat įtariamojo V. J. parodymai, kuriuose jie nurodo aplinkybes apie galimai T. G. padarytas nusikalstamas veikas. Šių duomenų, įvertinus juos kompleksiškai, taip pat ir su kitais baudžiamojo proceso metu surinktais duomenimis (apžiūros, kratų ir parodymų patikrinimo vietoje protokolais, specialistų išvadomis, kitų liudytojų apklausų protokolais, tarnybiniais pranešimais, Nyderlandų Karalystės teisėsaugos institucijų surinktais duomenimis ir kt.), pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis T. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktuose, 135 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje. Svarbu pažymėti ir tai, kad aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo, asmens kaltės klausimo nesprendžia, šį klausimą spręs baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjantis Kauno apygardos teismas, todėl kaltinimo pagrįstumas epizode dėl M. P. sunkaus kūno sužalojimo ir pasikėsinimo sunkiai sužaloti R. M. nėra vertinamas, kadangi tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

10. Už T. G. inkriminuotus nusikaltimus įstatyme numatyta didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Aukštesniojo teismo vertinimu, yra ir BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta sąlyga toliau taikyti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms).

11. Kaip suėmimo termino pratęsimo pagrindą, žemesnės instancijos teismas nurodė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

12. Sutiktina su skundo argumentais, kad įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra vienintelė sąlyga tęsti suėmimo terminą, tačiau teismų praktikoje nuosekliai plėtojama pozicija, jog šios aplinkybės yra priskiriamos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir yra reikšmingos, vertinant tolesnį griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrįstumą. T. G. yra kaltinamas ne tik penkių apysunkių, bet ir dviejų sunkių ir dviejų labai sunkių tyčinių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas, su ilgalaikiu laisvės atėmimu susijusias bausmes. Pavyzdžiui, pagal BK 135 straipsnio 2 dalį, kas yra sunkiausia iš T. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų (labai sunkus nusikaltimas), maksimali laisvės atėmimo bausmė yra dvylika metų. Nepaisant to, kad už T. G. inkriminuotas nusikalstamas veikas gresiančių minimalių bausmių ribos yra pakankamai žemos, vis dėlto, padarytų nusikalstamų veikų skaičius ir jų sunkumas leidžia aukštesniajam teismui pagrįstai manyti, kad gresiančios bausmės griežtumas ir siekis jos išvengti gali paskatinti T. G. bėgti (slėptis) nuo teismo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai yra ne vienintelės aplinkybės, patvirtinančios, kad tolesnis suėmimo taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas.

13. Nors kaltinamasis skunde nurodo, kad jis su Lietuvos Respublika yra saistomas tvirtais socialiniais ir ekonominiais ryšiais, tačiau aukštesnysis teismas su tokiais skundo argumentais sutikti neturi pagrindo. T. G. ilgą laiką gyveno Jungtinėje Karalystėje, ten yra ir deklaruota jo gyvenamoji vieta, 2011 m. yra slapstęsis nuo teisėsaugos pareigūnų Nyderlandų Karalystėje, kas neabejotinai reiškia, kad asmuo turi ryšių užsienyje. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, T. G. atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis įtariamas organizavęs ir vadovavęs nusikalstamam susivienijimui, veikusiam ne vienoje užsienio valstybėje, t. y. Norvegijos Karalystėje, Airijoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainos Respublikoje ir kitose šalyse. Tai tik patvirtina, kad turimi ryšiai užsienyje yra platūs ir ilgalaikiai, galintys padėti kaltinamajam slapstytis nuo teisėsaugos institucijų. Praeityje T. G. ne kartą teistas, taip pat baustas ir administracine tvarka. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, tačiau nuo 2012 m. nedirba, kas paneigia deklaratyvius skundo teiginius dėl turimų ekonominių ryšių su Lietuva. Pažymėtina ir tai, kad jis yra išsituokęs. Nors skunde nurodoma, kad T. G. iki sulaikymo gyveno ir bendrą ūkį vedė su faktine savo sutuoktine, be to, Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją vietą ir du sūnus, tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs šias aplinkybes kartu su nusikaltimų, kurių padarymu yra kaltinamas T. G., pavojingumo pobūdžiu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, neturi pagrindo ryšių su šiais asmenimis laikyti tiek tvirtais, kad galėtų užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Taigi, žemesnysis teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, pagrįstai taikė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

14. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

15. Kaltinamasis T. G., be kita ko, yra kaltinamas ir sunkių bei labai sunkių nusikaltimų padarymu, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, viso kaltinamas padaręs devynias nusikalstamas veikas. Praeityje jis teistas keturis kartus. Skunde teisingai nurodoma, kad paskutinis jo teistumas yra 2011 m., o prieš tai buvę – 2003-2005 m. Vis dėlto, tokios aplinkybės, įvertinus ir tai, kad nusikalstamos veikos, kurių padarymu T. G. yra kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, galimai yra padarytos 2010-2011 m., leidžia aukštesniajam teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis turi polinkį rinktis nusikalstamą gyvenimo būdą. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, kaltinamojo vaidmuo jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme galimai buvo aktyvus, nusikaltimai galimai padaryti veikiant organizuotoje grupėje, iš anksto gerai juos planuojant ir organizuojant, kas reiškia, kad toks elgesys nebuvo atsitiktinis. Ankstesni T. G. padaryti nusikaltimai buvo turtinio pobūdžio (trys teistumai už vagystes), šiuo metu jis yra kaltinamas ir plėšimo padarymu, būdamas laisvėje niekur nedirbo, kas reiškia, kad nusikalstamos veikos galimai buvo ir kaltinamojo pajamų šaltinis. Taigi, aptartos aplinkybės patvirtina, jog Kauno apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje T. G. gali ne tik bėgti (slėptis) nuo teismo, bet ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

16. Nors pratęsiant kaltinamajam suėmimo terminą, bylą nagrinėjantis teismas nutartyje išsamiai nepasisakė dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės, tačiau padarė išvadą, kad tokios priemonės nagrinėjamu atveju nebūtų efektyvios. Aukštesnysis teismas su tokia išvada sutinka. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, t. y. kaltinamojo asmenybę, jo turimus ryšius užsienyje, inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą, jų pobūdį ir kiekį, už jų padarymą įstatyme numatytų bausmių griežtumą, baudžiamosios bylos sudėtingumą, sprendžiama, kad šiuo atveju net keleto kitų švelnesnių nei suėmimas kardomųjų priemonių kompleksas iš esmės neleistų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

17. Sprendžiant dėl kaltinamojo suėmimo trukmės pastebėtina, kad kaltinamajam T. G. suėmimas taikomas dvejus metus ir dešimt mėnesių (nuo 2018 m. spalio 17 d.). Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Taigi, taikomo suėmimo terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas. Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, šiuo atveju toks kaltinamojo teisių suvaržymas nepažeidžia proporcingumo principo. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Jeigu šioje baudžiamojoje byloje ir yra apklausti, kaip įvardina kaltinamojo gynėjas – „pagrindiniai“ liudytojai, tai niekaip nepaneigia būtinybės užtikrinti viešąjį interesą ir užkirsti kelią galimų naujų nusikalstamų veikų darymui, o taip pat ir užtikrinti sklandų baudžiamąjį procesą.

18. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam T. G. pratęstas pagrįstai, todėl naikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartį nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo T. G. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartį, kuria kaltinamajam T. G. trims mėnesiams pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.