Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-11-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3166-836/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-11-24
Bylos Nr.
1-3166-836/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42731-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
D. B.
Advokatai
Raimundas Gargasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3166-836/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42731-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5.;1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.2; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6; 2.1.3.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 24 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant:dalyvaujant prokurorei Ingai Balkūnei,kaltinamajam D. B., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B., 2022 m. lapkričio 9 d., apie 23.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą - draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARCK-0013, patikros sertifikato numeris Nr. 1713713, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, tai yra 2,91 ‰ (promilės) neblaivumas.

Kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2022 m. lapkričio 9 d., apie 23 val., automobiliu Peugeot 206 važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo pas mergaites. (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai. Automobilis priklauso jam, jį nusipirko prieš savaitę už 100 Eur. Automobilį būtų perpardavęs, bet nespėjo. Vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo. VĮ „Regitra“ nespėjo automobilio įregistruoti. Buvo neblaivus, nes prieš tai buvo gėręs alkoholio. Jau trečias kartas, kai teisiamas už vairavimą neblaiviam. Blogai vertina savo poelgį, gailisi. Mano, kad neturi problemų su alkoholio vartojimu, dažnai negeria, bet išgėręs sugalvoja važiuoti.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), kelkraštyje stovintis automobilis „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), fiksuoti automobilio sugadinimai. Automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Kaunas, Technikos g. 18A (b. l. 10-177).

Iš galiojančią patikrą turinčio alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad kaltinamajam 2022 m. lapkričio 9 d. 23.13 val. nustatytas 2,96 promilių girtumas, o 23.33 val. – 2,91 promilių girtumas (b. l. 18-20).

Neblaivumo nustatymo akte kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 21).

2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu D. B. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, esant vairuotojui neblaiviam (b. l. 22).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas ir savininkė – S. M. (b. l. 31).

Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. M. pateikė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, iš kurios matyti, jog 2022 m. lapkričio 1 d. ji automobilį „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavė D. B. (b. l. 27-30).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Peugeot 206“, pagaminto 2000 m., vidutinė rinkos vertė su PVM 1 080 Eur (b. l. 38).

Liudytojas V. B., policijos pareigūnas, parodė, kad 2022 m. lapkričio 9 d. dirbo ekipaže 6089 kartu su vyr. patruliu N. U.. Apie 23:10 val., adresu Kr(duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdė automobilį Peugeot 206, v/n (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. B.. Kadangi nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl patikrinus asmens blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, pirmu putimu (23:13val.) nustatytas 2,96 prom. girtumas, patikrinus asmens blaivumą apie 23:33 val., pakartotinai buvo nustatytas 2,91 prom. girtumas. Paaiškėjo, kad vairuotojas neturi teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, taip pat automobiliui nėra atlikta privalomoji techninė apžiūra ir nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, dėl to asmeniui surašytas LR ANK protokolas. Automobilis buvo apžiūrėtas ir pristatytas adresu Technikos g. 18 A, Kaunas (b. l. 43).

Liudytoja S. M. parodė, kad 2022 m. lapkričio 1 d. D. B., pardavė jai priklausantį automobilį „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Su juo sudarė rašytinę transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį. Už automobilį sumokėjo jai 100 eurų. Dėl sandorio jokių pretenzijų neturi. Automobilio VĮ „Regitra“ neišregistravo, kadangi nespėjo. Apie tai, kad D. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus, nieko nežino. Kadangi automobilį ji pardavė, jis jai nepriklauso, neprieštarauja, kad jis būtų konfiskuotas (b. l. 48).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas D. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis 2022 m. lapkričio 9 d., apie 23.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą - draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARCK-0013, patikros sertifikato numeris Nr. 1713713, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, tai yra 2,91 ‰ (promilės) neblaivumas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jo neblaivumas nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviam patvirtina ir liudytojo parodymai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), sunkių pasekmių nebuvo sukelta, žala nepadaryta. Kaltinamasis praeityje du kartus buvo teistas už analogiškus nusikaltimus, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 73-81), baustas administracine tvarka, nedirba, VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos priežiūros grupėje Priklausomybės ligų grupėje neregistruotas (b. l. 82-83, 84 88). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bausmės tikslai, teismo vertinimu, bus pasiekti kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus tik griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę artimą sankcijos vidurkiui.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Kaltinamasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, turi gyvenamąją vietą, materialinė padėtis sunki. Kaltinamasis nurodė supratęs, kad netinkamai pasielgė, kas rodo, jog kaltinamasis adekvačiai įvertino savo neteisėtą, netinkamą elgesį ir imasi priemonių jį keisti. Teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, dar gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam laikotarpiui, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: per vieną mėnesį, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Pagal teismų praktiką, BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinės bylos Nr. 2K-599/2012, 2K-329/2013, 2K-431/2013). Kadangi kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, padarė šiurkštų pažeidimą, t. y. nusprendė vairuoti neblaivus, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas tokios būklės kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, net neturėdamas teisės vairuoti. Šie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Taigi, kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes, taip pat įvertina ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytinas 3 metų terminui, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys).

Byloje nustatyta, kad D. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1 080 Eur su PVM. Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, neturint vairuotojo pažymėjimo, nusikaltimas padarytas gyvenvietėje, kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas. Tokiu būdu teismas siekia sulaikyti nuo galimo vairavimo kitos galimos neblaivios būsenos metu ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios (b. l. 65-67).

Prokuroro 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam faktiškai priklausančiam automobiliui „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas (b. l. 34-35).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuoti. Transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutarties kopiją palikti saugoti byloje.

Byloje pateikta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį yra 98,33 Eur. Prašyme nurodoma, jog antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam teikė advokatas Raimundas Gargasas, paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu. Atsižvelgiant į kaltinamojo materialinę, turtinę padėtį, į tai, jog jis bedarbis, jokių išmokų negauna, be to gynėjas byloje dalyvavo ne jo pageidavimu, jam gynėjas paskirtas sutinkamai su BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija galimos nepriteistinos proceso išlaidų sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir skirti D. B. šiuos įpareigojimus:

- per vieną mėnesį, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (tris) metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72 straipsniu, D. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą ir konfiskuoti D. B. faktiškai priklausantį automobilį „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

2022 m. lapkričio 10 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. B. automobiliui „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus ir padėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuoti. Transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutarties kopiją palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Henryta Gerdvilė