- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-15
- Bylos Nr.
- 2A-432-527/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Ramūnas Mitkus
- Atsakovas
- R. R.
- Ieškovas
- V. R., V.
- Advokatai
- Irena Andriuškevičienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Egidijaus Tamašausko ir Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. R. ir atsakovo R. R. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-167-292/2007 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą dukroms - R. R. , gimusiai 1989-02-07, ir M. R. , gimusiai 1990-06-09, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai po 400,00 Lt per mėnesį nuo 2006-07-01 iki jų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra R. ir M. tėvas, santuoka su kuriuo nenutraukta, tačiau su kuriuo dėl tarpusavio nesutarimų, kivirčų ir vaidų ji nuo 2006 m. birželio mėn. gyvena skyrium (ji kartu su dukromis išsikėlė pas savo motiną L. Z. , adresu (duomenys neskelbtini) , Alytus). Atsakovas, net ir gyvendamas kartu, skyrė nepakankamai lėšų dukrų išlaikymui, nuolat priekaištaudavo už pirkinius, kurie vaikams buvo reikalingi ir būtini. Ieškovė buvo priversta nuolat prašyti lėšų vaikų poreikiams ir atsiskaitinėti atsakovui netgi už smulkius pirkinius. Dukros - moksleivės, todėl jų būtiniems poreikiams tenkinti reikalingos nemažos lėšos. Be to, R. yra abiturientė, ketina studijuoti aukštojoje mokykloje. Norėdama sėkmingai išlaikyti egzaminus, nemažai mokosi papildomai. Papildomi užsiėmimai privatūs, todėl brangiai kainuoja. M. turi sveikatos problemų. Dėl stuburo susirgimų jai reikalingos šildymo procedūros, speciali mankšta, baseinas, rekomenduojamas sanatorinis gydymas du kartus per metus, o valstybė apmoka tik vieną sanatorinio gydymo kursą. Dukros gyvena jos motinos bute, todėl privalo prisidėti ir prie komunalinių patarnavimų ir būsto šildymo šaltuoju metų sezonu mokesčių.
Priešieškiniu atsakovas prašė dukterų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, priteisti iš ieškovės dukterų išlaikymui po 400,00 Lt kiekvienai periodinėmis išmokomis per mėnesį, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei priteisti iš ieškovės išlaikymo įsiskolinimą nuo 2006-09-27 iki priešieškinio pateikimo teismui dienos. Atsakovas nurodė, kad jis visada rūpinosi dukromis ir teikė joms išlaikymą, o ieškovė, pasirodo, slėpė savo gaunamą darbo užmokestį, naudodama jį savo reikmėms, o nuo 2006-09-27 išvyko į užsienį ir nedalyvauja dukterų auklėjime bei neteikia joms materialinės paramos. Jis gauna tik minimalų darbo užmokestį, todėl, dukroms mokant po 150,00 Lt kiekvienai, jam pragyvenimui liktų tik 206,00 Lt. Pareigą išlaikyti vaikus turi ir ieškovė.
Teismo posėdžio metu atsakovas ieškinį pripažino iš dalies, sutikdamas teikti dukroms išlaikymą, tačiau nesutikdamas su išlaikymo suma, tokiu būdu nebepalaikydamas priešieškinio dėl dukrų gyvenamosios vietos nustatymo su juo ir dėl išlaikymo priteisimo iš ieškovės.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė: priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai R. po 150,00 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2006-07-01 iki jos pilnametystės, o dukrai M. po 150,00 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2006-12-01 iki jos pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo ieškovei 700,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybei 108,00 Lt žyminį mokestį ir 15,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priešieškinį teismas atmetė, nes bylos nagrinėjimo metu atsakovas sutiko teikti nepilnametėms dukroms, gyvenančioms ne su juo, išlaikymą iki pilnametystės, tik ginčijo prašomo priteisti išlaikymo dydį. Įvertinęs šalių bei jų dukrų paaiškinimus, teismas nustatė, kad kai šalys pradėjo gyventi skyrium, atsakovas išlaikymą teikė tik M. , pirkdamas jai drabužių bei duodamas pinigų. Atsižvelgiant į tai, teismas išlaikymą M. priteisė nuo 2006-12-01 (t.y. nuo tada, kai atsakovas pradėjo nebeteikti išlaikymo), o R. – nuo 2006-07-01, nes jai iki bylos iškėlimo dienos išlaikymas nebuvo teikiamas. Prašomą priteisti išlaikymo dydį teismas sumažino, atsižvelgdamas į sunkią atsakovo turtinę padėtį (gaunamas minimalias pajamas) bei vaikų poreikius.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo sprendimą iš dalies pakeisti: priteisti iš atsakovo išlaikymą M. nuo 2006-08-01 bei nustatyti išlaikymo dydį R. ir M. iki jų pilnametystės po 300 Lt per mėnesį, periodines išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė su sprendimu iš dalies nesutinka, vadovaudamasi šiais argumentais:
1) teismas nepagrįstai nustatė itin mažą išlaikymo dydį, kuris netenkina būtinų vaikų poreikių bei neatitinka atsakovo materialinės padėties. Teismas nepagrįstai M. priteisė išlaikymą nuo 2006-12-01, kai privalėjo priteisti nuo 2006-08-01. Teismo sprendimas prieštarauja CK 3.192 str. 2 ir 3 d., nustatančioms, kad išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ir būti proporcingas tėvų materialinei padėčiai. Teismo sprendimas taip pat neatitinka 3.198 str., pagal kurį išlaikymo dydis turi būti pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius, o išieškota suma turi būti panaudota lygiomis dalimis visiems vaikams. Teismas taip pat nukrypo nuo LAT praktikos ( 2005-06-23 LAT Senato nutarimas Nr. 54 ir LAT civ. byla Nr.3K-3-259/2004).
2) atsakovas pripažino, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais nuo 2006 m. birželio mėn. apsigyveno skyrium pas močiutę L. Z. , ką patvirtina ir DNSB „Statyba" Naujoji g. 70 pirmininkės A.Labutienės pažyma (b.l.56) bei Alytaus miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada (b.l.33, 48-49). Šias faktines aplinkybes teismas pagrįstai nustatė ir konstatavo sprendime. Nustačius, kad atsakovas gyveno skyrium ir neišlaikė vaikų, ieškovė pagrįstai reikalavo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Teismas be pagrindo nustatė, kad atsakovas dukrai M. teikė išlaikymą, todėl jai teisė į išlaikymą atsirado tik nuo 2006-12-01. Ieškovė pripažįsta, kad nuo 2006 m. birželio mėn. iki teismo sprendimo priėmimo dienos atsakovas M. nupirko už 394,9 Lt šiuos daiktus: už 60 Lt džinsus, už 35 Lt mėlyną megztinį, už 40 Lt baltą megztinį, už 30 Lt vasarinę striukę, už 149,95 Lt juodus batus ir už 79,95 Lt sportinius batelius (kedus). Atsakovo teikiami smulkūs pinigai buvo panaudoti M. laisvalaikiui, jie nesudarė net nežymios dalies lėšų, būtinų vaiko išlaikymui. Nustačius šias faktines aplinkybes, išlaikymo įsiskolinimas turėjo būti mažinamas ne daugiau kaip vienu mėnesiu, priteisiant M. išlaikymo įsiskolinimą ne nuo 2006 m. gruodžio 1 d., o nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d.;
3) teismas, nustatydamas išlaikymo dydį po 150,00 Lt į mėnesį, neatsižvelgė į vaikų amžių ir jų būtinus poreikius. Teismo sprendimo priėmimo momentu R. buvo 17, o M. -16 metų. Tokio amžiaus vaikų poreikiai maistui, avalynei, drabužiams, higienai, komunalinių patarnavimų mokesčiams tolygūs suaugusių asmenų poreikiams, vien higienos būtinoms priemonėms dukroms kas mėnesį reikia skirti po 100 Lt kiekvienai. Atsakovas pripažino, kad M. turi sveikatos problemų, dėl ko jai yra būtinas gydymas: sanatorinis gydymas, baseinas, stuburo šildymai, speciali mankšta. Valstybė apmoka tik vieną sanatorinį gydymą per metus, kai reikalingi du sanatoriniai gydymai. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad R. mokosi 12-toje vidurinės mokyklos klasėje, dėl ko jai reikalingos papildomos lėšos baigiamiesiems egzaminams laikyti, dokumentams parengti ir kelionėms į kitus miestus dėl tolesnių studijų. LAT civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004 (Teismų praktika Nr.22, psl. 13) nurodė, kad vaikams priteistinas išlaikymas neturėtų būti mažesnis už MMA, kuris šiuo metu yra 600 Lt. Įvertinus tokią nuostatą, darytina išvada, kad atsakovas privalėtų teikti bent 300 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui;
4) teismas, vertindamas atsakovo materialinę padėtį, rėmėsi vien jo uždarbio pažyma, tačiau neįvertino kito turto. VĮ Registrų centro išduota pažyma apie didelės vertės valdomą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą ir gyvenamąjį namą) įrodo, kad atsakovo materialinė padėtis nėra sunki, dėl ko netikslinga mažinti išlaikymo dydį vaikams. LAT Senato nutarime „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje" 10 p. pažymėta, kad tėvų materialinė padėtis nustatoma, atsižvelgiant į visų rūšių turtą, taip pat ir nekilnojamąjį turtą. Kai su atsakovu šeimyniniai santykiai pašlijo ir šeima faktiškai iširo, ieškovė ne vieną kartą prašė atsakovo sutikimo parduoti šeimai priklausantį, bet tik vieno atsakovo poreikiams naudojamą brangų nekilnojamąjį turtą, o gautas lėšas naudoti jų poreikiams ir vaikų išlaikymui, tačiau atsakovas su tokiu pasiūlymu nesutinka, šeimos turtą naudoja išimtinai savo poreikių tenkinimui. Atsakovas pripažino, kad savo noru nutraukė darbo sutartį, pagal kurią turėjo gerai apmokamą darbą ir uždirbdavo dvigubai daugiau lėšų, nei bylos nagrinėjimo teisme metu. Šių aplinkybių teismas nevertino, nors turėjo jas vertinti. Pažymėtina, kad atsakovas sąmoningai pablogino savo materialinę padėtį jau po to, kai buvo iškelta byla teisme. Atsakovo darbo pakeitimas yra susijęs su ginču, siekiant įrodyti mažas pajamas. Tačiau, kaip pažymėjo LAT nutartyje Nr.3K-3-259/2004, tėvams patekus į sunkią materialinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio, jie negali remtis susidariusia sunkia materialine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio;
4) negalėdama išlaikyti vaikų iš gaunamo darbo užmokesčio Lietuvoje, ieškovė išvyko uždarbiauti į užsienį, kad galėtų teikti materialinę paramą vaikams, kurią ji teikia, ką patvirtina teismui pateikti perlaidų dokumentai. Atsakovas yra sveikas, darbingas, turi profesiją, todėl privalo pasirūpinti tokiu darbu ir tokio dydžio darbo užmokesčiu, kuris tenkintų vaikų būtinus poreikius.
5) teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, jog 2007-02-07 R. taps pilnamete, todėl atsakovas, turėdamas tik vieną išlaikytinį, privalėtų didesnę savo pajamų dalį skirti vaiko išlaikymui.
Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą įstatymo numatytu terminu negautas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo sprendimo dalis dėl išlaikymo dukrai R. bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir priimti šiose dalyse naują sprendimą, priteisiant po 150 Lt išlaikymo R. nuo 2006-12-01 iki jos pilnametystės bei priteisiant tik 200 Lt ieškovei advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi:
1) civilinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dukroms apeliantas išlaikymą teikė pastoviai ir vienodai, nepaisant to, kad su ieškove buvo sutarę, jog vyresnę dukrą pilnai išlaikys ji, o jaunesnę - atsakovas. Vaikus atsakovas myli vienodai, todėl negalėjo jų išskirti. Atsakovas vaikų išlaikymui skirtas lėšas teikė ieškovei, kol ji nebuvo išvykusi į užsienį, o vėliau – pačioms dukroms. Tačiau nuo 2006 m. gruodžio mėn. išlaikymo teikimą atsakovas nutraukė, kadangi, nežinia kieno įtakojamos, dukros pateikė teismui melagingus parodymus, jog išlaikymas joms neteikiamas. Toks dukrų elgesys atsakovą labai įžeidė. Atsakovui, teikiant dukroms išlaikymą, buvo žema prašyti, kad jos pasirašytų su tėvu raštą apie išlaikymui gaunamas atitinkamas pinigų sumas. Kad nuo 2006 m. birželio mėn. vaikams buvo teikiamas išlaikymas, patvirtina ir dukrų paaiškinimai teisme: dukra R. pripažino, kad gavo pinigus, o M. - kad sesuo juos jai perduodavo (b.l.78-79). Todėl darytina išvada, kad jeigu atsakovas išlaikymo būtų neteikęs arba būtų jį teikęs tik vienai dukrai, kita to būtų visiškai nepripažinusi. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojų parodymai: V. R. (b.l.80), A. Č. (b.l.81), D. -A. A. , (b.l.81-82). Todėl teismo motyvas, kad išlaikymas nuo 2006 m. birželio mėn. teiktas tik M. , yra visiškai nepagrįstas, kaip ir tai, kad dukters R. atsakovas nerėmė jokia forma nuo 2006-07-01, išskyrus 120,00 Lt, ko pasėkoje R. teisė į išlaikymą atsirado nuo 2006-07-01. Po teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo, kad atsakovo kaimynas Juozas Stankevičius matė, kai atsakovas 2006 m. rugpjūčio mėn. perdavė pinigus ieškovei. Ieškovė buvo atėjusi pas atsakovą į namus ir išeidinėjo, o kaimynas tuo metu atėjo pas atsakovą pasikalbėti. Kad atsakovas davė pinigus vaikams, matė ir atsakovo mama J. R. , pas kurią 2006 m. lapkričio mėn. R. buvo atėjusi į namus, kur buvo ir atsakovas;
2) ši byla išnagrinėta labai subjektyviai. Labai subjektyviai vėliau buvo vertinami ir byloje pateikti įrodymai. Nesuprantamą vaidmenį šioje byloje vaidino ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kuri, kaip valstybinė institucija, privalėjo pateikti teismui objektyvią išvadą ir ginti vaikų interesus. Byloje pateiktos dvi šios institucijos išvados, padarytos tiriant atsakovo gyvenamąsias sąlygas. Pirmoji 2006-10-24 (b.l.33) yra ydinga, kadangi joje pateikti faktai konstatuoti pas atsakovą institucijos darbuotojams net neapsilankius. Išvadą atsakovas apskundė, kaip neatitinkančią tiesos. Gavusi skundą ir jo pagrindu atlikdama tyrimą, Vaiko teisių apsaugos institucija tuo pačiu klausimu pateikė antrąją - 2006-11-10 išvadą (b.l.48-49). Tai rodo, jog jau bylos nagrinėjimo metu buvo aišku, kokią išvadą šiuo klausimu teiks Vaiko teisių apsaugos tarnyba;
Atsiliepimas
3) atsakovui kelia pagrįstų abejonių ir dukros R. jo atžvilgiu rašyti paaiškinimai dėl išlaikymo priteisimo. Byloje yra dukters paaiškinimai (b.1.34 ir b.l.50), tačiau iš rašto braižo matyti, kad paaiškinimai rašyti skirtingų asmenų. Teismas į tai neatsižvelgė ir, vertindamas paaiškinimus, nepasisakė dėl jų įrodomosios galios;
4) visiškai nepagrįstas teismo motyvas, kad ieškovė, pradėjusi dirbti užsienyje, pradėjo teikti vaikams išlaikymą. Šis teismo motyvas grindžiamas byloje esančiomis perlaidomis (b.l.65-66). Šiuos įrodymus reikėtų vertinti kritiškai, kaip keliančius abejonių dėl įrodomosios galios, nes pirmojoje perlaidoje 2006-11-24 nėra nurodyta, iš kur siunčiami pinigai, o antrojoje - 2006-12-06 dokumentas nepatvirtintas pašto antspaudu. Sprendime nurodyta, jog ieškovė, teikdama išlaikymą vaikams, pirmąja pinigų perlaida persiuntė 484,80 eurų. Tuo tarpu pateikti įrodymai patvirtina, kad buvo persiųsta 484,80 Lt. Niekur nėra pažymėta siunčiamų pinigų paskirtis. Tai gali būti pinigai, skirti grąžinti skolas, kurias bylos nagrinėjimo metu nurodė L. Z. (b.l.76), jog ieškovė išvykdama skolinosi pinigų kelionei. Nei viename pinigų gavimo blanke nenurodyta persiunčiama pinigų suma ir valiuta, siuntėjo gyvenamoji vieta. Neesant šių įrodymų originalų ir pinigų persiuntimo blankų, pateikti įrodymai neturi įrodomosios galios. Teismas nebuvo aktyvus ir neįpareigojo ieškovės pateikti teismui duomenis, ar ji iš tikrųjų pradėjo dirbti, turi lėšų ir kokia veikla ji užsiima, kad galėtų daryti tokias išvadas sprendimo motyvuojamojoje dalyje. To pasėkoje atsakovas visiškai nesutinka su teismo motyvu, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės pajamos nėra žinomos. Ieškovės interesus šioje byloje atstovavo advokatas. Jis turėjo visus įgaliojimus įrodymams gauti ir jiems pateikti, tačiau teismui įrodymų nepateikė, o teismas jų ir nereikalavo. Atsakovas surinkti ir teismui pateikti šiuos duomenis neturėjo galimybės, nes ieškovė gyvena užsienyje;
5) bylos nagrinėjimo metu nebuvo aptartas atsakovo prašymas įpareigoti ieškovę pateikti teismui duomenis apie užsienio valstybėje esančios ieškovės turtinę padėtį, visų rūšių gaunamas pajamas. 2006-11-06 atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodo, kad pastovaus darbo ir užmokesčio už jį neturi (b.l.45) ir ketinanti iki šv. Kalėdų sugrįžti. Kitų įrodymų apie ieškovės pajamas nėra;
6) nepagrįstas teismo motyvas, kad nuo 2006 m. birželio mėn. dukros yra ieškovės išlaikomos, kad būtų patenkinti poreikiai maistui, aprangai, sveikatai bei jų ugdymui. Byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kad ieškovė būtų turėjusi lėšų nuo 2006 metų rugsėjo mėn.. Vaikams išlaikymą visą šį laiką, kurį ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium, teikė atsakovas pinigais ir pirko reikalingus daiktus. Esant tokiems prieštaringiems įrodymams, teismo sprendimas šioje dalyje turi būti panaikintas, priteisiant dukrai R. išlaikymą nuo 2006 12 01;
7) priteistos nepagrįstai didelės išlaidos ieškovės advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas sutinka, kad ieškovės naudai pagal 2006-09-26 atstovavimo sutartį (b.l.11) būtų priteista 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagal kvitą, esantį b.l.68, tačiau nepagrįstai priteistos likusios 500,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nes pateikta atstovavimo sutartis Nr.148 (b.l.46) yra be datos, todėl neaišku, kada pasirašyta. Ieškovė pasirašant minimą sutartį buvo užsienyje ir negalėjo jos sudaryti. Byloje pateiktas 500,00 Lt pinigų priėmimo kvitas (b.l.67), kuriame įrašyta ieškovės pavardė, tačiau pasirašiusi kvite ne ieškovė. Tartis dėl honoraro dydžio ir jį mokėti advokatui, ieškovė nieko nėra įgaliojusi. Todėl neaišku, ar ieškovė sprendimo priėmimo dieną turėjo nurodytas išlaidas;
8) L. Z. šioje byloje neturėjo teisės atstovauti ieškovės interesus. Jeigu įgaliotojas yra užsienyje, įgaliojimas sudaryti teisinės pagalbos sutartį išduodamas vadovaujantis LR tarptautinėmis sutartimis, LR ir užsienio valstybės dvišalėmis sutartimis (CK 1.10 str.1d.), o kai šie teisės aktai to nereglamentuoja, įgaliojimo formai taikoma užsienio teisė (CK 1.40 str., LAT Civilinių bylų skyriaus 2004-04-15 d. konsultacija). 2006-09-19 įgaliojimu (b.l.10) ieškovė L. Z. tokių įgaliojimų nesuteikė. Teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas: CPK 52 str. 1 d., 56 str., 57 str., 59 str. L. Z. šioje byloje neturėjo teisės atstovauti ieškovės interesus, kadangi 2006-09-19 įgaliojimas Nr.8239, esantis šioje byloje (b.l.10), suteikė jai atitinkamas teises tik vedant civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo ir santuokinio turto dalybų, todėl ji šioje byloje proceso šalimi buvo neteisėtai, taigi, neteisėtai naudojosi ir visomis proceso šalies procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo jo netenkinti šiais motyvais:
Šalies argumentai
1) ieškovė nurodo, kad atsakovas tiek priešieškinyje, tiek teismo posėdžio metu pripažino, kad nuo 2006 m. birželio mėn. ji su vaikais apsigyveno pas motiną, šalys bendro ūkio neveda, o nuo 2006-09-27 ji išvyko į Angliją, todėl akivaizdu, kad nurodytu laikotarpiu atsakovas negalėjo ieškovei perduoti lėšų dukters R. išlaikymui. Įrodymų apie tokių lėšų teikimą atsakovas teismui nepateikė. R. , kuriai 2007-02-07 sukako 18 metų, teismui patvirtino, kad atsakovas nuo 2006 metų sausio mėn. visiškai neskyrė lėšų jos išlaikymui, ją išlaikė mama;
2) apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pati ieškovė vaikų neišlaiko, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vaikai yra išlaikomi ne ieškovės, o kito asmens. Aplinkybė, jog net ir priėmus skubiai vykdytiną sprendimą atsakovas išlaikymo nemoka, įrodo atsakovo nenorą prisidėti prie vaikų išlaikymo;
3) byloje nustatyta, kad vaikai gyvena laikinai su močiute L. Z. , o ji (ieškovė) dirba užsienyje atsitiktinius darbus ir siunčia vaikams lėšas jų išlaikymui. Šią aplinkybę patvirtina prie atsiliepimo pridėti perlaidas patvirtinantys dokumentai (b.l.114-116);
4) įrodymus, kad R. atsakovas išlaikė nuo 2007-07-01 iki 2006-12-01 jis privalėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, todėl ji nesutinka, kad liudytoja būtų apklausta atsakovo motina J. R. . Teismas pagrįstai konstatavo faktą apie išlaikymo įsiskolinimą ir jį priteisė (CK 3.200str.).
5) nepagrįstas atsakovo reikalavimas nepriteisti ieškovei turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė bylą vedė per advokatą, nes pati buvo išvykusi į užsienį. Byloje yra duomenys, kad advokatas teismo posėdyje dalyvavo, teisinę pagalbą teikė. Honoraras, sumokėtas advokatui, neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr.1R-85 rekomendacijų dėl priteisto užmokesčio už advokato teisinę pagalbą. Šioje byloje įvyko du teismo posėdžiai, kuriuose advokatas dalyvavo, teisinę pagalbą teikė. Aplinkybė, jog honorarą, veikdama pagal įgaliojimą, sumokėjo L. Z. , negali būti pagrindu nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. CPK 38 str. 2 dalyje numatyta, kad nepilnamečių nuo 14 iki 18 metų atstovais pagal įstatymą teisme yra atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar rūpintojai, bei kad tokiose bylose teismas privalo įtraukti dalyvauti nepilnamečius atitinkamai viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis. CPK 380 str. numatyta, kad, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, jei tai įmanoma, o vaiko, kuriam yra suėję 14 metų, pareiškimas apie sutikimą ar nesutikimą su ieškiniu turi būti išreikštas raštu. Kadangi nepilnametės šalių dukros R. R. , gimusi 1989-02-07, kuriai 2007-02-07 sukako 18 metų, ir M. R. , gimusi 1990-06-09, kuriai bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo daugiau kaip 14 metų, nebuvo įtrauktos į bylą, pripažintina, kad tuo buvo pažeisti ne tik CPK 38 str. 2 d, 380 str. ir nurodytų CK normų reikalavimai, bet ir nuspręsta dėl neįtrauktų į bylą R. ir M. R. teisių ir pareigų, ką įstatymas pripažįsta absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
Vadovaujantis CPK 376 str., šeimos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jei tai yra būtina siekiant teisingai išnagrinėti bylą. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas jokių įrodymų nerinko ne tik savo iniciatyva, bet netgi neįpareigojo šalis tuos įrodymus pateikti, nors, kaip matyti iš ieškinio, ieškovė prašė iš atsakovo išreikalauti duomenis apie jo turtą ir gaunamas pajamas.
Teismas, vertindamas šalių materialinę padėtį, nurodė, kad šalių turtinės galimybės beveik vienodos, kadangi ieškovė užsienyje dirba nekvalifikuotą darbą, atsakovas gauna pastovias minimalias pajamas, sutuoktiniai asmeninio turto neturi, o santuokoje įgytas turtas – nepasidalintas.
Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pats savo noru nutraukė darbo sutartį su AB ,,Dzūkijos vandenys‘, pagal kurią uždirbdavo apie 1.000 Lt, ir nuo 2006-07-03 įsidarbino statybininku apdailininku UAB ,,Butrema“ už maždaug dvigubai mažesnį atlyginimą, o nuo 2006-11-14 įsidarbino UAB ,,Elektrotinklas“ už minimalų atlyginimą, tačiau pirmosios instancijos teismas, pasitenkindamas tik atsakovo pateikta pažyma apie UAB ,,Butrema“ gautas pajamas (b.l.22), visiškai netyrė aplinkybių apie atsakovo iki įsidarbinimo UAB ,,Butrema“ ir po 2006-11-14 gautas pajamas bei nevertino priežasčių, dėl kurių atsakovas savo noru pasiriko mažiau apmokamą darbą, ir atsakovo realių galimybių uždirbti didesnes pajamas pagal jo turimą profesinę kvalifikaciją.
Be to, kolegijai visiškai neaišku, kokiais įrodymais remdamasis apylinkės teismas padarė išvadą, kad atsakovas neturi asmeninio turto, kadangi byloje tai patvirtinančios VĮ Registrų centro pažymos nėra, o atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad gyvenamąjį namą jis įsigijo iki santuokos.
Kolegija taip pat pritaria ir atsakovo apeliacinio skundo argumentams, kad byloje liko neišsiaiškinta ir dėl ieškovės gaunamų pajamų bei dukroms teikiamo išlaikymo dydžio. Teismas laikė, kad ieškovė, pradėjusi dirbti užsienyje, dukrų išlaikymui nuo 2006 m. lapkričio mėn. atsiuntė 484,80 eurų ir 973,15 Lt, tačiau neatkreipė dėmesio, kad 2006-12-06 pinigų gavimo blankas nepatvirtintas pašto antspaudu, bei niekaip nevertino tos aplinkybės, kad dalis siųstų pinigų galėjo būti skirti grąžinti ieškovės skolas, kurias bylos nagrinėjimo metu nurodė L. Z. (b.l.76).
Atsižvelgdama į tai, kolegija daro išvadą, kad šioje byloje taip pat liko iki galo neatskleista jos esmė, kurios pagal byloje esančius įrodymus negali atskleisti ir apeliacinės instancijos teismas (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Kolegija sutinka ir su tuo atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad L. Z. šioje byloje neturėjo teisės atstovauti ieškovės interesus, kadangi 2006-09-19 įgaliojimu (b.l.10) ieškovė jai suteikė atitinkamas teises tik vedant civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo ir santuokinio turto dalybų, todėl ji šioje byloje ieškovę atstovavo be teisinio pagrindo. Tačiau vien šis pažeidimas, kolegijos nuomone, nesąlygojo neteisingo sprendimo priėmimo, kadangi ieškovės interesus atstovavo advokatė.
Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir bylą grąžina nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 1 ir 2 p., 329 str. 2 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria
apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-01-05 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Alytaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.