- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-03
- Bylos Nr.
- ATP-1011-634/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Pareiškėjas
- L. B.
- Kategorijos
- 42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarties, kuria pakeistas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. V. 2014 m. kovo 19 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 34 p. AM 104135 ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius G. V. 2014-03-19 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 34 p. AM 104135 L. B. paskyrė 4500 Lt baudą už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 51² str. 2 d. Administracinė nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, neužtikrino, kad būtų laikomasi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau - TIPK leidimas) Nr. 1/89 35 lentelėje ir 38 lentelėje nustatytų miesto buitinių nuotekų valymo dumblo (atliekos kodas 90805) didžiausio leidžiamo pagaminti ir šalinti (saugoti) 16000 tonų kiekio per metus sąlygų. Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) į jai priklausančią dumblo saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini) nuotekų valyklos atvežė buitinių nuotekų valymo dumblo 2012 metais 20143 t, 2013 metais 16771 t, tuo pažeidžiant bendrovei išduoto TIPK leidimo 35 lentelėje nustatytą sąlygą - didžiausias dumblo leidžiamas pagaminti kiekis yra 16000 tonų į metus, 38 lentelėje nustatytą sąlygą - didžiausias leidžiamas šalinti (saugoti) dumblo kiekis dumblo saugojimo aikštelėje 16000 tonų į metus. Dumblo apibūdinimas ir fizinės savybės nustatytos bendrovės Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 32 lentelėje - atliekos kodas 190805, drėgnumas 74-75 %. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. nuostatas, nurodančias, kad juridiniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtu nutarimu L. B. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui prašydamas panaikinti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. V. 2014-03-19 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014-07-30 nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, 2014-03-19 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 34 p. AM 104135 pakeitė – pašalino aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) į jai priklausančią dumblo saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini) nuotekų valyklos atvežė buitinių nuotekų valymo dumblo 2012 metais 20143 t, ir šioje dalyje bylą nutraukė suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 35 str. 1 d.). Kitoje dalyje nutarimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš ištirtų įrodymų matyti, kad pagal TIPK ir Reglamento reikalavimus išvežamo dumblo svoris turi būti apskaičiuojamas pagal šlapią, 74-75 % drėgnumo masę. Pažymėjo, kad teisme apklausti liudytojai nepatvirtino pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis nėra tinkamas subjektas šio administracinio teisės pažeidimo byloje, kadangi nei apklausti liudytojai nurodė, nei jų pareigybių aprašyme nėra nurodyta, kad jie atsakingi už TIPK reikalavimų vykdymo kontrolę, todėl L. B. yra tinkamas subjektas šio administracinio teisės pažeidimo byloje, kadangi jis, būdamas įmonės (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius privalėjo užtikrinti, kad įmonėje būtų laikomasi TIPK ir Reglamente nurodytų reikalavimų. Be to, teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) į jai priklausančią dumblo saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini) nuotekų valyklos atvežė buitinių nuotekų valymo dumblo 2012 metais 20143 t, kadangi kaip paaiškėjo bylą nagrinėjant teisme ataskaitas (duomenys neskelbtini) už 2012 metus pateikė 2013-01-10, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2014-03-06, o nutarimas priimtas 2014-03-19, t.y. praleidus 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminą, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl šios aplinkybės nutraukė suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 35 str. 1d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. B. prašo 2014-07-30 Kauno apylinkės teismo nutarties dalį, kuria palikta galioti dalis 2014-03-19 nutarimo Nr. 34 p. AM 104135, panaikinti ir priimti naują nutartį – šioje dalyje administracinio pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad neginčija bylos dalies nutraukimo suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, tačiau mano, kad likusi nepakeista nutarties dalis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą tinkamai neįvertino pateiktų įrodymų, neištaisė Kauno regiono aplinkos apsaugos inspektoriaus G. V. nutarime padarytos klaidos, t.y. administracinėn atsakomybėn patraukė netinkamą subjektą, nepagrįstai paliko galioti nepakeistą administracinę nuobaudą, neįvertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Mano, kad teismas turėjo pareigą peržiūrėti paskirtos nuobaudos dydį, kadangi buvo atmesta dalis nutarime nurodytų pažeidimų atitinkamai turėjo būti mažinama ir paskirta administracinė nuobauda. Atkreipė dėmesį, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nagrinėjamu atveju apeliantas negali rinktis kaip elgtis susidariusioje situacijoje, kadangi pagaminto dumblo kiekis ir sandėliavimo vieta nuo jo valios nepriklauso, šio proceso jis įtakoti negali, todėl šioje situacijoje nėra ir jo kaltės. Negalima net numatyti, koks dumblo kiekis bus pagamintas per konkretų laiko tarpą. Pagamintą dumblą galima išvežti tik į dumblo saugojimo aikštelę, kuri yra vienintelė tokia. Todėl net ir pagaminus didesnį dumblo kiekį jo nėra kur kitur „sandėliuoti“, jis turi būti vežamas į vienintelę saugojimo aikštelę.
Skundo autorius taip pat mano, jog administracinėn atsakomybėn turėjo būti patrauktas pareigūnas, kuris buvo atsakingas už išvežamo dumblo apskaitą bei kontrolę, tačiau nei pareigūnas surašęs nutarimą, nei pirmos instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino bei netyrė bylos metu pateiktų dokumentų, t.y. 2011 m. gruodžio 6 d. (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 2-99 patvirtintų „(duomenys neskelbtini) nuotekų valyklos vyriausiojo technologo pareiginiai nuostatų“, 2012 m. vasario 6 d. protokolo ir 2012 m. sausio 31 d. Nuotekų valyklos monitoringo ir matavimo plano. Pažymėjo, kad juridinio asmens paskirti darbuotojai ar juridinio asmens atstovai turi specialaus subjekto – pareigūno (ATPK 14 str.) teisinį statusą. Nesutinka su teismo išvada, kad vyriausio technologo pareigybių aprašyme nėra nurodyta, kad pastarasis būtų atsakingas už TIPK reikalavimų vykdymo kontrolę. Kadangi Nuostatų 4 p. aiškiai nurodyta, kad vyriausias technologas savo darbe privalo vadovautis Lietuvos Respublikoje galiojančiais norminiais aktais (TIPK leidimas yra norminis aktas, kuriuo vyriausias technologas privalo vadovautis). Vyriausio technologo pareigą vadovautis TIPK patvirtina ir 2012 m. sausio 31 d. nuotekų valymo monitoringo planas ir matmenų planas. Monitoringo plano eil. Nr. 10 numatyta, kad pirminę atliekų apskaitą (nusausintą dumblą) atlieka vyriausias technologas pagal TIPK leidimą. Be to, 2014-02-25 paaiškinime, B. S. pats pripažino, kad „išvežamo dumblo tvarkymo kontrolės vykdymas“ suprantamas kaip tvarkingas pirminės dumblo apskaitos vedimas (atitinkamam registrui pagal vidaus tvarką), svėrimas nusausinto dumblo prieš jį išvežant, patikrinamieji skaičiavimai dėl dumblo kiekių ir kokybinių rodiklių“. Tokiais parodymais vyriausias technologas B. S. netiesiogiai pripažino, kad jis atsakingas už TIPK reikalavimų vykdymo kontrolę. Iš visų šių teismui pateiktų dokumentų, akivaizdu, kad išvežamo dumblo kontrolę, pirminę atliekų apskaitą ir atitiktį normoms bei leistiniems nukrypimams pagal išduotą TIPK leidimą buvo pavesta kontroliuoti vyriausiam technologui B. S..
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius S. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2014-07-30 nutartį palikti nepakeistą, o L. B. skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus ir apklaustų liudytojų parodymus įvertino nepažeisdamas procesinių normų reikalavimų.
L. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apelianto nuomone, nutarimas priimtas netinkamo subjekto atžvilgiu, jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės elemento, t.y. kaltės, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta visa apimtimi, be to atkreipė dėmesį, jog nutraukus bylą dėl dalies pareikštų reikalavimų nebuvo peržiūrėta paskirta administracinė nuobauda. Aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas L. B., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl L. B. kaltės padarius ATPK 51² str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
L. B. administracinė nuobauda skirta vadovaujantis ATPK 51² str. 2 d. nuostatomis, kurios numato, jog ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nėra priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus – užtraukia baudą piliečiams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų, pareigūnams – nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų ir juridinių asmenų vadovams – nuo trijų tūkstančių litų iki šešių tūkstančių litų. Nagrinėjamu atveju L. B. kaip juridinio asmens (duomenys neskelbtini) vadovui paskirta minėto straipsnio sankcijos ribose numatyta nuobauda, t.y. 4500 Lt bauda.
L. B. padaryti ATPK 51² str. 2 d. reikalavimų pažeidimai Institucijos buvo susieti priežastiniu ryšiu su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. nuostatomis, kurios įpareigoja juridinius ir fizinius asmenis, prieš pradedant eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdant ūkinę veiklą, įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą. Šio straipsnio 2 d. numato, jog juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. Šis įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridinių bei fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvos Respublikai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje (Aplinkos apsaugos įstatymo 2 str. 1 d.).
Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2009-12-18 išdavė (koregavo) (duomenys neskelbtini) Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 1/89. Leidimo 35 lentelėje nustatyta sąlyga – didžiausias leidžiamas pagaminti dumblo kiekis 16000 t į metus, o 38 lentelėje nustatyta sąlyga – didžiausias leidžiamas šalinti (saugoti) dumblo kiekis dumblo saugojimo aikštelėje 16000 t į metus. Pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 72 p. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra neatsiejama TIPK leidimo dalis ir pateikiamas kartu su paraiška leidimui gauti, keisti (jeigu pasikeičia Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente pateikiami duomenys). 2009 m. teiktoje bendrovės paraiškoje TIPK leidimui gauti buvo pateiktas atliekų naudojimo ir šalinimo techninis reglamentas, kuriame dumblo apibūdinimas ir fizinės savybės buvo aprašytos 3.2. lentelėje, atliekos kodas 190805, dumblo drėgnumas 74-75 proc. Taigi konstatuotina, kad išvežamo dumblo charakteristikos yra išsamiai apibrėžtos Reglamente, o argumentai, jog dumblo kiekis turi būti skaičiuojamas pagal sausą masę, nepagrįsti. Taigi leidime nurodytas atliekų kiekis buvo viršytas.
Skundo argumentai, kad pažeidėjo kaltės nėra, nes pagaminamo dumblo kiekis ir sandėliavimo vieta visiškai nepriklauso nuo jo valios, nepagrįsti. L. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas ne dėl pagaminamo dumblo kiekio ir jo sandėliavimo vietos, o dėl to, kad pažeidė norminius aktus, reglamentuojančius atliekų tvarkymą. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) 2013 metais į dumblo saugojimo aikštelę iš (duomenys neskelbtini) nuotekų valyklos atvežė16771 t buitinių nuotekų valymo dumblo, tuo pažeisdama bendrovei išduoto TIPK leidimo 35 lentelėje nustatytą sąlygą - didžiausias dumblo leidžiamas pagaminti kiekis yra 16000 tonų į metus, 38 lentelėje nustatytą sąlygą - didžiausias leidžiamas šalinti (saugoti) dumblo kiekis dumblo saugojimo aikštelėje 16000 tonų į metus. Nors L. B. negalėjo įtakoti susidariusių atliekų kiekio, tačiau kaip (duomenys neskelbtini) vadovas, turėjo imtis visų priemonių, kad atliekos būtų tvarkomos pagal teisės normų reikalavimus, tai yra, kilus būtinumui privalėjo koreguoti leidimą ar imtis kitų priemonių atliekų kiekiui neviršyti (įrengti džiovinimo įrangą ir pan.). Būtent nustatytų sąlygų nesilaikymas, aplaidus požiūris į numatytų reikalavimų privalomą vykdymą ir sąlygojo L. B. kaltę.
Apelianto argumentai dėl netinkamo pažeidimo subjekto, t. y. argumentai, jog išvežamų atliekų kiekio kontrolę turėjo vykdyti (duomenys neskelbtini) vyriausiasis technologas B. S., nepagrįsti, kadangi bylos duomenimis nenustatyta, jog šios pareigos vykdymas buvo pavestas minėtam asmeniui - nei (duomenys neskelbtini) nuotekų valyklos vyriausiojo technologo pareiginiai nuostatai, nei nuotekų valymo monitoringo planas ir matmenų planas bei vidinių KVS ir AVS mokymų nuotekų valyklos darbuotojams protokolas to nepatvirtina.
Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai iš skundžiamos nutarties pašalino aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) į jai priklausančią dumblo saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) nuotekų valyklos atvežė buitinių nuotekų valymo dumblo 2012 metais 20143 t, ir šioje dalyje bylą nutraukė suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 35 str. 1 d.). Tačiau pirmosios instancijos teismas, sumažinęs kaltinimų apimtį, privalėjo iš naujo spręsti ir nuobaudos už padarytą pažeidimą skyrimo klausimą.
Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.
ATPK 51² str. paskirtis – saugoti ekologines sistemas, užtikrinti sveiką ir švarią aplinką. Kaip matyti iš bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) vykdo buitinių nuotekų valymą, kurio rezultatas – atliekų (dumblo) kiekis nepriklauso nuo bendrovės valios. (duomenys neskelbtini) į jai priklausančią dumblo saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) nuotekų valyklos 2013 metais atvežė 16771 t buitinių nuotekų valymo dumblo, kai tuo tarpu TIPK leidime nurodytas didžiausias leidžiamas šalinti (saugoti) dumblo kiekis dumblo saugojimo aikštelėje yra 16000 t į metus. Leidime nurodytas kiekis viršytas nežymiai (apie 4,5%). Byloje nėra duomenų, kad dėl viršyto dumblo kiekio buvo padaryta reali žala gamtai, kad pagal projektines galimybes aikštelėse negalima laikyti didesnio dumblo kiekio, nei nurodyta leidime. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros atstovas G. V. išsamiai paaiškino, kad jei didžiausias leidžiamas šalinti (saugoti) dumblo kiekis dumblo saugojimo aikštelėje viršija TIPK leidime įtvirtintus normatyvus tokiu atveju galimos dvi išeitys: 1) koreguoti leidimą; 2) įrengti džiovinimo įrenginius. Departamento atstovas patvirtino, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) siekia koreguoti leidimą nustatant didesnius normatyvus. Šių aplinkybių pagrindu galima konstatuoti, kad padarytas pažeidimas yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs realios žalos, t. y. jo pavojingumas nėra didelis.
Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str. (mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi ATPK 30¹ str. numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę (nebaustas, ėmėsi priemonių, kad nustatytas pažeidimas nepasikartotų), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jo atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ str. nuostatos ir skirtina švelnesnė nei ATPK 51² str. 2 d. sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas. Teismo nuomone, tokia nuobauda pakankama ATPK 20 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p., teismas
nutaria:
L. B. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarties dalį, kurioje Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. V. 2014 m. kovo 19 d. nutarimas paliktas galioti, panaikinti nutarimo dalį, kuria L. B. pagal ATPK 51² str. 2 d. paskirta 4500 Lt bauda ir pritaikius ATPK 30¹ str. paskirti L. B. administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.