- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-18
- Bylos Nr.
- e2S-1598-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04876-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- S. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui V. G. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovo V. G. jo vaikų – A. G., gim. (duomenys neskelbtini)., ir I. G., gim. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą po 175,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jie sulauks pilnametystės, paskiriant ieškovę iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, taip pat nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove bei atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui I. G. laikiną išlaikymą po 150,00 EUR periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, ieškovės S. P. ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė iš atsakovo V. G. laikiną išlaikymą sūnui I. G. po 150,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, jog šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, kartu gyvena nepilnametė dukra, kuriuos ieškovė viena išlaiko, atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko interesų apsaugos principą sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Ieškovės prašomą priteisti 150 EUR išlaikymą atsižvelgiant į vaiko amžių atitinkančius poreikius laikė proporcingu ir pagrįstu, pakankamu užtikrinti minimalius vaiko poreikius iki bus išnagrinėta byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. G. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį, netenkinus šio prašymo, priteistą laikiną išlaikymo dydį sumažinti iki 50 EUR. Nurodė, kad išlaiko abu savo vaikus iki pat šios dienos, periodiškai pirkdamas maisto produktus bei vaikams reikalingus medikamentus, kuriuos pats nuveža ir perduoda Vilniaus krizių centre gyvenančiai ieškovei su vaikais. Atsakovas taip pat moka už darželį, nuveža vaikus į darželį ir paima iš jo. Tai reiškia, kad atsakovas vykdo pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėjo, kad apeliantas turi pagrindo manyti, kad teikiant periodinį išlaikymą atsakovei išmokos bus panaudotos ne pagal paskirtį. Ieškovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, glaudžiasi krizių centre, turi problemų dėl alkoholio, todėl jai negalima patikėti pinigų skirtų vaikų išlaikymui. Atsakovo šiuo metu gaunamos pajamos yra nepakankamos teikti nustatyto dydžio išlaikymą, jo pajamos sudaro 163,21 EUR.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė S. P. prašė jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovo nurodoma neva savanoriškai teikiamų išlaidų suma 2016 m. sausio – kovo mėn. sudarė tik 295,42 EUR. Tokia suma nėra laikytina pakankama minimaliems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Neturi teisinės reikšmės atsakovo argumentai, kad jo pajamos nepakankamos teikti nustatyto dydžio išlaikymą, kadangi jis dirba tik trečdaliu etato ir nededa jokių pastangų dirbti pilną darbo dieną ir taip pagerinti savo turtinę padėtį ir galimybes teikti vaikams tinkamo dydžio išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo dydžio.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo V. G. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui mokamą po 150 EUR per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad jis vykdo pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nuolatos pirkdamas maisto produktus, mokėdamas už darželį, be to jo gaunamas darbo užmokestis nėra pakankamas teikti nustatyto dydžio išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus kaip neįtakojančius pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės. Tuo tarpu apelianto argumentai, kad jis teikia vaikui išlaikymą gera valia bei pateikti įrodymai, neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateikti įrodymai, t.y. atsiskaitymo čekiai perkant maisto produktus neleidžia identifikuoti, kam minėti maisto produktai panaudoti. Kiti pridėti įrodymai – apmokėjimas už vaiko darželį bei čekiai vaistinėse įrodo tik tai, kad apeliantas prisideda prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo, tačiau nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas teikia nuolatinį išlaikymą ir jis yra pakankamas būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti.
Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Sprendžiant klausimą tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai.
Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog iš informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimu iš atsakovo yra priteistas nuolatinis išlaikymas po 150 EUR kiekvienam šalių nepilnamečiam vaikui. Nors minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai bylos aplinkybių kontekste sudaro pagrindą spręsti dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius šalių nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.