Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1-52-312/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-11-27
Bylos Nr.: 1-52-312/2015
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Kaltinamasis: V. M.
Advokatai: Kęstutis Gudynas

Kategorijos

19.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-52/2015Procesinio sprendimo kategorija: 19.1. (S)

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

sekretoriaujant Agnei Čižienei, Editai Bekerytei, Irmai Greičiuvienei, Linai Žalaitei, Simonai Mališauskaitei, Boženai Kosteckai, Darjai Bočekovai,

dalyvaujant prokurorams Giedriui Tarasevičiui, Linui Kuprusevičiui, Arūnui Stankevičiui, Nerijui Puškoriui,

gynėjams advokatams Kęstučiui Gudynui, Giriui Ivoškai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., gim. (duomenys neskelbtini), Trakų raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, a. k. (duomenys neskelbtini) vedęs, dirbantis UAB „S.“ direktoriumi, aukštojo išsilavinimo, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – Lietuvos Respublikos BK) 225 str. 3 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. M., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tiesiogiai savo naudai reikalavo ir provokavo duoti bei susitarė priimti didelės vertės kyšį ir tiesiogiai savo naudai priėmė dalį kyšio už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus.

Kaltinamasis V. M., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – bankroto administratoriaus UAB „S.“ įgaliotas asmuo, 2013 m. sausio 16 d., laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 17.00 val., savo darbo vietoje, esančioje UAB „S.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), iš bankrutuojančios UAB „T. B.“ buvusio direktoriaus A. B. tiesiogiai savo naudai pareikalavo ir provokavo duoti 50 000,00 Lt kyšį, užrašydamas ant popieriaus lapo „50 000“, už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad UAB „T. B.“ bankroto byla būtų baigta greitai, jos nevilkinant, ir UAB „T. B.“ bankrotas nebūtų pripažintas tyčiniu.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2013 m. vasario 25 d., apie 10.40 val., savo darbo vietoje, esančioje UAB „S.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai savo naudai provokavo ir susitarė su A. B. dėl 50 000,00 Lt kyšio davimo, kurio dalį – 25 000,00 Lt pareikalavo atnešti iki savaitės pabaigos.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2013 m. vasario 28 d., apie 16.00 val., savo darbo vietoje, esančioje UAB „S.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai savo naudai priėmė iš A. B. reikalauto kyšio dalį – 25 000,00 Lt.

Tokiu būdu, V. M., tiesiogiai savo naudai reikalavo ir provokavo bei susitarė su bankrutuojančios UAB „T. B.“ buvusiu direktoriumi A. B. dėl didelės vertės, t. y. 50 000,00 Lt dydžio kyšio priėmimo bei priėmė reikalauto kyšio dalį, t. y. 25 000,00 Lt už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

Kaltinamasis kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino ir parodė, kad buvo iškelta bankroto byla UAB „T. B.“ ir bankroto administratoriumi paskirta UAB „S.“. Jis (kaltinamasis) buvo bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu. Iki UAB „T. B.“ bankroto iškėlimo, A. B. nepažinojo, asmeninių konfliktų su juo neturėjo. Bankroto administratorius bylas gauna dviem būdais. Bankroto puslapyje paskelbiama informacija, bankroto administratoriai pateikia paraiškas, kad sutinka administruoti. Jis, kaip UAB „S.“ direktorius, bendrovės vardu pateikė paraišką administruoti UAB “T. B.” bankroto byloje. Po teismo sprendimo paskirti UAB “S.” bankroto administratoriumi, įsiteisėjus teismo nutarčiai, jis ėmėsi visų priemonių - ieškojo įmonės vadovo A. B.. Jam buvo siunčiama keletas laiškų, tačiau visi laiškai būdavo grąžinami neįteikti. Vykdant bankroto procedūrą, Šiauliuose buvo rastas bendrovei priklausantis apdraustas automobilis ir per draudėją 2012 m. gruodžio mėnesį pavyko susisiekti su A. B.. A. B. atvyko, jam buvo įteikti visi dokumentai, jis nurodė adresą, kuriuo jam siųsti korespondenciją. Kitas savininkas pateikė raštišką atsakymą, kad jis įmonės veikloje nedalyvauja. A. B. nurodė, kad visus dokumentus siųsti adresu, esančiu (duomenys neskelbtini). Po dokumentų įteikimo, A. B. paprašė parodyti visą įmonės turtą, tačiau pastarasis nurodė ne visą turtą, nes turtas buvo išskaidytas po visą Lietuvos valstybę. Visi dokumentai buvo siunčiami ir bendravimas su A. B. vyko per R. V. ir M. J.. Jis (kaltinamasis) su A. B. bendravo tik vieną kartą, kai vyko į Kauną pasiimti automobilio. Tuomet jis A. B. skambino vienintelį kartą. Iniciatyvą bendrauti visada reiškė A. B., jis pastoviai skambindavo, sakydavo, kad jam reikia atvažiuoti. Į bendrovę pastarasis visada atvykdavo neblaivus, nuo jo sklisdavo alkoholio kvapas. Visada norėdavo ateiti pasikalbėti pas jį (kaltinamąjį) į kabinetą, sakydamas, jog nori pasikalbėti prie „apvalaus stalo“. Buvo patvirtinti UAB „T. B.“ kreditoriniai reikalavimai. Jis (kaltinamasis) A. B. sakė - „susimokėk kreditoriams ir būsi laisvas“, t. y. bankroto bylos eigoje, jam buvo siūloma atsiskaityti su kreditoriais. Kreditorinių reikalavimų suma buvo 43 000,00 – 47000,00 Lt. Jokios provokacijos duoti kyšį iš jo (kaltinamojo) pusės nebuvo, nieko neminėjo apie tyčinį bankrotą. Visus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas ir jis (kaltinamasis) kaip įgaliotas atstovas pats negali savavališkai priimti sprendimų. Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu sprendžia teismas, o ne bankroto administratorius. Buhalterinę apskaitą tikrina buhalterinės apskaitos įmonė, kuri esamą situaciją pateikia kreditoriams. Jokių pinigų iš A. B. jis nereikalavo, tik pastarajam sakė, jog reikia atsiskaityti su kreditoriais. Maždaug vasario mėnesį A. B. klausė kiek atsikaitymui reikia pinigų. Tuomet R. V. jam pateikė sumas, kiek jis skolingas kreditoriams. Yra tik du atsiskaitymo būdai - atsiskaityti su kreditoriais arba nupirkti kreditorinius reikalavimus ir atsisakyti nuo bankroto bylos iškėlimo. Pokalbių su A. B. metu jis sakydavo, kad pastarasis atiduotų visus dokumentus. Niekada nebuvo kalbos apie bankroto vilkinimą, visos procedūros buvo atliekamos laiku, neskaitant to, kad A. B. visa žadėdavo atsiskaityti. Jokio pokalbio dėl kyšio davimo nebuvo, juo labiau, kad jis (kaltinamasis) nieko negalėjo padaryti. Niekada nėra rašęs A. B. ant lapelio skaičiaus 50 000 Lt ir jokio kyšio neėmė. A. B. meluoja, kad jis (kaltinamasis) atvertęs segtuvą, liepė padėti į jį pinigus, kadangi tuo metu jis dirbo prie kompiuterio. Iki 2013 m. kovo 1 d. reikėjo pateikti visus finansinius dokumentus. 2013 m. vasario 28 d. A. B. įsiveržė į jo kabinetą su J.. Tuo metu dar nebuvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai. Atidarius buhalterinę programą, buvo galima atspausdinti debitorių sąrašą. Tuomet T. M. jį (kaltinamąjį) pasikvietė į kabinetą, uždarė duris ir jie pamatė, kad įmonės skolos siekia virš 1 000 000 Lt. R. V. ir M. J. žino, kad A. B. buvo pasakyta kiek jis skolingas kreditoriams. Per visą laiką A. B. į įmonę buvo atėjęs apie dešimt kartų, kelis kartus nešė dokumentus, įvairias detales, bendravo ne tik su juo (kaltinamuoju), bet ir su kitais darbuotojais. Dalies reikalaujamų dokumentų A. B. vis neatnešdavo, todėl jam buvo skirta bauda, kuri vėliau panaikinta. Jis A. B. nesakė, kad šis būtų padaręs kreditoriams kokią nors asmeninę žalą. Kodėl buvo kalbama, kad A. B. turi asmeniškai atsiskaityti su kreditoriais, paaiškinti negali. Galbūt buvo turima omenyje, kad įmonės vadovą su įmone sieja ne tik darbo, bet ir pasitikėjimo santykiai. Administratorius turi teisę įmonės vadovui ir kreditoriams siūlyti taikos sutartį. Jis (kaltinamasis) norėjo greičiau baigti bankroto procedūrą, bet kalbos apie bankroto procedūros trukmę nebuvo, nes ji turi būti baigiama per dvejus metus. A. B. nesakė, kad jis kaip įmonės direktorius kažką darė blogai, tik minėjo, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, tačiau apie kokias nors baudžiamąsias bylas kalbos nebuvo. Jis tik A. B. aiškino, kad jam naudingiau atsiskaityti su kreditoriais. Iš tikrųjų, įmonės buhalterinė apskaita buvo vykdoma aplaidžiai, nes dokumentai buvo pateikti nesusiūti, kompiuterio duomenų bazėje nebuvo dalies duomenų, taip pat nebuvo prisijungimų. Duomenys kompiuteryje buvo tik iki 2008 metų. Jis (kaltinamasis) kreipėsi į įmonę dėl duomenų apskaitos bazės atstatymo. Kiek pamena, buvo kalba apie kompiuteryje esančių duomenų slėpimą, kad tai gali būti nusikalstama veika. Su A. B. kalbėjo apie visos skolos padengimą, sakė, jog skolas galima išskaidyti dalimis. Vadovo atsiskaitymą savo lėšomis su kreditoriais galima padaryti dviem etapais, pirmas - kai pats atsiskaito su kreditoriais, antras - kai įneša skolos sumą į įmonės sąskaitą. Kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti 2013 m. vasario mėnesį. Kokiomis sumomis ir kokia forma A. B. turi atsiskaityti, nebuvo kalbama. Kreditorinių reikalavimų suma buvo žinoma iki kreditorinių reikalavimų patvirtinimo. Per 40 dienų terminą kreditoriniai reikalavimai gali keistis ir jie keitėsi, nes atsirado dar vienos įmonės reikalavimas. 2012 m. pradžioje jis pastarajam siūlė sudaryti taikos sutartį su kreditoriais. Tam, kad sudaryti taikos sutartį, nebūtina, jog iki to būtų atsiskaityta su kreditoriais. Taikos sutartį galima sudaryti iki įmonės paskelbimo likviduojama. Jis (kaltinamasis) skubėjo siūlyti taikos sutartį, kad kuo greičiau užbaigti bankroto procedūrą. Be to, administratoriaus atlyginimą sprendžia bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas ir jeigu jis (kaltinamasis) iki pirmo kreditorių susirinkimo su kreditoriais atsiskaito, gauna didesnį atlyginimą. Per 30 dienų nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo turi būti sušauktas kreditorių susirinkimas, kurio datą skiria bankroto administratorius. 2013 m. vasario 27 d. dar nebuvo išsiųsti pranešimai dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo. Jis (kaltinamasis) A. B. sakė, kad jis turi 2-3 savaites laiko surinkti pinigus. Tokį laiką nurodė, nes dar reikėjo paruošti ataskaitą. Po kreditorių susirinkimo įmonės vadovas gali atsiskaityti su kreditoriais.

Žemesnės instancijos teismas

Anksčiau Kauno apylinkės teisme vyko civilinis ginčas dėl kitos bankroto bylos. Posėdžio dieną nuvykęs į teismą, pamatė A. B., su kuriuo po posėdžio koridoriuje kažką kalbėjo. Pokalbio turinio neprisimena, tačiau A. B. jis negrasino. Po pokalbio jis (kaltinamasis) paskambino advokatui ir pasakė, kad A. B. bandė jį provokuoti. Vėliau jam paskambino pareigūnas iš STT, o balandžio 16 d. atvyko pas jį į kabinetą.

Jo manymu, ši byla buvo pradėta ne A. B., o STT pareigūnų iniciatyva. Tai buvo kitos bankroto bylos - UAB „S. S.“ dalis ir taip siekiama jam inkriminuoti nusikalstamas veikas. A. B. jį galėjo apkalbėti, norėdamas pakeisti bankroto administratorių.

Pokalbio su A. B. metu yra sakęs žodžius „radau rimtai ką kapstyti“. Tai pasakė dėl to, kad buvo aptikęs situaciją dėl traktorių. Taip pat sakydamas jam žodžius „jeigu būsi geras“, turėjo omenyje, kad atsiskaitytų su kreditoriais, tuomet bus panaikinta bauda. Dėl ko pokalbio metu liepė A. B. išnešti telefoną, nepamena. A. B. teiginys „neturiu visos sumos kurią užrašėte, turėsiu savaitės pabaigoje“, buvo kalba apie kreditorinius reikalavimus. Jis (kaltinamasis) A. B. ranka užrašė, kiek šis skolingas kreditoriams. Tai galėjo būti 2013 m. vasario 22-25 d. A. B. frazė „dalį dabar, dalį vėliau“ reiškia, kad jis (kaltinamasis) rašydamas ataskaitą, turi nurodyti, kad dalis pinigų įnešta į sąskaitą, o kita dalis bus įnešta vėliau. 2013-02-28 pokalbio metu sakydamas „pinigai ne man, jiems“ kalbėjo apie kreditorius. Frazė „norėčiau tave padusinti, padusinčiau“ reiškia, kad „atsiskaityk su kreditoriais ir viskas“. Negali paaiškinti frazės „galiu užmerkti akis, o ne perduoti medžiagą prokuratūrai“. Kreiptis galima visur, bet dažniausiai bankroto administratorius kreipiasi tik į FNTT. Kodėl gyrėsi A. B. dėl mokinių, kurie dirba Federalinėje tarnyboje, gali paaiškinti, kad tai buvo nereikšmingas pasakymas. Sakydamas žodžius „teismų nepralaimiu“, turėjo galvoje, kad prieš kreipiantis į teismą, jis pasvarsto ar verta tai daryti, šiuos žodžius sakė be priežasties. Sakydamas frazę „tvarkyti klausimus“ turėjo omenyje, kad reikia rašyti ataskaitą, o būti „negeram“ reiškia viską „kapstyti“. Su A. B. buvo kalba apie kreditorinius reikalavimus, pastarasis pasakė, kad surinko pinigus, tačiau jis (kaltinamasis) negali patvirtinti, kad girdėjo kaip A. B. pasakė, kad turi 25 000 Lt. Šiuo metu nepamena apie kokį jis kalbėjo lizingą 75 000 Lt sumai. 2013-02-28 A. B. jam jokių pinigų neperdavė, jis jų nematė. Pinigai tikriausiai buvo pakišti. Skaičiuoti pinigų A. B. jam nesiūlė. Kabinete A. B. buvo likęs 2-10 minučių. Tą dieną pinigai buvo rasti pakišti po dviem segtuvais, kurie nuo jo (kaltinamojo) buvo padėti maždaug vieno metro atstumu. Jokio segtuvo jis (kaltinamasis) neatvertė, jokių pinigų nematė. Tuo metu kabinete buvo T. M., praktikantė Justina, Giedrė ir Eglė. 2013-02-28 nesitarė su A. B., kad šis ateitų ir atsineštų pinigus – 25 000 Lt. Pastarasis tą dieną pats paskambino ir pasakė, kad atvažiuos, tačiau dėl ko - nesakė.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 8-12), kaltinamasis, be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad ant popieriaus lapo „50 000“ nerašė. Laikotarpyje nuo vasario 22 d. iki 25 d. A. B. lankėsi jo darbo vietoje, jie bendravo, tačiau duoti kyšio jo neprovokavo ir nereikalavo iki savaitės pabaigos atnešti kyšį. A. B. nuo vasario 22 d. iki vasario 28 d. jam kelis kartus skambino, pokalbiai vyko apie darbinius reikalus. 2013-02-28 A. B. paskambino ir paklausė, ar gali atvažiuoti apie 16.00 val. Atvykus A. B., jie kalbėjosi apie darbinius reikalus. Pokalbio metu jis išėjo iš savo kabineto ir kuriam laikui paliko A. B. vieną. Į kabinetą grįžo maždaug po 3-7 minučių ir atsinešė su savimi BUAB „T. B.“ kreditorinių reikalavimų sąrašą, kuris buvo atspausdintas iš BUAB „T. B.“ buhalterinio kompiuterio. Minėtą sąrašą jis atnešė A. B. ir paprašė paaiškinti. A. B. paaiškino, kad susimaišė debitorių ir kreditorių sąrašai. Tolesnio pokalbio metu A. B. pasakė, kad surinko iš uošvienės pusė sumos, o kitą pusę sumos jam reikės skolintis už procentus bei paklausė kiek laiko jis turi surinkti likusią sumą. Jis A. B. atrodo, kad atsakė, jog tai ne jo problema, nes pinigai yra ne jam, o jiems. Taip pasakydamas jis omenyje turėjo BUAB „T. B.“ kreditorius. Į A. B. klausimą, kiek pastarasis turi laiko, jis bandė mintinai suskaičiuoti, kiek yra laiko iki kreditorių susirinkimo sušaukimo ir atsakė, kad 2-3 savaitės, iki mėnesio. A. B. paklausė, ar jis tikrai nepaves, į ką jis replikavo, kodėl jis turi įrodinėti, kad jis ne dramblys. Taip sakydamas jis omenyje turėjo Įmonių bankroto įstatymo 28 straipsnį. A. B. einant link išėjimo durų, jis juokaudamas, kaip įprasta, pastarajam pasakė „jau geriau tegul jie moka“.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais.

Liudytojas A. B. parodė, kad jis buvęs BUAB „T. B.“ direktorius. Kaltinamąjį pažįsta kaip įgaliotą bankroto administratoriaus asmenį. Anksčiau kaltinamojo nepažinojo. 2012 m. lapkričio 6 d. bendrovei „T. B.“ buvo iškelta bankroto byla, administratoriumi buvo paskirta UAB „S.“, o V. M. buvo administratoriaus įgaliotas asmuo. Prieš bankrotą įmonė veiklos nevykdė, nes vyko civiliniai ginčai su buvusiais belgų partneriais, jis (liudytojas) buvo likęs vienas darbuotojas, buhalterė jau buvo atleista iš darbo. BUAB „T. B.“ bankroto reikalais su V. M. bendravo apie du mėnesius. Jam (A. B.) paskambino pažįstamas ir paklausė, ar žino, kad jo (liudytojo) įmonei iškelta bankroto byla. Šios aplinkybės jis nežinojo, todėl per internetą išsiaiškino, jog bankrotą iniciavo vienas darbuotojas, kuriam įmonė buvo skolinga apie 11 000,00 Lt, sužinojo kas paskirtas bankroto administratoriumi, kas įgaliotu asmeniu. Apie gruodžio 10-12 d. jis pirmą kartą paskambino V. M., susitarė susitikti savaitės pradžioje. Antradienį apie antrą valandą dienos paskambinęs V. M., pradėjo reikšti pretenzijas, kad jis jo laukia nuo 10.00 val. ryto, nors tikslaus laiko nebuvo derinę, ir numetė telefono ragelį. Jis (liudytojas) pas V. M. į UAB „S.“ nuvyko sekančią dieną. Bankroto administratoriaus įmonė buvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, nedideliame kabinete. Pokalbis truko apie penkias minutes, V. M. klausė ar atgaivinti įmonę, supažindino su teismo nutartimi dėl įmonės bankroto, nes iki to laiko jos nebuvo gavęs, taip pat įteikė įsakymą, kuriame nurodyta per dvi dienas pateikti įmonės dokumentus ir perduoti turtą. Kadangi įmonės dokumentų jis taip greit pateikti neturėjo galimybės, V. M. paaiškino, kad nurodytais terminais jų pateikti negalės, tačiau šis atsakė, jog privalo tai padaryti kaip nurodyta įsakyme. Tą pačią dieną su V. M. ir UAB „S.“ darbuotoju M. vyko į (duomenys neskelbtini), apžiūrėti įmonės turto. Tuo metu bankroto administratoriui jis perdavė automobilį bei kompiuterį su buhalteriniais duomenimis. Dokumentų neperdavė, tačiau susitarė, kad sekančią dieną juos pradės perdavinėti dalimis. Tuo metu jam pasirodė keista, kuomet V. M. maždaug po penkių minučių bendravimo, dar nematęs buhalterinių dokumentų, pradėjo aiškinti, jog teismas pripažins, kad tai tyčinio bankroto byla. Jau nuo sekančios dienos jis (liudytojas) pradėjo vežti dokumentus į UAB „S.“. Dokumentus perdavinėjo darbuotojai R. V., o turtą M. J.. Buvo gruodžio 19 d., artėjo Kalėdų šventės, todėl surinkti visų dokumentų iš karto negalėjo. Taip dokumentus jis pridavinėjo maždaug tris savaites, važiuodavo į bendrovės „S.“ ofisą kiekvieną dieną. Jam nuolat buvo įteikiami priminimai, V. M. kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo. Dėl to, kad savalaikiai nepateikė dokumentų, teismas jam skyrė baudą. Paklausus V. M. dėl paskirtos baudos, nes dokumentus dalimis pridavinėjo kiekvieną dieną, pastarasis paaiškino, kad kreiptasi į teismą buvo anksčiau bei pažadėjo parašyti teismui raštą dėl baudos panaikinimo. Bendravimo metu V. M. vis minėjo, kad jam (A. B.) gali blogai baigtis, liepė pamąstyti kaip jis (V. M.) gali pasielgti. Kadangi jis (A. B.) anksčiau nebuvo turėjęs jokių reikalų su įmonės bankroto procedūromis, V. M. pasisakymais dėl atsakomybės tikėjo. V. M. jam vis darė spaudimą sakydamas apie atsakomybę, rodydamas kodeksus bei aiškindamas, kad šiuo metu jam taikomos tik civilinio kodekso normos, bet gali grėsti ir baudžiamojo atsakomybė. Kadangi jis (A. B.) nežinojo bankroto procedūros eigos, kreipėsi į advokatus, kad šie patartų kaip jam elgtis. Advokatai paaiškino, kad dokumentus teikia priduoti bankroto administratoriui, tačiau galima prašyti pratęsti jų pridavimo terminus. Tuomet jis pastebėjo, kad V. M. elgiasi ne visiškai taip, kaip turėtų elgtis. Po Naujųjų metų gavo raštą, kad nevykdo įpareigojimų, nesilaiko terminų. Sausio mėnesio pradžioje V. M. vis pabrėždavo, kad bankroto procedūra tęsis labai ilgai arba galima viską padaryti greitai. Po tokių kalbų jam (A. B.) kilo įvairūs įtarimai, nes ne visi įmonės dokumentai buvo priduoti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pagarsinus liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis pilnai juos palaikė ir paaiškino, kad iš V. M. kalbos (rusų kalba), jis suprato, kad viskas priklauso nuo užrašytos sumos. Jis sakė, kad jie rado ką pakapstyti, ir jis (A. B.) tai suprato kaip spaudimą. Tuomet jis V. M. paklausė ką reikia daryti ir pasakė, jog nori, kad viskas greitai pasibaigtų ir pastarasis atsakė, jog tam, kad byla pasibaigtų greitai, reikalinga pinigų suma. V. M. neminėjo, kad reikia padengti kreditorių reikalavimus, jis tiesiog pasakė, jog tam, kad viskas greitai baigtųsi, reikia pinigų. Tuo metu jis V. M. klausė, kokios yra garantijos, kad sumokėjus pinigus, bankroto byla baigsis greitai, į ką pastarasis atsakė, kad tik Dievas gali duoti garantiją. Paklausus, kokia būtų pinigų suma, V. M. pažadėjo paskaičiuoti ir pranešti. 2013 m. sausio mėnesį, atėjus pas V. M. į kabinetą, pokalbio apie bankroto reikalus metu, V. M., paėmęs popieriaus lapelį, ant jo rašaliniu parkeriu užrašė skaičių 50 000 ir jam (A. B.) parodė. Jis (A. B.) pasakė, kad suprato sumą. Tuomet V. M. lapelį suglamžė ir išmetė. Jis suprato, kad greitai bankroto procedūros baigčiai reikia 50 000 Lt. Jis (liudytojas) nebandė dėl sumos derėtis, nes niekada nebuvo davęs kyšio. Tą dieną jie išsiskyrė. Po to baigėsi ir spaudimas, nebuvo siunčiami jokie raštai į teismą. Sekančių susitikimų metu V. M. jau pradėjo skubinti greičiau galvoti (apsispręsti), nes jis turi ruošti dokumentus teismui. Tokie priminimai buvo maždaug du ar tris kartus. Jis (A. B.) paaiškino kaltinamajam, kad šiuo klausimu jis dirba ir galvoja, kad tokios sumos šiuo metu neturi, negali taip greitai surinkti. Taip pat paaiškino, kad artimiausiu metu gali surinkti tik 25 000 Lt, kad pinigus jam reikia pasiskolinti iš uošvienės. Pokalbio metu vėl V. M. klausė dėl garantijos, į ką šis atsakė, kad garantija jis pats. Pinigus – 25 000,00 Lt V. M. jis perdavė 2013 m. vasario 28 d., o kitus pažadėjo atiduoti iki kovo 20 d.

Visų šių pokalbių apie pinigus ir greitesnį bankroto procedūros užbaigimą, prasidėjusių su V. M. 2013 m. sausio mėnesį, eigoje jis suprato, kad be pinigų sumokėjimo V. M. šis klausimas neišsispręs, todėl jam (A. B.) kilo mintis kreiptis į STT. Sausio mėnesį, dar iki V. M. užrašant ant lapelio prašomų perduoti pinigų sumą, jis parašė pareiškimą STT, paaiškindamas situaciją, taip pat perdavė turėtus dokumentus – teismo nutartį dėl baudos skyrimo ir kt. STT pareigūnai jam liepė nuolat su jais palaikyti ryšį bei prieš kiekvieną susitikimą su V. M. jam perduodavo kažkokią įrašymo įrangą, tačiau kokia tai buvo įranga, pasakyti negali. STT pareigūnai jokių nurodymų jam neduodavo, tik jis turėjo juos informuoti, kada išvažiuoja iš miesto. Šia technika jis darė pokalbių su V. M. įrašus ir kiekvieną kartą po susitikimų, įrangą perduodavo STT pareigūnams. Kiek pamena, vienas diktofonas „Sony“ buvo jo, o kitas – „Olimpus“ - STT pareigūnų. Jokių neoficialių susitikimų su STT pareigūnais nebuvo.

Su V. M. sutarė dieną, kada atveš pinigus. STT pareigūnai jam perdavė garso įrašymo įrangą ir 25 000,00 Lt, kupiūromis po 500,00 Lt. 2013 m. vasario 28 d. užėjus į UAB S.“ ofisą, didesniame kambaryje buvo daugiau žmonių, o jis (A. B.) įėjo į V. M. kabinetą. Ten pokalbio metu išsitraukė pinigus, paklausė V. M. ar šis pinigus perskaičiuos, į ką pastarasis atsakė, kad ne. Kabinete ant rašomojo stalo gulėjo segtuvas, kurį kaltinamasis atvertė, o jis (A. B.) į segtuvą įdėjo pinigus. Po pinigų perdavimo dar kažką su kaltinamuoju pakalbėjo, pasakė, kad likusius pinigus perduos kovo 20 d., ir jis (liudytojas) išėjo iš kabineto ir iš ofiso. Dieną prieš, kai tarėsi, kad atveš pinigus, V. M., matyt galvodamas, kad telefonais galima pasiklausyti pokalbio, paprašė turimus telefonus išnešti į didįjį kabinetą. Pinigų perdavimo dieną, jie telefonus paliko didžiajame kabinete ant palangės, o patys nuėjo į kaltinamojo kabinetą kalbėtis. Po pinigų perdavimo, su V. M. nebendravo, tik vėliau iš UAB „S.“ teisininkės E. L. buvo gavęs laišką dėl kažkokių bankroto procedūros klausimų. Tik vėliau su V. M. buvo susitikęs Kauno apylinkės teisme. Dar iki kreipimosi į STT, kuomet V. B. pradėjo jo reikalauti kuo skubiau pateikti įmonės dokumentus, jis internete pradėjo domėtis kokias bankroto bylas dar administruoja UAB „S.“ ir surado visą eilę tokių įmonių. Jis (A. B.) paskambino į kelias įmones ir jų vadovų pasidomėjo kokia tvarka yra administruojamos jų įmonės. Taip susipažino su R. B.. Pradžioje šis nenorėjo nieko pasakoti, tačiau pastarajam paaiškinus, kad jis (A. B.) yra „spaudžiamas“ kuo skubiau priduoti dokumentus, R. B. minėjo, jog V. M. iš jo reikalauja 70 000,00 Lt kyšio. Nuo to laiko jie pradėjo kartkartėmis bendrauti telefonu. Tiksliai nepamena, tačiau po pinigų perdavimo ar jis (A. B.), ar R. B. jam paskambino ir pasakė, jog tikėjosi, kad jau viskas pasibaigė, bet jam ir vėl Kaune yra pradėtas teisminis procesas dėl pinigų. Tuomet jis (A. B.) paprašė leidimo ateiti į teismo posėdį ir R. neprieštaravo, nes posėdis yra viešas. Teismo posėdyje buvo jis (A. B.), R. B., jo advokatas ir V. M.. R. B. jis tada pamatė pirmą kartą. Po teismo posėdžio jis (A. B.) išėjo į koridorių ir pamatė, kad jam iš paskos eina V. M., kuris praeidamas pasakė: „Ką padarei, nekask duobės kitam, nes pats įkrisi. Aš atsėdėsiu, bet išeisiu“. Tuo metu ir R. B. su advokatu išėjo iš posėdžių salės ir šį pasakymą girdėjo. Advokatas dar pasiteiravo „kas, iš kur išeis“. Jis (A. B.} tai suprato kaip V. M. grasinimą. Jau po pinigų V. M. perdavimo, UAB „S.“ jam buvo atsiuntusi taikos sutarties projektą. Kokia buvo bendrovės „T. B.“ kreditorinių reikalavimų suma, neprisimena. Pinigų perdavimo metu, jis (A. B.) pinigus išsitraukė iš kišenės. Jie buvo suvynioti į polietileninį maišelį ir V. M. tai matė. Tiksliai nepamena, ar atiduodamas pinigus, išėmė juos iš maišelio, bet pinigus kaltinamajam parodė ir paklausė ar šis juos perskaičiuos. Neprisimena tikslių datų, kada kreipėsi į STT ir su kuriuo iš STT pareigūnų bendravo, tik pamena, kad kreipėsi dar iki tos dienos, kai V. M. užrašė ant lapelio pinigų sumą. Tai galėjo būti iki sausio 16 dienos. Jis susitiko su STT pareigūnu, jam išdėstė situaciją ir šis pasiūlė jam nusipirkti diktofoną, įrašyti pokalbį su kaltinamuoju ir, jeigu turės kokius nors duomenis, atvykti į STT. Pareigūno pavardės neprisimena, vardas – R.. Su juo susitiko mieste, prie parduotuvės „Rimi“. Jis (A. B.) tą dieną vežė dokumentus V. M.. Tuo metu paskambino pareigūnas ir pasiūlė susitikti. Pareigūnas prisistatė esantis iš STT, parodė pažymėjimą ir paaiškino, jog jam žinoma, kad jis (A. B.) turi problemų. Jis pareigūnui papasakojo padėtį ir pastarasis liepė nusipirkti diktofoną ir pokalbį su V. M. įrašyti. Savo diktofonu jis įrašė sausio 16 d. pokalbį su V. M.. Šį įrašą tą pačią ar kitą dieną perdavė STT. Bendravo su tyrėja K. J., su R.. Jį pasitiko budėtojas, kuriam jis prisistatė. Iš karto atėjo K. J., su kuria nuėjo į jos kabinetą ir jis viską paaiškino. Pokalbio metu kelis kartus trumpam buvo užėjęs R.. Po to jam buvo duotas kitas diktofonas. Gali būti, kad pirmą kartą į STT kreipėsi 2013 m. sausio 18 d., t. y. po pokalbio, kai buvo užrašyta suma pinigų. Sausio 16 d. jis užrašė sumą, buvo padarytas įrašas. Į STT įrašą nunešė sausio 18 d. Tą pačią dieną jam davė kitą diktofoną.

Kuomet jis ėjo pas V. M. 2013 m. sausio 25 d., diktofoną davė STT pareigūnai. Jis pasirašė kažkokius dokumentus, įspėjimą. Pareigūnai jokių nurodymų ką kalbėti su V. M., kaip perduoti pinigus, kur juos padėti, nedavė. Pats V. M. kabinete jam parodė, kad pinigus padėti į segtuvą. Gautą diktofoną pareigūnams atidavė ne tą pačią dieną. Tai galėjo būti po kelių dienų. Kai pridavė antrą diktofoną, pareigūnai davė visai kitokią, nepanašią į diktofoną, įrangą. Tai buvo paprasta juoda dėžutė, kurią jis laikė kišenėje ir kurią iš karto po susitikimo su V. M. grąžindavo pareigūnams. Ši įranga jam būdavo perduodama prieš kiekvieną susitikimą su V. M..

Kiek pamena, paskutinis įrašas buvo padarytas vasario 28 d. Tą dieną su pareigūnais susitiko Žvėryno rajone. Buvo R. ir dar keli pareigūnai. Jam perdavė minėtą dėžutę, pinigus ir jis nuėjo pas V. M., kurio kontora buvo maždaug už 150 metrų. M. kontora nuo tos vietos buvo gal už kokių 150 m. Su pareigūnais susitarė, kad po pokalbio vėl grįš į automobilį. Kai paliko pinigus pas V. M., jis (A. B.) nuėjo į savo automobilį. Pareigūnai buvo lauke ir jį matė. Jis savo automobiliu pavažiavo iš kiemo apie 150 metrų. Pareigūnų automobilis važiavo iš paskos. Po to susustojo, atidavė pareigūnams įrašymo įrangą ir išvažiavo, už poros valandų nuvažiavo į STT, parašė pareiškimą bei paaiškinimus, kaip viskas vyko.

Iki STT pareigūno skambučio, su V. M. buvo susitikęs, bendravo maždaug 10-12 kartų. Per tuos susitikimus, dar iki STT pareigūno skambučio, V. M. jau darė jam spaudimą. Spaudimas buvo tiek rašytinis, tiek psichologinis. Buvo sakoma, kad jo įmonės reikalai yra labai blogai, bet kaltinamasis gali padaryti, kad viskas būtų greitai. Sakydavo, kad jeigu bus paskelbtas tyčinis bankrotas, pasekmės bus liūdnos. Sakydavo, kad viskas priklauso nuo jo (A. B.) paties, „nuo pripiltos stiklinės“. Iki STT pareigūno skambučio, buvo duota užuomina, kad viskas yra sutvarkoma, viskas priklauso nuo „pripilto kiekio į stiklinę“. Kad iš jo reikalaujama kyšio, suprato iš V. M. užuominų, sakant, kad bankroto procesas yra ilgas, bet viskas gali būti padaroma greitai, t. y. V. M. už kyšį žadėjo viską greitai sutvarkyti. Ankstesnių pokalbių su V. M. metu buvo kalbama dėl 30 000,00 Lt, 40 000,00 Lt sumų. Tai buvo kalba apie kreditorius, debitorius. Tačiau kaltinamojo nurodytą sumą 50 000,00 Lt suprato, kad reikalaujamą kyšio, o ne kreditorinio reikalavimo padengimo, kadangi jeigu būtų prašoma kreditorinio reikalavimo padengimo, būtų prašoma oficialiai, turėjo būti dokumentai, ataskaita, sutartis, jis turėjo gauti dokumentus, už ką duoda pinigus. Su V. M. susitarė kurią dieną jis atveš pinigus ir kad atveš ne visus, o pusę sumos. Kai kaltinamasis užrašė pinigų sumą ant lapelio ir jį suplėšė, suprato, kad kalba eina apie kaltinamajam reikalingą sumą, ne apie kreditorinius reikalavimus. Jei būtų prašoma kreditorinio reikalavimo padengimo, tuomet neaišku, dėl ko reikėtų lapelį su užrašyta pinigų suma suplėšyti ir išmesti. Šiuo metu praėjo daug laiko ir jis visų aplinkybių gerai neprisimena, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pilnai palaiko.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 50-52, 57-59, 81, 82, 84, 85), liudytojas A. B., be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad jis yra buvęs UAB „T. B.“ direktorius. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi iškėlė UAB „T. B.“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „S.“. 2012 m. gruodžio 19 d. iš bankroto administratoriaus UAB „S.“ įgalioto asmens V. M. jis gavo įsakymą Nr. 2, kuriame buvo prašoma per nurodytus terminus pateikti įvarius duomenis ir dokumentus bei nurodoma, kad už teismo nurodymų nevykdymą administracijos vadovui gali būti paskirta bauda. Jis gavęs minėtą įsakymą iš karto pradėjo jį vykdyti, t. y. 2012 m. gruodžio 19 d. UAB „S.“ įgaliotam asmeniui V. M. pastarojo ofise, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pagal perdavimo – priėmimo aktą perdavė UAB „T. B.“ dokumentaciją ir turtą. Laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 27 d. iki 2013 m. sausio 10 d. tarp jo ir V. M. vyko susirašinėjimas dėl įmonės dokumentų pateikimo. V. M. jam vis primindavo, kad jis nevykdo Vilniaus apygardos teismo sprendimo, t. y. pakartotinai reikalavo nedelsiant, skubos tvarka perduoti bankroto administratoriui visą įmonės ilgalaikį bei trumpalaikį turtą pagal balansą bankroto bylos iškėlimo duomenimis. 2013 m. sausio 16 d., apie 14.00 val., jis nuvyko pas V. M. į kontorą, adresu (duomenys neskelbtini), norėdamas perduoti įmonės dokumentus. To susitikimo metu V. M. jam išaiškino, kad už tai, jog bankroto byla būtų užbaiga greitai reikalinga pinigų suma, kurios garsiai neįvardino, bet užrašė ant popieriaus lapo „50 000“. V. M. pasakė, kad priešingu atveju, bus traktuojamas tyčinis bankrotas, kuris užsitęs apie trejus metus ir kurio pasekmės jam bus liūdnos, kad jam bus iškelta baudžiamoji byla dėl dokumentų neišsaugojimo, teismo nutarties nevykdymo, bus skirtos baudos. Jis suprato, kad V. M. iš jo reikalauja 50 000 litų kyšio už tai, kad bankroto byla būtų baigta greitai. Jis V. M. konkrečiai nieko nepažadėjo. 2013 m. sausio 25 d., apie 11.30 val., jam atvykus prie V. M. kontoros, kieme pokalbio metu V. M. jam pasakė nepamiršti, jis atsakė, kad nieko nepamiršo. Tuomet V. M. pasakė, kad reikia pradėti rimtai nagrinėti jo dokumentus, nes jie rado pakankamai ką nagrinėti. Jis V. M. atsakė, kad klausimo nepamiršo ir dėl to važiuos pas uošvienę. 2013 m. vasario 12 d. V. M. atsiuntė jam elektroninį laišką, kuriame parašė, kad kadangi jis likusio BUAB „T. B.“ turto ir dokumentų geruoju perduoti nesirengia, tai jį informuoja, kad V. M. bus priverstas kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir jis bus perduotas antstoliams. Kitą dieną jis nuvyko pas V. M., kuris paaiškino, kad yra labai geras, kad nepaskyrė jam baudos už teismo sprendimo nevykdymą ir pasakė rusų kalba, kad viskas priklauso nuo pripiltos stiklinės, pabrėždamas, kad jis alkoholio nevartoja, tuo duodamas suprasti, kad reikalingi pinigai. 2013 m. vasario 25 d., apie 10.36 val., jis nuvyko į V. M. kontorą, kadangi gavo pranešimą iš teismo, jog jam paskirta 1000,00 Lt bauda ir norėjo pasidomėti, ką jam toliau daryti. V. M. paaiškino, kad nėra informuotas apie baudos paskyrimą, kad pastarasis iš to neturi jokios naudos. Taip pat V. M. pasakė, kad jeigu A. B. bus labai geras, tai jis (V. M.) pats apskųs Vilniaus apygardos teismo nutartį. Toliau jie kalbėjosi apie įmonės reikalaus. Po kažkurio laiko V. M. paėmė nuo stalo du savo mobilaus ryšio telefono aparatus ir pasakė: “paliksim savo telefonų krūvą, pasiklausimo priemonė, kur yra klausimas paprastas“. Jis V. M. pasakė, kad jie lyg ir yra sutarę, jog viską darys greitai ir be galvos skausmo. V. M. atsakė, kad šitoj vietoj reikia spręsti jam. Jis atsakė, kad „stiklinė papildyta yra“. V. M. pasakė: „Tai atsakymą turi“. Jis suprato, kad jam jau reikia nešti V. M. pinigus, jog tvarkytųsi įmonės reikalai. Jis V. M. atsiprašė, kad neturi visos sumos, bet pasakė, kad didžioji dalis pinigų jau surinkta. Taip pat užsiminė, kad iki savaitės pabaigos galimai turės visą sumą. V. M. atsakė, kad fiziškai jis turi dokumentus sutvarkyti iki savaitės pabaigos ir iki to laiko gali pratempti kreditorių tvirtinimą. Tęsdamas pokalbį, V. M. pasakė, kad suskaičiavo kreditorius ir gali sumažinti jų skaičių. Jis V. M. paklausė, ar galima derėtis, ar gali duoti ne visą sumą. Tuomet V. M. liepė jam išnešti jų mobiliojo ryšio telefono aparatus iš kabineto. Jis taip ir padarė. Tolesnio pokalbio metu V. M. pasakė, kad dabar jis turi padengti antstolio kreditorinius reikalavimus ir paminėjo, kad svarbiausia su Zaliecku susitvarkyti. Jis šį V. M. pasakymą suprato, kaip „blefavimą“, ir pasiteisinimą kodėl reikalingi skubiai pinigai, kadangi tokie V. M. veiksmai būtų neteisėti. Po to V. M. pasakė, kad pinigus jis gali duoti dalimis, dalį dabar, o likusią dalį vėliau. Jis pasakė, kad reikia nuvažiuoti iki Kelmės, kur gyvena jo uošvienė. Po to jie dar pasikalbėjo apie įmonės reikalus. 2013 m. vasario 28 d., apie 12.40 val., jis paskambino V. M. ir paklausė ar gali atvykti. Jie sutarė susitikti 16.00 val. V. M. kontoroje. Sutartu laiku jis nuvyko pas V. M., kuris pradėjo pasakoti kaip toliau geranoriškai vykdys BUAB „T. B.“ bankroto procedūrą, rodė iš įmonės buhalterinio kompiuterio atspausdintus lapus ir atstatytus duomenis. Tuomet jis pradėjo pokalbį apie susitarimą dėl pinigų ir pasakė, kad pusė pinigų jau turi surinkęs bei paklausė ką daryti su likusia dalimi. V. M. atsakė, kad būtų gerai, jog per dvi savaites jis jau turėtų ir likusius pinigus, nes jam reikia su kažkuo atsiskaityti. Jis atsakė, kad pinigus surinks maždaug iki kovo 20 dienos. Tuo metu jis išsitraukė 25 000,00 Lt ir, duodamas V. M., paklausė ar šis perskaičiuos pinigus. V. M. atsakė neigiamai. Jis pasakė, kad pinigus perskaičiavo tris kartus. V. M. atidarė segtuvą ir parodė pinigus padėti į segtuvą. Tuomet jis 25 000,00 Lt padėjo ant šalia V. M. darbo stalo esančio priestalio po segtuvais. Padėjęs pinigus, jis V. M. paklausė, ar dabar pastarasis jo nepaves. V. M. atsakė, kad įrodys tai jam ne žodžiais, o darbais. V. M. pasakė: „ pusę metų gulėk ramiai“.

Papildomos apklausos metu liudytojas A. B. parodė, kad 2013 m. balandžio 16 d., 10.00 val., jis buvo Kauno miesto apylinkės teisme civilinės bylos, kurioje V. M., kaip bankroto administratorius, atstovavo BUAB „U.“, nagrinėjime. Pasibaigus teismo posėdžiui, jis iš advokato G. K. paėmė vizitinę kortelę ir pirmas išėjo iš posėdžių salės. Einant teismo rūmų koridoriumi, trečiajame aukšte prie laiptų jį pasivijo V. M. ir kreipėsi į jį sakydamas: “tai jau dabar esi patenkintas, tai galvoji, kad jau pridarei. Žinok nekask kitam duobės, nes pats įkrisi“. Jis V. M. pasakė, kad tai, kokioje pastarasis situacijoje atsidūrė yra tik paties veiksmų pasekmė. Tuomet V. M. pasakė: “...Tu negalvok, juk man tai tas pats, aš afganistanietis, aš tai atsėdėsiu tuos na du metus, bet tada kai aš išeisiu, žinok, o kaip išeisiu tau bus, žinok“. Jis V. M. pasakė, kad pastarajam nieko blogo nepadarė. V. M. vėl pakartojo, kad: “Žinok, aš atbūsiu man tas pats, bet aš išeisiu, aš išeisiu“. V. M. grasinamus žodžius taip pat girdėjo advokatas G. K. bei R. B.. V. M., supratęs, kad jų pokalbį išgirdo pašaliniai žmonės, iš karto nuėjo.

Liudytojas R. B. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį kaip buvusį jo įmonės bankroto bylos administratorių, liudytojus G. K. (kaip savo advokatą) ir A. B., nes kai prasidėjo bankroto byla, jis pats jį (R. B.) susirado telefonu, nes internete buvo nurodyti jo, kaip įmonės vadovo kontaktai, ir klausė kaip V. M. veda jo (R. B.) bankroto bylą, ar nedaro spaudimo. Taip pradėjo bendrauti telefonu, dažniausiai jam skambindavo A.. Kai A. B. sužinojo, kad Kauno teisme bus nagrinėjama jo (R. B.) byla, paklausė, ar gali dalyvauti posėdyje. Jis, pasitaręs su advokatu, sutiko, kad A. atvyktų į teismą. Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl to, kad jis, dar būdamas įmonės „U.“ direktoriumi, pigiau pardavė automobilį. Vyko ginčas dėl bankroto bylos, buvo areštuotas jo šeimos turtas. A. B. atvyko į teismo posėdį, o posėdžiui pasibaigus, A. B. ir V. M. pirmi išėjo iš teismo posėdžių salės. Jis su advokatu dar trumpam liko salėje. Kuomet jis su advokatu išėjo į koridorių, pamatė, kad vyksta konfliktas tarp V. M. ir A. B.. Buvo kalbama pakeltu tonu. Girdėjo kaip V. M. sakė žodžius: „Palauk, palauk, aš išeisiu, o tada tau bus ar nebus“. Iš kur išeis, V. M., jis neįvardijo. Tokius V. M. žodžius jis suprato kaip grasinimą. Be to, A. B. tuo metu pasakė: „Girdėjot, jis man grasina“. Be to, dar iki teismo posėdžio A. B. jam buvo sakęs, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl to, kad V. M. iš A. B. reikalavo kyšio. Tiksliai V. M. pasakytų žodžių jis šiuo metu įvardinti negali, nes praėjo daug laiko. Žodžiai galėjo būti tokie, kokius jis nurodė apklausos ikiteisminio tyrimo metu, todėl prašo jais vadovautis.

Pradžioje, kai prasidėjo UAB „U.“ bankroto byla, V. M. jam sakė susimokėti 70 000,00 Lt ir tada jie bus atsiskatę. Tuomet jis pastarajam atsakė, kad nežino už ką turėtų mokėti pinigus. V. M. aiškino, kad už įmonės skolas. V. M. reikalavo pinigų padengti nuostolius dėl netinkamai parduoto automobilio, kyšio nereikalavo.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 88, 89), liudytojas R. B. parodė, kad 2013 m. balandžio 16 d., 10.00 val., Kauno miesto apylinkės teisme vyko teismo posėdis civilinėje byloje, kurioje jis yra atsakovas. Į minėtą posėdį jis atvyko kartu su savo pažįstamu A. B.. Teismo posėdyje taip pat dalyvavo V. M., kuris atstovavo BUAB „U.“, kaip bankroto administravimo įmonės UAB „S.“ įgaliotas asmuo – bankroto administratorius. Be minėtų asmenų teismo posėdyje taip pat dalyvavo jo advokatas G. K.. Po teismo posėdžio, kaip jam atrodo, pirmas iš salės išėjo A. B., o pastarajam iš paskos išėjo V. M.. Jis palaukė kol jo advokatas susidės daiktus ir kartu su G. K. išėjo iš teismo salės. Einant link laiptų aikštelės, jie pastebėjo, kad tarp V. M. ir A. B. vyksta žodinis konfliktas. Praeidamas, jis išgirdo V. M. pasakytus žodžius A. B.: „palauk aš atsėdėsiu bet vis tiek išeisiu, o tada...“. Jis šiuos V. M. pasakytus žodžius suprato kaip grasinimą A. B.. Jis praėjo pro juos ramiai, nieko nesakydamas. Apie ką vyko tolesnis A. B. ir V. M. pokalbis, nežino. Dėl ko V. M. grasino A. B., nežino, su A. B. jie nėra geri draugai.

Liudytojas G. K. parodė, kad kaltinamąjį ir liudytoją A. B. pažįsta iš matymo. Jis (G. K.), kaip advokatas atstovavo R. B. civilinėje byloje. V. M. buvo ieškovas - bankroto administratorius. Byla buvo nagrinėjama 2013 m. balandžio 16 d. Kauno miesto apylinkės teisme. A. B. buvo atėjęs pažiūrėti posėdžio. Pasibaigus bylai, jis (G. K.) su savo klientu pasiliko salėje pasirašyti procesinių dokumentų, o vėliau jiems su klientu išėjus į koridorių, išgirdo kaip V. M. sakė A. B. žodžius: „...palauk, palauk, aš išeisiu“. Prieš tai R. B. jam buvo minėjęs, kad yra kita byla dėl kyšininkavimo kažkaip susijusi su A. B. ir V. M., todėl šiuos V. M. žodžius jis suprato kaip grasinimą, užuominą kerštauti išėjus iš įkalinimo įstaigos. Kad tai grasinimas, suprato ir iš intonacijos. Ką jie dar kalbėjo, neatsimena. Tuomet jis (G. K.) įspėjo V. M., kad taip nekalbėtų, negrasintų, nes gali „prisiskaldyti malkų“. Po to jis savo kliento klausė, kas toks yra A. B. ir pastarasis paaiškino, kad A. B. norėjo pasižiūrėti teismo proceso, kad jis nukentėjo nuo V. M. bankroto byloje, nes šis prievartavo duoti kyšį. Iki šio teismo posėdžio nei A. B., nei V. M. nebuvo matęs. Šiuo metu tiksliai visų aplinkybių neprisimena. Jas nurodė duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pilnai paliko ir prašo vadovautis.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 86, 87), liudytojas G. K., parodė, kad 2013 m. balandžio 16 d., 10.00 val., Kauno miesto apylinkės teisme buvo paskirtas teismo posėdis civilinėje byloje, kurioje jis atstovavo atsakovus R. B. ir jo žmoną. Prieš posėdį teismo patalpose jis sutiko R. B., kuris stovėjo, kaip vėliau sužinojo, su A. B.. Prieš teismo posėdį R. B. jam paaiškino, kad A. B. taip pat nukentėjo nuo bankroto administratoriaus V. M.. Teismo posėdyje dalyvavo ir V. M., kuris atstovavo BUAB „U.“ kaip bankroto administravimo įmonės UAB „S.“ įgaliotas asmuo – bankroto administratorius, taip pat salėje buvo ir A. B.. Pasibaigus teismo posėdžiui, jam atrodo, kad pirmas iš salės išėjo A. B., o pastarajam iš paskos išėjo ir V. M.. Susidėjęs daiktus, jis kartu su R. B. taip pat išėjo iš teismo salės. Einant link laiptų aikštelės, jis pastebėjo, kad tarp V. M. ir A. B. vyksta žodinis konfliktas. Praeidamas, nugirdo V. M. pasakytus žodžius: “palauk, aš atsėdėsiu (ar atbūsiu), bet vis tiek išeisiu“. Jis suprato, kad V. M. išeis iš kalėjimo ir tuomet suves sąskaitas su A. B.. Išgirdęs šiuos žodžius, jis atsisuko ir V. M. pasakė: „...jūs nejuokaukit, negrasinkit, nes gali baigtis jums blogai“. V. M. jam nieko neatsakė. Nueidamas, jis matė, kad A. B. ir V. M. dar kelias akimirkas kalbėjosi. Apie ką vyko tolesnis jų pokalbis, nežino.

Liudytoja K. J. parodė, kad dirba STT tyrėja. Kaltinamąjį ir A. B. pažįsta iš bylos. Jai viršininkas D. P. pranešė, kad yra pareiškėjas ir jos bendradarbis R. S. į kabinetą atvedė A. B., kuris pateikė pareiškimą, kad V. M. reikalauja 50 000,00 Lt kyšio už greitą bankroto bylos išnagrinėjimą. Apklausos metu jis taip pat perdavė savo asmeninį diktofoną su pokalbio įrašu. R. S. apklausoje nedalyvavo, nes jis tik atvedė A. B. ir išėjo. Pareiškimą su diktofonu ji nunešė viršininkui, kuris priima sprendimą ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Viršininkas priėmė sprendimą paimti A. B. protokolo-pareiškimo patikslinimą. Tuomet ji paskambino A. B. ir paprašė ateiti į STT. Pastarasis atėjo po kelių dienų ir ji A. B. apklausė papildomai, patikslindama anksčiau jo pateikto garso įrašo aplinkybes. Po apklausos dokumentus nunešė viršininkui ir jis priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Prasidėjo procesas, buvo sankcionuoti pasiklausymai, perduotos pasiklausymo priemonės. Šiame tyrime dirbti kartu su ja buvo paskirstas R. S., kuris su A. B. susisiekdavo dėl sankcionuotų priemonių perdavimo ir kt. operatyvinių veiksmų. Ji A. B. išsikviesdavo tik esant reikalui jį apklausti. Šiame tyrime R. S. dirbo kaip operatyvininkas - atliko operatyvinius veiksmus, o ji dirbo kaip tyrėja, todėl tyrimo metu su pastaruoju bendravo, derino tyrimo veiksmus. Kokia įrašymo aparatūra buvo perduota A. B., ji nežinojo. Tai darė kitas skyrius. Operatyvinio skyriaus darbuotojai informaciją visą laiką perduodavo jai, ji įrašus perklausydavo, vykdavo pasitarimai pas viršininką. Neprisimena, kelis kartus šiuo atveju buvo pateikti garso įrašai. Iš įrašytų pokalbių turinio jai susidarė nuomonė, kad reikalaujama kyšio, kad yra pagrindas tęsti tyrimą. Kiek pamena, buvo nustatytas trijų mėnesių tyrimo terminas, per kurį reikėjo surinkti informaciją. Įvertinus gautą informaciją, buvo nuspręsta kyšio reikalaujančia asmeniui perduoti pinigus. Tai nusprendė viršininkas. Pinigus, 25 000,00 Lt, paėmė ji iš STT finansų skyriaus, kuriuos perdavė R. S., o R. juos perdavė pareiškėjui A. B.. Dar prieš perduodant šiuos pinigus R. S., jos padėjėjas juos aprašė kaip daiktą, turintį reikšmės bylai, užfiksavo piniginių kupiūrų numerius. Kodėl buvo nuspręsta perduoti 25 000,00 Lt sumą, pasakyti negali, tačiau tai buvo dalis kyšio. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant ir į bylos medžiagą. Iki pradedant ikiteisminį tyrimą ji A. B. jokio nurodymo daryti pokalbių įrašus nedavė. Operatyvinis darbuotojas, savo iniciatyva, pradėjusi ikiteisminį tyrimą, negalėjo duoti nurodymo įrašinėti pokalbį. Po pinigų perdavimo ji atliko kratą V. M. kabinete. Prieš pradedant kratą, ji prisistatė, parodė savo pažymėjimą ir teismo nutartį dėl kratos atlikimo. Kratos metu dalyvavo daug pareigūnų, buvo ir R. S.. V. M. ji paklausė, ar jis turi teismo nutartyje nurodytus daiktus, į ką šis atsakė, kad neturi. Atlikus kratą, ant stalo, po segtuvu, buvo rasti pinigai.

Jos manymu, byloje esanti stenograma (t. 1, b. l. 8-14) atitinka garso įrašo turinį. Stenogramą darė jos padėjėjas arba R. S.. Darant įrašo stenogramą, kartais stenografuojamas visas pokalbis, kartais tik ta dalis, kuri turi reikšmės tyrimui. Kai stenografuojamas ne visas pokalbis, turi būti atžymėta. Kas reikšminga ir kas nereikšminga, nusprendžia tas, kas daro stenogramą. Jeigu garso įraše yra nereikšmingas pokalbis, stenogramą darantis asmuo ją informuoja.

Liudytojas R. S. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta tiek, kiek tai susiję su darbo reikalais. STT dirbo iki 2013 birželio mėn., šiuo metu nebedirba. Dirbo STT Vilniaus valdyboje Žvalgybinės informacijos poskyryje, vyriausiuoju specialistu. Jo darbo pobūdis buvo rinkti informaciją apie korupcines veikas. 2012 metų sausio mėnesio pradžioje, jis gavo informaciją apie bankroto administratoriaus V. M. galimai neteisėtas veikas. Informacija gaunama iš informacijos šaltinių, iš kitų viešų informacijos šaltinių. Konkrečių šaltinių šiuo metu įvardinti nenori. Buvo gauta informacija, kad V. M., būdamas bankroto administratoriumi, už neteisėtą atlygį, padeda suinteresuotiems asmenims nutraukti bankroto procedūras. Pagal galiojančius teisės aktus, apie tai jis informavo savo vadovybę, surašė tarnybinį pranešimą ir gavo nurodymą tikrinti tą informaciją. Tuomet jis susirado A. B., nes žinojo, kad jo vadovaujamai įmonei buvo pradėta bankroto procedūra. Šią informaciją susirado internete, kur viešai skelbiama kokias bylas veda bankroto administratorius. Buvo nustatyta, kad V. M. veda ne vieną bankroto bylą. Kodėl šiuo atveju buvo pasirinktas A. B., nepamena. Galėjo būti, kad ta informacija buvo naujausia. Jis (R. S.) paskambino A. B. kaip įmonės vadovui bei susitarė susitikti. Susitiko kavinėje, Vilniuje, Savanorių prospekte. A. B. papasakojo, kad jo vadovaujamos įmonės atžvilgiu pradėta bankroto procedūra. Pokalbio metu A. B. papasakojo, kad jam važiuojant į Kirtimus, V. M. su savo kolega užsiminė apie kyšį ar kažką panašaus. Po to jis pasakojo, jog jam pavyko sužinoti, kad panašus atvejis buvo kažkokiam kauniečiui, kuriam taip pat iškelta bankroto byla ir, kad iš to kauniečio V. M. reikalavo 70 000,00 Lt. Pasikalbėjus, jis A. B. paliko savo kontaktinius duomenis ir pasiūlė įsigyti įrašymo įrenginį tam, kad jeigu V. M. pareikštų kokius nors neteisėtus reikalavimus, A. B. tai užfiksuotų ir jam praneštų. Po kažkiek laiko A. B. jam paskambino ir pasakė, kad įsigijo diktofoną, o dar vėliau paskambinęs paaiškino, kad turi pokalbio su V. M. įrašą, kurį vėliau jam (R. S.) perdavė Žvėryno rajone. Visa tai vyko 2013 m. sausio mėnesį, tikslių datų nepamena. Taip pat neatsimena kiek praėjo laiko nuo jų pirmo susitikimo iki įrašo pateikimo. Gavęs įrašą jis tarnyboje jį perklausė ir vėl informavo vadovybę, surašė pranešimą ir pasiūlė A. B. atvykti į STT, parašyti pareiškimą dėl V. M. neteisėtų veiksmų. Jis atvyko, parašė pareiškimą. Galėjo būti, jog tai buvo 2013 m. sausio 18 d., kaip ir yra užregistruota STT registracijos žurnale. Pareiškimą priėmė tyrėja. Jis A. B. palydėjo pas tyrėją į kabinetą, toliau jis bendravo su ja. Vėliau buvo sankcionuoti tyrimo veiksmai, garso ir vaizdo įrašymo technikos naudojimas. Kadangi iš A. B. buvo paimta jo diktofonas su pokalbio įrašu, jam laikinai buvo duotas tarnybos diktofonas. Neprisimena, ar buvo parašytas kvitas dėl diktofono perdavimo. Kažkoks dokumentas yra pildomas. Greičiausia diktofoną perdavė jis (R. S.). Tą dieną, kai A. B. parašė pareiškimą, tyrimo grupė nebuvo sudaryta, kadangi tai nebuvo sudėtinga byla, buvo elementarus kyšio reikalavimas. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja tyrėjas, pasako, ką reikia padaryti. Vasario mėnesį buvo perduota dalis kyšio. Pinigai buvo perduoti, kadangi pirmo pokalbio metu, kai A. B. savo turima įranga padarė įrašą, jis papasakojo, kad V. M. ant lapelio parašė 50 000,00 Lt, po to tą lapelį suplėšė. Po šio pokalbio V. M. nedviprasmiškai, užuominomis klausdavo, kada bus atnešti pinigai. A. B. tuos įrašus pateikdavo STT. Pinigai V. M. buvo perduoti jam reikalaujant. Savo iniciatyva A. B. jų nenešė. Perklausius A. B. atneštus pokalbių įrašus, galutinį sprendimą priimdavo tyrėja, pasitarusi su prokuroru. Įrašymui yra naudojamos specialios techninės priemonės, kurios yra sankcionuojamos. Prieš perduodant pinigus A. B. buvo perduota apranga, kurioje buvo įdėta įrašymo įranga. Jis apsirengė tarnybiniame automobilyje Žvėryno rajone. Taip pat jam buvo perduoti pinigai – 25 000,00 Lt. Kur tiksliai buvo perduoti pinigai – tarnyboje ar automobilyje, tiksliai neprisimena. Jie galėjo būti perduoti prieš pat jam einant pas V. M. į kontorą. Pinigus perdavė jis (R. S.). Perduodant pinigus yra pasirašomas dokumentas. Kai po pinigų perdavimo A. B. išėjo ir kontoros, jį pasitiko kitas pareigūnas, nes jis (R. S.) dalyvavo V. M. sulaikymo operacijoje. Kad pinigai jau perduoti, komandą davė padalinio vadovas. Įėjus į kontorą, A. B. jau nebebuvo, buvo darbuotojai, vienas pašalinis asmuo ir V. M.. Kiek pamena, jis buvo darbo kabinete. Užėjo trys ar keturi pareigūnai, pasakė ko atvyko. Tyrėja supažindino su nutarimu daryti kratą. Tiksliai neatsimena, bet V. M. lygtai pasakė, kad pinigų neturi. Pinigai – 25 000 Lt buvo rasti ant stalo, po segtuvu. Tai buvo tie patys pinigai, jie buvo sunumeruoti STT. Kiek pamena, kaltinamasis neigė, kad tai jo pinigai.

Pirmo pokalbio su A. B. metu jis pastarajam pasiūlė pačiam nusipirkti diktofoną, o ne duoti tarnybos įrašymo įrenginį, kadangi tuo metu jo vadovaujamai įmonei buvo pradėta bankroto procedūra, jis galėjo būti suinteresuotas atsiliepti neigiamai apie V. M., todėl pirmą informaciją jis vertino atsargiai, nesivadovavo vien jo aiškinimu. A. B. suteiktą informaciją vertino vadovai, jis (R. S.) tik surašė informaciją. Vadovas jam davė žodinį nurodymą toliau tikrinti informaciją. Kai A. B. pateikė pirmąjį įrašą, jį vertino jis (R. S.), padalinio vadovas. Perklausius įrašą, buvo matyti, kad V. M. yra gana atsargus, jis tiesiogiai nekalba, tačiau iš pokalbio turinio galima suprasti, kad jei A. B. nori, kad bankroto byla pasibaigtų teigiamai, turi jam sumokėti neteisėtą atlygį, nes jis turi pažinčių, ryšių, gali įtakoti bankroto bylą. Jeigu A. B. būtų nesikreipęs su pareiškimu, sprendimą priimtų vadovai. Jo manymu, pagrindas pradėti tyrimą buvo. A. B. pas V. M. eidavo darbo reikalais, nes pastarasis tvarkė jo bankroto bylą, A. B. turėjo pristatyti dokumentus. Kai jis turėdavo ten eiti, būdavo aprūpinamas įranga. Po susitikimo su V. M., jis (R. S.) susitikdavo su A. B. sutartoje vietoje, jis atiduodavo įrašymo įrenginį.

Liudytojas A. P. parodė, kad jis dirba STT žvalgybinės informacijos poskyryje. Su kaltinamuoju teko bendrauti darbo reikalais. Su juo susipažino maždaug 2012 m. pabaigoje, juos kažkas supažindino. Pagal darbo specifiką jis (A. P.) bendrauja su bankroto administratoriais, kitais asmenimis. Buvo gavęs tam tikrą informaciją, nesusijusią su šiuo įvykiu. Bendrovės „S.“ prašymu, 2013 m. sausio mėnesio pradžioje, V. M. prašymu jis buvo nuvykęs į bendrovės buveinę (duomenys neskelbtini). V. M. buvo gavęs įtartiną siuntinį, adresuotą jo vardu, kurį jie kartu atidarė. Siuntinio viduje buvo suvenyras. V. kilo įtarimas, kad gali būti perduoti pinigai, tai būtų vertintina kaip kyšio dalykas, todėl jis prašė atvykti. Apie šį įvyki jis A. P.) žodžiu informavo savo vadovybę. Įvykis nebuvo registruotas, nes šiuo atveju nebuvo pagrindo tai vertinti kaip kyšį. Po šio susitikimo, V. M. dėl kokių nors A. B. neteisėtų veiksmų - kyšio, provokacijos ar kitais klausimais nesikreipė.

Kaltinamojo kaltė taip pat įrodyta bylos rašytine medžiaga.

Liudytojo A. B. 2012-01-18 protokolu-pareiškimu ir 2013-01-23 patikslintu protokolu-pareiškimu (t. 1, b. l. 1-3, 4-5) pasitvirtina, kad A. B. 2013-01-18 kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą bei pranešė, kad 2012-12-19 jis iš bankroto administratoriaus UAB „S.“ įgalioto asmens V. M. gavo įsakymą, kuriame buvo nurodyta per 1-5 dienas pateikti UAB „T. B.“ visus buhalterinius dokumentus, finansines atskaitomybes, akcininkų sąrašus, sudaryti debitorių sąrašus, pateikti visą eilę kitų duomenų. Tą pačią dieną jis V. M. pateikė dalį prašomų dokumentų bei parašė prašymą, kuriame nurodė svarbias priežastis dėl ko negali laiku įvykdyti nurodymo ir prašė kreiptis į teismą dėl termino dokumentams pateikti pratęsimo. Analogišką prašymą išsiuntė ir Vilniaus apygardos teismui. Laikotarpiu tarp 2012-12-27 iki 2013-01-10 tarp jo ir V. M. vyko susirašinėjimas dėl įmonės dokumentų pateikimo. Susirašinėjimo metu V. M. jam vis primindavo, kad jis nevykdo teismo sprendimo ir reikalavo nedelsiant, skubos tvarka pateikti prašomus dokumentus. 2013-01-16 jam nuvežus dokumentus V. M. į jo kontorą, adresu (duomenys neskelbtini), susitikimo metu V. M. savo kabinete aiškino, jog už tai, kad bankroto byla būtų užbaigta greitai, reikalinga pinigų suma, kurios garsiai neįvardino, bet užrašė ant popieriaus lapo „50 000“, priešingu atveju, bus traktuojamas tyčinis bankrotas, kuris užsitęs apie 3 metus ir kurio pasekmės jam (A. B.) bus liūdnos, bus iškelta baudžiamoji byla dėl dokumentų neišsaugojimo, teismo nutarties nevykdymo. Jis (A. B.) suprato, kad V. M. iš jo reikalauja 50 000 Lt kyšio už tai, kad bankroto byla būtų užbaigta greitai. Jis (A. B.) V. M. davė suprasti, kad jo siūlomas variantas yra suprantamas, tačiau nieko konkrečiai nepažadėjo. Minėtą pokalbį jis įrašė į diktofoną „Sony“. Pareiškime Specialiųjų tyrimų tarnybai A. B. prašė išsiaiškinti V. M. nusikalstamas veikas bei pateikė diktofoną „Sony“, V. M. perduotus dokumentus, reikalavimus, raginimus ir kt. Patikslintame protokole-pareiškime A. B. nurodė, kad V. M., užrašydamas ant lapo skaičius „50 000“, jam parodė užrašą ir rusų kalba pasakė „vsio zavysit“ (viskas priklauso). Jis tai suprato, kaip reikalavimą duoti kušį ir taip pat rusų kalba atsakė „nu vsio jasno“ (viskas aišku). Patikslintame pareiškime protokole A. B. paaiškino tolesnio jo tos dienos pokalbio su V. M. metu pasakytų žodžių esmę.

Iš 2013-03-29 apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 8-14) matyti, kad buvo apžiūrėtas A. B. pateiktas diktofonas „Sony“ IC RECORDER ICD-BX112, BATT: 1,5Vx2 LR03 SIZE AAA SONY CORP. Iš diktofono „Sony“ į kompiuterį buvo perrašytas garso įrašas, kuris perrašytas į kompaktinį diską Nr. 22-14-67. Kaip matyti iš garso įrašo turinio, jame yra pokalbis, vykęs 20132 m. sausio 16 d., tarp V. M., A. B. apie įmonės bankroto reikalus. Pokalbio metu tarp V. M. ir A. B. bendrų pokalbio frazių yra tokie žodžiai: 1) V. M. - „Šiuo atveju vėlgi yra administravimo išlaidos. Supranti kaip... aš pasakysiu paprastai, aš tas išlaidas galiu auginti advokatams visiem kitiem. Bylinėtis... (neaišku) galiu ilgai ir nuobodžiai yra kur. Galiu to nedaryt.“, A. B. – „Ne nu tai. Aš. Noriu supranti kaip pasakyti. Atvirai pasakysiu taip aš tos didelės naštos tris metus ir ten gal žinok ir nepatempsiu žinai, o čia kažką kitą, nežinau įsivaizduok kaip...“, V. M. – „Kaip ten sako?“, A. B.- „Vsio zavisit... nu tai š... supratau, bet tai man irgi reikia žinot... galų gale (necenzūrinis žodis), nu kažkaip tai.“. Iš šio pokalbio turinio galima suprasti, kad V. M. aiškina, jog bankroto bylą galima užbaigti greitai, o galima ją tempti ilgai, bylinėjantis teismuose, „auginant“ administravimo išlaidas bei išlaidas advokatams. Iš pokalbio turinio taip pat matyti V. M. užuominos, jog greitas bankroto bylos užbaigimas, ar jos užsitęsimas priklauso būtent nuo jo, nes kalbama pirmu asmeniu – „galiu bylinėtis ilgai ir nuobodžiai, galiu to nedaryti;

2) V. M. – „Labai elementariai paskaičiuok... (neaišku) mūsų geranoriškumą turi įvertinti vien tuo, kad mes nesikreipiam baudų jokių“, A. B. – „Aš kai nežinau, tai man atrodo žinai, kad jūs čia šiek tiek ir ant manęs važiuojat... (Neaišku) aš nežinau“, V. M. – (... neaišku) tu būtum turėjęs tris bylas ir tris baudeles ir advokatams išleidęs krūvą pinigų. Tai skaityk, kad tau pasisekė, gali pasiklausti pasakys tą patį“. Iš šio pokalbio turinio galima suprasti, kad V. M. aiškina, jog dėl jo geranoriškumo A. B. gali išvengti baudų ar didesnių išlaidų, tokių kaip išlaidų advokatams;

3) V. M. – „A.“, A. B.“ „Supratau. Čia... (Neaišku)“, V. M. – „... (Neiašku) vsio zavysit... ką reikia padaryti?“, A. B. – „Nu supratau, nu vsio jasna“, V. M. - „Jeigu ten yra mano reikalas... (Neaišku), nes aš tau pasakysiu labai paprastą dalyką. Šitoj vietos visi žiūri labai paprastai. Jeigu nėra iš ko išieškoti vykdymo išlaidas. Man nereikia ten šimtų tūkstančių ar dar kažko. Aš žiūriu jeigu kreditoriui galima atiduoti - viena, jeigu neįmanoma – kita. Uždarom. Galima ją uždaryti gražiai, galima... ilgai ir nuobodžiai.“, A. B. – „Ne nu tai kai tu man pasakei trys metai... (neaišku)“, V. M. – „Realiai yra... jeigu į bylas įsivelti tai taip“. Iš šio pokalbio turinio matyti, V. M. vėlgi primena A. B., jog bankroto bylos greitas užbaigimas priklauso būtent nuo jo (V. M.);

4) V. M. – „Jeigu imti paprastais dalykais... (neaišku) duomenys... (neaišku) tai yra duomenų slėpimas. Vienas 2208 metais, tai yra vieno BK straipsnis aplaidus buhalterijos vedimas ant draugiškai... (neaišku)“, „Trečia. Turtas yra nesaugomas... (neaišku). Priovačiame garaže ten ten ten... Direktoriaus tiesioginė atsakomybė. Ketvirta. Dokumentai ir turtą, pavadinkim laiku neperduota, užbraukim , patylėk, gerai“; V. M. – „Pagal visą logiką aš turėčiau kreiptis į teismą, aišku daugeliu atvejų... (Neaišku) gal administratorius... (neaišku) kas yra dėl subjektyviųū priežasčių kur ten įranga... (neaišku). Nemėgstu ar po teismus vaikščioti“. Iš šio pokalbio turinio galima suprasti, kad V. M. A. B. aiškina apie jo galimai padarytas nusikalstamas veikas, kad jis (V. M.) dėl to turėtų kreiptis į teismą. Taip pat šio pokalbio metu A. B. klausia – „Supratau. V., dar vienas toks klausimas. O kur garantija?...“

Vilniaus apygardos teismo 2012-11-06 nutartimi (t. 1, b. l. 18-19) bendrovei „T. B.“, (į. k. (duomenys neskelbtini)) buvo iškelta bankroto byla ir įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „S.“.

Iš bankroto administratoriaus UAB „S.“ įgalioto asmens V. M. pasirašyto 2012-12-19 įsakymo Nr. 2 (t. 1, b. l. 15-17) matyti, kad BUAB „T. B.“ vadovui A. B. buvo nurodyta: per vieną dieną nuo šio įsakymo gavimo dienos pateikti bankroto administratoriui – duomenis apie grynųjų pinigų likučius kasoje; pažymą apie akcinį kapitalą bei jo sudėtį; akcininkų sąrašą; sudaryti sąrašą bankų, kredito unijų bei užsienio bankų, kuriuose UAB „T. B.“ turi atsiskaitomąsias sąskaitas; per dvi dienas – sudaryti UAB „T. B.“ darbuotojų sąrašą bankroto bylos iškėlimo dienos duomenimis; per tris dienas – pateikti galiojančių sutarčių sąrašą; vykstančių teisminių bylų ar ginčų sąrašą; per penkias dienas – sudaryti UAB „T. B.“ debitorių sąrašą bankroto bylos iškėlimo dienos duomenimis; sudaryti UAB „T. B.“ kreditorių sąrašą bankroto bylos iškėlimo dienos duomenimis, per dešimt dienų – sudaryti UAB „T. B.“ ilgalaikio turto sąrašą; trumpalaikio turto sąrašą; finansinę atskaitomybę bankroto bylos iškėlimo dienos duomenimis; pateikti trijų paskutinių ataskaitinių laikotarpių finansines atskaitomybes; sudaryti sąrašą, kuriame būtų pateikti duomenys apie UAB „T. B.“ ilgalaikio turto pirkimą trijų metų laikotarpiu; sudaryti sąrašą, kuriame būtų pateikti duomenys apie UAB „T. B.“ ilgalaikio turto pardavimą trijų metų laikotarpiu; sudaryti sąrašą, kuriame būtų pateikti duomenys apie UAB „T. B.“ ilgalaikio turto nurašymą trijų metų laikotarpiu; sudaryti sąrašą, kuriame būtų pateikti duomenys apie UAB „T. B.“ pinigų srautus trijų metų laikotarpiu.

Iš A. B. prašymo (t. 1, b. l. 20-21) matyti, kad A. B. 2012-12 21 pateikė bankroto administratoriaus UAB „S.“ įgaliotam asmeniui V. M. prašymą dėl kreipimosi į teismą pratęsti 2019-12-19 įsakymu nustatytą terminą bendrovės „T. B.“ dokumentams pateikti bei nurodė priežastis, dėl kurių nustatytu laiku prašomų duomenų negali pateikti administratoriaus įgaliotam asmeniui. Panašaus pobūdžio pareiškimą A. B. pateikė ir Vilniaus apygardos teismo teisėjai, nagrinėjančiai bendrovės „T. B.“ bankroto bylą.

Iš byloje esančių bankroto administratoriaus UAB „S.“ įgalioto asmens V. M. 2013-01-08 Pakartotinio reikalavimo dėl ilgalaikio ir trumpalaikio turto perdavimo (t. 1, b. l. 23) 2013-01-10 Reikalavimo pateikti paaiškinimą (t. 1, b. l. 24).

2013-01-03 pakartotinio raginimo (t. 1, b. l. 25-28), 2012-12-27 Reikalavimo dėl ilgalaikio ir trumpalaikio turto perdavimo (t. 1, b. l. 29) matyti, kad V. M. reikalavo A. B. kuo skubiau pateikti jo reikalaujamus dokumentus.

Iš Priduodamų dokumentų sąrašo (t. 1, b. l. 30-34) matyti, kad A. B. 2012-12-21 perdavė UAB „S.“ dalį reikalaujamų UAB „T. B.“ dokumentų.

Iš BUAB „T. B.“ dokumentų perdavimo-priėmimo akto (t. 1, b. l. 35) matyti, kad A. B. perdavė V. M. UAB „T. B.“ antspaudą, dviejų transporto priemonių registracijos liudijimus ir užvedimo raktelius bei kompiuterio stacionarų bloką S/N 65048 Vektor Magic.

Iš byloje esančių susirašinėjimo tarp V. M. ir A. B. duomenų (t. 1, b. l. 60-70) matyti, kad tarp jų vyko susirašinėjimas dėl įmonės „T. B.“ dokumentų perdavimo, kuriais V. M. reikalavo nustatytais terminais perduoti įmonės dokumentus, primindamas apie atsakomybę – pinigines baudas už įpareigojimų nevykdymą, kreipimąsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir jo perdavimo antstoliams vykdyti, o A. B. aiškino, kad viską ką turėjo, jis perdavė ir jeigu kokius nors dokumentus dar suras, skubiai informuos V. M. ir dokumentus perduos, taip pat nori kuo skubiau perduoti bankroto administratoriui įmonės automobilį.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartimi (t. 1, b. l. 71), išnagrinėjus UAB „T. B.“ administratoriaus UAB „S.“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir baudos skyrimo, nutarta išduoti vykdomąjį raštą dėl UAB „T. B.“ valdymo organų įpareigojimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus, taip pat už nustatytų įpareigojimų nevykdymą A. B. paskirti 1000,00 Lt baudą.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartimi (t. 4, b. l. 146-148), išnagrinėjus A. B. atskirąjį skundą, A. B. skirta 1000,00 Lt bauda buvo panaikinta.

Iš 2013-01-30 apžiūros protokolo, fotolentelių (t. 1, b. l. 36-48) matyti, kad buvo apžiūrėti 50 000,00 Lt, po 500,00 Lt nominalo vertės piniginių kupiūrų, iš viso 100 vnt. Apžiūros metu buvo surašyti piniginių kupiūrų serijiniai numeriai. Apžiūros protokolą pasirašė LR STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo specialistė K. J. ir jaunesnysis specialistas R. N..

2013-03-01 Slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų lėšų pajamų orderiu Nr. L-01-783 pasitvirtina, kad 2013 m. kovo 1 d. K. J. perdavė STT Antrosios valdybos antrajam skyriui 25 000,00 Lt, gautus pagal 2013-01-29 tarnybinį prašymą išduoti slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų lėšas Nr. L-01-783.

Iš 2013-02-27 apžiūros protokolo, fotolentelių (t. 1, b. l. 72-78) matyti, kad buvo apžiūrėti 25 000,00 Lt, po 500,00 Lt nominalo vertės piniginių kupiūrų, iš viso 50 vnt. Apžiūros metu buvo surašyti piniginių kupiūrų serijiniai numeriai. Apžiūros protokolą pasirašė LR STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo specialistė K. J. ir jaunesnysis specialistas R. N..

Iš pakvitavimo (t. 1, b. l. 79) matyti, kad 2013 m. vasario 28 d. R. S. gavo iš K. J. 25 000,00 Lt, kurie bus perduoti A. B..

Iš pakvitavimo (t. 1, b. l. 80) matyti, kad 2013 m. vasario 28 d. A. B. gavo iš R. S. 25 000,00 Lt, kupiūromis po 500,00 Lt, kurie bus įteikti kaip kyšis V. M..

Pagal 2013-01-28 daiktų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 53) A. B. 2013 m. sausio 28 d. pateikė STT specialistei K. J. skaitmeninį diktofoną „Olimpus“.

2014-04-12 Apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 54-55) pasitvirtina, kad atlikus A. B. 2013 m. sausio 28 d. pateikto skaitmeninio diktofono „Olimpus“ su garso įrašu, kuriame įrašytas V. M. ir A. B. pokalbis, apžiūrą, nustatyta, kad pokalbio metu V. M. pasako: “Nes reikia pradėti jau tavo dokumentaciją kapstyti rimtai ar ne rimtai. Rimtai ar ne rintai kapstyti“, į ką A. B. atsako: „Taigi mes šnekėjome V.. Šeštadienį važiuoju į vieną vietą pas mano brangiausią“. Toliau V. M. tęsia: „Nes mes ten pakankamai rimtai radome ką pakapstyti“, į ką A. B. atsako: „Aš labai myliu savo uošvienę, tai aš važiuoju pas savo uošvienę“. Tuomet V. M. dar pakartoja: „Nes aš radau rimtai ką pakapstyti“. Šis kaltinamojo ir A. B. pokalbis patvirtina liudytojo A. B. parodymus, kad kaltinamasis jam vis kartojo ir pabrėždavo, kad jo vadovaujamoje įmonėje yra daug įvairių pažeidimų bei teiravosi A. B. nuomonės, ar įmonės dokumentaciją reikia kapstyti rimtai, ar nerimtai, taip pat patvirtina A. B. parodymus, kad jis anksčiau buvo kalbėjęs su V. M., kad paimti pinigų jis turi važiuoti pas savo uošvę.

Kaip matyti iš Susipažinimo su nutartimi dėl leidimo asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus protokolo (t. 1, b. l. 56), A. B. 2013 m. sausio 28 d. buvo pasirašytinai supažindintas su teismo nutartimi dėl leidimo jam laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 28 d. iki 2013 m. balandžio 25 d. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ir jis buvo informuotas, kad atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 28 d. nutartimi (t. 1, b. l. 106-107) dėl UAB „S.“ įgalioto asmens V. M. galimai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 str. 3 d., nutarta laikotarpiu nuo 2013-01-28 iki 2013-04-25 paskirti V. M. slaptą sekimą, sekimo metu darant vaizdo ir garso įrašus, filmuojant, fotografuojant, panaudojant visų rūšių vaizdo ir garso įrašymo technines priemones.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 28 d. nutartimi (t. 1, b. l. 121-122) dėl UAB „S.“ įgalioto asmens V. M. galimai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 str. 3 d., o buvusiam UAB „T. B.“ direktoriui A. B. siūlomos daryti nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str. 3 d., nutarta laikotarpiu nuo 2013-01-28 iki 2013-04-25 leisti A. B. atlikti V. M. atžvilgiu nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus – leisti sutikti A. B. sutikti su V. M. kyšio reikalavimu, tiesiogiai V. M. ar per kitus asmenis ar kitų asmenų naudai, per vieną ar daugiau kartų tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėti duoti ir duoti kyšį grynaisiais pinigais ar kitokiais būdais, siekiant teisėtos ar neteisėtos V. M. veikos vykdant įgaliojimus, kad bankroto byla būtų baigta greitai, jos nevilkinant, ir UAB „T. B.“ bankrotas nebūtų pripažintas tyčiniu, t. y. leisti A. B. atlikti nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 3 d. imituojančius veiksmus, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, išvardintų veiksmų fiksavimui daryti vaizdo ir/ar garso įrašus, panaudojant visų rūšių vaizdo ir/ar garso fiksavimo technines priemones; taikyti V. M. atžvilgiu procesines prievartos priemones – LR STT pareigūnams (tame tarpe, R. S.) atlikti V. M. atžvilgiu tyrimą, neatskleidžiant savo tapatybės – slapta patekti į V. M. darbo vietą – UAB „S.“ kontorą, esančią (duomenys neskelbtini), atlikti šios kontoros, joje esančių dokumentų, kompiuterių, elektroninių laikmenų apžiūras, daryti tokių dokumentų kopijas, įrengti technines priemones garso ir vaizdo fiksavimui ir jų pagalba fiksuoti V. M. bei kitų su juo bendraujančių asmenų pokalbius bei kitokį susižinojimą, o taip pat slapta naudoti technines priemones, kontroliuojant ir fiksuojant V. M. pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose, kuriose jis lankosi, transporto priemonėse, kuriomis jis naudojasi, išvardintų veiksmų fiksavimui leisti panaudoti visų rūšių technines priemones.

2013-04-09 Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolu (t. 1, b. l. 123-139) pasitvirtina, kad vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartimi, buvo atlikti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai V. M. atžvilgiu, kurių metu 2013 m. vasario 13 d. buvo užfiksuotas A. B. ir V. M. susitikimas UAB „S.“ kontoroje, kurio metu V. M. aiškina A. B. baudžiamojo kodekso straipsnius ir sako, kad gali pritaikyti juos ir pastarajam. V. M. sako: „Kiek straipsnių surasiu šitoj knygoj, galiu būt ir piktas, 300, 246 straipsnis. Aprašyto ar areštuoto turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, sunaikinimas, toliau 245, teismo sprendimo, nesusijusios su bausme nevykdymas, 300 klastojimas dokumentų“, tuo metu A. B. pasakius: „čia tikiuosi ne man skaitai?“, V. M. atsako: „Ne, bet galiu pritaikyti, sudėtis yra. Dokumentų suklastojimas arba disponavimas suklastotu dokumentu“, A. B. paklausus: „Čia man?“, V. M. atsako: „Žinok, visus galiu pritaikyti ir tai, jeigu nori, lygiai taip pat“. Tolesnio pokalbio metu V. M. sako, kad galėtų perduoti viską prokuratūrai, bet užmerkia akis į tai. Dar tolesnio pokalbio metu V. M. dėsto A. B. apie pastebėtus trūkumus bendrovės buhalterinėje apskaitoje, giriasi, kad jo mokinys dirba Rusijos federalinėje saugumo tarnyboje, kad jis teismų nepralaimi niekada, kad jį visur pažįsta.

2013-03-26 Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolu (t. 1, b. l. 140-148) pasitvirtina, kad vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartimi, buvo atlikti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai V. M. atžvilgiu, kurių metu 2013 m. vasario 25 d. buvo užfiksuotas A. B. ir V. M. susitikimas UAB „S.“ kontoroje, kur pokalbio metu A. B. praneša, jog iš teismo gavo laišką, kad jam paskirta 1000,00 Lt bauda, į ką V. M. atsako, kad jeigu A. B. bus geras, tai jis pats (V. M.) apskųs teismo sprendimą. Tolesnio pokalbio metu V. M. aiškina A. B. apie pastarajam neva jo padarytas paslaugas, sakydamas: „šiam momentui aš tau padarius du pliusinius dalykis, tai, kad laikinąsias apsaugos priemones nuėmiau „T. B.“ nu su belgais“. Dar tolesnio pokalbio metu V. M. pasako: “...paliksim savo telefonų krūvą, vadinama pasiklausymo priemonė, kur yra klausimas paprastas, kadangi terminai labai suspausti tai arba reikia ją uždarinėti greitai skubiai ir be galvos skausmo arba su dideliu galvos skausmu“, į ką A. B. atsako: “tai mes atrodo, V., aptarėme, greitai ir be galvos skausmo“. Tuomet V. M. pasako A. B.: “tai šitoj vietoj reikia spręsti tau, ne man“. Tęsiant pokalbį, A. B. sako, kad: “stiklinė papildyta yra“, į ką V. M. pasako: “tai... atsakymą turi“. Toliau A. B. sako: “Vienas dalykas, atsiprašau, dar pasakysiu tokį dalyką didžioji dalis, jeigu va šitaip, atvirai pasakyti, biški ten nedaug. Turiu, atvirai pasakius, ne visai tiek iš tos sumos kur užrašei“. V. M. paaiškina: „Nes yra labai paprastas dalykas, suprask mane teisingai, tiesiai šviesiai, jeigu aš dabar darau kaip ...(neaišku) darau“. Tuomet A. B. sako: “Ilgai ir nuobodžiai, tai šitą aš supratau“. V. M. tęsia: “Nes aš fiziškai negaliu kitaip padaryti“, į ką A. B. atsako: „Supratau. Aš iki šios savaitės pabaigos gal ir viską turėsiu, aš jau turiu tą..“. Toliau V. M. paaiškina: “Nes aš tiesiog fiziškai turiu tuos dalykus padaryt, nes kitaip aš nesugebėsiu tau sutvarkyti... (neaišku) ir tą reikia padaryti. Nes jeigu aš atiduodu supranti tvirtinti. Aš galiu maksimum iki šios savaitės galo pratemti tvirtinimą kreditorių ir tai ...(neaišku). Jeigu aš patvirtinu visus kreditorius.... Taip aš suskaičiavau, kad aš galiu sumažinti kreditorių skaičių“. Tuomet A. B. V. M. paklausia: “O jeigu aš, čia ne vieta derėtis, bet o jeigu aš ne visą sumą kur ten parašei ... realiai aš pasakysiu realiai aš pasakysiu pas mane yra keturiasdešimt. Supranti. Tai vat. Tai kaip tada? Gal....? Šios savaitės vidury aš turiu“. V. M. tai išgirdęs, pasako: “Tai darom labai paprastai. Padarom paprastai. Išnešk telefoną savo irgi“. A. B. pasako, kad padėjo. Tolesnio pokalbio metu V. M. A. B. pasako: „Šitoj vietoj vadinas, kaip tu sakai dalį dabar, dalį vėliau, nes reikia tada staigiai daryt. Arba aš vienaip turiu daryt, arba kitaip“ į ką A. B. atsako, kad: “Matai man reikia nuvažiuoti iki Kelmės. Supranti uošvienei, aš tau pasakojau“. Tolesnio pokalbio metu V. M. pasako A. B., kad: “jeigu man čia reiktų tave padusinti, padusinčiau, nematau prasmės“.

Taigi, šių pakalbių įrašais pilnai pasitvirtina liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad V. M. darė jam spaudimą, aiškindamas apie A. B. taikytiną baudžiamąją atsakomybę už netinkamai atliktą darbą įmonėje, dokumentų neišsaugojimą, taip pat kad ant lapelio buvo užrašyta pinigų suma, kurios visos jis neturėjo ir žadėjo pasiskolinti iš savo uošvės, bei pinigus V. M. perduoti dalimis, kad V. M. liepė iš kabineto išnešti telefonus, esančius kaip pasiklausymo priemonė, kad patvirtina, kad kaltinamasis siekė, jog jų pakalbis kokiais nors būdais negalėtų būti fiksuotas.

2013-03-28 Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolu (t. 1, b. l. 160-174) pasitvirtina, kad vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartimi, buvo atlikti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai V. M. atžvilgiu, kurių metu 2013 m. vasario 28 d. buvo užfiksuotas A. B. ir V. M. susitikimas UAB „S.“ kontoroje, kurio metu pašnekovai kalbėjosi apie įmonės bankroto reikalus. Susitikimo metu A. B. perdavė V. M. 25 000 Lt. Pokalbio metu A. B. paklausė: “...Dabar dvidešimt penkias štukas turim, o kada sekantis? Nes man dabar biški sunkiau, žinok, čia šitas sakiau, kad viskas tvarkoj jau. Kada sekantis?“, į ką V. M. pasako: „Matai, kai viskas susitvarkys, tada realiai tu pusę metų ramiai miegosi, kol čia bus susirinkimas...“. Tolesnio pokalbio metu A. B. paklausia V. M.: “...O kiek kitą, kitą dalį ir iki kiek aš galiu tęsti laiko, nes aš, supranti, kaip čia,... iš karto aš nesurinksiu tiek, žinai, jau reikia galvot iš kur imt. Nes čia žinai, kas yra tai yra, už tai ir rinkau žinai.“, „Ne tai tu pasakyk kiek laiko, kiek aš turiu laiko. Nes dabar yra keturiasdešimt, maždaug, tai nukerpam gal dešimt žinai, antrą kart vis tiek reikės atvažiuot. Gi žinai dabar kaip šiais laikais...“, į ką V. M. atsako: “Nu porą savaičių neužtenka“, „Nu ilgiau kaip mėnesį, ne.“. Tolesnio pokalbio metu A. B. sako: “Tai planuose apie kokią dvidešimtą, dvidešimtą. Kita pusė. Ne anksčiau.“. Toliau A. B. paklausia V. M.: “Skaičiuosi? Čia aš tris kartus skaičiavau. 25 štukei.“, į ką V. M. atsako: „Nemėgstu įrodinėti, ta prasme, dramblį, supratai mane.“

2013-02-28 Kratos protokolu (t. 1, b. l. 185-186) pasitvirtina, kad 2013 m. vasario 28 d. kratos V. M. darbo vietoje, esančioje UAB „S.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), metu buvo rasta ir paimta nešiojamasis kompiuteris „DELL“, du segtuvai su užrašais „S. BUAB „T. B.“, maišelis su 50 vienetų 500,00 Lt nominalo kupiūrų.

Kratos V. M. darbo vietoje metu rasti pinigai buvo apžiūrėti daiktiniais įrodymais (t. 1, b. l. 187-193). Apžiūros metu nustatyta, kad paimtų 50 vienetų 500,00 Lt nominalo kupiūrų serijiniai numeriai sutampa su 2013-02-27 pinigų apžiūros metu (t. 1, b. l. 72-78) užfiksuotų bei STT pareigūno R. S. pagal pakvitavimą (t. 1. b. l. 80) perduotų A. B. kupiūrų (25 000,00 Lt) serijiniais numeriais.

Kratos metu paimti pinigai (25 000,00 Lt) pagal 2013-04-04 Kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduoti STT finansų skyriui (t. 1, b. l. 194).

Iš 2013-03-05 apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 2-3) matyti, kad apžiūrėjus kratos V. M. darbo vietoje metu paimtą nešiojamąjį kompiuterį „Dell“, nustatyta, jog jame yra įvairūs su BUAB „T. B.“ ir jos bankrotu susiję dokumentai. Elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) dėžutėje rasti gauti ir siųsti elektroniniai laiškai tarp V. M., A. B. ir bankroto administratoriaus UAB „S.“ darbuotojų. Šie duomenys 2013-06-26 buvo apžiūrėti daiktiniais įrodymais ir yra apžiūros protokolo priedai (t. 2, b. l. 5-44).

Iš 2013-04-18 apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 53) matyti, kad apžiūrėjus kratos V. M. darbo vietoje metu paimtus segtuvus su dokumentais, nustatyta, kad segtuvuose su užrašais „S. BUAB „T. B.“ yra dokumentai, susiję su BUAB „T. B.“ ir jos bankrotu. Šių dokumentų kopijos yra apžiūros protokolo priedai (t. 2, b. l. 5-199, t. 3, b. l. 1-200, t. 4, b. l. 1-126).

Iš A. B. pareiškimo (t. 4, b. l. 133-140) matyti, kad A. B. 2013 m. balandžio 26 d. pateikė STT tyrėjai K. J. pareiškimą, kuriame nurodė aplinkybes apie 2013 m. kovo 16 d. po Kauno apylinkės teisme įvykusio teismo posėdžio, kurio metu buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo BUAB „U.“ ieškinį, V. M. išsakytus grasinimus jo atžvilgiu.

Vilniaus apygardos prokuroro 2013-05-17 nutarimu, sankcionuotu Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015-05-17 nutarimu (t. 5, b. l. 26-27) buvo nutarta kreiptis į telekomunikacijų operatorius, siekiant gauti judriojo telefoninio ryšio abonentų numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), telefoninių pokalbių išklotines laikotarpiu nuo 2012-11-17 iki 2013-05-17, naudojant celes, IMEI numerius bei priklausomybę.

UAB „Tele2“ 2013-05-23 raštu Nr. SD-16294 (t. 5, b. l. 30) buvo pateikta A. B. priklausančio mobiliojo ryšio telefono Nr. 8 678 18356 telefoninių pokalbių išklotinė už laikotarpį nuo 2012-11-17 iki 2013-05-17 (t. 5, b. l. 31-170) iš kurios matyti, kad A. B. minėtu laikotarpiu bendravo telefonu su V. M. bei UAB „S.“ darbuotojais.

Iš Lietuvos Respublikos STT 2014-02-11 raštu Nr. 4-01-875 pateikto išrašo iš Asmenų, įėjusių į Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos patalpas, apskaitos registro (t. 6, b. l. 152-153) matyti, kad A. B. Specialiųjų tyrimų tarnyboje lankėsi 2013 m. sausio 18 d., 2013 m. sausio 23 d., 2013 m. sausio 28 d. tris kartus – 12.48 val., 09.20 val. ir 19.52 val. ir 2013 m. gegužės 13 d. Visus kartus A. B. atvyko pas tyrėją K. J. pagal jos užsakytus leidimus.

2014-04-14 apžiūros protokolu (t. 6, b. l. 184-185) buvo apžiūrėtas prie bylos prijungtas kompaktinis diskas „2013.03.27 Nr. 22-14-67“, kuriame yra du garso įrašų – 2013 m. vasario 13 d. pokalbių tarp V. M. ir A. B. failai.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paskirtos pateikto garso įrašo, daryto 2013 m. vasario 13 d. UAB „S. patalpose bei V. M. darbo kabinete fonoskopinė ir lingvistinė ekspertizės.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-01-27 Ekspertizės aktu Nr. 11-2332(14) (t. 7, b. l. 9-11) pasitvirtina, kad atlikus tirti pateikto garso įrašo, esančio garso įrašo laikmenos faile MZ000004, užfiksuoto 2013 m. vasario 13 d. UAB „S. patalpose tarp asmenų, pažymėtų raidėmis A, B, C, D, fonoskopinę ekspertizę, tikslu nustatyti ar asmuo, pažymėtas raide B, įrašo darymo metu kalba vienoje erdvėje (patalpoje), o asmenys A, C, D – kalba kitoje erdvėje, nustatyta, kad asmenys A, B, C, D, kurių balsai užfiksuoti tiriamojo garso fragmente nuo pradžios iki 28 min. 31 s., taip pat asmenys A ir B bei dar vienas nenustatytas asmuo, kurių balsai užfiksuoti tiriamojo garso įrašo fragmente nuo 48 min. 3,9 s. iki49 min. 44 s., buvo uždaroje patalpoje, kurioje tikėtina yra baldų, pertvarų, dalijančių ją į atskiras erdves, tačiau tos erdvės nėra visiškai izoliuotos viena nuo kitos. Tiriamojo įrašo fragmente nuo 28 min. 31 s. iki 48 min. 3,9 s. asmens A ir asmens B pokalbis įrašytas uždaroje akustiškai izoliuotoje erdvėje.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-02-27 Ekspertizės aktu Nr. 11-2333(14) (t. 7, b. l. 16-18) pasitvirtina, kad atlikus tirti pateikto garso įrašo, esančio garso įrašo laikmenos faile MZ000004, užfiksuoto 2013 m. vasario 13 d. UAB „S. patalpose tarp asmenų, pažymėtų raidėmis A, B, C, D, lingvistinę ekspertizę, tikslu nustatyti ar pokalbio teksto dalių turinio dalies kalbos kontekstas skiriasi nuo pirmojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje garso įrašo ir jo stenogramos dalyse girdimo kalbos konteksto, taip pat tikslu nustatyti ar įraše girdimi asmenų, garso įrašo apžiūros protokole pažymėtų raidėmis A, C, D kalba yra dialogas, nustatyta, jog garso įrašo išskirtose dalyse įrašytas bendravimas yra dialogų formos. Pirmojoje išskirtoje dalyje asmuo A kalbasi su kitais vienoje erdvėje esančiais asmenimis, vėliau asmuo C kalbasi telefonu. Antrojoje išskirtoje garso įrašo dalyje asmuo B kreipiasi į asmenį A. Trečiojoje išskirtoje dalyje asmuo A pasako trumpas frazes vienoje erdvėje esančiam asmeniui ar asmenims, kurios įraše prastai girdimos, vėliau kalbasi telefonu. Ketvirtoje išskirtoje įrašo dalyje girdimas antras asmens A pokalbis telefonu, jo pabaigoje asmuo A kreipiasi į vienoje erdvėje esantį asmenį žodžiais „T., V.“. Penktoje išskirtoje įrašo dalyje asmuo A. kreipiasi į asmenį B ir į dar vieną asmenį, kurio paprašo uždaryti duris. Taigi šiomis ekspertizėmis pasitvirtina, kad Šio pokalbio metu A. B. monologu nekalbėjo.

Pagal BK 225 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmė, pažadėjo ar susitarė priimti kyšį, reikalavo ar provokavo jį duoti už jo veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus.

BK 225 straipsnio taikymas siejamas su šios nusikalstamos veikos vykdytojo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimais, todėl bylose kiekvienu atveju turi būti nustatoma, kokie įgaliojimai ir kokiais įstatymais ar kitais teisės aktais jam yra suteikti. BK 225 straipsnis taikomas ir tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo už kyšį veikia, viršydamas savo įgaliojimus.

Pagal BK 225 straipsnį atsako tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, pastarojo sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje (2011 06 21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 07 05 ir galiojanti V. M. veikos padarymo metu) buvo nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas ir toks asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. Taigi, pagal minėtą BK 230 straipsnio 3 dalies redakciją valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusas buvo siejamas su dviem būtinaisiais požymiais: 1) darbu arba pareigų ėjimu viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba vertimusi profesine veikla; ir 2) atitinkamų įgaliojimų turėjimu: administracinių, teisės veikti šio juridinio asmens ar organizacijos vardu arba teikti viešąsias paslaugas, arba eiti arbitro ar prisiekusiojo pareigas. Šio straipsnio prasme darbas viešame ar privačiame juridiniame asmenyje iš esmės reiškia asmens faktinį tam tikrų funkcijų atlikimą juridiniame asmenyje, paprastai su darbdaviu sudarius darbo sutartį. BK 225 straipsnyje įtvirtintas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia.

BK 230 str. 4 dalyje išaiškinta kyšio sąvoka. Kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą, vykdant įgaliojimus.

BK 225 str. 3 dalies sudėtį sudaro valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjimas ar susitarimas priimti arba reikalavimas ar provokavimas duoti, arba priėmimas didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Byloje nustatyta, kad V. M. jam inkriminuojamą kyšininkavimo veiką padarė, turėdamas specialų valstybės tarnautojo statusą, t. y. būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – bankroto administratoriaus UAB „S.“ įgaliotu asmeniu.

Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant klausimą, ar asmuo yra valstybės tarnautojas arba jam prilyginamas asmuo bei pripažįstant asmenį Lietuvos Respublikos BK 225 str. numatytos nusikalstamos veikos vykdytoju, kiekvienu atveju nustatoma ir konkrečiais įstatymais bei kitais teisės aktais pagrindžiama, į kokias pareigas asmuo buvo priimtas, kokias funkcijas atliko, kokias teises, pareigas ir įgaliojimus turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-181/2008).

Valstybės tarnautojas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą, yra fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis šio įstatymo 2 str. 1 d. nurodytą viešojo administravimo veiklą. Valstybės tarnyba pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą – teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, skirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma. Bankroto administratorius – tai teismo (ar kreditorių susirinkimo, kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka) skiriamas fizinis ar juridinis asmuo, kuriam keliami specialūs kvalifikaciniai reikalavimai ir kurio funkcijos, teisės bei pareigos, taip pat atsakomybė numatyta Įmonių bankroto įstatyme. Ypatingas bankroto administratoriaus teisinis statusas lemia jo pareigą būti nešališku ir nepriklausomu asmeniu, siekti bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesų pusiausvyros, veikti profesionalumo, sąžiningumo, efektyvumo, teisingumo principais. Įmonių bankroto administratoriui suteiktos specialios funkcijos lemia jo ypatingą teisinį statusą įmonių bankroto procese ir įmonių bankroto administratorius bankroto proceso metu veikia įstatymo jam suteiktų įgaliojimų pagrindu. Tokiu būdu, V. M., pagal savo pareigas – bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo - yra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo ir dėl to yra laikytinas jam inkriminuojamos BK 225 str. numatytos nusikalstamos veikos subjektu.

Analizuodamas kaltinamojo, liudytojų A. B., R. B., G. K., K. J., R. S. parodymus, teismas atmeta kaltinamojo parodymus ir juos vertina kaip jo gynybinę poziciją bei siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir vadovaujasi liudytojų parodymais, kadangi jie pasitvirtina kitais byloje surinktais ir aukščiau ištirtais įrodymais.

Liudytojas A. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, taip pat teisme davė nuoseklius parodymus, paaiškindamas aukščiau aptartas jo susitikimų su V. M. aplinkybes. Liudytojo parodymais nustatyta, kad susitikimų metu V. M. jam nuolat darė spaudimą, primindamas, kad jis nevykdo teismo sprendimo, aiškindamas baudžiamojo kodekso straipsnius, kuriuos galima būtų pritaikyti A. B. atžvilgiu, pabrėždamas, kad tik nuo jo (kaltinamojo) noro ir galimybių priklauso, kad bankroto byla būtų užbaigta greitai, ar ji būtų vilkinama, sakydamas įvairias užslėptas užuominas, užrašydamas ant lapelio 50 000,00 Lt sumą. Netikėti šiais liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie pasitvirtina teisminio bylos nagrinėjimo metu išklausytais V. M. ir A. B. pokalbių įrašais, kurie buvo gauti, nepažeidžiant įstatymų, kitais byloje ištirtais rašytiniais dokumentais. Byloje nenustatyta, kad iki A. B. susitikimo su STT pareigūnu R. S., A. B. būtų turėjęs tikslą apkalbėti kaltinamąjį. Taigi, operatyviniais veiksmais gauti duomenys tik patvirtina informaciją, kurią išdėstė savo parodymuose A. B., todėl nėra pagrindo netikėti jo parodymais ir jais nesiremti.

Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Spręsdamas, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, teismas patikrina, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams. Tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai, teismas patikrina, ar jie gauti įstatyme neuždraustu būdu (principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“). Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumu ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės. Įrodymais nepripažįstami duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumui ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, taip pat duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės. Tačiau vien tik formalus, neesminis atitinkamų duomenų gavimo tvarkos pažeidimas, dėl kurio kilusias abejones galima pašalinti BPK nustatyta tvarka, savaime nepaneigia šių įrodymų patikimumo. Pažymėtina tai, kad galimos ir tokios teisinės situacijos, kai duomenų, gautų pažeidžiant įstatymuose nustatytus reikalavimus pagrindu, yra atliekami kiti procesiniai veiksmai, susiję su įrodymų rinkimu (pvz., išduodamas leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus). Šiuo atveju sprendžiant, ar duomenimis, gautais atlikus minėtus procesinius veiksmus, galima remtis nagrinėjant bylą (t. y. ar juos galima pripažinti įrodymais) ir jeigu taip, tai kokiu mastu reikia atsižvelgti į padarytų pažeidimų pobūdį, jų šiurkštumo laipsnį, atliekamo procesinio veiksmo esmę, jo reikšmę teisingo sprendimo priėmimui, taip pat į tai, ar tokius procesinius veiksmus išimtinai nulėmė duomenys, gauti pažeidžiant jų gavimo tvarką, ar ir kiti byloje esantys duomenys ir kt. Vien tik tai, kad procesiniai veiksmai buvo atlikti ir duomenų, gautų pažeidžiant tesės aktuose įtvirtintus reikalavimus, pagrindu, savaime nereiškia, jog šie veiksmai yra neteisėti ir byloje negalima remtis aplinkybėmis, nustatytomis atlikus tokius procesinius veiksmus.

Kai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra gauti atliekant operatyvinį tyrimą, nagrinėjantis bylą teismas privalo patikrinti: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant OVĮ (nuo 2013 m. sausio 1 d. - Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais.

Vienas iš operatyvinių veiksmų, įtvirtintų OVĮ, tai NVIM. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti, ar atliekant minėtą operatyvinį veiksmą, kaip ir kitus operatyvinius veiksmus, asmuo, prieš kurį atliekami šie veiksmai, nebuvo provokuojamas daryti nusikalstamą veiką.

Ikiteisminis tyrimas, išskyrus BPK 167 ir 407 straipsnyje nurodytas išimtis, turi būti pradedamas kiekvienu atveju, kai paaiškėja tikėtina informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką (BPK 2, 166 straipsniai). Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminis tyrimas 2013 m. sausio 23 d. buvo pradėtas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 3 dalyje. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo vada (pagrindas) buvo STT pateiktas A. B. pareiškimas. Byloje nustatyta, kad liudytojas A. B. pirmą pokalbio su V. M. įrašą padarė savo asmeniniu garso įrašo įrenginiu ir 2013 m. sausio 18 d. dėl V. M. neteisėtų veiksmų pateikė pareiškimą Specialiųjų tyrimų tarnybai, prie kurio pridėjo pokalbio su V. M. garso įrašą. Tik po to, patikslinus kai kurias pareiškimo aplinkybes – papildomai apklausus A. B., šio pareiškimo ir pateikto garso įrašo pagrindu dėl V. M. galimais daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 str. 3 d., 2013 m. sausio 23 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Liudytojas R. S. paaiškino, kad dar iki A. B. pareikiant pareiškimą, jis (R. S.) buvo gavęs operatyvinę informaciją dėl galimai V. M. atliekamų neteisėtų veiksmų, todėl vadovybės nurodymu ją tikrino ir taip pradėjo bendrauti su A. B., kuriam paaiškinus, kad V. M., kaip jo vadovaujamos įmonės „T. B.“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, iš jo reikalauja kyšio, pasiūlė A. B., kad jis savo turima garso įrašymo įranga jų pokalbį įrašytų, ką A. B. ir padarė. Tokiais liudytojo R. S. veiksmais nebuvo pažeista įrodymų galimo tvarka.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo pranešta Vilniaus apygardos prokurorui, kuris 2013 m. sausio 25 d. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu paskirti V. M. slaptą sekimą, taip pat leisti A. B. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2013 m. sausio 28 d. nutartimi prokuroro prašymą patenkino, vadovaudamasis BPK 158, 159 straipsniais, leido A. B. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, t. y. leido slapta panaudojant vaizdo ir garso įrašymo techniką bei ja fiksuojant veiksmus tartis su V. M. tiesiogiai ar per galimus tarpininkus dėl kyšio dydžio, pažadėti V. M. ar tarpininkams duoti kyšį, nustatant šių veiksmų atlikimo trukmę nuo 2013 m. sausio 28 d. iki 2013 m. balandžio 25 d.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas nustatė, kad įrodymai šioje byloje gauti teisėtais būdais ir jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams.

Taigi, ištyrus ir įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo V. M. kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 225 str. 3 d. pilnai pasitvirtino. Surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. M., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – bankroto administratoriaus UAB „S.“ įgaliotu asmeniu, 2013 m. sausio 16 d., laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 17.00 val., tiesiogiai savo naudai pareikalavo ir provokavo A. B. duoti 50 000,00 Lt kyšį, užrašydamas ant popieriaus lapo „50 000“, už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad UAB „T. B.“ bankroto byla būtų baigta greitai, jos nevilkinant, ir UAB „T. B.“ bankrotas nebūtų pripažintas tyčiniu. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2013 m. vasario 25 d., apie 10.40 val., tiesiogiai savo naudai provokavo ir susitarė su A. B. dėl 50 000,00 Lt kyšio davimo, kurio dalį – 25 000,00 Lt pareikalavo atnešti iki savaitės pabaigos. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2013 m. vasario 28 d., apie 16.00 val., tiesiogiai savo naudai priėmė iš A. B. reikalauto kyšio dalį – 25 000,00 Lt, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 225 str. 3 d. Šią išvadą teismas daro, teisiamajame posėdyje išanalizavęs ir įvertinęs surinktų įrodymų visumą.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos sukeltas pasekmes, kaltininko asmenybę (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.).

Vienas fundamentaliausių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 str. 1 dalis numato, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 225 str. 3 d. priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d.) ir šio straipsnio sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Kaltinamasis V. M. padarė sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato gana griežtą realią laivės atėmimo bausmę. Tačiau teismas, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą, atsižvelgė į jo elgesį prieš nusikalstamų veikų padarymą, nusikalstamų veikų darymo metu ir po nusikalstamų veikų padarymo. V. M. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, po nusikalstamų veikų padarymo praėjo beveik treji metai, per šį laiką V. M. naujų nusikaltimų nepadarė, kaltinamasis dirba, vedęs, yra aukštojo išsilavinimo, psichiatrijos įstaigose negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, byloje nėra neigiamai jį apibūdinančių duomenų. Tai švelnina jo teisinę padėtį ir rodo, kad kaltinamojo asmenybės pavojingumas nėra didelis ir jau vien apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas nulems jo siekį daugiau nebenusikalsti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, kaltinamajam skirtina arčiau minimalios įstatymo sankcijoje už šį nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo trukmės bausmė.

Taip pat, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl V. M. atžvilgiu taikytinas BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas BPK 94 str. tvarka. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymais, saugomi prie šios baudžiamosios bylos - diktofonas „Sony“ gražintinas A. B., diktofonas „Olympus“ grąžintinas Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybai, kompaktiniai diskai Nr. 22-14-66, Nr. 22-14-80, Nr. 22-14-41 (3 vnt.), paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 str. str., 301, 302 str.str., 303 str. 2 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 str. 3 d. ir nubausti laisvės atėmimu trejiems metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str., ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio, t. y. 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų dvidešimties euro centų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę V. M. – 15 000,00 Lt užstatą, laikomą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti užstato davėjai H. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Laikiną V. M. nušalinimą nuo BUAB „T. B.“ bankroto administratoriaus UAB „S.“ įgalioto asmens pareigų palikti iki įsiteisės nuosprendis,

Nuosprendžiui įsiteisėjus, diktofoną „Sony“ gražinti A. B., diktofoną „Olympus“ grąžinti Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybai, kompaktinius diskus Nr. 22-14-66, Nr. 22-14-80, Nr. 22-14-41 (3 vnt.), palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė