- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-05
- Bylos Nr.
- 2A-297-368/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05127-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Laisvė Aleknavičienė, Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- A. A.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-258-901/2014 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. A. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. K. 75 698,75 Lt negrąžintą paskolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. balandžio viduryje su atsakovu sudarė rašytinę paskolos sutartį, pagal kurią atsakovui suteikė 100 000 Lt paskolą. Teigė, kad pinigus atsakovui davė grynais ir atsakovas įsipareigojo skolą grąžinti per du mėnesius nuo pareikalavimo dienos. Tvirtina, kad ne kartą žodžiu reikalavo iš atsakovo grąžinti skolintus pinigus, tačiau atsakovas grąžino tik paskolos dalį. 2012 m. raštu pareikalavo grąžinti paskolą, tačiau atsakovas vengė visiškai atsiskaityti pagal paskolos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. liepos 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė ieškovui iš atsakovo 75698,75 skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 1135,00 Lt žyminį mokestį ir 605,80 Lt išlaidas už advokato pagalbą.
Atsakovas A. K. pateikė teismui prieštaravimus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. preliminaraus sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti, taip pat atsakovas pareiškė priešieškinį, prašydamas pripažinti, kad paskolos sutartis nesudaryta, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad paskolos sutartis buvo pasirašyta, tačiau pinigai pagal sutartį nebuvo jam perduoti. Pabrėžė, kad 2010–2012 metais ieškovui pinigus grąžino pagal kitą – 2008-10-15 sutartį dėl 37 500 Lt paskolos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. preliminarų sprendimą, atsakovo A. K. priešieškinį atmetė. Nurodė, kad atsakovas neginčijo, kad šalys parašė paskolos raštelius dviem egzemplioriais ir šie rašteliai buvo šalių pasirašyti. Pažymėjo, kad liudytoja J. K. patvirtino aplinkybes dėl atsakovo rašto ir parašo ant paskolos raštelių, taip pat tai, jog sutarties šalys tarėsi dėl 100 000 Lt paskolos suteikimo ir ieškovas turėjo pinigus grynais maišelyje. Teismas atkreipė dėmesį į paskolos sutarties pavadinimą –„Paskolos gavimo sutartis“, į tai, kad sutartis buvo abiejų šalių pasirašyta, ir iš sutarties turinio matyti, jog šalys siekė sudaryti šią sutartį. Atkreipė dėmesį į tai, kad po sutarties sudarymo atsakovas iš dalies padengė paskolą ir grąžino ieškovui 24301,25 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. galutinį sprendimą, apeliantas (atsakovas) A. K. prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas privalėjo įrodyti pinigų perdavimo faktą ir teismas negalėjo remtis liudytojų parodymais. Mano, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neatskleidė bylos esmės. Tvirtina, kad jo turtinė padėtis buvo gera, jam nebuvo poreikio skolintis ir paskolos sutartyje nėra aiškiai fiksuotas pinigų perdavimo faktas.
Atsiliepimas
Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, ieškovas A. A. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. galutinį sprendimą. Atsiliepime nurodama, kad teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, paskolos santykiai buvo įforminti rašytine paskolos sutartimi. Pabrėžia, kad atsakovas nebuvo nuoseklius, iš pradžių neigė paskolos sutarties sudarymo faktą, vėliau sakė, jog paskolą grąžino perduodamas ieškovui automobilį.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (atsakovo) A. K. apeliacinis skundas netenkintinas.
Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą.
Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, kuria koreguota ir toliau plėtota iki tol buvusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika bylose, kylančiose iš paskolos teisinių santykių, išaiškinta, jog paskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į šių santykių specifiką, paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, palyginus su ta bendrąja, kuri nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose taikytiną protingo žmogaus standartą. „Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui (toliau – rašytinė paskolos sutartis) keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ ...pinigus gavau..“, „...ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminologija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą faktinę bylos aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš šių duomenų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalims tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs rašytinės paskolos sutarties arba rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas: „..pasiskolinau...“, „...skolinuosi...“, gali jomis remiantis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą.
Nagrinėjamu atveju vertinant ieškovo į bylą pateiktos šalių surašytos ir daug kartų pasirašytos „paskolos gavimo sutarties“ dėl 100 000 Lt pasiskolinimo iš ieškovo turinį matyti, kad šioje sutartyje vartojamos sąvokos yra būdingos paskolos sutarčiai, užfiksuota atsakovo (paskolos gavėjo) pareiga grąžinti pasiskolintus pinigus per du mėnesius nuo ieškovo pareikalavimo, taip pat nurodytos kitos šalių sulygtos paskolos sutarties sąlygos – nurodyta, kad paskola yra beprocentinė, aptartos sutarties nevykdymo teisinės pasekmės, išsamiai nurodyti šalių duomenys. Pažymėtina, kad šalių parašais patvirtinta ne tik sutartis, be ir atskiros sutarties sąlygos, o atskiri sutarties elementai –duomenys apie atsakovą, paskolos suma, įrašyti paties atsakovo. Šios aplinkybės patvirtina atsiradusius paskolos teisinius santykius. Paskolos sutarties sudarymo faktą patvirtino ir liudytoja – buvusi atsakovo sutuoktinė. Be to, egzistavusius paskolos santykius patvirtina ir atsakovo nuolatiniai paskolos dalių pervedimai ieškovui, ir atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad šie mokėjimai buvo skirti kitai paskolai padengti.
Atsakovas, remdamasis pinigų negavimo aplinkybe, jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė (CPK 176, 177, 185 straipsniai).
Kiti apelianto skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi atidėjo apeliantui 408,65 Eur žyminio mokesčio už skundą mokėjimą iki tol, kol apeliacinis instancijos teismas išnagrinės šį skundą. Apeliacinį skundą atmestus, iš apelianto valstybei priteistina nesumokėta 408,65 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pareiškimą dalis.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 408,65 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pareiškimą dalį valstybei.