Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-04-16 · Administracinė byla Nr. eI3-2425-595/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-16
Bylos Nr.
eI3-2425-595/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00564-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Vita Valeckaitė (pirm.), Tomas Blinstrubis, Jolanta Vėgelienė
Pareiškėjas
D. N.
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 18.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 18.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1Teismo sprendimas
Administracinė byla Nr. eI3-2425-595/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00564-2020-2 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 18.2; 18.12; 55.1
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Vėgelienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. N. Ž pareiškimą dėl termino atnaujinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja D. N. Ž kreipėsi į teismą su pareiškimu atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo – 6 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad ji paveldėjo savo vyro G. Ž. turtą ir turtines teises. Todėl 2017 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) ir Lietuvos valstybės centrinį archyvą, siekdama gauti dokumentus, kuriais galėtų pagrįsti sutuoktinio nuosavybės teise valdytą ir disponuotą nekilnojamą turtą ir tuo pagrindu įstatymų reglamentuota tvarka kreiptis į valstybines institucijas, siekiant atkurti nuosavybės teisę į G. Ž. valdytą nekilnojamą turtą. NŽT Švenčionių skyrius atsakyme nurodė, kad G. Ž. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, taip pat nurodė, kad pateiktas 1945 metų vardinis naujakurių sąrašas, kuriame nurodoma, kad J. Ž. (G. Ž. tėvas) kaip mažažemis gavo 6 hektarus žemės, nenagrinėjamas, kadangi yra pateiktas praleidus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatytą terminą, kuris nustatytas iki 2003 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėja nurodo, kad ji 2003 metais dar nebuvo sutuoktinio turto ir turtinių teisių paveldėtoja, nuosavybės teisės jos sutuoktiniui buvo atkurtos jau po jo mirties. Po palikimo priėmimo ji iš karto negalėjo kreiptis dėl nuosavybės teisių atstatymo, kadangi nebuvo gautas atsakymas iš archyvo, kuriame nurodomas juridinis minėtos žemės įsigijimo faktas - žemės skyrimas mažažemiams, taip pat nebuvo gautas atsakymas iš NŽT, taip pat didelė dalis nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą buvo atstatyta laiku, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, pagrįstai tikintis, kad kompetentingos valstybės institucijos atkurs savininkams nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamą turtą ir nereikės kreiptis į teismą. T. y. egzistavo objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės, dėl kurių ji negalėjo kreiptis įstatymo nustatytu terminu, t. y. iki 2003 m. gruodžio 31 d. dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atstatymo.

Pareiškėjos manymu, terminas pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamą turtą priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, todėl turi būti atnaujintas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad G. Ž. buvo atkurtos nuosavybės teisės: Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 86-3532 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui G. Ž.“ atkurtos nuosavybės teisės natūra į 13,58 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. 86-7116 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui G. Ž.“ atkurtos nuosavybės teisės natūra į 3,20 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), ir pagal Vilniaus apskrities 1999 m. spalio 8 d. išvadą Nr. 892 ,,Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 2.9-86-10731 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui G. Ž.“ atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn 1,00 ha žemės asmeniniam ūkiui, esančios (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Pareiškėja 2017 m. rugsėjo 13 d. pateikė NŽT Švenčionių skyriui prašymą suteikti informaciją, ar yra atkurtos nuosavybės teisės G. Ž. ir kartu su šiuo prašymu pateikė 1945 m. vardinį naujakurių sąrašą apylinkėms, kuriame nurodyta, kad J. Ž. kaip bežemis gavo 6,00 ha žemės. Pareiškėjai raštu buvo atsakyta, kad nuosavybės teisės yra atkurtos ir, kad šis archyvinis dokumentas nebus nagrinėjamas, nes yra pateiktas praleidus Atkūrimo įstatymo nustatytus terminus.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai nustato nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, kurių pagrindu piliečiams gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisės atkuriamos į iki nacionalizacijos, t. y. iki 1940 m. liepos 22 d. valdytą žemę, pareiškėjos pateiktas į bylą 1945 m. vardinis naujakurių sąrašas apylinkėms ((duomenys neskelbtini)) vertinamas kaip papildomas dokumentas, pagal kurį nebūtų atkuriamos nuosavybės teisės. Taip pat pažymi, kad G. Ž. Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais yra pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į jo tėvo turėtą žemę. Todėl NŽT vertinimu, pareiškėjai nereikia prašyti atnaujinti terminą prašymui pateikti. Nagrinėjamu atveju ji turėtų prašyti atnaujinti terminą dokumentui (1945 m. vardinis naujakurių sąrašas apylinkėms) pateikti.

Nurodo, kad pareiškėja, teikdama dokumentą (1945 m. vardinis naujakurių sąrašas apylinkėms) į bylą, nenurodo jokių svarbių priežasčių, kodėl šį dokumentą teikia tik dabar. Tokios priežastys, kad 2003 m. nebuvo savo vyro turto paveldėtoja, nebuvo gauti atsakymai iš archyvo ir NŽT, nelaikytinos svarbiomis priežastimis. Mano, kad pareiškėjos vyras, prasidėjus nuosavybės teisių atkūrimo procesui, galėjo pats pateikti visus dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu. Taip pat pažymi, kad pareiškėja, paveldėjusi savo vyro turtą 2006 m., į NŽT dėl informacijos kreipėsi tik 2017 m. rugsėjo 13 d., praėjus daugiau nei 10 metų.

Teigia, kad pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą praleistam terminui atnaujinti. Tokios priežastys, kaip nesidomėjimas, nesirūpinimas savo teisių realizavimu, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Mano, kad pareiškėja elgėsi neapdairiai, nerūpestingai. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino. Akivaizdu, kad pareiškėja savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai, todėl nėra objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą įstatymo nustatytiems terminams atnaujinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas atmestinas.

Byloje sprendžiamas termino pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo atnaujinimo klausimas.

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad pareiškėja yra G. Ž. turto ir turtinių teisių paveldėtoja. Tai patvirtina 2007 m. gruodžio 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas.

Pareiškėja NŽT Švenčionių skyriui 2017 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymą suteikti informaciją dėl G. Ž. (pareiškėjos sutuoktiniui) nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, kartu su prašymu pateikė ir 1945 m. vardinį naujakurių sąrašą, kuriame nurodyta, kad J. Ž. (G. Ž. tėvas) kaip mažažemis gavo 6 ha žemės.

NŽT Švenčionių skyrius 2017 m. spalio 11 d. raštu Nr. 45SD-3282-(14.45.104) pareiškėjai atsakė, jog nuosavybės teisės G. Ž. yra atkurtos, 1945 m. vardinis naujakurių sąrašas apylinkėms nagrinėjamas nebus, kadangi yra pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą, be to, pažymėjo, jog atkuriant nuosavybės teises į žemę, turi būti vadovaujamasi nuosavybės teisę pagrindžiančiais įrodymais, dokumentais, kuriuose savininko valdytos žemės plotas nurodytas iki 1940 m. liepos 22 d.

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama atnaujinti jai praleistą terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Mano, jog jos vyrui G. Ž. turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės ir į 6 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini), pagal 1945 m. Vardinį naujakurių sąrašą apylinkėms.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1999 m. gruodžio 9 d., 2003 m. sausio 23 d., 2006 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimais G. Ž. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo tėvo nuosavybės teise valdytą iki nacionalizacijos žemę, t. y. nuosavybėn buvo suteikti sklypai: 13,58 ha (du sklypai), 3,20 ha, 1 ha ploto sklypai. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad G. Ž. vardu buvo registruoti šie žemės sklypai, kurie vėliau perleisti tretiesiems asmenims.

Taigi, nustatyta, kad G. Ž. Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais Švenčionių rajono Švenčionėlių apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. lapkričio 29 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. Ž. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą 80,00 ha žemės plotą, iš jo 30,00 ha ariamos žemės ir 50,00 ha miško. 1999 m. birželio 23 d. E. Ž. (buvusio savininko marti) (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į J. Ž. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) apskrityje valdytą 30 ha žemės plotą, iš jų 30 ha ariamos. G. Ž. Švenčionių rajono Švenčionėlių apylinkės agrarinės reformos tarnybai 2001 m. gruodžio 13 d. pateikė dar vieną prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. Ž. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą 3,20 ha žemės plotą, iš jo 2,70 ha ariamos žemės ir 0,50 ha miško. NŽT šios aplinkybės, - kad nustatyta tvarka ir terminais buvo pateikti prašymai G. Ž. vardu atkurti nuosavybės teises, neginčija. Taigi, pagrįstai NŽT nurodo, kad nagrinėjamu atveju, kuomet prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra pateiktas, ginčo dėl to nėra, nėra pagrindo pareiškėjai prašyti atnaujinti terminą šiam prašymui pateikti.

Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai nustato nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, kurių pagrindu piliečiams gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pagal Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisės patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ir kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), 12 punktu nustatyti kiti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Tai gali būti žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji įrašai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginami ir iš valstybinių archyvų gauti bei buvusioms agrarinės reformos tarnyboms ir kitoms žemės reformą vykdančioms institucijoms pateikti įvairių dokumentų – kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, kurių reikia apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų, turto nacionalizavimo aktų nuorašai bei išrašai; dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 ,,Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, taip pat dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 ,,Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“; įstatymų nustatyta tvarka sudaryti testamentai, nors juose ir nebūtų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, jeigu testatorius mirė iki Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įsigaliojimo dienos (1991 m. rugpjūčio 1 d.); nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos sudaryti testamentai (naminiai testamentai), sutartys, (pirkimo-pardavimo, dovanojimo) ar kitoks rašytinis dokumentas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 407 1.1.1-1.1.5 papunkčiuose nustatyta, kad žemės valdymo nuosavybės teise faktą patvirtinančiais dokumentais, be dokumentų, nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo, 4 punkto ketvirtojoje pastraipoje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 ,,Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ gali būti šie papildomi dokumentai: Lietuvos TSR žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir sėjomainų valdybos 1947-1948 metų žemės apskaitos žiniaraščiai; įvairūs Lenkijos (1920-1939 metais), Lietuvos TSR (1940-1941 metais, 1945-1948 metais), Vokietijos (1941-1945 metais) įstaigų, veikusių Lietuvoje (Klaipėdos krašte – 1939-1945 metais), parengti sąrašai, kuriuose nurodytas ūkininkų turėtas nuosavybės teise žemės plotas; Lenkijos žemės tvarkymo įstaigų parengti žemėvaldų planai, kuriuose nenurodytos savininkų pavardės; Rusijos (iki 1918 metų) ir 1941-1945 metais Lietuvoje veikusių įstaigų sudaryti kaimų skirstymo į vienkiemius planai bei žemės rūšiavimo dokumentai; mokesčių mokėjimo kvitai, įsiskolinimo bankui bei kiti dokumentai, kuriais remiantis galima nustatyti turėtos žemėvaldos plotą ir buvimo vietą.

Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisės atkuriamos į iki nacionalizacijos, t. y. iki 1940 m. liepos 22 d., valdytą žemę, 1945 m. Vardinis naujakurių sąrašas apylinkėms ((duomenys neskelbtini)) vertinamas kaip papildomas dokumentas.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nurodyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turi pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų. Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos nuostatas, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymo ir dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Pareiškėja iš esmės savo pareiškimą grindžia tuo, kad negalėjo pateikti anksčiau 1945 m. Vardinio naujakurių sąrašo apylinkėms dėl svarbių priežasčių, kadangi 2003 m. nebuvo sutuoktinio turto ir turtinių teisių paveldėtoja, nurodo, kad po savo vyro G. Ž. (mirusio 2006 m. sausio 5 d.) palikimo priėmimo ji iš karto negalėjo kreiptis dėl nuosavybės teisių atstatymo, kadangi nebuvo gautas atsakymas iš archyvo, kuriame nurodomas juridinis minėtos žemės įsigijimo faktas, taip pat, kad nebuvo gautas atsakymas iš Nacionalinės žemės tarnybos, be to, kadangi didžioji dalis nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvo atstatyta laiku pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, pagrįstai tikėjosi, kad kompetentingos valstybės institucijos atkurs savininkams nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir nereikės kreiptis į teismą. Atsakant į šiuos pareiškėjos argumentus teismas pažymi, jog pareiškėja, teikdama dokumentą (1945 m. Vardinis naujakurių sąrašas apylinkėms) tik dabar nenurodo, kada apie jį sužinojo, nėra duomenų, kada gavo jį iš archyvo, nenurodo, dėl kokių priežasčių šis dokumentas nebuvo pateiktas NŽT skyriui anksčiau, dar paties G. Ž.. Be to, vyro turto paveldėtoja ji tapo 2007 m., o į NŽT skyrių kreipėsi tik 2017 metais.

Taigi, teismas sutinka su NŽT vertinimu, jog pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą praleistam terminui atnaujinti. Tokios priežastys kaip nesidomėjimas, nesirūpinimas savo teisių realizavimu, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą.

Kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu ir pateikimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-529/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-605/2011). Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino. Tai sietina su tuo, jog kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-530/2014).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, ne kartą yra konstatavęs, kad asmens, prašančio atnaujinti įstatymu nustatytą terminą, sveikatos būklė, garbus amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimo lygis ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2008 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1249/2010), o pareiškėjo pasyvus elgesys ir nesidomėjimas savo teisių įgyvendinimu reiškia jo pačio subjektyvų apsisprendimą ir negali būti laikomas objektyviu veiksniu, lėmusiu termino praleidimą (pvz., 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1104/2011, 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-210/2013, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-552/2016). Sprendžiant Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje numatytų terminų atnaujinimo klausimą, turi būti vadovaujamasi bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir šio įstatymo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 7 d.).

Taigi, kaip nustatyta, byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjos aktyvius veiksmus laikotarpiu nuo 2007 m., siekiant išsiaiškinti informaciją apie jos vyrui atkurtas nuosavybės teises. Nors pareiškėja teigia, kad kreipėsi į teismą su šiuo skundu tik dabar, nes nebuvo paveldėtoja, neturėjo dokumento iš archyvo bei NTŽ skyriaus atsakymo dėl atkurtų teisių. Tačiau, kaip minėta, nepaaiškina ir nepagrindžia, kodėl tapus paveldėtoja 2007 m., nuosavybės teisių atkūrimo procesu susidomėjo tik 2017 m., kai kreipėsi į NŽT, juolab, kad į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi dar po daugiau kaip 2 metų. Be to, nėra duomenų, kada yra gavusi archyvo dokumentą, ir kodėl šio dokumento nebuvo galima pateikti nuosavybės teisių atkūrimo procese anksčiau dar pačiam G. Ž..

Taigi, nagrinėjamu atveju, įvertinus nurodytas aplinkybes ir argumentus, nustatyta, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti. Pareiškėja nenurodė ir svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą spręsti, jog yra pagrindas atnaujinti terminą archyviniam dokumentui pateikti, juolab, kad kaip nurodė NŽT jo pagrindu nuosavybės teisės nebūtų atkuriamos. Remiantis išdėstytu pareiškėjos pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos D. N. Ž prašymą dėl termino atnaujinimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstrubisVita ValeckaitėJolanta Vėgelienė