- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-01
- Bylos Nr.
- 2S-560-555/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-16809-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- E. S.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ieškovė S. S. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo E. S. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams – V. S., gim. 1996-01-28, ir M. S., gim. 2000-12-13, po 400 Lt mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis, kol bus priimtas teismo sprendimas. Nurodė, kad atsakovas neteikia materialinio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, dėl ko gali būti pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, nepilnai patenkinti būtini jų poreikiai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones - priteisė laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iš E. S. nepilnamečiams vaikams V. S. ir M. S. kiekvienam po 200 Lt nuo 2011-12-01 iki sprendimo priėmimo byloje. Teismas nurodė, kad neužtikrinus reikalavimo, bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, nes atsakovas vaikams išlaikymo visiškai neteikia, o ieškovės finansinė padėtis yra sunki, kadangi ieškovei nustatytas tik 20 proc. darbingumas, ji nevaikšto. Teismas sprendė, kad negali priteisti prašomos laikino išlaikymo sumos kiekvienam vaikui po 400 litų kas mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad byla yra neišnagrinėta ir teismas neturi įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį ir turtinius įsipareigojimus, be to, tai jau būtų ieškinio reikalavimo patenkinimas. Teismo vertinimu, minimaliems vaikų poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma yra 200 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas E. S. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nesutinka su ieškovės ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nes jis nepagrįstas. Teigia, kad nuo santuokos sudarymo rūpinosi ir slaugė ieškovę, kadangi ji yra neįgali, bei prižiūrėjo vaikus. Taip pat nurodo, kad kartu su ieškove negyvena nuo 2011 m. balandžio mėnesio, bendro ūkio neveda ir 2011-12-20 kreipėsi į teismą su ieškiniui dėl santuokos nutraukimo, kuriuo prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo – vaikų tėvu bei prašo vaikams išlaikymą priteisti iš vaikų motinos S. S.. Nurodo, kad vaikai mokosi Vilniuje, žydų vidurinėje mokykloje „Manachemo namai“, ir jiems gyvenamąjį plotą bei maitinimą suteikia mokykla.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė S. S. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo nutarties nekeisti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio l dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti vieno sutuoktinio ar nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms, ne tik santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011, išaiškino, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms.
CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovui neteikiant materialinio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams yra reali grėsmė vaikų interesams, todėl ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Apeliantas - atsakovas iš esmės nesutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu bei skundžiama teismo nutartimi, tačiau neginčija teismo priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ar jo proporcingumo atsakovo turtinei padėčiai.
Laikinosios apsaugos priemonės - laikino išlaikymo taikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.72, 3.192-3.203 straipsnius. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teikia vaikams išlaikymą, jais rūpinasi, nors su ieškove kartu negyvena nuo 2011 m. kovo mėnesio, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų jokių nepateikė, t.y. neįrodė, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai (CPK 178 straipsnis).
Taip pat apeliantas nurodo, jog pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo su ieškove, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo ir auklėjimo tvarkos nustatymo ir jų išlaikymo, kuriuo prašo priteisti išlaikymą vaikams iš ieškovės. Pažymėtina, jog laikino išlaikymo priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo pagal šalių pareikštus reikalavimus išankstiniu išsprendimu, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti kai kurių materialiųjų teisių gynybą (šiuo atveju tai nepilnamečių vaikų teisės į išlaikymą užtikrinimas).
Kadangi šioje proceso stadijoje nėra nagrinėjami ir vertinami bylos įrodymai bei aplinkybės iš esmės, o tik sprendžiamas klausimas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto atskirojo skundo argumentų dėl ieškinio nepagrįstumo nepasisako.
Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės bei materialinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai, CK 3.65 straipsnis), todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.