Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-11-11 · Byla Nr. N-575-2333-11

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-11
Bylos Nr.
N-575-2333-11
Teisminio proceso Nr.
4-14-3-00694-2010-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2333/2011Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00694-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. S. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad A. S. 2010 m. rugsėjo 25 d., apie 14.40 val., Anykščių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kelio Anykščiai-Niūronys-Stakės 4,95 km, vairavo traktorių, sukdamas į kairę pusę, užkliudė jį lenkusį automobilį ir jį apgadino. Nesupratęs, kad sukėlė eismo įvykį, pasišalino nepranešęs policijai. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 161 ir 231 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Anykščių rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 11 d. nutarimu A. S. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą skyrė 3 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas konstatavo, kad padarytus teisės pažeidimus, be pažeidėjo prisipažinimo, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, K. G. paaiškinimas, eismo įvykio vietos schema ir kita bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis baustas už KET pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, šeimoje augina dvi nepilnametes dukras.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarimą ir bylą dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti. Apeliantas pažymi, kad nesutiko padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, apie tai nurodė savo pasiaiškinime bei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad jo paaiškinimai buvo nuoseklūs, nuo pat pradžių jis teigė, kad važiuojant nuo Anykščių, tik įvažiavus į (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją, sankryžoje ketino sukti į kairę, todėl įjungė posūkio signalą. Tuo metu jį dideliu greičiu aplenkė pilkos spalvos automobilis, automobiliui aplenkus, apeliantas baigė posūkio manevrą ir nuvažiavo namų link. Kadangi pakeliui ėmė gesti traktorius ir vėliau miške visiškai sugedo, apeliantas išėjo ieškoti pagalbos. Prie traktoriau grįžo kartu su kaimynu J. L., jį suremontavo ir apeliantas apie 20 valandą grįžo namo. Pažymi, kad nei jis, nei J. L. nepastebėjo jokių traktoriaus apgadinimų. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad į bylos nagrinėjimą nebuvo kviesti nei policijos pareigūnai, nei J. L., nei asmuo, kuris pažeisdamas kelių eismo taisykles, lenkė jo vairuojamą traktorių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. S. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3 000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Apeliantas savo kaltės padarius jam inkriminuojamą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą neneigia, tačiau ginčija padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, motyvuodamas tuo, kad nepajuto kliudęs jį lenkusį automobilį.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Pažymėtina, jog skundžiamame nutarime nurodyta, kad A. S. savo kaltę pripažino visiškai, tačiau apeliantui tokią aplinkybę neigiant, teisėjų kolegija neturi galimybės to patikrinti, nes byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr.N1-1333/2007). Teisėjų kolegija pastebi, kad naujos versijos kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju nauja pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo ištirta ir įvertinta.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nei policijos pareigūnai, nei nukentėjusysis, pirmosios instancijos teisme apklausti nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais tiesiogiai pažeidimų padarymą mačiusio nukentėjusiojo bei policijos pareigūnų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant A. S. nubaudimo klausimą Anykščių rajono apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, neapklausti asmenys, kuriems gali būti žinomos šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas tenkinamas, 2010 m. spalio 11 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas