- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-20
- Bylos Nr.
- I1-233-320/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01422-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lietuvos valstybė
dalyvaujant pareiškėjui A. L.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. L. (toliau – ir A. L., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 27 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-14) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. liepos 12 d. bausmę atliko Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – Ligoninė, LAVL, atsakovės atstovė). LAVL administracija jo atžvilgiu nevykdė ir neorganizavo nuteistųjų reabilitacijos programų, o jeigu ir vykdė, tai blogai, aplaidžiai, neveiksmingai. Pareiškėjas teigė, kad ne kartą kreipėsi į administraciją su prašymu dalyvauti anoniminiuose susitikimuose, 12 žingsnių programoje, nes yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Teigė, kad LAVL jis mokosi, nors nematė nei vieno mokytojo, o užduotis atneša nuteistieji dirbantys LAVL ūkio dalyje. Užduotis jis išmeta ir nieko nesimoko, tačiau yra keliamas į kitą klasę. Pareiškėjas nesuprato už kokius nuopelnus. Atkreipė dėmesį, kad atviručių piešimo konkursas jam netinka ir neišspręs jo problemų, artimųjų neturi, todėl socialinių ryšių nepalaiko. Nurodė, kad sergant atvira tuberkuliozės forma LAVL personalas turi su juo bendrauti, tačiau kiti specialistai, tame tarpe ir socialinės reabilitacijos skyriaus su juo nebendrauja prisidengdami jo liga. Taip pat nurodė, kad jam maksimaliai apribota judėjimo laisvė, susitikimai su kitais sergančiais nuteistaisiais, pasivaikščiojimai gryname ore, sportas. Pareiškėjas išreiškė norą dalyvauti įvairiose programose. Dėl tokių sąlygų jis tapo irzlus, jam pasireiškia panikos priepuoliai yra linkęs žalotis. Pareiškėjas skunde išreiškė nuomonę, kad dėl tokio LAVL neveikimo jokia kitokia kompensacija, kaip tik materialinė, negalima.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, apie teismo apie posėdžio vietą ir laiką pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepime į skundą (b. l. 15-17) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad ligoninėje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo vykdomos socialinės reabilitacijos programos, nukreiptos į nuteistųjų švietimą, įdarbinimą ir laisvalaikio užimtumą. Taikomos tipinės socialinės reabilitacijos programos, naujai atvykusių į pataisos įstaigų nuteistųjų adaptacijos programa, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programa, nuteistųjų pataisos programos, yra sudarytos sąlygos mokytis Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje. Atsakovės atstovė atkreipė dėmesį, kad nuteistiesiems laikomiems LAVL taikomi griežtesni izoliavimo reikalavimai. Pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu vykdomas individualus nuteistojo socialinės reabilitacijos planas, su kuriuo jis yra pasirašytinai supažindintas. LAVL atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas nelinkęs bendradarbiauti su ligoninės personalu, dažnai atsisako vartoti skiriamus medikamentus ir tai turi įtakos pareiškėjo sveikatos būklei. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas yra gydomas LAVL Tuberkuliozės skyriuje, kuriame socialinė reabilitacija dėl taikomo griežtesnio izoliavimo poreikio, nėra vykdoma visa apimtimi. Pareiškėjui diagnozuota atvira tuberkuliozės forma, Ligoninėje jis gydomas nuo 2016 m. gruodžio 22 d. Atsakovės atstovė nurodė, kad jai kaip ambulatorines ir stacionarias asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai įstaigai privaloma vykdyti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau- ir Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas), Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr.V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai (toliau- ir HN 47-1:2012 ), kitų teisės aktų nuostatas. HN 47-1:2012 15 p. numato, kad pacientui, sergančiam arba įtariamam, kad sega ligomis, kurių sukėlėjai gali būti perduoti keliais būdais, taikomos standartinės ir su visais galimais perdavimo būdais susijusios izoliavimo priemonės. Pacientui, sergančiam infekcinėmis ligomis, kurių sukėlėjai plinta per orą, taikomos izoliavimo priemonės, nustatytos HN 47-1:2012 16-17 p., 20 p., 21 p. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 14 d. įsakymu Nr.407 patvirtintą Epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas asmenims, tvarkos aprašo 3 punktą tuberkulioze sergantys ligoniai, išskiriantys tuberkuliozės mikobakterijų, guldomi į tuberkuliozės stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos izoliavimo palatas. Ligoninė imperatyviai vykdo Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą, todėl visi aktyvia (atvira gerklų ir plaučių) tuberkulioze sergantys asmenys yra izoliuoti bei privalomai dėvi apsaugines kaukes. Ligoninėje pareiškėjas buvo laikomas 6 korpuse, kuriame laikomi atvira tuberkulioze sergantys asmenys, bei 12 korpuse, kuriame izoliuojami asmenys įtariami, sergantys arba atsisakantys gydymo bei asmenys nesergantys atvira tuberkuliozės forma (atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę). Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dažnai nevartodavo jam paskirtų medikamentų, ko pasėkoje jo sveikata negerėjo ir dėl to buvo laikomas izoliuotas nuo kitų asmenų. Nurodė, kad Ligoninė yra sudariusi sutartį su Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokykla, kuri ir organizuoja nuteistųjų bendrąjį lavinimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2019 m. liepos 12 d. patirtą neturtinę žalą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.271 str.). CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos darbuotojai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas tvirtino, kad nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2019 m. liepos 12 d. LAVL nevykdė ir neorganizavo arba netinkamai vykdė nuteistųjų socialinės reabilitacijos programas, nesudarė sąlygų mokytis.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) XI skyriaus „Nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės“ 111 straipsnis nustato, kad nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės yra šios: laisvės atėmimo režimas; nuteistųjų darbas; socialinė reabilitacija; bendrasis lavinimas ir profesinis mokymas. straipsnis nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. Pagal BVK 137 straipsnio 1 dalį nuteistųjų socialinė reabilitacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Minėto straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatyti nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslai ir veiksmai. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis (BVK 137 straipsnio 4 dalis). Socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Sudarant šį planą, turi dalyvauti nuteistasis (BVK 137 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui diagnozuota vaistams atspari tuberkuliozės forma (infiltracinė plaučių tuberkuliozė) (1 t., b. l. 22, 125), todėl pareiškėjas nuo 2016 m. gruodžio 22 d. yra gydomas LAVL. Pareiškėjas skunde neneigia, kad serga pavojinga (užkrečiama) kitiems asmenims liga. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjui yra sudarytas individualus nuteistojo socialinės reabilitacijos planas, pareiškėjas su planu supažindintas pasirašytinai ( b. l. 52-55). Individualaus darbo su nuteistuoju knygelė (b. l. 36-51) patvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu yra vykdomos socialinės reabilitacijos programos, su pareiškėju sistemingai vedami pokalbiai, bendrauja psichologai, resocializacijos skyriaus darbuotojai.
Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad jis norėtų aktyviai dalyvauti susitikimuose, kontaktiniuose pasimatymuose, 12 žingsnių programoje, teismas pažymi, kad teisinis reglamentavimas ir byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad dėl pareiškėjo sveikatos būklės, indikacijų, infekcijų, bendri, su kitais nuteistaisiais užsiėmimai nebuvo ir negali būti organizuojami. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras internetinėje svetainėje nurodo, kad kvėpavimo organų tuberkuliozė (TB) tai infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterija (TM) (Mycobacterium tuberculosis), plintanti per orą su dalelėmis. Pagrindinis TM šaltinis yra žmogus, sergantis atvira plaučių TB forma (http://www.ulac.lt/ligos/T/tuberkulioze). Pagal Lietuvos Higienos normos Nr. 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946, 15 punktą pacientui, sergančiam arba įtariamam, kad serga ligomis, kurių sukėlėjai gali būti perduoti keliais būdais, taikomos standartinės ir su visais galimais perdavimo būdais susijusios izoliavimo priemonės. Higienos normos Nr. 47-1:2012 16 punkte nurodyta, kad stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje pacientas, kuriam taikomos papildomos izoliavimo priemonės, guldomas į izoliavimo palatą. Pacientui, sergančiam arba įtariamam, kad serga infekcinėmis ligomis, kurių sukėlėjai plinta per orą (su lašeliais), taikomos standartinės ir šios papildomos izoliavimo priemonės, t.y. pacientas stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje guldomas į atskirą vienvietę palatą; jei trūksta vienviečių palatų, pirmenybė guldant į vienvietę palatą teikiama kosinčiam ir skrepliuojančiam pacientui arba jis guldomas į palatą su tuo pačiu mikroorganizmu infekuotais pacientais (Higienos normos Nr. 47-1:2012 20 punktas, 20.1. punktas, 20.2 punktas). Aptartas teisinis reglamentavimas, suponuoja išvadą, kad dėl sveikatos būklės, ligos indikacijų ir užkrečiamų ligų prevencijos nuteistieji, esantys Tuberkuliozės gydomajame skyriuje į bendras patalpas negali būti vedami ir jiems neorganizuojami bendri užsiėmimai. Priešingu atveju atsakovės atstovė pažeistų savo pareigą imtis veiksmų, siekiant užkirsti kelią infekcinių ligų plitimui. Atsakovės atstovė nurodo, jog siekiant palaikyti ryšius su visuomene bei padėti įveikti socialinę atskirtį, nuteistiesiem, gydomiems LAVL, sudarytos sąlygos susitikti su atvykstančiais religinių bendruomenių atstovais ir visuomeninių organizacijų savanoriais, tačiau nuteistasis tokio noro nėra pareiškęs. Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje esantys įrašai patvirtina, kad pareiškėjui gydantis LAVL su juo sistemingai bendrauja psichologai, Socialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojai, kurie siūlo iš bibliotekos gauti ir skaityti knygas, spaudą, spręsti kryžiažodžius, dalyvauti meninėje veikloje, kituose projektuose, kurie taikytini atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos būklę (b.l. 49-51). Taip pat pokalbių metu pareiškėjui buvo siūloma rodyti iniciatyvą ir kreiptis į ligoninės administraciją su prašymais padėti organizuoti laisvalaikį. Akivaizdu, kad tokių prašymų pareiškėjas neišreiškė. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas atsisako jam siūlomos pagalbos ir skiriamo gydymo, tyrimų, vartoti paskirtus vaistus (b.l. 31, 126, 136-165), neturi noro ir siekio keistis bei po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę.
Pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina ir iš to, kad, jo teigimu, jam nesudaromos sąlygos mokytis. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2017 mokslo metų pradžios dalyvauja bendrojo lavinimo procese- mokosi Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje (t.2, b.l.18). Byloje esančioje 2019 m. rugpjūčio 14 d. Ligoninės resocializacijos skyriaus pažymoje Nr. 919-384 (t.1, b.l. 28-30) nurodoma, pareiškėjas buvo lankomas mokytojų bei gauna parengtą užduočių paketą bei atgal grąžina savarankiškai atliktas užduotis. Pareiškėjas teigia, kad užduotys jam duodamos nereguliariai, jis užduočių nesupranta, todėl jų neišsprendžia, bet vis tiek yra keliamas į kitą klasę. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 147 straipsnis nustato, jog vyresnių negu 16 metų nuteistųjų bendrasis ugdymas organizuojamas rašytiniu jų pageidavimu; nuteistųjų bendrojo ugdymo pataisos įstaigose tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. suimtųjų ir nuteistųjų (toliau kartu – įkalinti asmenys), laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose ir areštinėse (toliau – laisvės atėmimo vieta), mokymo organizavimą pagal formaliojo švietimo programas bendrojo ugdymo mokyklose, įsteigtose laisvės atėmimo vietose, veiklą reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 8 punktą Įkalintų asmenų priėmimą į mokyklą organizuoja laisvės atėmimo vietos administracija ir joje veikianti mokykla ar jos struktūriniai padaliniai pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra laisvės atėmimo vieta, tarybos nustatytą priėmimo tvarką, parengtą vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais ir suderintą su Kalėjimų departamentu. Aprašo 10 punktas numato, kad Švietimo santykiai tarp mokinio ir mokyklos įforminami mokymo sutartimi, kurią pasirašo mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ir įkalintas asmuo. O Aprašo 13 punkte įtvirtinta, kad Mokykla, vykdydama bendrojo ugdymo programas, dirba pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus bendruosius ugdymo planus, bendrąsias programas ir pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašus. Laivės atėmimo vietos įstaigos pareigos nurodytos Aprašo 22 punkte, tarp jų: tvarkyti įkalintų asmenų, kurie mokosi mokykloje, apskaitą; informuoti mokyklos vadovą arba jo įgaliotą asmenį apie naujai atvykusius į laisvės atėmimo vietas ir iš jų paleidžiamus įkalintus asmenis; užtikrinti mokyklos vadovo, mokytojų ir kitų mokyklos darbuotojų (toliau – mokyklos darbuotojai) saugumą laisvės atėmimo vietos teritorijoje; užtikrinti, kad įkalinto asmens dienotvarkė, jo darbo laikas ir (ar) dalyvavimas kitoje veikloje būtų suderinti su ugdymo proceso tvarkaraščiais; mokyklos vadovo arba jo įgalioto asmens prašymu informuoti apie priežastis, dėl kurių įkalintas asmuo negalėjo dalyvauti bent vienoje tvarkaraštyje nurodytoje pamokoje; supažindinti mokyklos darbuotojus su laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisyklėmis, įėjimo į laisvės atėmimo vietą ir išėjimo iš jos tvarka, draudžiamų įsinešti į laisvės atėmimo vietos teritoriją daiktų sąrašu ir atsakomybe už nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų perdavimą. LAVL įsipareigojimai nustatyti ir LAVL bei Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos 2015 m. pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje (t.2, b.l.20-21). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovės atstovė būtų pažeidusi minėtoje bendradarbiavimo sutartyje numatytus įsipareigojimus ar neatlikusi Aprašo 22 punkte nurodytų pareigų. To neneigia ir pats pareiškėjas, iš esmės skųsdamasis dėl galimai nekokybiškų švietimo paslaugų. Kaip minėta, pagal Aprašo 13 punktą, LAVL nėra atsakinga už teikiamų švietimo paslaugų turinį. Galimybės mokytis pareiškėjui suteikimas nuotoliniu būdu yra sąlygotas jo sveikatos būklės, o jo liga- atvira tuberkuliozės forma objektyviai eliminuoja galimybę tiesiogiai betarpiškai bendrauti su pedagogais. Iš byloje pateikto pareiškėjo 2018-10-25 skundo bei LAVL atsakymo į jį (t.2,b.l.22-23) matyti, kad atsakovės atstovė operatyviai reaguoja į pareiškėjo nusiskundimus; siekdama juos išspręsti, bendradarbiauja su mokymo įstaiga.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl netinkamų atsakovės atstovės veiksmų (neveikimo) laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog LAVL tinkamai įgyvendina socialinės reabilitacijos programą pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjo skundo argumentai dėl jo orumą žeminančių sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovė atliko veiksmus (neveikė), kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.