Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Smalakienės, teisėjų Jūros Marijos Strumskienės ir Petro Viščinio, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjai M. A., trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovei Meilutei Saidienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. A. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir A. A. dėl praleisto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja savo prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai prašyme išdėstytais motyvais.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė neprieštaravo, kad terminas pareiškėjai būtų atnaujintas. Paaiškino, kad pareiškėja 1991 m. kreipėsi į žemėtvarkos skyrių dėl jos motinos žemės grąžinimo, todėl tikėtina, kad ir naminę pirkimo–pardavimo sutartį pareiškėja buvo pateikusi žemėtvarkos darbuotojams. Nurodė, kad tokia žemės savininkė, t.y. A. K., buvo; žemės sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėja, nėra niekam grąžintas. Pažymėjo, nors pareiškėja nuo jaunystės yra ligota, tačiau žemės grąžinimo klausimais domėjosi. Atkreipė dėmesį, kad anksčiau pagal naminę pirkimo–pardavimo sutartį žemės susigrąžinti nebuvo galimybės.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir termino pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises bei giminystės ryšius, į S. A. pagal naminę pirkimo–pardavimo sutartį valdytą 1,25 ha žemės sklypą (pievas), esantį Beivydžių k., Šešuolių vlsč., Ukmergės apsk., atnaujinimas (b. l. 3, 7-8).

LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 str. 1 d. (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises pateikti iki 2001-12-31, o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymo 10 str. 4 d. (2004 10 12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nustato, kad iki 2003-12-31 kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai, o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad Įstatyme nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis Įstatymo prasme, todėl būtina vadovautis bendraisiais Įstatymo pradmenimis, teisingumo ir protingumo principais (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku jam realizuoti tam tikras jo teises. Be to, nagrinėjamu atveju sprendžiant termino atnaujinimo klausimą atsižvelgtina ir į pačių Įstatymo nustatytų terminų trukmę. Įstatymų leidėjas nuo 1991-06-18 įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų priėmimo nuosekliai pratęsinėjo terminą, per kurį asmenys galėjo realizuoti savo teises, ir paskutinį kartą terminas prašymams pateikti buvo pratęstas 2001-08-03 įstatymu Nr. IX-489, nustatant jį iki 2001-12-31, o 2003-06-19 įstatymu Nr. IX-1634 terminas giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti buvo pratęstas iki 2003-12-31. Taigi terminas prašymams paduoti buvo nustatytas daugiau kaip 10 metų, o nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti – daugiau kaip 12 metų, todėl konstatuotina, kad toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti savo teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai.

Svarbių priežasčių įrodymus teismui turi pateikti terminus praleidusi šalis, nagrinėjamu atveju – pareiškėja. Pareiškėja savo prašymą atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir atnaujinti terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises bei giminystės ryšius, į S. A. pagal naminę pirkimo–pardavimo sutartį valdytą 1,25 ha žemės sklypą (pievas), esantį Beivydžių k., Šešuolių vlsč., Ukmergės apsk., grindžia aplinkybėmis, kad pareiškėja Įstatymo nustatytus terminus praleido dėl žemėtvarkos darbuotojų kaltės, kurie ją suklaidino, t. y. ji 1991 m. kreipėsi į Agrarinės reformos tarnybą dėl žemės grąžinimo, kurią jos tėvas S. A. pagal naminę pirkimo–pardavimo sutartį iš A. K. pirko, tačiau Agrarinės reformos tarnybos viršininkas jai paaiškino, kad pirktos žemės negali grąžinti, nes LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nenumato žemės grąžinimo pagal tokias sutartis, kokią turi pareiškėja. Pažymėjo, kad aktyviau domėtis žemės grąžinimo klausimais negalėjo, nes yra ligota nuo 18 metų amžiaus: serga sunkios formos bronchine astma, dažnai guli ligoninėse Širvintose ir Vilniuje, pastoviai lankosi poliklinikoje, kasdieną vartoja vaistus, yra prižiūrima brolio žmonos, nes brolis yra seniai miręs, brolio sūnaus šeima globoja pareiškėją, nes ji yra vieniša, jie pareiškėją veža į gydymo įstaigas, nuperka vaistus ir aprūpina būtiniausiomis reikmėmis.

Rašytiniai įrodymai, esantys byloje, patvirtina, kad S. A., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjos tėvas, kuris pagal naminę 1946-07-03 pirkimo–pardavimo sutartį iš A. K. nusipirko 1,25 ha dydžio žemės sklypą (šienaujamų pievų), esantį Beivydžių k., Šešuolių vlsč., Ukmergės apsk. (b. l. 4, 6, 7-8). Taip pat nustatyta, kad nei prašymo atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, nei giminystės ryšį su savininku ir nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų per Įstatymo nustatytus terminus ir Įstatymo nustatyta tvarka pareiškėja nepateikė. Duomenų, kad be pareiškėjos dar kas nors pretenduotų atkurti nuosavybės teises į S. A. turėtą nuosavybę, byloje nėra.

Kaip jau minėta, svarbiomis terminų praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios asmenims sudaro objektyvias kliūtis nustatytu terminu atlikti reikiamus veiksmus. Objektyviomis kliūtimis vertinamos tos, kurios atsiranda ir tęsiasi nepriklausomai nuo asmens valios. Tai lemia ne tik nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, bet ir aplinkybės, turėjusios įtakos jo valiai ir jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis elgdamasis protingai galėjo neteisingai suvokti atitinkamą teisinę situaciją.

Nagrinėjamu atveju kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjos amžių, jos sveikatos būklę ir bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjos nurodytos priežastys pripažintinos svarbiomis Įstatymo 10 str. prasme, nes jos yra objektyvaus pobūdžio, tai yra nepriklausiusios nuo pareiškėjos valios ir turėjusios įtakos jos valiai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja M. A., gimusi (duomenys neskelbtini), serga bronchine astma nuo 18 m, bronchinės astmos forma yra sunki, liga progresuoja, yra pastoviai gydoma (b. l. 9A). Duomenų, paneigiančių, kad pareiškėja Įstatymo nustatytus terminus praleido dėl Agrarinės reformos tranybos darbuotojų kaltės, buvo jų suklaidinta, byloje nėra. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovė nurodė, kad yra tikėtina, kad pareiškėja buvo laiku kreipusis ir dėl savo tėvo S. A. valdyto žemės sklypo grąžinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija daro pagrįstą išvadą, kad pareiškėja Įstatyme nustatytu terminu savo teisėmis nepasinaudojo dėl specifinių priežasčių – Agrarinės reformos tarnybos darbuotojų netinkamai pateiktos informacijos, kad jai negali būti grąžintas jos tėvo S. A. valdytas žemės sklypas, kurį jis įsigijo pagal naminę pirkimo–pardavimo sutartį. Tai, kad pareiškėja aktyviau nuosavybės teisių atkūrimu negalėjo rūpintis dėl savo sveikatos būklės, kaip jau minėta, patvirtina rašytinė bylos medžiaga, tai yra Išrašas iš medicininių dokumentų (b. l. 9A). Taigi nurodytos priežastys laikytinos objektyviomis ir svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis pareiškėjai tinkamai ir laiku realizuoti savo teises.

Remiantis byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma ir motyvais, kurie buvo išdėstyti, konstatuotina, kad pareiškėja dėl svarbių priežasčių praleido 1997 m. Įstatymu (2004-10-12 įstatymo Nr.IX-2490 redakcija) nustatytus terminus pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai prašymą, nuosavybės teisę, pilietybę ir giminystės ryšius į S. A. valdytą 1,25 ha žemės sklypą (pievas), esantį Beivydžių k., Šešuolių vlsč., Ukmergės apsk., bei vadovaujantis Įstatymo (2004-10-12 įstatymo Nr.IX-2490 redakcija) 10 str. 1 ir 4 d., taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjos prašymas tenkintinas, terminas atnaujintinas.

Teismas pažymi, kad jis nevertina, ar dokumentai, kuriems paduoti atnaujinamas terminas, patvirtina ar paneigia pareiškėjos teisę atkurti nuosavybes teises į buvusio savininko S. A. valdytą žemę, nes piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę ir nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pakankamumą nuosavybės teisėms įrodyti nagrinėja žemėtvarkos skyriai pagal žemės buvimo vietą.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal byloje esančius rašytinius įrodymus pareiškėjos vardas yra M. A., o ne M. A.; pareiškėjos tėvo vardas S. A., o ne S. A. (b. l. 4, 6).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi LR ABTĮ 85 - 87 str., 88 str. 4 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjos M. A. prašymą patenkinti.

Atnaujinti M. A. praleistą terminą pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai prašymą atkurti nuosavybes teises ir terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises bei giminystės ryšius, į buvusio savininko S. A. valdytą 1,25 ha dydžio žemės sklypą (pievas), esantį Beivydžių k., Šešuolių vlsč., Ukmergės apsk.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.