- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-07
- Bylos Nr.
- eI-200-428/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01102-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedeviene
- Pareiškėjas
- O. G.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Astos Urbonienės,
dalyvaujant pareiškėjai O. G. , jos advokatei D. J. , atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei G. L. –G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos O. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius), trečiajam suinteresuotajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDF Valdyba), dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti :
1) VSDFV Kauno skyriaus 2016-03-16 sprendimą Nr. PE_SP5-39 „Dėl O. G. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“;
2) VSDFV Kauno skyriaus 2015-11-27 sprendimą Nr. PE_SP3-12249 „Dėl O. G. našlių ir našlaičių pensijos mokėjimo nutraukimo“;
3) VSDF Valdybos 2016-05-30 sprendimą Nr. (6.5) -I-3250, kuriuo netenkintas pareiškėjos skundas „Dėl VSDFV Kauno skyriaus 2016-03-16 sprendimo Nr. PE_SP5-39 ir 2015-11-27 sprendimo Nr. PE_SP3-12249“.
Pareiškėja skunde bei jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad VSDFV Kauno skyriaus 2016-03-16 sprendimu Nr. PE_SP5-39 nusprendė, kad valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permoka susidarė dėl pareiškėjos, kaip išmokos gavėjos, kaltės, todėl nusprendė nuo 2016-04-01 išieškoti iš pareiškėjos gaunamos valstybinės socialinio draudimo perskaičiuotos senatvės pensijos po 20 procentų pensijos kiekvieną mėnesį iki valstybinio socialinio draudimo fondui bus atlyginta 4507.29 Eur dydžio valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permoka, susidariusi laikotarpiu nuo 1997 m. rugpjūčio 27 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. Pareiškėja nesutinka, kad našlių pensijos permoka susidarė dėl jos kaltės. Pareiškėja 1956-06-11 Kauno CMB sudarė santuoka su P. G. , nors ši santuoka formaliai 1982-06-08 ir buvo nutraukta, faktiškai su P. G. santuokoje O. G. (pareiškėja) pragyveno iki pat jo mirties, t. y. iki 1997-08-27. Minėtu laikotarpiu su P. G. , O. G. gyveno kartu adresu (duomenys neskelbtini) , vedė bendrą ūkį, todėl toks jų gyvenimas laikytinas faktine santuoka. Pareiškėja, net ir nežinojo, kad jos santuoka nutraukta. O. G. ir P. G. faktiškai kartu gyvenus iki pat P. G. mirties, tai yra 1997-08-27, O. G. 199709-10 pateiktas prašymas skirti valstybinę socialinio draudimo našlių pensijos permoka, susidariusi laikotarpiu nuo 1997 m. rugpjūčio 27 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d., yra naikintinas, nes prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams bei pareiškėjos teisėtiems interesams. Pareiškėjos elgesyje nebuvo nesąžiningumo elementų, todėl pensijos permoka negali būti išskaičiuota. Be to, permokos išieškojimui yra suėjęs senaties terminas.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Kauno skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDF Valdyba su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose nurodė ir atsakovo VSDFV Kauno skyriaus atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja 1997-09-10 kreipėsi į Fondo valdybos Pakaunės pensijų poskyrį (dabar – Fondo valdybos Kauno skyriaus Pensijų skyriaus 2-asis poskyris) dėl valstybinės socialinio draudimo našlių (toliau – našlių) pensijos skyrimo už mirusį vyrą P. G. . Tuo metu galiojusios Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau - Pensijų įstatymas) redakcijos 38 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti. Todėl pareiškėja, kreipdamasi į Fondo valdybos Kauno skyrių dėl našlių pensijos skyrimo, Fondo valdybos Kauno skyriui kartu su prašymu pateikė P. G. mirties liudijimą ir santuokos liudijimą. Fondo valdybos Kauno skyrius, įvertinęs pareiškėjos O. G. kartu su prašymu pateiktus dokumentus, reikalingus našlių pensijai skirti, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi bei 36 straipsnio 1 dalimi, 1997-09-17 sprendimu Nr. 2434 paskyrė pareiškėjai našlių pensiją nuo 1997-08-27. Fondo valdybos Kauno skyrius, vykdydamas Fondo valdybos pavedimą patikrinti mokamų našlių pensijų skyrimo pagrįstumą, patikrino O. G. mokamos našlių pensijos mokėjimo pagrįstumą ir nustatė, kad pareiškėja kreipdamasi dėl našlių pensijos skyrimo pateikė dokumentus neatitinkančius tikrovės, nes santuoka tarp pareiškėjos ir P. G. , mirusio 1997-08-27, buvo nutraukta 1982-06-08 (Ištuokos akto įrašas Nr. 118). Taigi, pareiškėja nenurodė aplinkybių, turinčių lemiamos įtakos pareiškėjos teisei į pensiją nustatyti, t.y. kad kreipimosi dėl našlių pensijos skyrimo metu ji jau buvo išsiskyrusi su P. G. . Akcentuojame, kad teikdama prašymą dėl našlių pensijos skyrimo O. G. 1997-09-04 pasirašė pasižadėjimą, kad „su mirusiu santuoka nutraukta nebuvo ir žinau, kad naujai susituokus, našlių pensijos mokėjimas nutraukiamas“. Todėl akivaizdu, kad pareiškėja apgaulės būdu siekė įgyti teisę į našlių pensiją už mirusį P. G. , nes jo mirties momentu pareiškėja nebuvo šio asmens sutuoktine, t.y. faktiškai neatitiko Pensijų įstatymo 33, 34 straipsniuose numatytų sąlygų.
Skundas tenkinamas iš dalies. Naikintinas VSDFV Kauno skyriaus 2015-11-27 sprendimas Nr. PE-SP3-12249 ir dalyje VSDF Valdybos 2016-05-30 sprendimas Nr. (6.5) -I-3250, kitoje dalyje pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo - VSDFV Kauno skyriaus priimtų sprendimų, kuriais buvo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjos išmokėtos našlių pensijos permoką ir nutraukti našlių pensijos mokėjimą, teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 1997-09-10 prašymu Nr. 855 kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių dėl našlių pensijos skyrimo. VSDFV Kauno skyriaus 1997-09-17 sprendimu Nr. 2434 pareiškėjai buvo skirta našlių pensija nuo 1997-08-27 iki gyvos galvos už mirusį jos sutuoktinį P. G. , mirusį 1997-08-27. VSDFV Kauno skyriaus 2015-12-07 sprendimu Nr. PE_SP4-144 „Dėl O.G. našlių arba našlaičių pensijos permokos nustatymo“ nustatė, kad nuo 1997-08-27 iki 2015-11-30 susidarė 4507,29 Eur našlių permokos pensija dėl išmokos gavėjos (pareiškėjos) kaltės, kadangi pareiškėja, kreipdamasi dėl našlių pensijos skyrimo, pateikė dokumentus, neatitinkančius tikrovės (nepateikė ištuokos liudijimo). VSDFV Kauno skyrius 2015-11-27 sprendimu Nr. PE-SP3-12249 nusprendė nutraukti pareiškėjai našlių pensijos mokėjimą, nutraukimo priežastimi nurodydamas, jog pareiškėjai našlių pensija buvo paskirta ir mokama neteisėtai, nes santuoka su P. G. , mirusiu 1997-08-27, buvo nutraukta 1982-06-08. VSDFV Kauno skyrius 2016-03-16 sprendimu Nr. PE_SP5-39 „Dėl O. G. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo" nusprendė nuo 2016-04-01 išskaityti 20 procentų per mėnesį iš pareiškėjo gaunamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nustatytą 4507, 29 Eur našlių pensijos permoką, susidariusią nuo 1997-08-27 iki 2015-11-30. Pareiškėja aukščiau nurodytus atsakovo sprendimus apskundė VSDF valdybai, kuri 2016-05-30 sprendimu Nr. (6.5) I-3250 pareiškėjos skundų dėl minėtų VSDFV Kauno skyriaus sprendimų panaikinimo netenkino.
Pareiškėja nesutinka su skundžiamais atsakovo sprendimais, nurodydama, kad jai našlių pensija buvo skirta ne dėl jos kaltės, o dėl atsakovo neteisėto neveikimo.
Valstybinę socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau - Pensijų įstatymas) 34 straipsnis (1997 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. VIII-188 redakcija, galiojusi sprendimo dėl našlių pensijos skyrimo pareiškėjui priėmimo metu) numatė našlių pensijos už mirusius sutuoktinius skyrimo sąlygas. Pagal Pensijų įstatymo 34 straipsnį, teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją turi vienas iš šių asmenų: našlė arba našlys, auginantys mirusio asmens vaikus (įvaikius), taip pat slaugantys namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams (įvaikiams) mokama našlaičių pensija; našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti invalidais tuo metu, kai augino mirusio asmens vaikus (įvaikius), taip pat slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šie vaikai (įvaikiai) tuo metu gavo ar turėjo teisę gauti našlaičių pensiją; našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti invalidais iki sutuoktinio mirties arba sukako tokį amžių ar pripažinti invalidais per 5 metus po sutuoktinio mirties. Našlė arba našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai; faktinis sutuoktinis, jei turėjo su mirusiuoju vaikų, kuriuos augina arba kuriuos slaugo namuose dėl to, kad jie yra I grupės invalidai, tapę invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams mokama našlaičių pensija ir jeigu nėra mirusio asmens sutuoktinio, kuriam gali būti paskirta našlių pensija. Jei nėra šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardytų asmenų, teisę gauti našlių pensiją turi nustatyta tvarka pripažintas globėju asmuo, auginantis mirusio asmens vaikus (įvaikius), taip pat slaugantis namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams (įvaikiams) mokama našlaičių pensija. Našlei ar našliui, taip pat faktiniam sutuoktiniui, gaunančiam našlių pensiją, pensijos mokėjimas nutraukiamas naujai susituokus.
Taigi, asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka sudarę santuoką, laikomi sutuoktiniais. Santuokos nutraukimas įrodo santuokos pabaigą, todėl asmenys, nutraukę santuoką, nelaikomi sutuoktiniais, ir po vieno iš jų mirties kitas nelaikomas našliu bei neturi teisės gauti našlių pensiją.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, kad pareiškėjos sutuoktinis P. G. , už kurį ji prašė skirti našlių pensiją, mirė 1997-08-27, santuoka su P. G. buvo nutraukta 1982-06-08. Pareiškėjos prašymas dėl našlių pensijos skyrimo VSDFFV Kauno skyriuje užregistruotas jau po santuokos nutraukimo, todėl, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog, kaip pagrįstai pripažino atsakovas, jau kreipimosi dėl minėtos pensijos skyrimo metu pareiškėja neturėjo teisės į našlių pensiją. Kaip minėta, dėl to iš esmės ginčo nekelia ir pareiškėja, nurodydama, kad apie santuokos nutraukimą ji pati faktiškai nežinojo ir su P. G. po santuokos nutraukimo gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį iki pat jo mirties.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje ir 36 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, neapribojant kokiu nors terminu. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (toliau – Nuostatai) 100 punkte nustatyta, kad asmeniui pateikus dokumentus su neteisingais duomenimis, turinčiais įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, pensijos permokos išieškomos Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu – ne daugiau kaip 20 procentų pensijos per mėnesį. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio, įtvirtinančio Fondo administravimo įstaigų teises, 6 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1844 redakcija) nurodyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl socialinio draudimo išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija (toliau – ir Išplėstinė teisėjų kolegija), vertindama Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų kompetenciją neteisėtai išmokėtų socialinio draudimo išmokų išieškojimo klausimu, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, yra išaiškinusi, jog įgyvendindama priskirtą kompetenciją permokėtų socialinio draudimo išmokų sumų išieškojimo srityje, inter alia spręsdama klausimą dėl galimybės išieškoti socialinio draudimo išmokų permoką ne teismo tvarka, įgaliota institucija, yra saistoma Viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos, yra saistomos ir gero administravimo principo, LR Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje garantuojama asmens nuosavybės teisių apsauga, todėl privalo užtikrinti, jog bus nustatytos ir tinkamai bei išsamiai ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, taip pat pateiktas asmens, kurio teisėms ir pareigoms priimamas sprendimas turi įtakos, nurodytų gynybos argumentų motyvuotas įvertinimas, o priimti sprendimai, turintys įtakos asmenų teisėms bei pareigoms, bus motyvuoti bei pagrįsti objektyviais duomenimis.
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog esant įtvirtintai būtinai sąlygai, kad priimant sprendimą dėl permokėtų socialinio draudimo išmokų sumų išieškojimo iš jas gavusio asmens yra būtina sąlyga – nustatyti šias išmokas gavusio asmens kaltę dėl permokos susidarymo. Išplėstinė teisėjų kolegija šiame kontekste atkreipė dėmesį, jog pirmiau minėti viešojo administravimo institucijai keliami reikalavimai suponuoja, jog nurodytos sąlygos – asmens kaltės – buvimas turi būti itin atidžiai ir rūpestingai įvertintas, atsižvelgiant ne tik į objektyvias aplinkybes, dėl kurių susidarė atitinkama socialinio draudimo išmokų permoka ar asmens elgesio objektyvius požymius, tačiau ir asmens elgesio subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios, be kita ko, apsprendžiamos ir tokių asmenį individualizuojančių savybių, kaip amžius, išsilavinimas, patirtis ir pan. Be to, išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog tais atvejais, kai asmens, kuriam buvo permokėtos atitinkamos išmokos, galima kaltė pasireiškia tuo, jog jis nepateikė atitinkamos informacijos ar duomenų, turi būti itin atidžiai įvertinta, ar yra pagrįstų ir pakankamų duomenų teigti, jog asmuo buvo informuotas ir / ar žinojo apie pareigą pateikti minėtus duomenis bei tai, jog šie duomenys yra esmingai reikšmingi atitinkamos socialinio draudimo išmokos paskyrimui, mokėjimui ar jos dydžiui. Nesant tokių duomenų, tai galėtų būti pakankamas pagrindas išvadai apie nesąžiningumo asmens veiksmuose nebuvimą, taigi ir išvadai, jog asmuo nėra kaltas dėl permokos susidarymo. Pastebėtina, jog nurodytos išvados negali paneigti tai, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnį (2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. IX-2535 redakcija), apdraustieji asmenys ir socialinio draudimo išmokų gavėjai socialinį draudimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laiku pateikti fondo administravimo įstaigoms teisingą informaciją, reikalingą socialiniam draudimui vykdyti, kadangi akivaizdu, jog minėtos pareigos vykdymas, ypač tais atvejais, kai asmuo pateikia tam tikrą neteisingą informaciją, o tam tikrų duomenų iš viso nepateikia, yra saistomas asmens žinojimo ir / ar galimybės žinoti apie būtinybę tokius duomenis pateikti, jų įtaką socialinio draudimo išmokų skyrimui ir pan.
Byloje nustatyta, jog pareiškėja nesuprato, kad jos santuoka su P. G. nutraukta, šiai aplinkybei pagrįsti pareiškėja nurodė santuokos liudijimą, kurį pateikė atsakovui kreipdamasi dėl našlių pensijos skyrimo ir kuris atsakovui abejonių nekėlė, nes nebuvo pažymėtas kaip negaliojantis. Ši aplinkybė kitais įrodymais byloje nėra paneigta.
Teismo nuomone, pareiškėjos įsitikinimas ir suvokimas, jog jos santuoka su P. G. nebuvo nutraukta ir tai bylojo pareiškėjos turimas santuokos liudijimas, įtakoja pareiškėjos kaltės nebuvimą dėl susidariusios permokos. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pateikdama nurodytus dokumentus našlių pensijai gauti pareiškėja tyčia nurodė neteisingus duomenis.
Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, minėtoje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015 atkreipė dėmesį, jog pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 3 punktą, Fondo valdybos direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę atsisakyti socialinio draudimo išmokos permokos išieškojimo, jeigu išmokos permokos teisės aktų nustatyta tvarka nėra galimybės išieškoti arba jeigu ji yra susidariusi ne dėl išmokos gavėjo kaltės (nesąžiningumo) ir nėra galimybės teisės aktų nustatyta tvarka jos išieškoti iš kaltų asmenų (jų teisių ir pareigų perėmėjų), arba jeigu jos neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių, arba ją išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta asmens turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); išieškojimo išlaidos didesnės už išmokos permoką; netikslinga išieškoti išmokos permoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidas), asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Nors galimybė atsisakyti išmokos permokos išieškojimo šioje įstatymo nuostatoje įtvirtinta kaip Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo teisė, tačiau atsižvelgiant į gero administravimo principą, kuriuo privalo vadovautis Fondo administravimo įstaigos, taip pat įvertinus tai, jog įstatymų leidėjas įtvirtino pakankamai detalų ir konkrečiai apibrėžtą sąrašą aplinkybių, kurioms esant minėta teisė gali būti realizuojama, tai suponuoja išvadą, jog Fondo administravimo įstaigai sprendžiant klausimą dėl permokos išieškojimo iš asmens ir turint duomenų ar esant prielaidų manyti apie nurodytų aplinkybių buvimą konkrečiu atveju, galimybė atsisakyti išmokos permokos išieškojimo privalo būti tinkamai ir išsamiai įvertinta, prieš institucijai priimant galutinį sprendimą dėl permokos išieškojimo (inter alia išskaičiavimo iš asmens gaunamų socialinio draudimo išmokų), suteikiant galimybę ir asmeniui pareikšti atitinkamus argumentus ir / ar duomenis, aktualius nurodytam klausimui spręsti. Kadangi teisė į pensiją, o būtent – jos turtiniai aspektai, sietini su asmens nuosavybės teise, o vertinant susidariusios socialinio draudimo išmokų permokos išieškojimo (išskaičiavimo) iš asmens gaunamų socialinio draudimo išmokų galimybę, pripažintina, jog sprendžiama dėl asmens teisių, kurioms pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija akcentavo, jog įgaliotai Fondo administravimo įstaigai sprendžiant klausimą dėl permokos išieškojimo iš asmens, būtina išsamiai, atidžiai ir rūpestingai nustatyti visas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, užtikrinus, be kita ko, suinteresuoto asmens teisę būti išklausytam. Priešingu atveju atitinkamas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu.
Byloje nenustatyta jokių duomenų, kad nusprendžiant išieškoti našlių pensijos permoką iš pareiškėjos skundžiamu VSDFV Kauno skyriaus 2016-03-16 sprendimu Nr. PE_SP5-39 „Dėl O. G. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo" VSDFV Kauno skyrius atliko Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytų aplinkybių vertinimą pagal aukščiau minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegijos išaiškinimą nurodytoje 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, teigtina, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja, paduodama prašymą bei kitus dokumentus našlių pensijai skirti, žinojo apie faktinės aplinkybės dėl jos santuokos nutraukimo ir veikė tyčia, nesąžiningai nurodydama neteisingus duomenis. Byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų konstatuoti, kad permoka susidarė dėl išmokos gavėjo (pareiškėjos) kaltės (nesąžiningumo). Taigi, nėra jokio akivaizdaus pagrindo konstatuoti pareiškėjos kaltei dėl našlių pensijos permokos susidarymo. Kadangi pareiškėjos kaltė dėl našlių pensijos permokos susidarymo nenustatyta, VSDFV Kauno skyriui, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl permokos išieškojimo iš pareiškėjos, neatliko išsamaus visų aplinkybių tyrimo, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, Pensijų įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi bei Nuostatų 100 punktu, sprendžia, kad našlių pensijos permokos išieškojimas iš pareiškėjos yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl skundžiamas VSDFV Kauno skyriaus 2016-03-16 sprendimas Nr. PE_SP5-39 „Dėl O. G. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo" naikintinas.
Tačiau pažymėtina, kad atsakovui VSDFV Kauno skyriui, tikrinant visų mokamų našlių pensijų paskyrimo teisėtumą ir 2015-11-11 paaiškėjus faktinei aplinkybei, jog pareiškėjos santuoka buvo nutraukta bei tai patvirtina ištuokos akto įrašas Nr. 118, skundžiamas VSDFV Kauno skyriaus 2015-11-27 sprendimas Nr. PE_SP3-12249 „Dėl O. G. našlių ir našlaičių pensijos mokėjimo nutraukimo“ laikytinas pagrįstu ir teisėtu, jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėja nuo šios faktinės aplinkybės paaiškėjimo dienos prarado teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 straipsnį.
Skundžiamas VSDF Valdybos 2016-05-30 sprendimas Nr. (6.5)-I-3250, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjos skundas dėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimų, t. y. 2016-03-16 sprendimo Nr. PE_SP5-39 ir 2015-11-27 sprendimo Nr. PE_SP3-12249, panaikinimo, naikintinas dalyje dėl pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių ir argumentų ta apimtimi, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl VSDFV Kauno skyriaus 2016-03-16 sprendimo Nr. PE_SP5-39 „Dėl O. G. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo" pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi teismo nuomone šis VSDFV Kauno skyriaus sprendimas dėl pirmiau nurodytų argumentų yra neteisėtas. Kitoje dalyje skundžiamas VSDF Valdybos 2016-05-30 sprendimas Nr. (6.5) -I-3250 dalyje dėl VSDFV Kauno skyriaus 2016-03-16 sprendimo Nr. PE_SP5-39 „Dėl O. G. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo" teisėtumo laikytinas pagrįstu ir teisėtu, naikinti VSDF Valdybos sprendimo šioje dalyje nėra pagrindo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2016 m. gruodžio 5 d. pažymą Nr. NTP-7-13213 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Minėta pažyma teismo nevertintina, kadangi pateikta dėl pareiškėjos O. K. patirtų išlaidų, kuri šioje administracinėje byloje nėra proceso šalis. Pateikta teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. gruodžio 5 d. pažyma Nr. NTP-7-13300 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ taip pat nevertintina, kadangi ji yra patikslintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2017 m. vasario 13 d. pažymos Nr. NTP-7-1817 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ dalis, todėl dėl išlaidų atlyginimo vertintina tik galutinė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2017 m. vasario 13 d. pažyma Nr. NTP-7-1817.
Kartu su skundu į bylą pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-356-3341 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, iš kurio matyti, kad minėtu sprendimu pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje, dėl VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. lapkričio 27 sprendimo Nr. PE-SP3-12249 ir 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. PE_SP4-144 apskundimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti privalomos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka bei pirmos instancijos teisme, ją 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. vasario 13 d. patikslintoje pažymoje Nr. NTP-7-1817 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokatei D. J. atstovaujant pareiškėją O. G. pagal 2016 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-356-3341 iš viso sudaro 185,28 Eur užmokestis advokatui. Minėtas užmokestis apskaičiuotas vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 69 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 11, 27.2.1.2, 27.2.2.1 punktais.
Atsižvelgiant į pateiktus duomenis ir teisinį reglamentavimą bei į tai, jog pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, prašoma priteisti 185,28 Eur valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma mažintina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. priteisiant iš atsakovų solidariai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos valstybės naudai 92.64 Eur valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 40- 42 straipsniais, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2016-03-16 sprendimą Nr. PE_SP5-39 „Dėl O. G. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Panaikinti VSDF Valdybos 2016-05-30 sprendimo Nr. (6.5)-I-3250 dalį ta apimtimi, kuria buvo netenkintas pareiškėjos skundas dėl VSDFV Kauno skyriaus 2016-03-16 sprendimo Nr. PE_SP5-39 „Dėl O. G. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“ teisėtumo.
Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš Lietuvos valstybės naudai solidariai iš atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 92,64 Eur (devyniasdešimt du Eur šešiasdešimt keturis ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.