Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei A. J. dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, byloje išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-28 nutartimi patvirtino taikos sutartį. Taikos sutartyje numatyta, kad tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais R. J. ir K. J. tokiomis sąlygomis:darbo dienomis – pirmadieniais ir ketvirtadieniais, paimdamas vaikus 17.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20.30 val. Atsakovei sutinkant, ieškovas gali bendrauti su vaikais ir kitomis darbo dienomis bei laiku;savaitgaliais:nustatomas dviejų mėnesių pereinamasis laikotarpis, kuriuo ieškovas su vaikais bendrauja be nakvynių. 2 mėnesius nuo šios taikos sutarties pasirašymo dienos, ieškovas savaitgaliais su vaikais bendrauja tokia tvarka: kiekvieno mėnesio antrojo savaitgalio šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. iki 19 val., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą;praėjus 2 mėnesių pereinamajam laikotarpiui, ieškovas savaitgaliais su vaikais bendrauja tokia tvarka: kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį nuo to savaitgalio penktadienio 17.30 val. iki to savaitgalio sekmadienio 19 val., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą. Paimti vaikus ne pagal šį grafiką bei tik šeštadieniui ar sekmadieniui (vietoje savaitgalio) nuo 10 iki 19 val. leidžiama tik atsakovei sutikus;šv. Kalėdų ir šv. Velykų pirmąsias šventines dienas poriniais kalendoriniais metais bei antrąsias šventines dienas neporiniais kalendoriniais metais vaikai švenčia su tėvu nuo 10 val. iki 20 val.;kasmet vaikai su tėvu švenčia Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį), o su motina švenčia Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį), nuo 10 val. iki 20 val.;kasmet tėvas turi teisę švęsti su vaikais savo ir savo tėvų (vaikų senelių) gimtadienius nuo 10 val. iki 20 val., o motina turi teisę švęsti su vaikais savo gimtadienį;kasmet tėvas turi teisę švęsti su vaikais jų gimtadienius, pasiimdamas vaikus: poriniais kalendoriniais metais pirmajai vaikų gimimo dienos pusei (nuo 10 val. ryto iki 15 val.); neporiniais kalendoriniais metais antrajai vaikų gimimo dienos pusei (nuo 15 val. iki 20 val. vakaro);pereinamuoju 2 mėnesių laikotarpiu tėvo atostogų metu vaikai būna su tėvu kiekvieną atostogų dieną nuo 10 val. iki 20 val. iki dviejų savaičių. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, vaikai su tėvu kartu praleidžia tėvo atostogas, kurios negali trukti ilgiau kaip 14 dienų. Šalių atostogoms dubliuojantis, vaikai praleidžia su kiekviena iš šalių po pusę jų atostogų laiko; pirma besidubliuojančių atostogų dalis praleidžiama su tėvu, antroji su motina. Apie planuojamas atostogas šalys viena kitą įspėja prieš mėnesį;vaikai praleidžia su tėvu pusę visų rūšių vaikų mokymosi atostogų laiko, (pereinamuoju 2 mėnesių laikotarpiu su ieškovu nuo 10 val. iki 20 val. kasdien). Vasaros atostogų metu kiekvienas vaikų nepertraukiamas buvimas su tėvu negali trukti ilgiau, kaip keturiolika dienų iš eilės;apie vaikų paėmimą Tėvo dienai, Tėvo ar vaikų gimtadieniui privaloma pranešti ne vėliau, kaip prieš dvi darbo dienas. Apie vaikų paėmimą metinių švenčių proga, Tėvo atostogų ar vaikų atostogų metu privaloma pranešti ne vėliau, kaip prieš dešimt kalendorinių dienų;vaikų išvykimas į kelionę (užsienį) turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų šalių rašytiniu ar el. ryšio priemonėmis patvirtintu sutarimu;vaikams būnant su vienu iš tėvų, kitas vaikų tėvas ar motina su vaikais būnančio asmens gyvenamojoje vietoje gali būti (lankytis) tik esant būnančiojo su vaikais asmens sutikimui; šalys privalo nedelsdamos informuoti viena kitą apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimus ir tikslų adresą;tėvai vienas kitam privalo pranešti apie visas svarbias su vaikais susijusias aplinkybes (įskaitant, bet neapsiribojant, vaikų sveikatos būklės, mokymosi ar gydymosi įstaigos pasikeitimais, užklasine veikla);Pareiškėjas 2016-11-11 pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Suinteresuotas asmuo pateikė prieštaravimus dėl pareiškėjo prašymo išduoti vykdomąjį raštą. Nurodė, kad:pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad taikos sutartis nevykdoma. Vaikai dėl nenoro bendrauti su tėvu buvo konsultuoti psichologės, kuri savo išvadoje nurodė vengti prievartinio bendravimo veiksmų. Taikos sutartyje suinteresuotam asmeniui nenumatyta pareiga prieš vaikų valią versti juos bendrauti su pareiškėju. Pareiškėjas po taikos sutarties sudarymo nedalyvavo užsiėmimuose, kurie padėtų stiprinti jo ryšį su vaikais. Suinteresuotas asmuo nesudaro kliūčių vaikams bendrauti su tėvu. Pareiškėjas taikos sutartyje numatyta tvarka nederino bendravimo su vaikais atostogų metu; 2016 m. gruodžio mėn. pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje. Dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo suinteresuotas asmuo su pareiškėju bendrauja tik taikos sutartyje numatytais atvejais ir būdais. Vaikus užregistravo psichologo konsultacijoms.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio d. nutartimi R. J. prašymą tenkino ir išdavė vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 1 punkto, kuriame numatyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka.Teismas nurodė, kad pati A. J. prieštaravimuose pripažino, kad ji blokuoja pareiškėjo skambučius ir žinutes, kontaktuoja tik taikos sutartyje nurodytais būdais. Teismas pažymėjo, kad taikos sutartyje konkretūs bendravimo būdai nenurodyti, o A. J. aktyvių veiksmų pareiškėjo bendravimui su vaikais užtikrinimui nesiima. Tėvai turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais, o vaikai turi teisę bendrauti su abiem skyrium gyvenančiais tėvais. Šią teisę turi užtikrinti kartu su vaikais gyvenantis tėvas. Pareigos nevykdymas pripažįstamas piktnaudžiavimo tėvų valdžia. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi teismo sprendimo galią ir yra vykdytinas dokumentas. Tai reiškia, kad abi šalys turi siekti, kad taikos sutartis būtų vykdoma ir pareiškėjas bendrautų su vaikais sutartyje numatyta tvarka. A. J. nesiėmė aktyvių veiksmų pareiškėjo bendravimui su vaikais užtikrinti. Tinkamam taikos sutarties sąlygų vykdymui suinteresuotas asmuo turi imtis aktyvių veiksmų. Su vaikais gyvenančiai motinai nesiimant aktyvių veiksmų užtikrinti tėvo bendravimą, bendravimas neįmanomas. Pareiškėjas siekia bendrauti, tačiau jam nesudaromos galimybės. Tai, kad suinteresuotas asmuo užregistravo vaikus pas psichologą, neturi reikšmės, nes teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti keičiama tik šalių susitarimu ar, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreipiantis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo A. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį. Nurodė, kadteismas turėjo skirti žodinį nagrinėjimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi šalys skirtingai aiškina taikos sutartį, teikė prieštaringus įrodymus dėl taikos sutarties vykdymo;pareiškėjo 2017-01-03 skundas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui neišnagrinėtas, motina neapklausta. Skundo pateikimo faktas nevertintinas kaip argumentas. Ji nesusirašinėja trumposiomis žinutėmis, todėl pareiškėjas galėjo pateikti tik paties rašytas trumpąsias mobiliojo ryšio žinutes. Suinteresuotas asmuo dėl vaiko lankymo tvarkos vykdymo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė tris skundus, kurie išnagrinėti, pateiktos rekomendacijos;atsisakymas dalyvauti psichologo konsultacijose įrodo pareiškėjo atsakomybę dėl nutrūkusio tėvo ryšio su vaikais ir nenoro ryšį atkurti. A. J. stengiasi vaikus įkalbėti bendrauti su tėvu, tačiau vaikai atsisako vykti į susitikimus, jo bijo. Ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir asmens terorizavimo pradėtas gruodžio mėnesį ir šiuo metu vykdomas;suinteresuotas asmuo blokuoja pareiškėjo jai adresuotus skambučius ir trumpąsias žinutes, bet ne vaikams į jų telefonus. Esant būtinybei, pareiškėjui skambina ir rašo elektroniniu paštu. Motina yra aprūpinusi vaikus telefonais. Taikos sutartis nenumato informavimo telefonu ar trumposiomis žinutėmis. A. J. nekliudo bendrauti su vaikais, tačiau taikos sutartis jos neįpareigoja imtis prievartinių veiksmų vaikų atžvilgiu. Tėvo bendravimas su vaikais neįmanomas dėl jo vengimo ieškoti emocinio ryšio su vaikais, dėl grasinimų ir gąsdinimų. Pareiškėjas R. J. prašė atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo nevykdo įsiteisėjusios teismo nutarties, nuteikia vaikus prieš tėvą, tendencingai vaikus įtraukia į teisminius reikalus, pasakodama, jog tėvas bendravimo su vaikais siekia per teismus. A. J. kuria dirbtinę įtampą tarp vaikų ir tėvo, nuteikia vaikus prieš tėvą, jį žemina. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai, įgyja pareigą užtikrinti vaikų bendravimą su kitu tėvu. Motina neužtikrina tinkamos vaikų priežiūros. Ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo nutrauktas. A. J. nuolat ieško pasiaiškinimų, kodėl trukdo bendrauti su vaikais, išvažiuoja iš namų tėvo bendravimo laiku ir išsiveža vaikus apie tai neinformuodama.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartis, kuria nuspręsta išduoti vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-28 nutartimi patvirtintą tarp šalių 2016-10-20 sudarytą taikos sutartį.

Dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje. CPK 646 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę, tačiau ne pareigą rengti žodinį bylos nagrinėjimą sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendžia, ar būtina rengti žodinį bylos nagrinėjimą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-16 rezoliucija prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo priėmė ir nusprendė nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pasiūlė šalims pateikti aplinkybes bei įrodymus apie taikos sutarties vykdymą. Šalys tokia teise pasinaudojo: pareiškėjas 2017-01-05 pateikė papildomus įrodymus (El. b. t. 2, b. l. 1-95), suinteresuotas asmuo 2017-01-09 pateikė prieštaravimus (El. b. t. 2, b. l. 96-101). Atsižvelgdamas į tai, jog abi šalys pasinaudojo teise pateikti papildomus įrodymus, pirmosios instancijos teismui pateiktuose prašymuose neprašė rengti žodinio proceso, nenurodė reikalingumą pagrindžiančių argumentų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog žodinis nagrinėjimas nebuvo būtinas, klausimo sprendimui pakako ir byloje esančios rašytinės medžiagos. Daroma išvada, kad teismas, pasirinkdamas rašytinę teismo posėdžio formą, procesinių teisės normų pažeidimo nepadarė.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo

Apeliantė nurodo, jog byloje nebuvo faktinio bei teisinio pagrindo išduoti vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusią 2016-10-28 nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis dėl pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdomas per trumpiausią laiką. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra vykdytinas dokumentas (Civilinio kodekso 6.985 straipsnio 1 dalis, CPK 584 straipsnio 1 dalis 4 punktas). CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį pagrindas išduoti vykdomąjį raštą yra siejamas su šiomis aplinkybėmis: teismas turi nustatyti, jog sąlyga, dėl kurios kreiptasi, yra numatyta taikos sutartyje; ši sąlyga yra neįvykdyta.Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi nustatytas tėvo ir vaikų bendravimas nevyksta tokiu, būdu, koks yra nustatytas galutiniame teismo dokumente, iš esmės nėra. Ginčas kyla tik dėl to, kas yra atsakingas už susidariusią padėtį. Teisiškai vertindamas susidariusią situaciją pirmosios instancijos teismas teisingai pabrėžė CK 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatytą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, kuri turi būti vykdoma ir tuo atveju, kai tėvai gyvena skyrium (CK 3.170 straipsnis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Vaiko teisės bendrauti ir matytis su atskirai gyvenančiu tėvu užtikrinimas yra kartu gyvenančio tėvo pareiga. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog įstatymai neįpareigoja kartu su vaikais gyvenančio tėvo naudoti prievartos priemones, jei vaikai nesutinka susitikti su skyrium gyvenančiu tėvu. Veikdama vaiko interesais kartu gyvenanti motina turėtų dėti didesnes pastangas, siekdama padėti vaikams palaikyti ryšį su tėvu. Byloje nenustatyta, jog pareiškėjo emocinis ryšys su vaikais būtų nutrūkęs. Priešingai, vaiko teisių apsaugos specialistams vaikai nurodė, kad su tėvu bendrauti pageidauja. Byloje yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-09-07 buities tyrimo aktas, kuriame nurodyta, jog vaikai specialistei, lankiusiai juos namuose, nurodė, kad su tėvu nebijo, jo pasiilgo (El. b. t. 1, b. l. 56). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-10-03 rašte taip pat nurodyta, kad vaikai su tėvu nors ir retai, tačiau susitikti pageidauja (El. b. t. 1, b. l. 119-120). Tai, kad pareiškėjas nori bendrauti su vaikais, patvirtina ir suinteresuotas asmuo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog taikos sutartyje nėra nustatyta konkreti bendravimo tarp tėvų tvarka derinant su bendravimu su vaikais susijusius klausimus. Tokiu atveju apibrėžiant tėvų elgesį galioja bendrieji civilinės teisės principai – tiek tėvo, tiek motinos elgesys turi būti sąžiningas ir protingas (CK 1.5 straipsnis). CK 3.165 straipsnio 3 dalyje pažymėta, jog visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, tėvai sprendžia tarpusavio sutarimu. Taikos sutartimi nenustačius detalios keitimosi informacija tvarkos, tėvai patys turi nusistatyti abiem tinkamą tarpusavio bendravimo tvarką. Bendravimas su abiem tėvais yra esminis vaiko interesas, pagrindinė jo asmeninė teisė. tai įpareigoja tėvus dėti pastangas ne trukdyti vienas kitam bendrauti su vaikais, o geranoriškai bendradarbiauti.Apeliantė nurodė, jog su pareiškėju trumposiomis mobiliojo ryšio žinutėmis nesusirašinėja, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino pareiškėjo pateiktą susirašinėjimą. Įvertinus pareiškėjo pateiktus trumpųjų mobiliojo ryšio žinučių išrašus (El. b. t. 2, b. l. 4-95) matyti, jog labiau tikėtina, kad šalys susirašinėjo dėl bendravimo su vaikais tvarkos (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pateikdama atskirąjį skundą apeliantė nurodė savo mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) (El. b. l. 2, b. l. 96), kuris sutampa su pareiškėjo pateiktame susirašinėjime esančiu telefono numeriu. Iš trumpųjų mobiliojo ryšio žinučių matyti, jog A. J. kartais atsakydavo į pareiškėjo žinutes, informuodavo apie vaikų sveikatą, nurodydavo dukros elektroninio dienyno duomenis bei kitais klausimais (El. b. t. 2, b. l. 11, 15, 17, 19, 22-23, 33, 36-37, 39, 40-41, 45, 47, 49, 55, 77, 89). Apeliantė nurodė, jog tėvas gali laisvai bendrauti su vaikais jiems nupirktais telefonais, tačiau į bylą nepateikė duomenų apie tai, kad vaikai trumposiomis mobiliojo ryšio žinutėmis būtų bendravę su tėvu. Akivaizdu, jog šiuo metu telefonas yra pati populiariausia ir paprasčiausia ryšio užtikrinimo priemonė, todėl A. J. nusistatymas neatsiliepti į telefono skambučius bei blokuoti trumpąsias žinutes rodo nesąžiningą, neteisingą elgesį civiliniuose santykiuose. Bendravimas tik elektroniniu paštu galėtų būti suprantamas tik tokiu atveju, kai suinteresuotas asmuo tiksliai laikytųsi taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Iš pareiškėjo teiktų trumpųjų žinučių matyti, jog jo prašymai suderinti bendravimo su vaikais detales yra visiškai ignoruojami. Nors A. J. nurodė, jog ji su pareiškėju bendrauja elektroniniu paštu ir laiškais, tačiau nei elektroninių laiškų, nei telefono skambučių išklotinių nepateikė. Pareiškėjas dėl nevykdomos teismo nutarties elektroniniu paštu 2017-01-04 pateikė skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (El. b. t. 2, b. l. 2-4). Formalus skundo pateikimo faktas nereiškia teismo nutarties nevykdymo, tačiau šis skundas dėl pateikimo termino negalėjo būti išnagrinėtas iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ir anksčiau buvo kreipęsis dėl bendravimo su vaikais tvarkos nesilaikymo. Jis 2016-09-23 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl nevykdomos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-14 nutarties, kuria buvo nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka (El. b. t. 1, b. l. 64-67, 82). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, išnagrinėjęs skundą, 2016-10-03 rašte nurodė, kad šalys sutarė, jog pareiškėjas kiekvieną dieną vaikams skambina nuo 19.30 val. iki 20.30 val., o motina užtikrina, kad vaikai atsilieptų (El. b. t. 1, b. l. 119-120). Iš šio rašto turinio galima daryti išvadą, jog šalys ilgą laiką nesutarė dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Tai, kad motina nesudarė sąlygų pareiškėjui pasimatyti su vaikais po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patvirtina ir antstolio A. N. 2016-09-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (El. b. t. 1, b. l. 70-76). Suinteresuotas asmuo nurodo, jog apylinkės teismas nevertino jos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui teiktų skundų bei atsakymų į juos. Atsakydamas į šiuos argumentus teismas pažymi, jog į bylą skundai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarybai bei tarnybos atsakymai nepateikti. Nesant nurodytų duomenų, apeliacinės instancijos teismas negali jų įvertinti. Taikos sutartis neturi būti aiškinama formaliai – informavimo bei bendradarbiavimo pareiga turi ir gali būti vykdoma visais šalims priimtinais būdais, tame tarp ir visomis elektroninio ryšio priemonėmis. Teismas sprendžia, jog šalių komunikavimas vykdant taikos sutarties sąlygas prilygsta šalių bendravimui raštu, kadangi elektroninio susirašinėjimo, ar jis vyktu elektroniniu paštu, ar trumposiomis mobiliojo ryšio žinutėmis, išrašai teisme gali būti vertinami kaip rašytiniai šalių įrodymai (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Šalys neturi sureikšminti pažodinio taikos sutarties teksto, o informavimo ar bendradarbiavimo pareigą, vykdant taikos sutartį, turi vykdyti atsižvelgdami į prioritetines vaiko teises (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, jog šalių susirašinėjimas elektroninio ryšio priemonėmis, o ne įprastu paštu gali užtikrinti sklandų bei tinkamą 2016-10-28 nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymą. Apeliantė nurodė, jog apylinkės teismas neteisingai konstatavo aplinkybes, susijusias su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-58086-16 prieš pareiškėją pradėjimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Vilniaus apygardos prokuratūra 2017-01-19 raštu nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-58086-16 buvo nutrauktas (El. b. t. 2, b. l. 125). Dėl šios priežasties argumentai, susiję su ikiteisminio tyrimu, neteko prasmės. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas argumentus, susijusius su pareiškėjo atsisakymu dalyvauti psichologo konsultacijose sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais. Taikos sutartyje šalys nesitarė dėl bendravimo su vaikais tvarkos dalyvaujant psichologui. Šalys susitarė tik dėl pereinamojo laikotarpio. Apeliantė teismui nepateikė objektyvių duomenų, kad tėvo ir vaikų bendravime būtų būtinas psichologo dalyvavimas. Priešingų duomenų apie tai, kad vaikai nenori bendrauti su tėvu, ar jo bijo, suinteresuotas asmuo nepateikė. Atsižvelgiantį aukščiau nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl šalių apeliacinio proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Atmetus atskirąjį skundą, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys). Pareiškėjas teismui pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą advokatei sumokėjo 390 Eur (El. b. t. 2, b. l. 136-138). Už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą taikomas 0,4 koeficientas (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punktas). Atsiliepimas į atskirąjį skundą parengtas 2017-01-31, todėl skaičiuojant priteistinų atstovavimo išlaidų dydį taikomas 783,30 Eur bruto darbo užmokesčio dydis (2016 metų III ketvirtis, Rekomendacijų 7 punktas) (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?#/). Tai sudaro 313,32 Eur (783,30 Eur x 0,4 = 313,32 Eur). Teismas nustatė, jog advokatė į 390 Eur sumą įskaičiavo ir mokestį už skundo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui parengimą, taip pat už susipažinimą su prieštaravimais bei konsultacijas, prašymo dėl nutarties skubaus vykdymo parengimą (El. b. t. 2, b. l. 137). Atsižvelgiant į tai, jog atsiliepimas į atskirąjį skundą nebuvo didelės apimties, jame nebuvo analizuojami sudėtingi teisės klausimai teismas sprendžia, jog turi būti priteisiama 180 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Suinteresuoto asmens A. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. J. R. J. naudai 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu.