Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, vertėjai Galinai Tijūnėlienei, dalyvaujant pareiškėjai I. Š., jos atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei, suinteresuoto asmens G. Š. įstatyminei atstovei motinai A. P., suinteresuotam asmeniui P. P., išvadą teikiančios institucijos - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos teisės skyriaus atstovui Dmitrijui Charitonovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, P. P., G. Š., atstovaujamam įstatyminės atstovės motinos A. P., institucijai, teikiančiai išvadą, - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos teisės skyrius nurodė, kad šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos sąrašą. Mano, kad nepilnamečio įpėdinio teisę kreiptis dėl paveldėjimo privalo įgyvendinti jo įstatyminis atstovas, tačiau jam šių veiksmų neatlikus, nepilnamečio teisėti interesai neturėtų būti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti ginami. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, ginant nepilnamečio G. Š. interesus, turėtų būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad nepilnametis G. Š., padedant jo motinai A. P., po tėvo mirties jo palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir pan.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėja I. Š. ir suinteresuoti asmenys G. Š. bei P. P. yra A. P. ir mirusiojo V. Š., mirusio 2010-07-25, vaikai (b. l. 7, 8, 30, 31, 48). 2014-03-13 Testamentų registro išrašu nustatyta, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo (testatoriaus) V. Š. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b. l. 9). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad V. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausė 17300/33700 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1048-1575, ir žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1048-1442, esantys Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-12, 22-24).

Pareiškėja I. Š. nurodė, kad po tėvo V. Š., mirusio 2010-07-25, mirties per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir negavo paveldėjimo teisės liudijimo, nes nežinojo apie tokį terminą, tačiau priėmė tėvo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Ji taip pat paaiškino, kad ne tik ji, bet ir jos broliai G. Š., P. P. bei jų motina A. P. žemės sklypus, likusius po V. Š. mirties, ėmė dirbti, sodino juose bulves, daržus, ganė gyvulius, ėmė kirsti, valyti mišką, t. y. jie rūpinosi turtu kaip savo. Suinteresuoto asmens G. Š. įstatyminė atstovė motina A. P. ir suinteresuotas asmuo P. P. taip pat nurodė, kad per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes nežinojo apie tokį terminą ir dėl pinigų stygiaus bei, kad po V. Š. mirties žemę dirbo ir prižiūrėjo, augino daržoves, ganė gyvulius ne tik pareiškėja I. Š., bet ir P. P., G. Š. ir A. P., kaip G. Š. įstatyminė atstovė. Šias aplinkybes patvirtino teismui ir liudytojai T. S. (I. Š. sugyventinis ir buvęs kaimynas), kuris parodė, jog po V. Š. mirties žemės sklypai buvo nušienaujami, prižiūrėti tačiau negali pasakyti, kas tai atlikdavo, bei H. Š. (palikėjo V. Š. brolis), kuris parodė, kad po sugyventinio V. Š. mirties likusia žeme rūpinosi A. P. ir visi jos vaikai kartu, jie sodino bulves, šienavo.

G. Š., gim. 2000-07-01, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek šiuo metu yra nepilnametis. Nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi negali įgyti civilinių teisių ir sukurti civilinių pareigų (LR CK 2.5 str.), todėl vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (LR CK 3.155 str.), ir veikia kaip vaiko įstatyminiai atstovai. Tėvų priežiūra visais atvejais turi būti orientuota į vaiko teisių įgyvendinimą ir įgyvendinta taip, kad nepažeistų įstatymuose nustatytų vaiko teisių, užtikrintų vaiko, negalinčio visa apimtimi įgyvendinti savo teisių dėl amžiaus, interesų apsaugą. Nepilnamečio įpėdinio teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo privalo įgyvendinti jo įstatyminis atstovas. Nagrinėjamu atveju A. P. neįgyvendino nepilnamečio įpėdinio - sūnaus G. Š. teisių į paveldimą turtą, paduodama įpėdinio vardu pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo, tačiau po V. Š. mirties A. P. kartu su nepilnamečiu G. Š., kaip jo motina ir įstatyminė atstovė, žemę dirbo ir prižiūrėjo, augino daržoves, šienavo, ganė gyvulius, t. y. naudojo, tvarkė ir prižiūrėjo V. Š. priklausiusį nurodytą nekilnojamąjį turtą ir šiuos veiksmus atliko per įstatyme nustatytą terminą, t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, nors A. P. neįgyvendino savo nepilnamečio sūnaus G. Š. teisių, tačiau įstatyminiam atstovui neatlikus veiksmų nepilnamečio vardu, nepilnamečio teisėti interesai neturėtų būti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti ginami, juo labiau, kad teismų praktikoje taip pat vadovaujamasi nuostata, jog jeigu susiklosto situacija, kad nepilnamečio įpėdinio vardu nesikreipta į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais atstovas ar globėjas priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka. Kadangi tiek nepilnametis įpėdinis G. Š., tiek ir A. P., kaip G. Š., įstatyminė atstovė, faktiškai nuo palikimo atsiradimo naudojosi paveldimu turtu, šios aplinkybės neginčijo ir pati pareiškėja I. Š., laikytina, kad palikimą G. Š., atstovaujamas motinos A. P., taip pat priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Atitinkamai teismas, būdamas aktyvus ypatingosios teisenos bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei bylose, kuriose paliečiami nepilnamečių vaikų interesai, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių apsaugos ir gynimo principu, taip pat teisingumo ir sąžiningumo principais, peržengia pareiškėjos I. Š. pareiškimo ribas ir savo iniciatyva nustato juridinę reikšmę turintį G. Š. palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą.

Jeigu nepilnamečio teisė į palikimą įgyvendinama faktinio palikimo priėmimo būdu, teismas ne tik nustato juridinį faktą, bet ir atlieką tą pačią kontrolės funkciją, kaip ir bylose dėl leidimų priimti ar atsisakyti priimti palikimą išdavimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad palikimo priėmimas vaiko vardu pažeistų jo teises ir interesus: vaikas paveldėtų jokiomis daiktinėmis teisėmis ir juridiniais faktais neapsunkintą tėvo nekilnojamąjį turtą (jo dalį), byloje nėra duomenų apie galimus palikėjo kreditorius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė teigiamą išvadą šioje dalyje. Kita vertus, teismui neturint duomenų apie galimus palikėjo kreditorius, siekiant maksimaliai apsaugoti nepilnamečio vaiko turtinius interesus, tikslinga palikimą leisti priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Nors suinteresuotas asmuo P. P. nurodė, kad po tėvo mirties tiek jis, tiek jo brolis, sesuo ir motina dirbo ir prižiūrėjo žemę, todėl norėtų, kad palikimą, likusį po jų tėvo mirties, paveldėtų visi trys vaikai, tačiau jis byloje nepareiškė reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą, o teismui 2015-01-13 posėdžio metu paklausius, ar jis norėtų ir planuotų pareikšti savarankišką reikalavimą byloje, kreiptųsi dėl to teisinės pagalbos, P. P. atsakė, kad to daryti neketina. Taigi, teismas nors ir siūlė suinteresuotam asmeniui apsispręsti dėl savo teisių gynimo reiškiant savarankišką reikalavimą dėl juridinio fakto nustatymo bei išaiškindamas galimybę kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo, tačiau P. P. nurodė, kad neplanuoja kreiptis nei į teisininkus, nei į teismą su savarankišku reikalavimu dėl palikimo priėmimo po savo tėvo mirties, pradėjus turtą faktiškai valdyti. Kadangi savarankiškas P. P. reikalavimas byloje nebuvo pareikštas, pareiškėja I. Š. prieštaravo ir nesutiko, kad būtų nustatyta, jog jos broliai – G. Š. ir P. P. taip pat priėmė palikimą po tėvo mirties, teismas privalo būti aktyvus ir gali peržengti reikalavimus tik gindamas nepilnamečių vaikų interesus, tuo tarpu P. P. yra veiksnus pilnametis, todėl teismas dėl jo palikimo priėmimo faktiniu valdymu nepasisako. Kita vertus, teismas pažymi, kad tai neatima iš P. P. teisės kreiptis į teismą atskiro proceso tvarka dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo faktiniu valdymu po tėvo mirties fakto nustatymo ateityje.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po tėvo V. Š., mirusio 2010-07-25, mirties, jo dukra pareiškėja I. Š. ir suinteresuotas asmuo G. Š., atstovaujamas įstatyminės atstovės motinos A. P., ėmė naudotis ir iki šiol naudojasi turtu, turtą prižiūri ir tvarko, t. y. pareiškėja ir suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius po savo tėvo V. Š. mirties priėmė palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas iš dalies (CK 5.50 str. 2-3 d., 5.51 str. 1 d., CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 176, 183, 186, 189, 259, 263-270 ir 444 str., teismas

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnametis G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamas įstatyminės atstovės - motinos A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2010-07-25, mirties priėmė palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti.

Leisti A. P. priimti po V. Š. mirties atsiradusį palikimą nepilnamečio sūnaus G. Š. vardu pagal paveldimo turto apyrašą.

Nurodyti A. P., kad ji privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl vykdomojo pavedimo dėl turto apyrašo sudarymo ir notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui, jam pateikti visus duomenis, reikalingus turto apyrašui sudaryti.

Išaiškinti A. P., kad jei po palikimo apyrašo sudarymo pareiškėjas sužinos apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, privalo nedelsdamas kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.