Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato 2023 m. kovo 16 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo R. K. 2023 m. kovo 16 d. nutarimu atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalį (Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose) dėl G. K. pareiškime nurodytų aplinkybių, t. y. kad 2023 m. kovo 12 d. vakare į jo namo kiemą atėjo akivaizdžiai neblaivūs E. N. ir E. C., kurie reiškė jam įvairias pretenzijas.

2. Nesutikdamas su pirmiau nurodytu Institucijos nutarimu, G. K. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi šį skundą atmetė, nurodydamas, kad šiuo atveju nesurinkta duomenų, jog E. N. ir E. C. įvykio dieną buvo neblaivūs, t. y. jų neblaivumas nebuvo patikrintas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad E. C. ir E. N. elgesys, galimai nulemtas girtumo, įžeidė G. K. orumą ir dorovę, todėl atsakomybė pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį už neblaivaus asmens pasirodymą viešoje vietoje, įžeidžiant kito žmogaus orumą ir dorovę, negalima.

3. Apeliaciniame skunde G. K. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta vadovaujantis prielaidomis, neatsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes. Skundo autorius pažymi, kad į įvykio vietą pareigūnai operatyviai neatvažiavo, po kurio laiko atvykusiai pareigūnei I. S. jis paaiškino, kad neblaivūs asmenys (E. N. ir E. C.) jau pasišalino iš jo namo kiemo, taigi, pareigūnė paėmė tik jo rašytinį paaiškinimą, o minėtų asmenų neieškojo ir jų neblaivumo netikrino, nors šie asmenys dėl nuolat vykdomų įvairių nusižengimų yra gerai žinomi policijai. Apelianto nuomone, pareigūnė tinkamai neatliko savo pareigų. Šią aplinkybę patvirtintų iš policijos įstaigos išreikalauta filmuota medžiaga, t. y. tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus ir pačios pareigūnės turėtos Body kameros įrašai, kuriuose turėtų matytis ir girdėtis, kaip jis prašė patikrinti E. N. ir E. C. neblaivumą. Be to, nebuvo atlikti ir jokie kiti būtini procesiniai veiksmai – minėti asmenys neapklausti, neatliktos akistatos ir pan., taigi, administracinio nusižengimo teiseną tikslinga pradėti ir tyrimo metu aiškintis jo pareiškime nurodytas aplinkybes.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė V. D. prašo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

G. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). G. K. skunde nurodo, kad apylinkės teismas vadovavosi prielaidomis ir tinkamai neįvertino aplaidaus į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų darbo, t. y. pastarieji neatliko būtinų procesinių veiksmų, dėl ko nepagrįstai atsisakė pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pažeidėjų atžvilgiu. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, skundžiama nutartis patikrinama apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.

6. Iš G. K. 2023 m. kovo 12 d. pareiškimo turinio matyti, kad jis yra nepatenkintas dėl to, jog E. N. ir E. C., atėję į jo namo kiemą, būdami neblaivūs, reiškė jam nepagrįstas pretenzijas dėl vaikų puldinėjimo, bendravimo su vaikų namuose gyvenančia mergina ir pan. Pareiškėjo nuomone, minėti asmenys turėtų būti traukiami administracinėn atsakomybėn dėl to, jog viešoje vietoje buvo neblaivūs. Šiame kontekste pažymėtina, jog atsakomybė už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose numatyta ANK 484 straipsnio 1 dalyje. Vis dėlto, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, ne bet koks pasirodymas viešumoje, asmeniui esant neblaiviam, užtraukia administracinę atsakomybę, o tik toks, kuris įžeidžia kito asmens orumą ir dorovę. Daugiabučio namo kiemas, be abejo, atitinka viešosios vietos apibūdinimą, nes tai yra atvira erdvė, į kurią bet kuriuo metu be leidimo gali ateiti pašaliniai asmenys. Tačiau sąvokų žmogaus orumas ir visuomeninė dorovė įstatymų leidėjas konkrečiai nėra apibrėžęs, todėl teismo išvadą turi nulemti bylos duomenų ir faktinių aplinkybių vertinimo kriterijai. Kiekvienu atveju reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis, bendrai išpažįstamomis vertybėmis ir pan.

7. Nagrinėjamu atveju G. K. nurodė, jog E. N. ir E. C., būdami akivaizdžiai neblaivūs, reiškė jam nepagrįstas pretenzijas, su juo bendravo pakeltu balso tonu, sakė, jog atėjo tik pasikalbėti, o ne muštis. Taigi, pareiškėjas buvo nepatenkintas dėl nelauktai atvykusių asmenų išsakytų teiginių, tačiau įžeistas nebuvo, nes jo atžvilgiu nebuvo vartojami necenzūriniai ar kiti žmogaus orumą žeminantys ar menkinantys žodžiai. G. K. ir E. N. bei E. C. pokalbio pašaliniai asmenys negirdėjo, dėl triukšmo kėlimo niekas nesikreipė, be to, iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių matyti, jog pokalbis truko neilgai ir į rimtesnį žodinį ar smurtinį konfliktą neperaugo. Bylos medžiagoje taip pat nėra duomenų, kad E. N. ir E. C. viešoje vietoje būtų elgęsi neadekvačiai, nesiorientavę aplinkoje, svirduliavę, kabinėjęsi prie praeivių ir pan., taigi, visuomeninės dorovės jie taip pat neįžeidė.

8. Atkreiptinas dėmesys, jog policijos pareigūnai tinkamai reagavo į G. K. pranešimą ir atvyko į jo gyvenamąją vietą, tačiau galimai neblaivūs asmenys jau buvo pasišalinę, todėl tikslus apsvaigimo laipsnis jiems nebuvo nustatytas. Nors pareiškėjo nuomone, pareigūnai turėjo ieškoti jo nurodytų galimai neblaivių asmenų, juos sulaikyti, apklausti ir su alkotesteriu nustatyti girtumo laipsnį, tačiau aukštesnės instancijos teismas tokiai pozicijai nepritaria. Duomenų, jog šie asmenys būtų kėlę grėsmę visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai nebuvo gauta, todėl jų paieška nebuvo tikslinga, juo labiau, kad alkoholio koncentracija kraujyje su kiekviena valanda vis mažėja, todėl nustatyti tikslų neblaivumo laipsnį įvykio metu objektyvios galimybės nebuvo. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad G. K. nesutaria su E. N. ir E. C., t. y. jų tarpusavio santykiai yra priešiški, todėl neatmestina versija, jog pareiškėjas galėjo ir apkalbėti minėtus asmenis arba tam tikras aplinkybes (pavyzdžiui, akivaizdų neblaivumą ar pakeltą balso toną) hiperbolizuoti.

9. Įvertinus aptartus duomenis, daroma išvada, kad administracinio nusižengimo bylos teiseną nutarta nepradėti teisėtai ir pagrįstai. Tyrimo vykdymas, nesant tam pagrindo, vien pagal pareiškėjo pageidavimą, neracionaliai eikvotų teisėsaugos institucijų finansus bei žmogiškuosius išteklius, ką visiškai teisingai nustatė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, todėl ją naikinti ar keisti pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. gegužės 2 d. nutartį nepakeistą ir G. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.