Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Vilijos Šalčiuvienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje M. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 314 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

M. T. būdamas karo prievolininkas, pagal Lietuvos Respublikos Karo prievolės įstatymo 6 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministro patvirtintą 2019 m. sausio 10 d. sąrašą Nr. VL-7 „Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno regiono 2019 metų karo prievolininkų sąrašas“, eilės numeris (duomenys neskelbtini), ir pagal šaukimo nurodymą, paskelbtą viešai https://sauktiniai.kam.lt, turėdamas pareigą pateikti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai reikalingus dokumentus ir duomenis, nuo 2019 m. kovo 12 d. sistemingai nevykdė karo prievolininko pareigų – nurodytu laiku nepateikė Karo prievolės ir Komplektavimo tarnybai šaukimo nurodyme reikalingų dokumentų ir duomenų, šaukiamas neatvyko į Karo prievolės ir Komplektavimo tarnybą, nors ir buvo informuotas per viešai skelbiamą karo prievolininkų sąrašą http://sauktiniai.kam.lt , o siųsti šaukimo nurodymai jam buvo įteikti asmeniškai, du kartus per šaukimo metus jam buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 560 straipsnio 1 dalį (Karo prievolininkų pareigų nevykdymas) – 2019 m. gegužės 20 d., ir 560 straipsnio 2 dalį (Karo prievolininkų pareigų nevykdymas) – 2019 m. rugpjūčio 28 d., už karo prievolininko pareigų nevykdymą, karo prievolininko pareigų nevykdymas nustatytas tris kartus per šaukimo metus – 2019 m. kovo 12 d., 2019 m. birželio 20 d. ir 2019 m. rugsėjo 27 d., kai žinodamas, jog privalo atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą ir pateikti reikalingus dokumentus ir duomenis, jos sąmoningai nevykdė ir tokiais savo veiksmais vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis M. T. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tikslių datų neatsimena, tačiau 2019 metais sausio mėnesį jis pasitikrino, ar yra tų metų šauktinių sąraše ir jame save rado, buvo nurodyta atvykimo data ir vieta – Kėdainių prievolės centras, tačiau pasakyti tikslios datos iki kada turėjo nuvykti negali, nes neatsimena. M. T. nevyko, nes galvojo, kad dėl to nieko nebus, kadangi tarnybos atlikti nenorėjo, nes tai jam būtų sukėlę neigiamas pasekmes, kadangi turi darbą, gauna pajamas ir jo išėjimas atlikti devynių mėnesių tarnybą į Lietuvos kariuomenę būtų reiškę, jog praranda gerai apmokamą darbą. Atsimena, kad po neatvykimo jis vėl gavo šaukimą atvykti į Karo prievolės Kėdainių padalinį, tačiau vėl nevyko, jam buvo paskirtos baudos, kurias sumokėjo, tai buvo apie 100,00 eurų, galvojo, kad mokės baudas ir nereikės tarnauti, nesuprato, kad daro nusikaltimą. Buvo nuvykęs į Kėdainių karo prievolės centrą kur paaiškino, kad tarnauti neis, tačiau vėl gavo baudą, kurią sumokėjo ir galvojo, kad viskas pasibaigė. Į viską žiūrėjo nerūpestingai. Pagrindinė priežastis dėl ko vengė karo tarnybos – gerai apmokamas darbas, kurį bijojo prarasti. Pripažįsta, kad vengė šaukimo į Lietuvos kariuomenę, tai darė sąmoningai (b. l. 87–88).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

Liudytojas D. T., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad nuo 2015 m. liepos 8 d. tarnauja Lietuvos kariuomenėje, o nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. dirba Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Kėdainių poskyryje. Vienas iš jo darbų yra administruoti karo prievolininkus. Į administravimo funkciją įeina karo prievolininkų paieška, administracinių protokolų surašymas, šaukimo procedūrų vykdymo priežiūra ir kiti darbai. M. T. pateko į Kauno regiono 2019 metų karo prievolininkų sąrašą (sąrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini)). Asmeniui šaukimo nurodymas pateikti KPKT reikalingus dokumentus ir duomenis suformuotas ir paskelbtas viešai https://sauktiniai.kam.lt/ . 2019 metų karo prievolininkų sąraše automatiškai per Karo prievolininkų registrą, vadovaujantis Karo prievolės įstatymo 6 straipsniu ir krašto apsaugos ministro patvirtintu 2019 m. sausio 10 d. sąrašu Nr. VL-7 „Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno regiono 2019 metų karo prievolininkų sąrašas“. Asmuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir pagal šaukimo nurodymą turėjo pateikti KPKT reikalingus dokumentus ir duomenis iki 2019 m. kovo 12 d. Asmuo iki nurodytos datos karo prievolininko pareigos neįvykdė. Dėl galimo administracinio nusižengimo buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 560 straipsnį (Karo prievolininkų pareigų nevykdymas). Šaukimas atvykti į administracinio nusižengimo tyrimą išsiųstas 2019 m. kovo 19 d. asmens deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini). Jame nurodytas atvykimo laikas – 2019 m. balandžio 15 d., 2019 m. kovo 20 d. laiškas įteiktas gavėjui, tačiau 2019 m. balandžio 15 d. į administracinio nusižengimo tyrimą asmuo neatvyko. 2019 m. balandžio 18 d. registruotais laiškais išsiųstas šaukimas atvykti asmens deklaruotu gyvenamosios vietos ir taip pat darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Juose nurodytas atvykimo laikas – 2019 m. gegužės 16 d. 2019 m. balandžio 19 d. laiškas įteiktas gavėjui deklaruotu adresu, o darbovietės adresu siųstas šaukimas įteiktas 2019 m. balandžio 19 d. direktoriui H. V.. 2019 m. gegužės 16 d. į administracinio nusižengimo tyrimą asmuo neatvyko. 2019 m. gegužės 20 d. asmeniui nedalyvaujant surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini), už nusižengimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 560 straipsnio 1 dalies padarymą, į protokolą įrašytas administracinis nurodymas, asmeniui paskirta pusė minimalios baudos – 15,00 eurų. Karo prievolininkui buvo paskirtas ir paskelbtas viešai naujas terminas pateikti reikalingus dokumentus ir duomenis iki 2019 m. birželio 20 d. Administracinio nusižengimo protokolas kartu su nurodymu atvykti buvo išsiųstas registruotu laišku ir 2019 m. gegužės 22 d buvo įteiktas gavėjui. Iki šaukimo nurodyme pateiktos 2019 m. birželio 20 d. datos M. T. karo prievolininko pareigų neįvykdė. Dėl galimo administracinio nusižengimo buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 560 straipsnį (Karo prievolininkų pareigų nevykdymas). 2019 m. birželio 25 d. šaukimas registruotais laiškais išsiųstas asmens deklaruotos gyvenamosios vietos ir taip pat darbovietės adresu. Jame nurodytas atvykimo laikas – 2019 m. liepos 23 d. 2019 m. birželio 26 d. laiškas gavėjui buvo įteiktas deklaruotu adresu, o darbovietės adresu siųstas šaukimas neįteiktas. 2019 m. liepos 23 d. asmuo neatvyko į administracinio nusižengimo tyrimą. 2019 m. liepos 25 d. asmens deklaruotu gyvenamosios vietos adresu registruotu laišku buvo išsiųstas šaukimas. Jame nurodytas atvykimo laikas – 2019 m. rugpjūčio 27 d., laiškas gavėjui buvo įteiktas. Asmuo neatvyko į administracinio nusižengimo tyrimą 2019 m. rugpjūčio 27 d. Kadangi karo prievolininkas padarė pakartotinį nusižengimą, pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 560 straipsnio 2 dalį asmeniui, t. y. karo prievolininkui M. T. nedalyvaujant 2019 m. rugpjūčio 28 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini) ir išsiųstas asmens deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. 2019 m. rugpjūčio 31 d. laiškas gavėjui buvo įteiktas. 2019 m. rugsėjo 11 d. asmeniui nedalyvaujant buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo asmeniui paskirta 100,00 eurų dydžio bauda. Karo prievolininkui M. T. buvo paskirtas ir paskelbtas viešai naujas terminas pateikti reikalingus dokumentus ir duomenis iki 2019 m. rugsėjo 27 d. 2019 m. rugpjūčio 30 d. asmens deklaruotu gyvenamosios vietos adresu registruotu laišku buvo išsiųstas šaukimo nurodymas atvykti pateikti dokumentus ir duomenis. Paskirtu laiku, 2019 m. rugsėjo 27 d., asmuo neatvyko. Jo manymu buvo išnaudotos visos galimybės M. T., t. y karo prievolininką šaukiant į privalomąją karo tarnybą, kad jis atvyktų ir būtų informuotas apie tai, kad yra šaukiamas atvykti, tačiau jis nereagavo ir karo prievolininkų pareigų nevykdė, visaip sistemingai vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą. Jis buvo informuotas per viešai skelbiamą karo prievolininkų sąrašą, taip pat asmeniui visi siųsti šaukimo nurodymai buvo įteikti, jau 2 kartus per šaukimo metus buvo taikyta administracinė atsakomybė, karo prievolininko pareigų nevykdymas fiksuojamas trečią kartą per šaukimo metus, iš M. T. nėra jokio atgalinio ryšio, jis nereagavo į jokius bandymus susisiekti, nepateikė reikalingų dokumentų, nesitikrino sveikatos (b. l. 65–67).

Iš 2021 m. sausio 14 d. Lietuvos kariuomenės Karo policijos ikiteisminio tyrimo valdybos Kauno ikiteisminio tyrimo skyriuje gauto Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos rašto Nr. IS-442 „Dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo dėl M. T. galimai nusikalstamos veikos“ matyti, kad Kauno regiono 2019 metų karo prievolininkas (sąrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini)) M. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., nuo 2019 m. kovo 12 d. sistemingai nevykdė karo prievolininko pareigų, t. y. nurodytu laiku nepateikė Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai šaukimo nurodyme reikalingų dokumentų ir duomenų, šaukiamas neatvyko į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą. M. T. buvo informuotas per viešai skelbiamą karo prievolininkų sąrašą, taip pat asmeniui siųsti šaukimo nurodymai buvo įteikti, 2 kartus (2019 m. gegužės 22 d. ir 2019 m. rugpjūčio 31 d.) per šaukimo metus jam buvo taikyta administracinė atsakomybė už karo prievolininko pareigų nevykdymą, karo prievolininko pareigų nevykdymas nustatytas tris kartus per šaukimo metus (b. l. 13–15).

Iš 2021 m. sausio 21 d. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos pranešimo matyti, kad M. T., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos kariuomenėje privalomosios pradinės karo tarnybos neatliko bei neatlieka šiuo metu (b. l. 58).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas M. T. dėl karo prievolininko šaukimo vengimo į privalomąją karo tarnybą, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. T., būdamas karo prievolininkas, pagal Lietuvos Respublikos Karo prievolės įstatymo 6 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministro patvirtintą 2019 m. sausio 10 d. sąrašą Nr. VL-7 „Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno regiono 2019 metų karo prievolininkų sąrašas“, eilės numeris (duomenys neskelbtini), ir pagal šaukimo nurodymą, paskelbtą viešai https://sauktiniai.kam.lt, turėdamas pareigą pateikti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai reikalingus dokumentus ir duomenis, nuo 2019 m. kovo 12 d. sistemingai nevykdė karo prievolininko pareigų – nurodytu laiku nepateikė Karo prievolės ir Komplektavimo tarnybai šaukimo nurodyme reikalingų dokumentų ir duomenų, šaukiamas neatvyko į Karo prievolės ir Komplektavimo tarnybą, nors ir buvo informuotas per viešai skelbiamą karo prievolininkų sąrašą http://sauktiniai.kam.lt, o siųsti šaukimo nurodymai jam buvo įteikti asmeniškai, du kartus per šaukimo metus jam buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 560 straipsnio 1 dalį (Karo prievolininkų pareigų nevykdymas) – 2019 m. gegužės 20 d., ir 560 straipsnio 2 dalį (Karo prievolininkų pareigų nevykdymas) – 2019 m. rugpjūčio 28 d., už karo prievolininko pareigų nevykdymą, karo prievolininko pareigų nevykdymas nustatytas tris kartus per šaukimo metus – 2019 m. kovo 12 d., 2019 m. birželio 20 d. ir 2019 m. rugsėjo 27 d., kai žinodamas, jog privalo atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą ir pateikti reikalingus dokumentus ir duomenis, jos sąmoningai nevykdė ir tokiais savo veiksmais vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą.

Kaltinamasis pripažino, jog 2019 metais buvo šaukiamas atlikti privalomąją karo tarnybą, tačiau į šaukimus nereagavo. Gavo dokumentus, kad yra kviečiamas atvykti į Karo prievolę į Kėdainių skyrių, tačiau sąmoningai nevyko, jokių dokumentų ir duomenų Karo prievolės tarnybai nepateikė. M. T. baudą sumokėjo, galvojo, kad sumokės baudas ir nieko nebus, todėl į Karo prievolę nevyko. Tai, kad kaltinamasis vengė atlikti karo prievolę, patvirtina ir liudytojo D. T. parodymai bei Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos raštas ir pranešimas. Liudytojas patvirtino, kad M. T. buvo siunčiami šaukimai ir nurodymai pateikti Karo prievolės komplektavimo tarnybai reikalingus dokumentus, duomenys buvo suformuoti ir paskelbti viešai. M. T. minėtų dokumentų nepateikė ir taip nevykdė karo prievolininko pareigos. M. T. atžvilgiu buvo pradėtos administracinio nusižengimo teisenos, priimti nutarimai ir paskirtos baudos. Iš Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos rašto matyti, kad M. T., nuo 2019 m. kovo 12 d. sistemingai nevykdo karo prievolininko pareigų, t. y. nurodytu laiku nepateikė Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai šaukimo nurodyme reikalingų dokumentų ir duomenų, šaukiamas neatvyko į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą. M. T. buvo informuotas per viešai skelbiamą karo prievolininkų sąrašą, taip pat asmeniui siųsti šaukimo nurodymai buvo įteikti, 2 kartus (2019 m. gegužės 22 d. ir 2019 m. rugpjūčio 31 d.) per šaukimo metus jam buvo taikyta administracinė atsakomybė už karo prievolininko pareigų nevykdymą, karo prievolininko pareigų nevykdymas nustatytas tris kartus per šaukimo metus. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos pranešime nurodyta, kad M. T. Lietuvos kariuomenėje privalomosios pradinės karo tarnybos neatliko bei neatlieka šiuo metu. Visi aukščiau aptarti duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami M. T. kaltei pagrįsti, ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 314 straipsnio 2 dalį atsako karo prievolininkas, vengęs šaukimo į privalomąją karo tarnybą, jeigu nebuvo požymių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma liudija, jog kaltinamojo M. T. veika pagristai kvalifikuota pagal BK 314 straipsnio 2 dalį, nes aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, jog M. T. nurodytu laiku nepateikė Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai šaukimo nurodyme reikalingų dokumentų ir duomenų, šaukiamas neatvyko į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą rodo, kad jis suvokė savo veikos neteisėtumą, pavojingumą, suprato ir žinojo, kad būdamas karo prievolininkas ir turėdamas pareigą pateikti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai reikalingus dokumentus ir duomenis bei šaukiamas atvykti į Karo prievolės ir Komplektavimo tarnybą, tokios pareigos vengė ir neatliko, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji karo prievolės vengimo požymiai, todėl M. T. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 314 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. M. T. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu (b. l. 89–91).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis praeityje neteistas (b. l. 70), baustas administracine tvarka (b. l. 71–76), dirba, priklausomybės ligų centro ar psichiatro įskaitoje neregistruotas (b. l. 79).

BK 314 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvinės baudos arba arešto bausmės.

Parenkant ir skiriant bausmę kaltinamajam M. T., atsižvelgtina į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis M. T. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika baigta, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybė sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pakaltinamas, dirba.

Prokurorė siūlo kaltinamajam už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 314 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 27 MGL (1350,00 eurų) baudą ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti trečdaliu.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo parinkti M. T. skirtinos bausmės rūšį – baudą ir parinkti artimą minimalų šios bausmės rūšies dydį. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis ir jos dydis yra tinkami siekiant M. T. nubausti siekiant, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 314 straipsnio 2 dalyje, paskiriant 27 MGL (1 350,00 eurų) dydžio baudą.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina galutinė 18 MGL (900,00 eurų) dydžio bauda kurios įvykdymui nustatytinas 3 (trijų) mėnesių terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis) nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, kardomoji priemonė jam nepaskirta.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. T. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 314 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 27 MGL (1350,00 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. T. paskirti 18 MGL (900,00 eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti M. T. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą (900,00 eurų) sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120 arba, el. p. kauno.apylinkes@teismas.lt ) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.