- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- 1-883-288/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Kaltinamasis
- J. K.
- Civilinis ieškovas
- J. C., J. Š.
- Nukentėjusysis
- D. B., V. N., E. B.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Kauno autobusai“
dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajai J. K., nukentėjusiesiems bei civiliniams ieškovams J. C., J. Š., nukentėjusioms D. B., V. N., E. B., civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotam atstovui G. T., civilinio atsakovo UAB „Kauno autobusai“ įgaliotai atstovei R. I., ADB „Gjensidige“ įgaliotai atstovėms E. K., K. U.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, gyvena (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, turi 23 metų dukrą, neteista,
kaltinamas pagal LR BK 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji J. K. 2015 m. rugsėjo 9 d. apie 14.43 val. Kaune, Varnių g. vairuodama troleibusą „Solaris Trolino 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama nuo Vytenio g. link Linkuvos g., prieš reguliuojamą sankryžą su Panerių g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, dėl to atsitrenkė į priekyje jos važiavusio ir prieš „Stop“ liniją sustojusio autobuso „Mercedes Benz Sprinter Altas“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo A. I., užpakalinę dalį, autobuso keleiviams J. C. ir D. B. padarė kūno sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, o keleiviams V. N., E. B. bei P. P. - kūno sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d.
Dėl civilinių ieškinių. Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ yra pateikęs informaciją. kad dėl 15-09-09 eismo įvykio Panerių - Varnių g., AB civiliniams ieškovams išmokėjo tokias išmokas: J. C. – 2 000,00 Eur (dėl neturtinės žalos), P. P. – 1 000 Eur (dėl neturtinės žalos), E. B. - 590,35 6 (tame tarpe 500,00 Eur dėl neturtinės žalos, 85,49 Eur dėl radiologo konsultacijos ir 4.86 Eur dėl negautų pajamų), V. N. - 500 Eur (dėl neturtinės žalos), D. B. - 1.013,61 (tame tarpe 100,00 Eur dėl neturtinės žalos ir 13,61 Eur dėl gydymo išlaidų), o J. Š. išmoka nemokėta, nes pagal pateiktus įrodymus jai objektyvių traumos požymių nėra ir sutrikdymo mastas jai nenustatytas (1 t. b. l. 183). Teismo posėdyje dalyvavusios civilinės ieškovės V. N., E. B. parodė ir D. B. nurodė, kad draudimas jos žalą atlygino ir naujų ieškinių jos nebereikš. Civilinis ieškovas J. C. pareiškė naują civilinį ieškinį ir prašo dar papildomai jam priteisti 2000 Eurų patirtą turtinę žalą (1 t. b. l. 171-172). J. Š. pateikė ieškininį pareiškimą dėl 1000 Eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 168).
Kaltinamoji J. K. kalta iš esmės prisipažino ir parodė, kad 2015-09-09 apie 14.40 val. Kaune, Varnių g. vairavo UAB „Kauno autobusai“ priklausantį troleibusą „Solaris Trolino 12“. Važiavo nuo stotelės „Vilijampolės turgavietė“ link stotelės „Panerių g.„ antra eismo juosta, apie 40 km/h greičiu. Vežė keleivius 5-uoju, maršrutu. Priekyje važiavo „Kautros“ mikroautobusas, kuris sustojo prie sankryžos, nes užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Atstumas jai atrodė pakankamai didelis. Pradėjo ramiai stabdyti ir pajuto, kad troleibusas nestoja. Teorinę galimybę turėjo pasinaudoti rankiniu stabdžiu, bet tikėjo, kad pavyks sustoti. Tai buvo sekundžių reikalas. Turėto atstumo sustabdyti troleibuso nepakako ir atsitrenkė į mikroautobuso užpakalinę dalį. Po šio įvykio ji atsisakė vairuoti šios markės troleibusą, nes mano, kad patys troleibusai netinkami eksploatuoti. Mano, kad jos vienintelė klaida, kad nepanaudojo rankinio stabdžio. Gailisi dėl įvykdytos avarijos.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta nukentėjusiųjų J. C., D. B., V. N., E. B., J. Š. parodymais, specialisto ir eksperto paaiškinimais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, techninės apžiūros rezultatų kortele, troleibuso stabdžių patikros aktu, alkotesto rezultatais, specialistų išvadomis bei kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis J. C. parodė, kad 2015-09-09 Kaune, Varnių g. važiavo 55-ojo maršruto mikroautobusu iš „Urmo“ bazės apsipirkę kartu su J. Š.. Mikroautobusui sustojus prieš sankryžą su Panerių g., į jį atsitrenkė paskui atvažiavęs troleibusas. Smūgis ir ūžimas buvo toks stiprus, kad jis net buvo apsvaigęs. Mano, kad vairuotoja galėjo supainioti greičio ir stabdžio pedalus. Jam draudimas jau yra išmokėjęs 2000 Eur, bet jis prašo dar papildomai 2000 Eur turtinės žalos atlyginimui, nes nedirbo, gydėsi, prisidarė skolų. Teismui pateikė visus įrodymus ir dokumentus, į draudimą papildomai nesikreipė. Per tą laiką gautas išmokas sudėjus gaunasi apie 900 Eur. Bet čia yra per maža suma, nes turėjo išlaidų dėl procedūrų ir masažų. Prašoma 2000 Eur suma yra reikalinga važiuoti į sanatoriją, nes laiptais dabar vos užlipa ir nulipa, skauda stuburą. Planuoja važiuoti į Druskininkus ir mažiausia suma yra 1600 Eur. Jam reikia atsistatyti sveikatą. Jei draudimas atsisako sumokėti, teismas turi priteisti. Draudimas jam atlygino neturtinę žalą. Liko neatlyginta turtinė žala,- tai negautos pajamos.
Nukentėjusioji J. Š. parodė, kad 2015-09-09 Kaune, važiavo mikroautobusu nuo „Urmo“ bazės į Šilainius. Sėdėjo dešinėje pusėje, pirmoje sėdynėje prie durų. Smūgio į mikroautobusą metu atrodė, kad kažkas trenkė iš nugaros pusės į kaklą ir galvą. Apsvaigino, labai skaudėjo. Pati kreipėsi į Kauno klinikinę ligoninę. Po apžiūros išleista gydytis namo. Iš draudimo negavo nieko. Patyrė didelį šoką avarijos metu. Norėtų, kad jai atlygintų 1 000 Eur žalą.
Nukentėjusioji V. N. parodė, kad važiavo šiuo mikroautobusu, jai avarijos metu buvo sužalota nosis, nes veidu trenkėsi į priekinę sėdynę. Iš draudimo išmoką gavo, ieškinio neteiks. Mano, kad tuo metu pradėjus lyti buvo slidi kelio danga, todėl nepavyko greitai sustabdyti troleibuso. Galėtų su kaltinamąja taikytis, siūlytų skirti kuo švelnesnę bausmę. Neprieštarautų, jei kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nukentėjusioji E. B. parodė, kad važiavo mikroautobusu, avarijos metu jai buvo patemtas kaklas, nešiojo įtvarą. Dar iki šiol lankėsi gydymo įstaigoje. Kaltinamajai pretenzijų neturi, civilinio ieškinio neteiks. Neprieštarauja, kad kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nukentėjusioji D. B. parodė, kad važiavo mikroautobusu, po avarijos ją nuvežė į ligoninę, bet paleido namo, o po 10 dienų nepraėjus skausmui vėl kreipėsi į medikus. Jai buvo nustatytas 8-o šonkaulio lūžis. Ji klausė, kodėl iš karto nematė, į ką jai buvo atsakyta, kad šoko būsenoje galėjo nematyti. Draudimas ieškinį atlygino, už vaistus buvo apmokėta. Mano, kad troleibusas paslydo slidžia po lietaus kelio danga. Kaltinamajai neprašo jokios bausmės. Ji atsiprašė. Gali kiekvienam taip nutikti. Pretenzijų nereiškia jokių.
Liudytoja I. K. parodė, kad dirba „Kauno autobusai“ troleibusų vairuotoja beveik 5 metai. Nori pasakyti, kad jai teko stažuotis ir dirbti su „Soliariu“ ir teko jo atsisakyti, nes buvo nepatikimi stabdžiai. Įsitikino, kad „Škoda“ yra patikimesni stabdžiai, nes jie yra du - elektrinis ir pneumatinis. Jos prašymu, darbdavys ją paskyrė dirbi su „Škoda“ modelio troleibusu.
Liudytojas G. V. parodė, kad yra chirurgijos skyriaus vedėjas. Nykentėjusįjį J. C. pažįsta. Jų ligoninėje jis gydėsi 5 kartus. Įvertinus apykrizę, medicininę dokumentaciją, matyti, kad kreipdamasis ligonis atžymėjo, jog apie pusantro mėnesio žaizda priekinėje blauzdos dalyje šlapiuoja. Vėliau vystėsi uždegimas, perėjo į blauzdą ir išsivystė kairės blauzdos flegmona dėl to buvo stacionarizuotas ir gydytas. Buvo atliktos operacijos. Kreipimosi metu apžiūrint, blauzda buvo paraudusi, karšta, 2013 metais venų pašalinimo operacija, prieš pusantro mėnesio žaizda priekinėje blauzdos srityje, šlapiuojanti. Žaizdos aplinkybės neatžymėta. Apžiūrint ties blauzdos priekiniu paviršiumi 4 cm diametro mušta žaizda, kraštais paraudusiais, visa patinusi, paraudusi blauzda. Flegmona gali išsivystyti ir dėl mikroodos pažeidimų. Buvo vis dėlto žaizda 4 cm diametro. Ta žaizda buvo padaryta prieš pusantro mėnesio. Čia pažymėta spalio 21 d., tai rugsėjo 9 d. galėjo būti sumušta. Prie kokių aplinkybių sumušta, nėra atžymėta, kadangi praėjo daug laiko ir atsiminti visko negaliu. Remiasi tik dokumentacija. Tai nebuvo planinė operacija. Viskas buvo surašyta ligonio žodžiais. Kadangi buvo negyjanti žaizda ir ta koja taip pasiligojus, po operacijos nėra jau ypatingai sveika, tai tokia žaizda galėtų sukelti panašius dalykus. Taip pat galėjo kažkokiu tai būdu pakliūti infekcija į blauzdą, bet čia buvo aprašoma, kad 4 cm žaizda tai, matomai, priežastis gali būti sumušimas per avariją. Aprašyme rašoma, kad yra mušta žaizda. Iš nukentėjusiojo žodžių jis tik užrašė, kada ta žaizda atsirado - tai prieš pusantro mėnesio. Savaime žaizdos neišsivysto, žaizdos yra trauminės. Po įvykio kažkokia žaizda turėjo būti ir ji vėliau komplikavosi. Pirminės apžiūros metu po įvykio turėjo matytis kokia nors žaizdelė. Gal tokios ir nebuvo, o paskui komplikavosi, kadangi čia yra uždegiminė blauzdos reakcija. Bet kažkokia pradinė žaizdelė, matomai, turėjo būti. Specialisto išvadoje, kad nubrozdinimas priekinėje kairės kojos dalyje, pagal vietą atitinka. Nubrozdinimas ir sumušimas skiriasi. Mediciniškai nubrozdinimas yra po traumos odos patologinis pakenkimas, o sumušimas be odos pakenkimo. Po pusantro mėnesio esant ir mažesnei žaizdai galėjo išsivystyti flegmona. Kai, sakykim, pas pacientą blauzda nesveika, sąlygos įsimesti infekcijai yra tikėtinos. Kas buvo po avariją, pasakyti negali. Buvo gydomas pūlingas uždegimas ir daugiau jokių nubrozdinimų nepastebėta. Blauzda jau buvo nesveika ir prisidėjo pūlinga infekcija. Smulkių nubrozdinimų neturėjo tikslo apžiūrinėti. Greičiausiai nebuvo daugiau jokių nubrozdinimų, nes būtų atžymėta. Pas juos nukentėjęs kreipėsi 2015-10-21 ir iš jo žodžių užrašė, kad žaizda atsirado maždaug prieš pusantro mėnesio. Apie aplinkybes, kaip atsirado žaizda, pacientas nepasakojo.
Ekspertas Ąžuolas Sutkus paaiškino, kad pas jį kortelėje yra paskutinis įrašas darytas 2015-10-01 ir tą dieną buvo nukentėjusioji J. Š. konsultuota neurologo. Ji buvo neurologo konsultuota iš karto 2 - oje klinikinėje ligoninėje. Jie žiūri tik sužalojimus ir jeigu tai yra susiję su trauma. Jeigu ras sužalojimą, kuris gali būti funkcinis, pavyzdžiui, galvos smegenų sukrėtimas, bet čia to nėra. Nėra jokių nusiskundimų, ponia yra turėjusi insultą, cukraligę turi, hipertoniją, na, o galiausiai amžius panašus kaip ir jo, supranta, kad nusiskundimų būna įvairiausių. Objektyviai jie /medikai/ negali įrodyti, kad autoįvykis paveikė jos sveikatos būklę. Kiek susipažino su medicininiais dokumentais ir iš pirminės apžiūros dokumentų, nėra net patinimų ir jeigu taip nėra, tai fantazuoti negalima. Jeigu būtų dar kokie nors detalesni skausmo aprašymai, susiję su judesiais. Jis pasižiūrėjo pacientės kortelę nuo 20 metų atgal. Tai ten panašių dalykų yra ir jau ne visada gerai buvo. Visai realu, kad gali skaudėti. Neneigia, kad buvo kontaktas, trauma, bet ji buvo lengva. Jeigu ne tas įvykis autobuse, o pavyzdžiui atsitrenkus į spintelę, tai pamirštame, o kai įvyksta tokia neordinarinė situacija tai aišku, jeigu žmogus jau eina pas gydytoją, tai jis turi kažką pasakyti. Nes kitu atveju kam tada eiti. Kad buvo praradusi sąmonę, tai čia yra nukentėjusiosios žodžiai. Vėliau ji sako, kad nežino, ar buvo praradusi sąmonę. Čia tokia situacija, kad žmogus nežino prarado sąmonę, ar ne, visi patyrę nokdauną žino, kad gulėjo ant žemės. Jeigu buvo trumpas apsvaigimas, kuris palieka žmogų ant kojų, tai nėra sąmonės praradimas. Kai prarandama sąmonė, ar neprarandama, sužalojimas šuo atveju gali ir nesiskirti, gali būti sukrėtimas lengvas ir sąmonė tik apsvaigsta. Galvos smegenų diagnozė nustatoma remiantis objektyviais klinikiniais simptomais, tai kaip judesiai sutrikę, koordinacija sutrikusi. Šiuo atveju gydytojas neurologas pasižiūri ir jokios patologijos nerado. Nebuvo už ko užsikabinti. Kad po įvykio visą savaitę nukentėjusioji išgulėjo, tai turima pavyzdžių, kad visą gyvenimą žmonės nedirba ir guli. Aišku, kad gulėt galima, kai blogai jautiesi. Kokie vaistai J. Š. buvo suleisti, neužsirašė. Galbūt, raminantys. Neurologo nebuvo paskirta nieko. O jie kaip gydytojai visiems rekomenduoja pirmiausiai ramybę. Šiuo atveju nebuvo smegenų sutrenkimo. Negali to atmesti, kad ji tikrai galėjo nukentėti. Bet tai, ką turi medicininiuose dokumentuose, objektyviai to negali patvirtinti.
Ekspertas Gregoire Abi Chaker paaiškino, kad jis atliko J. C. medicininį patikrinimą, savo duotos išvados prisilaiko. Kad galėtų pasakyti, ar kojos operacija gali būti susijusi su autoįvykiu, susipažinęs su specialisto išvada, nurodė, kad galėjo būti susiję su šiuo autoįvykiu. Rekomenduotų pakviesti chirurgą ir parodyti šią išvadą, supažindinti su įvykio data ir jis tada pasakytų, ar tai galėjo būti susiję. Mato, kad buvo kojos nubrozdinimas. Jis pats neapžiūri, o aprašo iš medicininių dokumentų. Nukentėjusio nėra matęs.
Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotas atstovas G. T. paaiškino, kad bendra draudimo atsakomybė yra 5000 Eur ir ji buvo išdalinta visiems avarijoje nukentėjusiems asmenims. J. C. buvo išmokėta didžiausia suma - 2000 Eur., kadangi jis buvo labiausiai nukentėjęs šioje avarijoje. Kadangi draudimo suma yra išnaudota, todėl pagal draudimo sutartį jie mokėti kažko daugiau negali. Tai turėtų mokėti kitas atsakingas asmuo. Galbūt tos transporto priemonės savininkas. Nukentėjusiajai J. Š. draudimo suma nebuvo jokia išmokėta, nes pagal pateiktus įrodymus jai jokių traumos požymių nebuvo. Jie rėmėsi teismo medicinos pateiktomis išvadomis. Nukentėjusysis J. C. buvo pateikęs tik prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jokių kitų dokumentų draudimas nebuvo gavęs. Kadangi neturėjo tokio reikalavimo, tai šio prašymo negalėjo nagrinėti. Jeigu tai yra turtinė žala, tai visą pagrįstą turtinę žalą be jokios abejonės apmokės. Bet draudimas į priekį už reabilitaciją pinigų neišmoka. Draudimas moka tik už faktą.
Civilinio atsakovo „Kauno autobusai“ įgaliotoji atstovė R. I. parodė, kad jų įmonė yra apdraudusi ne tik savo transportą privalomuoju draudimu, bet ir papildomu draudimu. Yra sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės sutartis su tuo metu „PZU“ draudimu. Todėl pagal šią sutartį ADB „Gjensidige“ turi atlyginti žalą, kuri viršija išmokamą pagal privalomoji civilinį draudimą.
Civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ įgaliotoji atstovė E. K. paaiškino, kad iš esmės su pateiktais civiliniais ieškiniais jų draudimo bendrovės atžvilgiu nesutinka, nes ADB „Gjensidige“ neturi pareigos mokėti draudimo išmokas bei atlyginti civiliniais ieškiniais prašomą žalą. Papildoma, viršijanti neturtinę žalą virš privalomojo draudimo, rizika nebuvo apdrausta. Draudimo sutartyje su UAB „Kauno autobusai“ yra nurodyta, kad draudimo sutarties sąlygos dėl neturtinės žalos, kuri atsirado eksploatuojant transporto priemones, yra nurodytos priede Nr. 2 prie šio draudimo liudijimo. Iš esmės bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi buvo apdrausta labai plati veikla. Ir ta neturtinė žala buvo maža dalelytė tos bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Sąlygos yra nurodytos būtent tame priede, kuriame aiškiai nurodyta, kad bendrosios civilinės atsakomybės taisyklių Nr. 034 antros dalies 3.120 punktas netaikomas, nes nėra draudžiami eismo įvykiai bei iš jų atsiradusi žala.
Civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ draudimo atstovė K. U. parodė, kad jos kitokia pozicija,. Jeigu teismas nustatytų, kad buvo padaryta kažkokia tai neturtinė žala, tai jų pareiga tą neturtinę žalą padengti. Jie yra pasiruošę atlyginti neturtinę žalą. Neturtinę žalą gali atlyginti, tačiau tik iki 500 eurų.
Iš 2015-10-05 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-09-09 apie 14.43 val. Kaune, Varnių g. prieš sankryžą su Panerių g. troleibusas „Solaris Trolino 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas J. K., atsitrenkė į priekyje jos važiavusio ir sustojusio autobuso „Mercedes Benz Sprinter Altas“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo A. I., užpakalinę dalį. Įvykio metu buvo sužaloti septyni autobuso keleiviai. Buvo pradėta administracinė teisena Nr. 07-15-9413032. Gavus iš gydymo įstaigos medicininius dokumentus paaiškėjo, kad vienam iš keleivių - J. C. - nustatytas šonkaulių lūžis, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl būtina pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t. b. l. 1).
Iš eismo įvykio vietos schemos ir fotonuotraukų matyti užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2015-09-09 Kaune, Varnių g. – Panerių g. sankryžoje (1 t. b. l. 7,11).
Iš techninės apžiūros rezultatų kortelės matyti, kad 2015-03-24 atliktos techninės apžiūros metu padaryta išvada, jog transporto priemonė - „Solaris Trolino 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), attitinka techninius reikalavimus (1 t. b. l. 18).
Iš 2015-09-10 troleibuso stabdžių patikros akto matyti, kad transporto priemonės „Solaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdžiai techniškai tvarkingi (1 t. b. l. 20).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2979/15(02) matyti, kad J. C. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymu (1 t. b. l. 54).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3240/15(02) matyti, kad D. B. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 55, 56).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3243/15(02) matyti, kad V. N. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 57-58).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3241/15(02) matyti, kad E. B. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 59,60).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3242/15(02) matyti, kad dėl J. Š. pateikta išvada, jog nesant objektyvių traumos požymių, sveikatos sutrikdymo mastas šiuo atveju nenustatomas (1 t. b. l. 61,62).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2977/15(02) matyti, kad dėl E. P. pateikta išvada, jog jai objektyvių nei galvos nei kaklo mechaninės traumos požymių nekonstatuota (1 t. b. l. 63).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2978/15(02) matyti, kad dėl E. P. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 64).
Kaltinamoji pažeidė kelių eismo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis ir dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdytos kitų žmonių sveikatos, todėl jos nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 1 d..
Iš alkotesto matyti, kad 2015-09-09 15.08 val. J. K. nustatytas 0,00 promilių girtumas (1 t. b.l. 23).
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamoji teisiama pirmą kartą, jos padaryta nusikalstama veika priskirtina prie neatsargių nusikaltimų, administracine tvarka bausta, psichiatrinio bei narkologinio gydymo įskaitoje neregistruota, dirba, jai skirtina bausmė – bauda.
Kardomoji priemonė nepaskirta.
Civilinis ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ yra pateikęs informaciją. kad dėl 15-09-09 eismo įvykio Panerių - Varnių g., AB civiliniams ieškovams išmokėjo tokias išmokas: J. C. – 2 000,00 Eur (dėl neturtinės žalos), P. P. – 1 000 Eur (dėl neturtinės žalos), E. B. - 590,35 6 (tame tarpe 500,00 Eur dėl neturtinės žalos, 85,49 Eur dėl radiologo konsultacijos ir 4.86 Eur dėl negautų pajamų), V. N. - 500 Eur (dėl neturtinės žalos), D. B. - 1.013,61 (tame tarpe 100,00 Eur dėl neturtinės žalos ir 13,61 Eur dėl gydymo išlaidų), o J. Š. išmoka nemokėta, nes pagal pateiktus įrodymus jai objektyvių traumos požymių nėra ir sutrikdymo mastas jai nenustatytas (1 t. b. l. 183). Teismo posėdyje dalyvavusios civilinės ieškovės V. N., E. B. parodė ir D. B. nurodė, kad draudimas jos žalą atlygino ir naujų ieškinių jos nebereikš.
Civilinis ieškovas J. C. pareiškė naują civilinį ieškinį ir prašo dar papildomai jam priteisti 2000 Eurų patirtą turtinę žalą , dėl negautų pajamų ir tolimesnio sanatorinio gydymo bei reabilitacijos. (1 t. b. l. 171-172). Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotas atstovas teismo posėdyje nurodė, J. C. buvo pateikęs tik prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo, jokių kitų dokumentų draudimas nebuvo gavęs, todėl šio prašymo negalėjo nagrinėti ir jeigu tai yra turtinė žala, tai visą pagrįstą turtinę žalą be jokios abejonės apmokės. Esant tokiai situacijai, kai nėra galimybės išnagrinėti ieškinio dėl turtinės žalos be papildomų įrodymų, civiliniam atsakovui J. C. pripažįstant teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl turtinės žalos atlyginimo.( LR BPK 115 str.2d. )
Civilinė ieškovė J. Š. pateikė ieškininį pareiškimą dėl 1000 Eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 168). Nors dėl eismo įvykio J. Š. objektyvių traumos požymių nebuvo nustatyta, tačiau sykį ji į gydymo įstaigą kreipėsi, reiškia, jautė fizinį skausmą. Akivaizdu, kad šis įvykis jai sukėlė nepatogumus, dvasinį sukrėtimą. Todėl J. Š. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau 1000 Eur dydis neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl prašoma priteisti suma mažintina per pusę – iki 500 Eur. Kadangi „Lietuvos draudimas“ jau yra atlyginęs neturtinę žalą savo maksimumo ribose t. y. 5000 Eur., J. Š. 500 Eur neturtinė žala priteistina iš ADB „Gjensidige“.
Proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 298 str., 299 str., 300 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 306 str., 307 str., 308 str., 309 str., 115 str.2 d.
nusprendžia:
J. K. pripažinti kalta pagal LR BK 281 str. 1 d. ir nubausti ją 20 MGL, tai yra 753,2 Eur dydžio, bauda.
Įpareigoti J. K. per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti – baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo baudžiamųjų bylų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui.
Kardomoji priemonė nepaskirta.
Civiliniam ieškovui J. C. pripažinti teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl papildomos 2 000 Eurų dydžio turtinės žalos atlyginimo.( LR BPK 115 str.2d.)
Civilinės ieškovės J. Š. ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 1100S7869, J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.