Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

kaltinamasis V. I. pasikėsino nužudyti žmogų.

Kaltinamasis V. I. 2019 m. birželio 20 d., apie 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą nužudyti D. R. ir taip atkeršyti jam už tai, kad šis pradėjo gyventi kartu su jo buvusia ilgamete sugyventine A. D. bei siekdamas ją susigrąžinti, sulaukė grįžtančio po pietų pertraukos į darbą D. R. ir pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, specialiai šiam tikslui iš namų paimtu peiliu, tyčia sudavė D. R. vieną smūgį į nugaros kairę pusę, padarydamas durtinį-pjautinį sužalojimą su kairio inksto III° plyšimu; vieną smūgį į krūtinės ląstos kairę pusę, padarydamas durtinį-pjautinį kairiojo šono sužalojimą; mažiausiai tris smūgius peiliu bandančiam užsidengti nuo smūgių D. R. į rankas, tuo padarydamas jam pjautinę žaizdą kairiame dilbyje, durtines-pjautines žaizdas dešinio žasto priekiniame paviršiuje ir dešinio žasto išoriniame paviršiuje su stipininio nervo pilnu nupjovimu, po to, tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, tyčia sudavė peiliu nebegalinčiam gintis rankomis D. R. vieną smūgį į krūtinės ląstos dešinę pusę, tuo padarydamas durtinę-pjautinę krūtinės žaizdą su poodine emfizema, dešinio plaučio sužalojimu, dešiniu hemopneumotoraksu ir pneumoperikardiumu bei norinčiam pasišalinti nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį peiliu į galvą, tuo padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą kairiajame užausyje, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes besivydamas patyrusį sunkų sveikatos sutrikdymą D. R., V. I. nugriuvo ir pametė peilį, be to, prie jo pradėjo artintis ir jį persekioti įvykį matę D. R. bendradarbiai, todėl vengdamas sulaikymo, jis iš įvykio vietos pasišalino.

Kaltinamasis kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies ir parodė, kad iki įvykio su A. D. vienuolika metų gyveno kaip sugyventiniai, D. R. pažįsta nuo vaikystės. Santykiai su A. D. ir D. R. buvo draugiški. Apie tai, kad A. pradėjo draugauti su D. sužinojo maždaug prieš savaitę iki įvykio. Iki tol negalėjo įsivaizduoti, kad draugas ir jo (kaltinamojo) mergina turi artimus santykius. Per vienuolika bendro gyvenimo metų su A. buvo išsiskyrę apie dvidešimt kartų. Paskutinį kartą išsiskyrė 2019 m. gegužės 20 d. Tą dieną jie ruošėsi kartu eiti į koncertą, bet A. išvažiavo su D.. Nuo to laiko santykiai su A. pradėjo blogėti. Jis (kaltinamasis) užgėrė ir kelias dienas negrįžo namo. A. tokio jo alkoholinių gėrimų vartojimo ir negrįžimo namo netoleravo. Kai po kelių dienų jis sugrįžo, jie susipyko, išsiskyrė ir jų santykiai nutrūko. Vėliau jis bandė santykius atstatyti, pirko jai dovanas, gėles, žadėjo jai atleisti dėl santykių su D., bet ji taikytis nesutiko. Jis A. negrasino, bet prašė, maldavo atleisti, pripažino savo kaltę. Nepamena, ar jis sakė A., kad gali D. R. atkeršyti, kažką padaryti. Po išsiskyrimo su A. jis pradėjo smarkiai gerti. Iki įvykio paskutinę savaitę jis gėrė be perstojo, taip pat vartojo ir psichotropinę medžiagą – marihuaną. Marihuaną jis rūkė ir anksčiau gana ilgą laiką. Jis skambino D. R. ir prašė nutraukti santykius su A., bet šis santykių nenutraukė. Įvykio dieną atsimena labai blogai, nes kurį laiką prieš įvykį bei išvakarėse jis vartojo alkoholinius gėrimus. Įvykio dienos ryto, t. y. kas tą rytą vyko namuose, kad jam buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, neprisimena. Tik teisiamojo posėdžio metu iš tėvo liudijimo sužinojo, jog ryte buvo nukritęs ir susitrenkė galvą. Vėliau tos dienos įvykius prisimena atkarpomis. Pamena, kad atsibudęs apie 10 val., nusprendė nuvažiuoti pas D. R. į autoservisą, esantį (duomenys neskelbtini), kur jis dirbo ir su juo pasikalbėti. Išvažiuodamas, iš namų pasiėmė kuprinę, kurioje gulėjo piniginė ir jo darbo įrankis – virtuvinis kirvukas. Šis kirvukas visą laiką buvo padėtas kuprinėje, nes jo kartais prireikdavo darbe. Taip pat savigynai pasiėmė ir įsidėjo į kuprinės šoninę kišenę virtuvinį peilį, nes žinojo, jog D. dirba dar su dviem vaikinais, kurių vienas turėjo ginklą. Kelintą valandą išėjo iš namų ir kelintą nuvažiavo į servisą, tiksliai neprisimena. Galėjo būti prieš 12-ą valandą. Užėjęs į servisą, jame nieko nerado. Šalia serviso dirbęs vaikinas pasakė, kad visi išėjo pietauti, todėl jis laukė ant suoliuko prie autoserviso. Neužilgo pamatė ateinančius nukentėjusįjį ir du jo bendradarbius. Kas vyko toliau ar dėl traumos, ar dėl tuo metu buvusios jo psichologinės būsenos, tiksliai visų detalių neprisimena. Tik pamena, kad atsistojęs ėjo link nukentėjusiojo, paprašė žiebtuvėlio, kad tarp jų įvyko kažkoks susistumdymas. Vėliau jam sakė, kad į jį nukentėjusysis metė piniginę, spyrė, bet jis tą blogai pamena. Atsipeikėjo virš D. R.. Nežino, kuriuo metu išsitraukė peilį ir sužalojo D.. Sutinka, kad galėjo durti peiliu nukentėjusiajam. Kai atsipeikėjo, jo (kaltinamojo) rankose buvo peilis, D. R. gulėjo, o jis stovėjo virš jo su peiliu rankoje. Po to jis (kaltinamasis) pradėjo bėgti ir nugriuvo. Tuo metu pamatė besiartinantį nukentėjusiojo bendradarbį, todėl staigiai atsistojo ir ėmė bėgti per gatvę. Bebėgant jį partrenkė automobilis. Nuo to momento vėl aplinkybių gerai neprisimena, tik pamena, kad nubėgo iki viešojo transporto stotelės, važiavo troleibusu, skambino mamai. Ryte narkotinių medžiagų nevartojo. Ar narkotines medžiagas vartojo iš vakaro – nepamena. To vakaro neprisimena, nes buvo labai girtas.

Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 53), kaltinamasis paaiškino, kad susitikus su nukentėjusiuoju, prisimena tik kažkokį chaosą, konkretizuoti kokius jis atliko veiksmus - dūrius į žmogaus pusę, negali. Į kokias vietas pataikė, kiek sudavė smūgių, nežino. Iš troleibuso išlipo prie Šilo tilto Žirmūnuose ir nuėjo iki upės, kur pasėdėjo, atsipeikėjo, pamatė, kad yra kruvinas, matėsi sužeidimai, drabužiai buvo suplėšyti ir kruvini. Todėl paskambino mamai ir paprašė atvežti rūbus. Mama rūbus atvežė, bet jie nesusitiko, nes jį buvo sulaikė policijos pareigūnai. Galėjo būti, kad dar skambino E. B., bet pokalbio nepamena. Kur padėjo peilį, nežino, galėjo kažkur pamesti konflikto vietoje. Ar įvykio metu jam (kaltinamajam) kas nors sudavė smūgius, nežino. Kodėl jis taip pasielgė, paaiškinti negali, gal kas nors išprovokavo. Pripažįsta savo kaltę dėl to, kad peiliu sudavė smūgius nukentėjusiajam ir padarė kaltinime nurodytus sužeidimus, tačiau nesutinka, jog suduodamas smūgius peiliu, turėjo tikslą D. nužudyti. Tos dienos susitikimo su D. R. tikslas buvo pasikalbėti, atkalbėti nukentėjusįjį draugauti su A. D.. Tokia mintis jam kilo spontaniškai. Dar anksčiau su A. ir D. jis šia tema kalbėjosi telefonu, bei jie paaiškino, kad santykiai tarp jo (kaltinamojo) ir A. jau yra nutrūkę. Kai kurių savo parodymų nepalaiko, nes juos duodamas, buvo neadekvačios būsenos. Eidamas į servisą, jautėsi labai blogai, jį pykino. Apsvaigęs nuo alkoholio nebuvo, bloga savijauta buvo po vakarykščio gėrimo, t. y. buvo sunkios pagirios. Kitus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus palaiko ir prašo jais vadovautis. Pamena, kad naujųjų metų išvakarėse – 2018 m. gruodžio 31 d. gydėsi ligoninėje, toksikologijos skyriuje. Prieš tai buvo smarkiai užgėręs, todėl tėvai iškvietė medikus ir jį paguldė į ligoninę. Ligoninėje jam paskyrė stiprius vaistus nuo depresijos. Vėliau buvo atvejų, kai alkoholinius gėrimus vartodavo kartu su tais vaistais. Dažnai negalėdavo užmigti, todėl mama duodavo tablečių. Po gydymo įstaigos, pas psichologus, psichiatrus nesilankė.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, (t. 2, b. l. 53, 62-63, 68-70, 73), kaltinamasis be aukščiau aptartų parodymų paaiškino, kad gyvena su tėvais ir močiute. Šiuo metu pastoviai vartoja narkotines medžiagas, alkoholį. Po išsiskyrimo su A. D., pradėjo pastoviai vartoti narkotines medžiagas, negalėjo nei valgyti, nei gerti. Jis daug kartų skambino ir maldavo D. R., kad šis paliktų jo merginą, nes jam buvo skaudu matyti juos kartu, tačiau jis to nepadarė. 2019 m. birželio 20 d. iš savo namų pasiėmė virtuvinį peilį, medine rankena ir apie pietus nuvažiavo į servisą. Ten laukė kol D. pareis po pietų. Po kurio laiko pamatė kaip ateina D. ir dar du vaikinai, iš matymo juos pažinojo, bet tiksliai vardų neprisimena. Jis pasakė D., kad jam reikia su juo pašnekėti, o šis atsakė, kad neturi apie ką su juo kalbėtis. Jie stovėjo šalia. Kadangi jis buvo pavartojęs narkotinių medžiagų, ne visiškai sklandžiai viską prisimena, bet jam atrodo, kad po šių žodžių jis, iš užpakalinės kelnių kišenės išsitraukė peilį ir užpuolė D.. Pamena, kad dūrė jam peiliu ne vieną kartą, tačiau į kurias kūno vietas ir kiek kartų - neprisimena, tačiau sutinka su įtarime išvardintais dūriais. D. R. bandė bėgti, bėgdamas kažką rėkė, jis pradėjo vytis, o paskui jį (kaltinamąjį) bėgo pastarojo draugai. Prisivijęs D., dūrė jam peiliu, tačiau į kurią vietą pataikė ir kiek kartų dūrė, neprisimena. Nukentėjusysis nukrito ant žemės ir tuo metu jis (kaltinamasis) pabėgo. Kur numetė peilį neprisimena. Bėgdamas atsitrenkė į važiuojantį automobilį, automobilis pristabdė, jis norėjo įlipti į vidų, kadangi jį vijosi D. draugai, paėmė už rankenos, tačiau vairuotojas paspaudė greičio pedalą ir išvažiavo. Jis parkrito, automobiliui nuvažiavus, atsistojo ir nubėgo link autobusų stotelės, kur įlipo į troleibusą, pavažiavo kelias stoteles, išlipo prie upės, kur nusirengė, išsitepė purvu ir pasislėpė prie kranto. Kiek laiko jis ten išbuvo neprisimena, girdėjo kaip atvažiavo pareigūnai, jie vaikščiojo, ieškojo jo, girdėjo, kad buvo šuo, jie jį surado, sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Imdamas iš namų peilį, tikslo nužudyti D. R. neturėjo, tiesiog norėjo jį pagąsdinti. Gali būti, kad ne visai nuosekliai ir tiksliai viską papasakojo, nes kaip ir minėjo, buvo pavartojęs narkotinių medžiagų. Narkotines medžiagas – marihuaną, jis vartojo visada, prieš įvykį paskutinį kartą vartojo birželio 18 ar 19 dieną. Pavartojęs, svaigulį jaučia apie keturias valandas, tada jo mintys būna teigiamos. Prieš įvykį, iš 19 d. į 20 d. naktį jis vartojo alkoholį. Kur jis tiksliai buvo ir su kuo, negali pasakyti. Smūgiuojant D. pirmą kartą, šis atšoko ir jam pasirodė, kad nepataikė, todėl dūrė dar kartą. Negali įvardinti ar tuomet jis turėjo tikslą jį sužaloti. D. jam jokių smūgių nesudavė, kiek smūgių sudavė D. R., neprisimena. Jis nesitaikė į jokias kūno vietas, dūrė užvaldytas emocijų. Negali pasakyti ar dūrė D. stovinčiam ar ir jam nukritus. Jis vis galvojo, kad jam nepataiko. D. iki įvykio jis nėra grasinęs, jis daugiau prašė ir maldavo, kad paliktų A.. A. galėjo sakyti, kad padarys kažką D., bet tai sakydamas, daugiau gąsdino. Jis su D. vengė bendrauti akis į akį, nes nežinojo ar jam pavyks suvaldyti emocijas. Prieš šį įvykį jis mėnesį laiko vartojo alkoholį, vartodavo ir marihuaną. A. rašė žinutes, tačiau jų turinio neprisimena ir pakomentuoti negali.

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusysis D. R. parodė, kad iki įvykio kaltinamąjį pažinojo apie du-tris metus, santykiai buvo geri. Šiuo metu nebendrauja, pykčio nelaiko. A. D. yra jo mergina, kartu gyvena. Su ja susipažino per V. I.. Iki to laiko, kai pradėjo bendrauti artimiau, A. pažinojo kaip draugę. Žinojo, kad A. su V. I. bendravo beveik vienuolika metų. Taip pat pažįsta E. B.. A. J., R. M., D. Š. yra jo bendradarbiai, kartu dirba autoservise (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tikslios datos nepamena, tačiau maždaug prieš mėnesį iki įvykio, t. y. 2019 m. gegužės mėn. viduryje, pradėjo artimiau bendrauti su A.. Buvo taip, kad jam paskambino A. ir paprašė padėti nusipirkti automobilį. Jis dirbo autoservise, turi dešimties metų autošaltkalvio stažą, todėl sutiko jai padėti. Pagal skelbimą surado jai automobilį Klaipėdoje, todėl kartu nuvažiavo į Klaipėdą. Nuo tada su A. pradėjo daugiau bendrauti, susirašinėti, nes tuo metu ji buvo vieniša, susipykusi su V.. A. pati jam papasakojo, kad su V. išsiskyrė, jie susipyko ir kartu nebegyvena. Nuo tada jis pradėjo artimiau bendrauti, susitikinėti, po to – kartu gyventi. A. labai nenorėjo, kad apie visą šį reikalą sužinotų V., nes kaip ji paaiškino, V. gali keršyti. Tą patį jam minėjo ir E. B., o A. liepė ką nors daryti – bėgti arba slėptis, nes V. myli ją ir gali kažką padaryti. Ji norėjo, kad praeitų ilgesnis laiko tarpas iki sužinos V. tam, kad šis kažkiek nurimtų. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, E. B. apie juos papasakojo V.. Tai galėjo būti maždaug prieš vieną – dvi savaites iki įvykio. Nuo tada prasidėjo nuolatiniai V. skambučiai A., persekiojimas. Jis skambindavo ir jam (nukentėjusiajam), atviru tekstu negrasino, bet buvo labai piktas. Tai suprato iš jo balso ir pasakytų frazių. Viena kartą pokalbio metu jis (nukentėjusysis) kaltinamojo paklausė ar dabar jis nori jam (nukentėjusiajam) į nugarą „įvaryti“ peilį, šis atsakė „tai tu man jau įvarei“. Tokiais skambučiais V. terorizavo ne vieną kartą, skambino kiekvieną dieną, atkalbinėjo jį, bendrauti su A.. Tą patį jis sakė ir A., kad nebendrautų su juo (nukentėjusiuoju), ją persekiojo, ateidavo į darbą.

Įvykio dieną, jam pietaujant kavinėje, A. jį perspėjo SMS žinute, parašydama, kad V. jo laukia prie darbo ir, kad jis gali kažką padaryti, prašė būti atidžiam ir atsargiam. V. sėdėjo ant suoliuko prie darbo. Visų pirma pagalvojo, kad jis nori pasikalbėti, išsiaiškinti, nes paskutinio pokalbio telefonu, kuris buvo prieš pora dienų, metu V. pasakė „gerai, aš prie jūsų daugiau nelįsiu, nei tavęs, nei A. neterorizuosiu, tik būk įsitikinęs, kad tu tikrai nusiteikęs rimtai, aš jūsų neliesiu“. Tokiu būdu, jis (nukentėjusysis) nepagalvojo, kad po pažado palikti juos ramybėje, V. kažką gali padaryti. Iš kavinės jis grįžo su bendradarbiais A. J. ir R. M.. Tuo metu V. atsistojo nuo suoliuko ir priėjo prie jo. Iš V. I. veido išraiškos, jo nusiteikimo suprato, kad jis atėjo ne kalbėtis ir, kad viskas gali būti rimčiau. V. pradžioje paprašė jo paeiti į šalį, bet jis nesutiko. V. dar kartą rankos gestu parodė paeiti į šalį, bet jis (nukentėjusysis), įtaręs kažką negera, pasakė, kad jiems nėra apie ką kalbėti. Kaltinamasis dar kelis kartus jam pasiūlė paeiti į šalį ir supratęs, jog jis (nukentėjusysis) neis, laikydamas rankoje cigaretę, paprašė žiebtuvėlio prisidegti. Jis (D. R.) išsitraukė iš kišenės žiebtuvėlį ir ketino jį paduoti kaltinamajam, tačiau pastarasis kaire ranka pačiupęs žiebtuvėlį kartu su jo (nukentėjusiojo) dešine ranka, pradėjo už rankos traukti į save ir tuo pačiu metu, labai greitai iš galinės kelnių kišenės išsitraukė peilį ir dūrė jam, t. y. pradėjo smūgiuoti į įvairias kūno vietas - inkstus, plaučius, ranką, gerklę. Jam buvo suduoti septyni smūgiai, pagrinde į viršutinę kūno dalį. Tuo metu nesuprato, ar kaltinamasis kur nors konkrečiai taikė, ar smūgiavo bet kur. Jis bandė atsitraukinėti nuo kaltinamojo, bet šis ėjo link jo. Kai dūrė priešpaskutinį, gal penktą kartą, pataikė į ranką, pradėjo labai stipriai bėgti kraujas. Jis (nukentėjusysis) skausmo nejuto, bet pradėjo prarasti sąmonę, temo akyse, pradėjo sekti jėgos. Tuo metu suprato, kad jeigu praleis dar vieną smūgį, gali būti visai blogai, todėl sukaupęs paskutines jėgas, apsisuko ir ėmė bėgti link kelio, kur daugiau žmonių. Girdėjo, kad kaltinamasis jį vejasi. Bebėgdamas jautė, kad visiškai silpsta jėgos ir nukrito. V. I. taip pat kažkokiu būdu nugriuvo ir jam iš rankos iškrito peilis. Įvykį matė A. J., kuris pirmų smūgių metu buvo už nugaros ir puolė ieškoti kokios nors priemonės – lazdos ar akmens, kad apsiginti. Kai kaltinamasis nugriuvo, A. J. pamatęs, kad pastarajam iš rankos iškrito peilis, pradėjo bėgti link jo. V. I. pamatęs artėjantį A., puolė nuo jo bėgti per kelią, kur jį partrenkė automobilis. Tuo metu jis (nukentėjusysis) atsistojo ir nuėjo link serviso, kur draugai jam užveržė ranką, kad nebėgtų kraujas, užspaudė žaizdas ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvažiavę medikai, jį išvežė į ligoninę. Tris paras buvo gydomas reanimacijoje, po to savaitę - bendroje palatoje. Jam buvo padaryti kepenų, inksto, plaučių ir rankos sužalojimai. Šiuo metu dar nevaldo rankos riešo, nes nervas buvo visiškai nupjautas, lanko procedūras. Gydytojai pasakė, kad norint atstatyti rankos darbą, reikės atlikti ne vieną operaciją, bet taip kaip anksčiau, vis tiek rankos nevaldys. Apie V. I. sulaikymą sužinojo iš žiniasklaidos, būdamas ligoninėje. Vėliau atėjusi jo aplankyti A. pasakė, kad E. B. jai parašė žinutę, kad praėjus maždaug pusvalandžiui po jo (nukentėjusiojo) sužalojimo, V. I. parašė E. SMS žinutę rusų kalba, vartojant žargoną. Kiek pamena buvo parašyta „mne kažetsa ja jego porešil“, ką reikštų „man atrodo, kad aš jį nužudžiau“.

Pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 68, 75), nukentėjusysis parodė, kad paskutinio pokalbio telefonu metu V. I. prašė, kad jis (nukentėjusysis) įtikintų A. paskutinį kartą su juo pasikalbėti bei aiškino, kad jam (D.) pačiam bus geriau, jei ji su V. pasikalbės. Mano, kad pasakymas, jog jam pačiam bus geriau, jeigu A. su V. pasikalbės, nebuvo tiesioginis grasinimas. Tiesioginių grasinimų iš V. pusės nebuvo išreikšta, bet tam tikri pokalbiai buvo. Iki įvykio su V. buvo mažiausiai penki pokalbiai ir mažiausiai dešimt neatsilieptų skambučių bei neatrašytų žinučių. Jo (nukentėjusiojo) manymu, kaltinamasis dar iki įvykio ateidavo prie autoserviso, bet jis pats to nematė. Jam apie tai sakė kažkas iš bendradarbių. Visus smūgius peiliu V. I. sudavė jiems stovint vienas priešais kitą, tik paskutinis smūgis buvo į kaklą, jam pasisukant. Smūgiuodamas kaltinamasis nieko nesakė. Visas tas įvykis nuo cigaretės paprašymo iki V. I. pasišalinimo truko maždaug dvi minutes. Ne visi V. I. suduoti smūgiai peiliu pasiekė tikslą, t. y. buvo judesių, mažiausiai penki, kurie jo (nukentėjusiojo) nekliudė. Prieš pat įvykį V. I. pasirodė labai ramus, lyg būtų išgėręs raminamųjų. Pasidarė agresyvus, kai ėmė smūgiuoti. Jam (nukentėjusiajam) nepasirodė, kad kaltinamasis būtų apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, taip pat neužuodė, kad būtų vartojęs alkoholį. Girdėjo, kad V. I. būna agresyvus, kai išgeria alkoholio. Žino, kad jis vartojo ir kitas svaiginančias medžiagas (rūkė žolę), nes jis pats dar anksčiau tai yra sakęs. Ikiteisminio tyrimo metu jis matyt netiksliai pasakė, kad iš A. pasakojimų suprato, jog V. nori jį nužudyti. A. jam nesakė, kad kaltinamasis nori ar rengiasi jį nužudyti, ji tik minėjo, kad pastarasis gali jam ką nors padaryti negero. Mano, kad įvykio dieną V. I. norėjo jį nužudyti, nes smūgiuodamas peiliu taikė į gyvybiškai svarbias kūno vietas. Įvykio metu jis (nukentėjusysis) dešinėje rankoje laikė piniginę, kurią kai V. I. ėmė smūgiuoti peiliu, metė pastarajam į veidą. Taip padarė bandydamas nukreipti jo dėmesį, pagąsdinti.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, (t. 1, b. l. 68, 74-76), nukentėjusysis be aukščiau aptartų parodymų paaiškino, kad iki įvykio su A. pradėjo draugauti prieš pusantro mėnesio. Žino, kad įvykio dieną E. B. paskambino A. ir ją perspėjo, kad V. nuėjo į jo (D. R.) darbovietę ir, kad jis būtų atsargus. Taip pat E. jam asmeniškai yra telefonu sakęs, kad jie su A. turėtų kažką daryti, ar išvažiuoti ar slapstytis, nes bendraudamas su V., jis (E. B.) mato, kad V. I. myli A., kad kraustosi iš proto ir visą laiką kalba, kad nori jį nužudyti. Įvykio dieną pamatęs V., suprato, kad šis atėjo jo sužaloti. Iš pradžių V. dūrė jam peiliu į kairį šoną, galėjo durti du kartus. Jis pradėjo atsitraukinėti atgal, V. ėjo link jo ir galėjo dar kartą durti į tą patį šoną. Jo (D. R.) kolegos tuo metu buvo netoli jo, kiek jis matė, šie atsitraukinėjo nuo jų. V. pradėjo taikytis jam į krūtinę. Negali tiksliai pasakyti ar smūgį į dešinę ranką gavo dengdamas krūtinę nuo peilio ir tik po to į krūtinę, kai po smūgio į ranką, jis jos nebevaldė (nes buvo pažeistas nervas). Jis suprato, kad jam reikia bėgti, kur yra daugiau žmonių, o kai nusisuko nuo V., pajuto dar vieną dūrį į kaklo kairę pusę. V. tikrai buvo ryžtingai nusiteikęs ir jis suprato, kad šio tikslas buvo jį nužudyti, kad vėl galėtų bandyti susigrąžinti A.. Jam buvo nustatyti septyni dūriai: į kairį šoną, į krūtinę, į ranką ir į kaklą, buvo perdurtas inkstas, krūtinės ląsta, medikai paaiškino, kad nuo sužeidimo vietos į kaklą trūko 3 mm iki miego arterijos. Kiek jam žinoma, V. po visko paskambino E. ir pasakė, kad jis su juo susidorojo, o E. paskambino A. ir pasakė, kad ji ieškotų jo ir domėtųsi, kas tiksliai atsitiko. A. skambino jam, tačiau jis negalėjo atsiliepti, nes medikai jam tvarstė žaizdas. Mano, kad V. visą šį veiksmą planavo, nes jis savaitę prieš įvykį lankėsi prie serviso, jį, nervingai rūkantį ir pasislėpusį krūmuose, matė R. M..

Papildomos apklausos metu nukentėjusiajam pateikus 2019-07-23 Specialisto išvadą Nr. G 2487/2019, D. R. nurodė V. I. suduotų smūgių eiliškumą, t. y. pirmas smūgis, jis buvo nugaros kairėje pusėje pažymėtas Nr. 4., tai jam buvo netikėta. Toliau po šio smūgio sekė daug V. I. bandymų jam smūgiuoti, nors ant jo kūno likę yra 7 randai nuo durtinių - pjautinių žaizdų, tačiau bandymų smūgiuoti buvo tikrai daugiau nei 15, tiesiog ne visi V. I. smūgiai pasiekė jį, nes jis atsitraukinėjo ir bandė gintis rankomis, nustumdamas jo smūgius nuo savęs, be to, patyrė daug sužalojimų ant rankų, tai eiliškumo priede įvardintų sužalojimų Nr. 7 (tik pjautinė žaizda) ir Nr. 6 (durtinė žaizda). Jis negali pasakyti, bet šie sužalojimai galimai buvo padaryti po sužalojimo į kairį šoną, jam bandant apsaugoti krūtinę. Negali įvardinti, kuriuo tiksliai metu V. I. jam smūgiavo peiliu į krūtinės ląstos kairę pusę (sužalojimas Nr. 3), bet galėjo būti, kad ginimosi metu jis rankas buvo pakėlęs, ir kaltinamasis pataikė kai šonas liko atviras. Tiksliai prisimena, kad po vieno smūgio į dešinio žasto išorinį paviršių (sužalojimas Nr. 5) jis nustojo jausti ranką (negalėjo jos pakelti, nejautė pirštų, riešo (gydymo įstaigoje buvo nustatyta, kad buvo nupjautas nervas ir sausgyslės), matė ranką kruviną ir joje žiojėjo didelė žaizda, nuo to momento jis nebegalėjo gintis rankomis, nes kaire ranka spaudė didelę dešinės rankos žaizdą, ir jo krūtinė liko neapsaugota, tuomet V. I. smūgiavo dešine ranka jam tiesų smūgį į krūtinę (sužalojimas Nr. 2). Jis, nebegalėdamas gintis rankomis, dar darė judesius kojomis, lyg bandydamas spirti, tokiu būdu norėdamas išgąsdinti V. I., tačiau neįspyrė. Jis juto, kad jo jėgos silpsta, todėl apsisuko nuo V. I. ir pradėjo bėgti. Jau nusisukęs pajuto dar vieną smūgį peiliu į kaklą (sužalojimas Nr. 1). Tai buvo smūgis į minkštuosius audinius ir, kaip jam pasakė gydytojai, trūko kelių milimetrų ir būtų pažeista miego arterija. Tai buvo paskutinis smūgis, kurį jis jautė. Jis nugriuvo ant žalios vejos, o V. I., bėgdamas link jo, užkliuvo už bortelio ir griuvo visiškai šalia jo, tačiau tuo metu jam iš rankos iškirto peilis. V. atsikėlė ir palikęs peilį, pradėjo bėgti į kelio pusę, nes tuo metu link jų abiejų bėgo jo kolegos. Mano, kad jei V. I. nebūtų nukritęs, tai jis tikrai dar būtų pribėgęs ir vėl smūgiavęs peiliu. Smūgių metu V. I. jam nieko nesakė, tik be perstojo mojavo peiliu, siekdamas smūgiuoti ir jį nužudyti.

Liudytojas A. (A.) J. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, nukentėjusysis D. R. yra jo draugas, kartu dirba autoservise. D. jam pasakojo, kad gali ateiti A. buvęs draugas, kad jis D. grasino papjauti ar kažkokiu būdu susidoroti. D. jautė pavojų. Tai buvo 2019 m. birželio 20 d. ir tada jis kaltinamąjį pamatė antrą kartą. Įvykio dieną jis (A. J.), R. M. ir D. po 12 val., papietavę ėjo atgal į autoservisą. Užėjus už kavinės kampo, pamatė ant suoliuko prie serviso sėdintį V.. Jiems priėjus arčiau, V. atsistojo, pakvietė D. paeiti į šalį ir pasikalbėti. Tuo metu R., paėjęs šiek tiek į šoną pasakė, kad V. turi peilį. Iš karto po šių žodžių, V. kažkur iš galinės kelnių kišenės išsitraukė peilį ir pradėjo juo mosikuoti. Jie išsigando ir pasitraukė į šoną maždaug penkis metrus, nesuprato, kas čia vyksta. Tik po poros sekundžių suprato, kad kaltinamasis smūgiuoja peiliu D., po kelių smūgių į kūną, pataikė į ranka ir ji tapo nevaldoma, pasipylė kraujas. Ar V. smūgiuodamas ką nors sakė, nežino. Kiek sudavė smūgių, nespėjo suskaičiuoti, bet jų buvo daug. D. bandė pabėgti, bet, kai jam perpjovė ranką, jis išbalo, šaukėsi pagalbos. D. nubėgo maždaug dešimt metrų, o V. bėgo paskui jį. Matė, kaip D. pribėgo prie tvoros ir V. jam dar smūgiavo. Galėjo suduoti ne mažiau dešimties smūgių. Jis (liudytojas) su R. bėgo jiems iš paskos. Vienu metu D. bandė bėgti į šoną, o V. užsikabino už bordiūro, nukrito ant žolės ir jam iš rankos iškrito peilis. Jis (liudytojas) nuo žemės pagriebė peilį, V. nubėgo link kelio, o jis bėgo jam iš paskos apie 20 metrų. Tada Upės gatvėje sustojo kažkokia mašina, V. bandė į ją įlipti, bet automobilis nuvažiavo, o V. nugriuvo ant asfalto, po to atsikėlė ir nubėgo. Sugrįžęs į autoservisą, pamatė visą kruviną D.. Tuomet jie iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Medikai D. išvežė į ligoninę.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 140-142), liudytojas juos palaikė ir paaiškino, kad apklausos metu nurodė į kurias vietas kaltinamasis smūgiavo nukentėjusiajam, tačiau šiuo metu tiksliai pasakyti negali. Matė sužeistą D. ranką, kaklą, šoną. V. smūgiai buvo tiksliniai, jis ne šiaip mosikavo peiliu, matėsi, kad nori pataikyti ir sužeisti žmogų. Taikėsi į galvą, krūtinę, kaklą. Nematė, kad nukentėjusysis ką nors būtų metęs į kaltinamąjį. Matė tik žiebtuvėlį, nes V. D. paprašė duoti prisidegti.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, (t. 1, b. l. 140-142), liudytojas be aukščiau aptartų parodymų paaiškino, kad jo automobilių servise, (duomenys neskelbtini), Vilnius, pagal patentą dirba D. R., R. M.. Žino, kad D. apie mėnesį susitikinėja su mergina vardu A.. Jis pasakojo, kad A. anksčiau apie dešimt metų gyveno su vaikinu vardu V., kuris yra labai pavydus, nori ją susigrąžinti, tačiau jam tai nepavyksta, todėl grasino atkeršyti D. už tai, kad pastarasis neva nuviliojo jo merginą. 2019 m. birželio 20 d., apie 14.45 val., jis su D. R. ir R. M. nuėjo pietauti į netoliese esančią valgyklą. Pietaujant D. paprašė, kad jie saugotų jo užnugarį, sakydamas rusiškai „smotri za mnoj, kagda budu gajki krutit, štob nikto na menia nenapal s nažom“ (prižiūrėk mane, kai aš suksiu varžtus, kad niekas manęs neužpultų su peiliu). Jis (liudytojas) iš karto, suprato, kad šis kalba apie buvusį A. vaikiną V.. Apie 15 val., jie trise ėjo iš kavinės, ir dar būnant nuo serviso apie 150 metrų atstumu, D. pamatė prie serviso sėdintį vaikiną ir pasakė, kad čia tas buvęs A. vaikinas V.. Jie trise ėjo link serviso, o V. ėjo link jų. Jie susitiko apie 10 metrų atstumu nuo serviso. V. priėjo prie D. ir paprašė jo prisidegti cigaretę. D. padavė jam savo žiebtuvėlį, V. užsidegė cigaretę ir jie trise nueidinėjo nuo V.. Tada V. sušuko D., „kur jis eina“, iš galinės kelnių kišenės išsitraukė virtuvinį peilį medine rankena, kurios ašmenys apie 15 cm, ir dešine ranka dūrė D. į kairį šoną, tačiau ar pataikė, jis nematė. Tuomet D. pradėjo bėgti iš vidinio kiemo į Upės gatvės pusę, link važiuojamosios dalies. V., bėgdamas jam iš paskos, ties įvažiavimo į teritoriją vartais peiliu dūrė atsisukusiam D. į šoną, į kairę kaklo pusę bei į kairę ranką aukščiau alkūnės, jis matė, jog V. peiliu taikėsi D. į širdies plotą. Kad kažką V. būtų D. sakęs, negirdėjo. Tiek jis, tiek R. bėgo paskui juos. Išbėgęs pro vartus, V. pasuko į dešinę pusę, R. pribėgo prie sužaloto D., o jis nusivijo V.. Bėgdamas V. ant žolės griuvo, jam iš rankos iškrito peilis. Jis (liudytojas) tą peilį iš karto sugriebė, pakėlė nuo žemės, kad V. ir jo nesužalotų. V. atsistojo ir nubėgo tolyn, o jis (liudytojas) nubėgo jam iš paskos. Matė, kad nuo Baltojo tilto pusės važiavo žydros spalvos automobilis Nissan Qashqai, valstybinio numerio neįsidėmėjo, V. šoko prieš šį automobilį, vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti ir sustojo. Kas vairavo automobilį taip pat neįsidėmėjo. Tada V. apibėgo automobilį ir pradėjo veržtis į jį, tai yra bandė atidaryti galines dešinės pusės keleivio dureles, mėgindamas įlipti į šį automobilį, tačiau jam nepavyko. Automobilio vairuotojas staigiai paspaudė greičio pedalą ir nuvažiavo, o V. nukrito, po to atsistojo ir nuėjo link Baltojo tilto. Jis jo nebesivijo, kadangi pro šalį ėjo nepažįstami žmonės, kurie žiūrėjo į jį, nesuprasdami situacijos, kadangi jo marškinėliai taip pat nuo peilio buvo ištepti krauju, be to, jis rankoje laikė nuo žolės pakeltą peilį. Grįžus prie serviso, pamatė sėdintį D., kuris buvo susiėmęs už kairiojo šono, šalia esančio serviso darbuotojas D. jam diržu buvo užspaudęs ranką, kad D. nenukraujuotų, o R. ranka laikė užspaudęs D. kaklą, iš kurio taip pat kraujavo. Pats D. pasakė, kad jam darosi silpna, kad nejaučia dešinės rankos. Tada į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Pareigūnams jis papasakojo situaciją, parodė ant žemės gulintį peilį, kuriuo V. sužalojo D., o GMP brigada D. išvežė į ligoninę.

Liudytojas R. M. davė parodymus, analogiškus liudytojo A. J. parodymams, taip pat paaiškino, kad susitikus prie serviso, V. paprašė D. duoti žiebtuvėlį prisidegti cigaretę. D. per ištiestą ranką padavė V. žiebtuvėlį ir nuo jo nuėjo. V. D. pasakė sustoti pasikalbėti. Jis (liudytojas) pamatė, kad kaltinamasis nugaros pusėje turi užsikišęs kažkokį daiktą ir apie tai garsiai pasakė. Po to viskas įvyko labai staigiai. V. išsitraukė peilį ir dūrė D.. D. pradėjo nuo jo bėgti, o V. vijosi. Vydamasis V. visą laiką bandė peiliu įdurti D.. Prie teritorijos vartų V. peiliu sudavė nukentėjusiajam labai daug smūgių. Po to D. išbėgo už vartų į gatvės pusę. A. J. nubėgo link jų, o jis (liudytojas) taip pat nubėgo į tą pusę. Užėjęs už kampo, pamatė visą kruviną D., kurį parvedė prie serviso, o Andžejus nusivijo V.. Dar matė kaip gatvėje automobilis partrenkė V.. Nuosekliai viso įvykio nestebėjo, nes kuomet kaltinamasis pradėjo smūgiuoti nukentėjusiajam, jis (liudytojas) nubėgo link automobilio pasiimti kokio nors daikto gynybai, o kai po 5-10 sekundžių vėl pasižiūrėjo į įvykio pusę, kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pamatė jau prie tvoros, maždaug už 40 metrų. Viskas vyko apie minutę. Mano, kad V. norėjo D. nužudyti, nes visus smūgius peiliu sudavė į gyvybei pavojingas kūno vietas. Smūgiai nebuvo chaotiški, kaltinamasis bandė pataikyti į kaklą, veidą, viršutinę kūno dalį. Nukentėjusysis jokių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu neatliko, išskyrus žiebtuvėlio padavimą. Apie konkrečius kaltinamojo grasinimus nužudyti D. negirdėjo. Prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, (t. 1, b. l. 144), liudytojas be aukščiau aptartų parodymų paaiškino, kad per pietus D. pasakė, kad jis iš kažkur gavo informaciją, kad šalia serviso gali „trintis“ jo dabartinės merginos buvęs vaikinas ir rimtai ar juokais pasakė, kad jie pasaugotų jo užnugarį, kai jis dirbs. Jiems atėjus prie serviso, kaltinamasis paprašė D. prisidegti. D., praeidamas, ištiesė ranką ir nueidinėjo. Tuomet vaikinas liepė D. sustoti pasikalbėti, į ką D. atsakė, kad jis neturi apie ką su juo kalbėtis, bet stabtelėjo. Dabar tiksliai negali įvardinti ar tas jaunuolis prisidegė cigaretę, tačiau vėliau prie jo automobilio policijos pareigūnai paėmė cigaretės nuorūką, kaip įtaria, tai ir buvo ta cigaretė, kurią turėjo tas jaunuolis, nes niekas iš jų tokių nerūko. Vaikinas peilį išsitraukė iš galinės kairės kelnių kišenės. Jis matė, kaip prie teritorijos vartų kaltinamasis badė peiliu D., galėjo pataikyti daugiau negu penkis smūgius. Jam susidarė vaizdas, kad jaunuolio tikslas buvo D. nužudyti, nes jis be atvangos mosavo peiliu ir vis taikė įdurti. Po to Andžejus atnešė peilį ir pasakė, kad jaunuolis ar suklupo, ar griuvo ir peilis iškrito jam iš rankų. Peilį jis perdavė policijos pareigūnams. Po kurio laiko prie serviso atvažiavo D. mergina, kuri pasakojo, kad tas vaikinas visiems skambina ir sako, kad jis „parešil“ („papjovė“) D.. Prieš savaitę iki įvykio, darbo dieną, vakare, jis matė tą patį vaikiną, vaikštantį šalia serviso miškelyje.

Liudytojas D. Š. parodė, kad dirba autoserviso direktoriumi. 2019 m. birželio 20 d., apie 14.45 val., į servisą užėjo kaltinamasis, apsižiūrėjo ir pasiteiravo, kur yra D.. Jis atsakė, kad D. kažkur išėjo ir pasiūlė palaukti. Nežino, ar minėtas vaikinas laukė D., nes toliau dirbo savo darbą. Maždaug po pusvalandžio išgirdo lauke triukšmą, o kolega pasakė, kad kažkas mušasi. Kai išėjo iš patalpos pasižiūrėti kas vyksta, pamatė nubėgančius A. J., R. M. ir D.. Po to matė kaip R. parvedė D. visą kruviną. Kol atvažiavo medikai, jis nukentėjusiajam suteikė pirmąją pagalbą. Dar iki įvykio D. sakė, kad turi draugę, kad kažkas jam bando grasinti, jis buvo kaip nesavas, matėsi, kad kažkas vyksta, bet aplinkiniai nieko daug nežinojo. D. buvo padaryta gili kaklo pjautinė žaizda. Jis (liudytojas) liepė R. laikyti užspaudus žaizdą kakle. Pats tvarstė D. ranką, nes buvo labai gili pjautinė kiauryminė žaizda. Matė sužalojimus kakle, rankoje ir šone. Po to atbėgo A. J., atnešė peilį ir pasakė, kad kaltinamasis pabėgo. Apie įvykį pranešė policijai ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

Liudytoja A. D. parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs sugyventinis, su juo jokių santykių nepalaiko. Nukentėjusysis yra dabartinis jos sugyventinis. Su V. I. pradėjo bendrauti maždaug prieš dvylika metų, pradžioje - internetu, nes trejus metus ji su tėvais gyveno Olandijoje, ten studijavo. Po dvejų metų V. atvažiavo į Olandiją ir jie pradėjo gyventi kartu, po to ji grįžo į Lietuvą ir kartu su kaltinamuoju Lietuvoje kartu gyveno devynis metus, nuomojosi butą, kažkiek laiko gyveno pas kaltinamojo tėvus. Santykiai su kaltinamuoju nuo pat pradžių buvo sudėtingi, nes kai atvyko į Lietuvą, jai buvo tik 19 metų, be to, ji metė mokslus Olandijoje ir išvyko, dėl ko susipyko su šeima. Jos šeima negalėjo to toleruoti, kaltino V., o V. šeima tikriausiai kaltino ją. Su V. dažnai pykdavosi, kuomet tiek iš jos, tiek iš kaltinamojo pusės būdavo agresijos protrūkių, jis galėjo prieš ją pakelti ranką, dėl to yra kvietusi policiją. Ji alkoholio nevartoja, o kaltinamasis vartojo, būdavo užgėrimai, po savaitę laiko jis nebūdavo namuose. Dėl to prasidėdavo pykčiai. Kaltinamasis būdavo emocingas. Ar vartojo jis raminamuosius vaistus - nežino. Paskutinis jų išsiskyrimas buvo maždaug prieš kelis metus iki įvykio, tada ji išėjo iš jų buto (duomenys neskelbtini), susirado kitą butą, norėjo pabaigti santykius, kelis mėnesius gyveno viena, bet V. labai stengėsi santykius atstatyti, pastoviai lankydavosi namuose ir jie susitaikė. 2019 m. gegužės pabaigoje ji išvažiavo pirkti naujos mašinos. V. turėjo jos sulaukti namuose, bet jis negrįžo pora dienų. Tuo metu užsimezgė santykiai tarp jos ir D. ir nuo tada ji V. į namus nepriėmė. Jie išsiskyrė ir dėl to, kad susirado naują draugą, ir dėl pastovių stresų, kuriuos ji patirdavo namuose. Po šio išsiskyrimo su kaltinamuoju ir kalbėjo, ir buvo susitikę, bandė išsiskirti geruoju, jis buvo atėjęs į darbą, bandė gražiuoju susitarti, bet ji taikytis nesutiko. Vieno iš paskutinių jų pokalbių metu susitarė vienas kitą paleisti. Tai buvo prieš savaitę ar pora dienų iki įvykio. Kiek suprato, jis buvo pasiruošęs ją paleisti, tačiau vėliau kažkas atsitiko, dėl ko jis vėl pradėjo labai spausti, sakyti, kad jai neverta būti su nukentėjusiuoju. Įvykio dieną, būdama darbe, apie pietus iš kaltinamojo gavo labai neaiškių žinučių, jis lyg atsiprašinėjo dėl to kas bus padaryta. Ji suprato, kad gali atsitikti kažkas negero, gali būti agresijos protrūkių, pagalvojo, kad V. gali ateiti muštis, bandyti sugadinti turtą, tačiau nepagalvojo, kad jis galėtų pasikėsinti į kito žmogaus gyvybę. Žinutės nebuvo grasinančios, bet buvo labai keistos. Pažinodama kaltinamąjį, norėdama sužinoti jo ketinimus, skambino jo draugui E. B.. Tada E. B. pasakė: „Aš nežinau ką daryt, jis jį užmuš, skambink D. ir perspėk“. Tuomet ji skambino D., perspėjo ir prašė būti atsargiam, o maždaug 15-16 val. įvyko jo užpuolimas. Tą dieną kiek padirbusi, ji paskambimo D., bet jis neatsiliepė, į SMS žinutę neatsakė, todėl ji pradėjo jaudintis. Tuomet paskambino A. J. ir šis pasakė, kad D. sužalotas. Ji skubiai nuvažiavo į autoservisą, bet D. jau buvo išvežtas į ligoninę.

Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 149-151, 152-153, 187) liudytoja paaiškino, kad jeigu ikiteisminio tyrimo metu ji sakė, kad per tą laiką, kai išsiskyrė su V., jis ne kartą yra sakęs, kad arba jis nusižudys pats, arba nužudys D. ir sės į kalėjimą, tai taip ir buvo. V. vartojo narkotines medžiagas. Jie kartu rūkė žolę. Kokias kitas narkotines medžiagas jis vartojo, negali pasakyti, bet žino, kad kažkokias vartojo. Įvykio rytą arba dieną iki įvykio ji prabudo nuo iš lauko sklindančio riksmo. Ji tada buvo su D. bute (duomenys neskelbtini) gatvėje. Išgirdusi riksmą, bijojo atsikelti ir pasižiūrėti pro langą. Negali tvirtinti, kad tai buvo V., bet išgirdo kažką rėkiant rusų kalba „aš tave užmušiu“ ir tą pakartojo keletą kartų. Riksmas buvo labai keistas, gilus. Ji tada V. nematė, bet iš balso ir susidariusios situacijos suprato, kad rėkė V., nes niekas kitas ketvirtą valandą ryto negalėjo taip rėkti. E. B. buvo įsitikinęs, kad V. eis užmušti D., sakė, kad V. yra labai nervuotas, psichuotas ir, kad nori užmušti D., todėl gali būti visko, bet ji tuo tiesiog netikėjo. Anksčiau V. su D. buvo draugai. Nuo pat bendravimo pradžios V. buvo labai emocingas, agresyvus. Daugiau kažkokių neadekvatumo požymių nėra pastebėjusi. Jo nuotaikos keisdavosi tai į vieną, tai į kitą pusę, po išgertuvių būdavo nervingas, šaukdavo, rėkdavo, daužydavo daiktus, sienas. Antidepresantų jis nevartojo. Jis nuolat keisdavo darbą, greičiausiai dėl to, kad jam trūko disciplinos, be to, turėjo problemų dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo. Pradėjus draugauti su D., V. dar bandė su ja pasikalbėti, ją susigrąžinti. Jau po suėmimo, V. skambino į jos telefoną, bet atsiliepė D.. V. prašė leisti pakalbėti su ja. Ji kalbėti atsisakė. Tada jis D. pasakė, kad išeis iš kalėjimo, jie dar kartu pagers alaus. Iš jo kalbos tono galima buvo suprasti, kad jis nesijaučia kaltu, kad nori užbaigti tai, ką pradėjo. Ji dėl šio pokalbio labai išsigando, todėl nuvykusi į policiją, parašė pareiškimą. Jos manymu, nagrinėjamu atveju, V. reakcija buvo tokia agresyvi todėl, kad jis nesitikėjo, jog santykiai tikrai gali pasibaigti, taip pat, kad ji pradėjo bendrauti su kitu vyru. 2019 m. birželio 20 d. V. jai skambino pora kartų, bet ji buvo darbe ir negalėjo atsiliepti. Kai buvo įvykio vietoje, paskambino V., šis atsiliepė ir ji pradėjo kažką šaukti, bet jis nieko neatsakė. E. B. nedetalizavo kokiu būdu V. nori nužudyti D.. Situaciją, kad V. planuoja kažką padaryti, įvertino kaip ketinimą nužudyti D., nes E. B. yra sakęs, kad iki to tikrai gali prieiti, kad V. tikrai gali nužudyti žmogų ir, kad jie žaidžia su ugnimi. V. psichika suabejojo, nes buvo per daug neadekvačių jo poelgių, kaip kad toks maniakinis persekiojimas. Kai bandė skirtis pirmą kartą, tokių situacijų kaip dabar, jie neturėjo, jis galėjo tiesiog leisti jai pabūti ramiai. Jis galėjo ištisas paras, mėnesį kiekvieną dieną vaikščioti pas ją į butą, laukti, kol jam atsakys arba įleis į vidų. Jai buvo daromas labai didelis psichologinis spaudimas. Galima vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, (t. 1, b. l. 149-151, 152-153, 187), liudytoja be aukščiau aptartų parodymų paaiškino, kad su V. išsiskyrė prieš mėnesį iki įvykio dėl to, kad jis vartojo narkotikus, nuolat nebūdavo namuose, buvo labai pavydus, ne kartą ją buvo sumušęs. Per tą mėnesį V. ne kartą jai yra sakęs, kad arba jis nusižudys pats, arba nužudys D. ir sės į kalėjimą. Ji dėl to pergyveno, ne kartą apie tai kalbėjo su pačiu D., įspėdavo jį, tačiau D. kažkaip buvo ramus. Kiek žino, pačiam D. V. niekada nėra atvirai grasinęs, apie tai jis sakydavo jai. 2019 m. birželio 20 d., apie 4-5 val. nakties, ji išgirdo, kaip kieme rėkauja V., jį atpažino iš balso, jis garsiai šaukė „ubju tebia“ („užmušiu tave“). Vėliau jis nustojo šūkauti. Ji nesikėlė su juo bendrauti, D. nežadino, tačiau ryte apie tai papasakojo D. vis pakartodama, kad jis būtų atsargus. Apie 12.30 val., jai būnant darbe, V. jai keletą kartų skambino į mobilųjį telefoną, tačiau ji atsiliepti negalėjo, tada jis pradėjo jai rašinėti SMS žinutes, kad myli ją, prašė atleidimo, bandė atsisveikinti. Ji įtarė, kad V. planuoja kažką padaryti, pakenkti jai, ar D., todėl ji V. bendrais žodžiais, nenorėdama jo dar labiau sunervinti, atrašinėjo, kad nusiramintų, kad nedarytų „nesąmonių“. Tada ji pasiskambino jų bendram pažįstamam E. B. ir jis patvirtino, kad iš tiesų šiandien V. yra labai nervingas, psichuotas ir nori užmušti D.. Ji labai išsigando, todėl tą dieną kelis kartus skambino D. ir įspėjo, kad jis pasisaugotų V., būtų atsargus, tačiau D. ją vis ramino, sakydamas, kad nieko blogo neatsitiks. Apie 15 val., ji D. telefonu dar nusiuntė susirašinėjimą su V.. Vėliau jai paskambino D. draugas Andžejus ir pasakė, kad D. yra sužeistas, kad V. jį užpuolė su peiliu netoli darbo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Yra įsitikinusi, jog V. D. peiliu sužalojo tyčia, norėdamas jį nužudyti.

Liudytojas E. B. parodė, kad V. I. ir A. D. dešimt metų draugavo, gyveno kartu. Po to D. nuviliojo nuo V. A.. Apie tai sužinojęs, V. labai pergyveno, verkė, nes labai mylėjo A.. Įvykio išvakarėse V. buvo pas jį namuose, jie bendravo, bet kaltinamasis apie kokius nors negerus ketinimus jam nieko nesakė. Įvykio dieną V. gal jam ir skambino bei sakė, jog eina pas D. į servisą, tačiau ką jis ten rengėsi daryti - nežinojo, bet bijojo, kad kažkas gali įvykti. Tuomet jis skambino A. ir pasakė, kad V. eis į servisą pasikalbėti su D.. Dėl V. būklės jis A. nieko nesakė.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 191-193), liudytojas paaiškino, kad nuo to laiko, kai sužinojo, jog D. artimai bendrauja su A., su D. susitikęs nebuvo, ar kalbėjo telefonu - neprisimena. Jis (liudytojas) kartu su V. pavartodavo marihuanos. Vienu metu jam pasirodė, kad V. rengiasi nusižudyti, nes jis buvo labai sugniuždytas. Kažkokių kitokių V. elgsenos pasikeitimų, išskyrus nerimą, nuotaikos nebuvimą, nepastebėjo. Manymą, kad jis ruošiasi nusižudyti, jam sukėlė tai, kad jis visą laiką buvo liūdnas, verkė, nerasdavo sau vietos, iš savo namų ateidavo ir vaikščiodavo pirmyn – atgal, naktį atsikeldavo gerti kavos, likdavo pas jį nakvoti. Iki išsiskyrimo su A. V. elgesys jam įtarimų nekėlė, V. yra normalus žmogus, labai adekvatus, apsiskaitęs. Jis (liudytojas) negalėjo pagalvoti, kad pastarasis gali taip pasielgti. Girdėjo, kad A. grasino V. supūdyti kalėjime. Apie tai, kad gali įvykti kažkoks konfliktas, A. D. nebuvo įspėjęs, jis jai tik pasakė, kad V. eina į servisą pasikalbėti su D.. Apie tai, kas įvyko sužinojo po įvykio praėjus 20-60 minučių, kuomet jam paskambino A. ir pradėjo isteriškai rėkti, klausti kur yra V., kur jis (liudytojas) jį slepia ir pasakė ką V. padarė. Ar po įvykio V. skambino jam, neprisimena. Pamena, kad birželio 20 d. ryte jam paskambino V. ir pasakė, kad jam labai blogai, kad jam „rauna stogą“. Žino, kad tą rytą V. į namus buvo kviečiami medikai, tačiau dėl ko juos kvietė, tiksliai nežino. Galėjo būti, kad dėl V. prastos būklės. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, (t. 1, b. l. 191-193), liudytojas be aukščiau aptartų parodymų paaiškino, kad V. I. yra geriausias jo vaikystės draugas, jį pažįsta nuo 13 metų. Jis gyveno su A. apie dešimt metų. Žino, kad tarp jų buvo nesutarimų, kelis kartus kviečiama policija, bet dėl kokių priežasčių, nežino. 2019 m. birželio 10 d. jis atėjo pas A. į svečius ir ji jam pasakė, kad ji bendrauja su kitu jo draugu -D. R.. Po išsiskyrimo su A., V. kartais nakvodavo pas jį. V. buvo sugniuždytas, pyko ant D.. Įvykio dieną V. skambino jam ryte ir sakė, kad jam labai bloga ir jis nežino, ką daryti. Po to skambino dar kelis kartus ir jam pasirodė, kad V. ruošiasi nusižudyti. Vieno pokalbio metu suprato, kad V. eina į servisą, kur dirba D., ką jis ten ruošėsi daryti, nežino, bet bijojo dėl jo būklės. Jis paskambino A., perspėjo dėl keisto V. elgesio. A. pasakė, kad ji D. įspėjo.

Liudytoja I. U. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Maždaug savaitę iki įvykio jis gyveno pas juos bute. Nepastebėjo, kad jis tuo metu būtų vartojęs alkoholinius gėrimus Sūnus buvo tokios būklės, kad nebuvo galima su juo pakalbėti, jis nenorėjo bendrauti, prašė palikti jį ramybėje. Dėl jo psichinės būsenos ji buvo suabejojusi, nes V. buvo nuolatiniame strese. Visa tai vyko dėl išsiskyrimo su A.. Kiek žino, A. jį išvarė iš buto, kur jie kartu gyveno, atidavė visus jo daiktus. Dėl V. sveikatos būklės 2019 m. birželio 20 d. ryte į namus buvo kviečiami medikai, nes sūnaus psichika pakriko, jis mėtėsi į šonus, prasidėjo pykčio priepuolis, pradėjo kumščiais daužyti sienas, po to jam pasidarė bloga, jis 1-2 minutes prarado sąmonę, nukrito virtuvėje ir nejudėjo, krisdamas smarkiai susitrenkė galvą. Kviesdama medikus paaiškino, kad sūnus agresyvus, jam bloga ir reikia medikų pagalbos. Prieš atvykdami, medikai pranešė policijai, todėl pirmi į butą atėjo policijos pareigūnai. Atvažiavę medikai sūnui nieko nenustatė, nes jis tuo metu jau buvo nusiraminęs ir miegojo, todėl liepė tik stebėti. Šios dienos išvakarėse sūnus nebuvo išgėręs ar agresyvus. Tokie protrūkiai sūnui buvo ir anksčiau, bet tuomet medikų nekvietė. Medikamentų sūnus nevartojo. Žinojo, kad sūnus vartoja alkoholį, sakė, kad ragavo žolės. V. alkoholį vartodavo ne dažnai, bet yra jį mačiusi labai smarkiai išgėrusį. Nežino ar po išsiskyrimo su A., sūnus vartojo narkotines medžiagas, nes jis būdavo nuolat užsidaręs savo kambaryje.

Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 130), liudytoja paaiškino, kad nematė kada įvykio dieną sūnus išėjo iš namų ir ką jis pasiėmė, nes jau buvo išėjusi į darbą. Apie peilį ir kirvuką sužinojo tik pas tyrėją. Kada tie daiktai buvo paimti iš namų, nežino. Po įvykio, apie 15 val., sūnus jai paskambino ir pasakė, jog kažką sužeidė ar papjovė. Jis skambino ne vieną kartą ir prašė atvežti į Žirmūnus, priešais parduotuvę „IKI“, prie upės, jo rūbus bei paaiškino, kad yra nuogas. Ji vežė į sūnaus nurodytą vietą rūbus, bet nenuvežė, nes pakeliui matė, jog į tą pusę važiuoja daug policijos automobilių. Tuo metu įtarė, kad sūnus kažką padarė.

Liudytojas J. I. davė parodymus, analogiškus liudytojos I. U. parodymams bei papildomai paaiškino, kad anksčiau niekada nebuvo suabejojęs V. psichika, net nepagalvojo, kad gali būti kažkas ne taip. Jis geras, labai malonus žmogus. Įvykio dienos ryte, būdamas virtuvėje, iš sūnaus kambario išgirdo kaukimą, staugimą, sūnus kažką rėkė. Po to sūnus nukrito ir susitrenkė galvą. Norėjo jam duoti kokių nors vaistų, bet žmona liepė kviesti medikus. Iš pradžių jam atrodė, kad sūnui kažką skauda, bet po medikų apsilankymo, sūnus pasakė, kad jam sunku morališkai, skauda širdyje. Sūnaus medikai į ligoninę neišvežė, atrodo, kad jis pats atsisakė važiuoti. Medikai V. jokio sveikatos sutrikimo nenustatė, pasakė, kad, jeigu bus blogai, skambinti dar kartą. Apie išsiskyrimo su savo buvusia drauge A. priežastis sūnus nieko nepasakojo. Tai buvo jau ne pirmas kartas, būdavo, kad jie susipyksta išsiskiria, po to vėl susitaiko.

Liudytoja V. S. parodė, kad dirba Vilniaus greitosios pagalbos stotyje. Datos tiksliai neprisimena, tačiau tą dieną, apie 06.30 val., buvo iškvietimas į (duomenys neskelbtini) gatvę. Buvo paaiškinta, kad žmogus po alkoholio vartojimo yra agresyvus, jam galimas psichikos sutrikimas. Kadangi buvo pranešta dėl agresyvaus paciento, prieš nuvykstant, pranešė policijai. Policijos pareigūnai jau buvo atvykę. Paklausus ar asmuo yra agresyvus, pareigūnai paaiškino, kad jis ramus ir guli lovoje. Užėjus į kambarį, pamatė lovoje gulintį į sieną nusisukusį žmogų. Pasisveikinus, vaikinas atsisuko, nuo jo jautėsi lengvas alkoholio kvapas, jis taip pat patvirtino, kad vartojo alkoholį. Vaikinas buvo ramus, jokių agresijos požymių nesimatė, orientuotai atsakinėjo į visus klausimus, skundų neturėjo. Vienintelis jo pasakymas buvo, kad nori pamiegoti. Kadangi visi parodymai nerodė jokio sujaudinimo, jokių sveikatos sutrikimų nustatyta nebuvo, jie išvyko. Jokių medikamentų vaikinui nereikėjo. Taip pat jis neminėjo, kad anksčiau būtų gėręs kokius nors vaistus. Jokių psichikos sutrikimų nestebėjo. Vaistas Quetiapine pradeda veikti tik po pusvalandžio. Paprastai skrandyje tabletė tirpsta apie pusvalandį ir pamažu pradeda veikti. Tos tabletės veikimas yra ne mažiau 12 valandų. Tokia tabletė veikia raminančiai. Jeigu žmogus būna prieš tai pavartojęs alkoholinių gėrimų, tai išgėręs tą tabletę, gali nurimti.

Liudytojas A. Š. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 3 būrio vyriausiuoju patruliu. Pamena, jog 2019 m. birželio mėn., paryčiais, pagal medikų iškvietimą vyko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jie atvyko anksčiau medikų, tačiau policijos pagalbos neprireikė, nes pacientas buvo ramus ir miegojo. Tiksliai nežino, bet lyg kažkas medikams sakė, kad buvo perdozuota alkoholio.

Kaltinamojo kaltė taip pat įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų grupės bendra informacija apie įvykį ROIK Nr. 0119000317158 (t. 1, b. l. 7-10) patvirtina, kad 2019 m. birželio 20 d., 15.01 val., buvo pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), peiliu subadytas vyras (sužalota galva ir ranka), užpuolęs asmuo pasišalino.

Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2019-07-16 rašto, stenogramos, skaitmeninės garso įrašo kopijos (t. 1, b. l. 13-15) matyti, kad 2019-06-20, 14.59 val., centro informacinėje sistemoje yra užregistruoti du pranešimai dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini). Skambinta iš telefonų, kurių abonento numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Skaitmeninė šio garso įrašo kopija prijungta prie baudžiamosios bylos. Iš pokalbio stenogramos matyti, kad apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui 2019 m. birželio 20 d., 14.59.31 val. ir 14.59.36 val., pranešė du vyrai, nurodydami, kad prie serviso (duomenys neskelbtini), peiliu supjaustytas maždaug 27 metų amžiaus vyras, kaltininkas bando pasišalinti link Baltojo tilto. Buvo iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba.

Policijos pareigūno 2019-06-20 tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 16) pasitvirtina, kad 2019 m. birželio 20 d., apie 15.02 val., VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), peiliu sužalotas žmogus. Nuvykus į vietą, rastas sužalotas D. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo sužalotas kaklas, dešinė ranka ir kairės pusės šonas. Kartu su juo buvę R. M. ir A. J. paaiškino, kad grįžus po pietų, prie serviso rado sėdintį ant suoliuko V. I., kuris D. paprašė žiebtuvėlio ir po to iš už nugaros išsitraukęs peilį, pradėjo juo žaloti D. R.. Po to V. I. pradėjo bėgti link Upės gatvės. A. J. nusivijo kaltininką, o R. M. liko su sužeistuoju. Bėgdamas V. I. nugriuvo ir jam iš rankos iškrito peilis, kurį paėmė A. J.. Vaikinai papasakojo, kad V. I. grasino D., kad jį užmuš dėl merginos, su kuria draugauja D. R. ir kuri prieš tai draugavo su V. I..

Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (t. 1, b. l. 17, 18, 19) matyti, kad 2020-06-20, ties (duomenys neskelbtini) pastatu, arčiau (duomenys neskelbtini), buvo rasti įtariamojo drabužiai su galimai kraujo dėmėmis. Toliau vykdant paiešką, panaudojus tarnybinį šunį, Neries pakrantėje, vandenyje buvo pastebėtas besislapstantis nuogas vyras. Sulaikius asmenį, nustatyta, jog tai V. I..

2019-06-20 įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 22-32) pasitvirtina, kad buvo apžiūrėtas autoservisas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) pastato Nr. (duomenys neskelbtini) kryptimi yra įvažiavimo į pastato kiemą vartai. Nuo vartų paėjus apie du metrus, ant įvažiavimo į pastato kiemą keliuko asfalto, matosi prilašėję raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują (Foto Nr. 1) Paėjus apie du metrus tiesiai, ant įvažiavimo į pastato kiemą keliuko asfalto, matosi prilašėję raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują (Foto Nr. 2). Nuo dėmių Nr. 2 paėjus tiesiai dar apie du metrus, ant įvažiavimo į pastato kiemą keliuko asfalto, matosi prilašėję raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują (Foto Nr. 3). Nuo dėmių Nr. 3, paėjus tiesiai apie keturis metrus, iš kairės, ant asfalto, prie automobilio Mersedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini) guli dujinis baltos spalvos žiebtuvėlis (Foto Nr. 4). Nuo žiebtuvėlio paėjus į dešinę apie pusantro metro, ant keliuko asfalto guli suspausta - galimai pervažiuota automobiliu - skardinė nuo gėrimo (Foto Nr. 5). Nuo skardinės, paėjus tiesiai apie 14 metrų, matosi stovintis lengvasis automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) Prie automobilio bagažinės, ant asfalto, guli cigaretės nuorūka (Foto Nr. 6). Nuo įvažiavimo į pastato kiemą keliuko iš kairės, pastate matosi praviri treji vartai į pastate įsikūrusį autoservisą. Prie vartų, kieme, stovi lengvieji automobiliai. Prie dešinės pusės pravirų autoserviso vartų, stovi lauke žalios spalvos automobilių kondicionierių pildymo aparatas. Prie aparato, ant grindinio, guli pilkos spalvos skuduras, ant kurio matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Po skuduru guli virtuvinis peilis medine rankena. Ant peilio geležtės matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują.

Iš 2019-06-20 Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 38-44) matyti, kad buvo apžiūrėti drabužiai, rasti nuokalnėje prie Neries upės – šviesios spalvos susagstomi marškinėliai trumpomis rankovėmis, ant kurių matosi raudonos spalvos sutepimai dėmės, šviesios spalvos vyriškos kelnės, pilkos spalvos vyriškos apatinės kelnaitės. Nuo marškinėlių paimti kvapų pėdsakai. Minėti daiktai 2019 m. rugpjūčio 1 d. apžiūrėti daiktiniais įrodymais (t. 1, b. l. 46-55).

2019-06-28 apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 80-81) pasitvirtina, kad Vilniaus teismo medicinos tarnybos ekspertas Viačeslavas Kolomiec, apžiūrėjęs pakenkimo sveikatai sunkumo pažymas, nustatė, kad D. R. padaryti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mąstą dėl kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo ir atviro kairio inksto sužalojimo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 23-29 d. specialisto išvada Nr. G 2487/2019 (01) (t. 1, b. l. 89-92) pasitvirtina, kad atlikus D. R. tyrimą bei remiantis jo medicinos dokumentų duomenimis, konstatuota, jog D. R. nustatytos durtinės-pjautinės žaizdos kairiame užausyje, krūtinės ląstos dešinėje su poodine emfizema, dešinio plaučio sužalojimu, dešiniu hemopneumotoraksu ir pneumoperikardiumu, krūtinės ląstos kairėje pusėje, nugaros kairėje pusėje su kairio inksto III° plyšimu, dešinio žasto išoriniame paviršiuje su stipininio nervo pilnu nupjovimu, dešinio žasto priekiniame paviršiuje, padaryti aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu (-ais) ar įrankiu (-iais), galimai, peiliu. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2019-06-20, 16.49 val. Sužalojimai, visumoje, dėl kiauryminio krūtinės ląstos ir pilvaplėvės sužalojimo su poodine emfizema, hemopneumotoraksu, pneumoperikardiumu, dešinio plaučio ir kairio inksto sužalojimu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaip matyti iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2019-07-25 rašto Nr. 41D(V)-142, stenogramos, skaitmeninės garso įrašo kopijos (t. 1, b. l. 106, 107, 108), 2019-07-31 rašto, stenogramos, skaitmeninės garso įrašo kopijos (t. 1, b. l. 110, 111-112, 115), 2019 m. birželio 20 d., 06.13 val., centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas greitosios medicinos pagalbos kvietimas adresu (duomenys neskelbtini).

Skaitmeninė šio garso įrašo kopija prijungta prie baudžiamosios bylos. Iš pokalbio stenogramos matyti, kad į Bendrąjį pagalbos centrą 2019 m. birželio 20 d., 06.13 val., kreipėsi kaltinamojo tėvas J. I., kuris nurodė, kad sūnus po alkoholio vartojimo yra agresyvus, nukrito bei labai smarkiai susitrenkė galvą, rėkia, kad jam bloga. J. I. paaiškino, kad sūnus namo grįžo girtas vakare 7 valandą, šiandien negėrė, galimai jam yra psichikos sutrikimas.

Iš greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kortelės Nr. 1908269634 (t. 1, b. l. 118-119) matyti, kad greitosios medicinos pagalbos medikams atvykus pagal iškvietimą 2019 m. birželio 20 d. , 06.54 val., pacientas buvo rastas lovoje, ramus, jaučiamas alkoholio kvapas iš burnos, orientuotas, skundų, psichikos sutrikimų nestebima. Diagnozė – nepatikslinto alkoholio toksinis poveikis.

Iš 2020-01-27 Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo, fotonuotraukų (t. 1, b. l. 131, 132) matyti, kad liudytojai I. U. pateikus atpažinti tris kirvukus, kurių vienas, pažymėtas Nr. 2, buvo rastas kaltinamojo kuprinėje jo sulaikymo metu, liudytoja atpažino šį kirvuką, kaip paimtą iš jų namų.

Pagal 2019-07-17 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 158) liudytoja A. D. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną Iphone, IMEI (duomenys neskelbtini). Minėtas telefonas buvo apžiūrėtas daiktiniu įrodymu (t. 1, b. l. 159-182, 184-186). Jame užfiksuotas susirašinėjimas SMS žinutėmis tarp V. I. ir A. D., kur kaltinamasis prašė atleisti jam ir taikytis, o A. D. nesutiko taikytis, aiškino, kad jų santykiai yra nutrūkę, ji turi kitą vyrą.

Kaltinamojo keliamą versiją taip pat pilnai paneigia nukentėjusiojo D. R., liudytojų A. D., A. J., R. M. parodymai. Nukentėjusysis D. R. parodė, kad E. jam asmeniškai yra telefonu sakęs, kad jie su A. turėtų kažką daryti, ar išvažiuoti ar slapstytis, nes bendraudamas su V., jis (E. B.) mato, kad V. I. myli A., kad kraustosi iš proto ir visą laiką kalba, kad nori jį nužudyti. Paskutinio pokalbio telefonu metu V. I. prašė, kad jis (nukentėjusysis) įtikintų A. paskutinį kartą su juo pasikalbėti bei aiškino, kad jam (D.) pačiam bus geriau, jei ji su V. pasikalbės, taigi, pasakymas, jog jam pačiam bus geriau, jeigu A. su V. pasikalbės, nors ir nebuvo tiesioginis grasinimas, tačiau netiesiogiai galima buvo suprasti kaip grasinimą. Liudytojas A. J. parodė, kad V. smūgiai buvo tiksliniai, jis ne šiaip mosikavo peiliu, matėsi, kad nori pataikyti ir sužeisti žmogų, taikėsi į galvą, krūtinę, kaklą, smūgių buvo labai daug (kaip įvardijo – smūgių kruša), kurių ne visi pasiekė tikslą, t. y. kai kurių smūgių kaltinamasis nukentėjusiajam nepataikė. Liudytojas R. M. parodė, kad jam pasirodė, jog V. norėjo D. nužudyti, nes visus smūgius peiliu sudavė į gyvybei pavojingas kūno vietas, smūgiai nebuvo chaotiški, kaltinamasis bandė pataikyti į kaklą, veidą, viršutinę kūno dalį. Liudytojai A. J. ir R. M. parodė, kad įvykio dieną D. jiems pasakojo, kad gali ateiti A. buvęs draugas, kad jis grasino D. papjauti ar kažkokiu būdu susidoroti. Be to, minėti liudytojai patvirtino, kad dar prieš savaitę iki įvykio, darbo dienos vakare, R. M. matė tą patį vaikiną (V.), vaikštantį šalia serviso miškelyje, kas patvirtina, kad kaltinamasis, galimai iš anksto planuodamas pasikėsinimą į nukentėjusiojo gyvybę, apžiūrinėjo įvykio vietą, ten dirbančius asmenis ir pan. Liudytoja A. D. parodė, kad per tą laiką, kai išsiskyrė su V., jis ne kartą yra sakęs, kad arba jis nusižudys pats, arba nužudys D. ir sės į kalėjimą, be to, įvykio dieną jai paskambinus E. B., šis pasakė: „Aš nežinau ką daryt, jis jį užmuš, skambink D. ir perspėk“; naktį prieš įvykį ji išgirdo, kaip kieme rėkauja V., jį atpažino iš balso, jis garsiai šaukė „ubju tebia“ („užmušiu tave“).