- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-675-658/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01557-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Nerijus Meilutis (pran.), Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- UADB „Industrijos garantas“, UAB „Arvi kalakutai“, Industrijos garantas UAB "Arvi kalakutai" KŪB
- Ieškovas
- S. T.
- Kategorijos
- 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Nerijaus Meilučio (pranešėjas), Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UADB „Industrijos garantas“ apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-722-482/2012 pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovėms UAB „Arvi kalakutai“ KŪB, UADB „Industrijos garantas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškiniu (b.l. 1-3) ieškovas prašė priteisti iš atsakovės UADB „Industrijos garantas“ 6.658,23 Lt turtinės ir 8.632 Lt neturtinės žalos atlyginimą, priteisti iš atsakovės UAB „Arvi kalakutai“ KŪB 6.368 Lt neturtinės žalos atlyginimą, priteisti iš atsakovių ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžiu buvo nustatyta atsakovės UAB „Arvi kalakutai“ KŪB darbuotojo B. J. kaltė 2011 m. liepos 25 d. sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas ieškovas. Kadangi atsakovės UAB „Arvi kalakutai“ KŪB civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė UADB „Industrijos garantas“, ieškovas visą turtinės žalos atlyginimo sumą ir draudimo sumai lygią neturtinės žalos atlyginimo sumą prašė priteisti iš atsakovės UADB „Industrijos garantas“, tuo tarpu draudimo sumą viršijančią neturtinės žalos atlyginimo sumą- iš atsakovės UAB „Arvi kalakutai“ KŪB. Kartu ieškovas nurodė, jog jo patirtą turtinę žalą sudaro 2.299,23 Lt gydymo išlaidos, 2.820 Lt negautų pajamų ir 1.539 Lt žala dėl apgadinto automobilio.
Bylos nagrinėjimo metu teismui pateikta ieškovo su atsakove UAB „Arvi kalakutai“ KŪB sudaryta taikos sutartis (b.l. 72), pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 2.000 Lt, tuo tarpu ieškovas atsisakė visų reikalavimų atsakovės UAB „Arvi kalakutai“ KŪB atžvilgiu. Be to, 2012 m. spalio 1 d. teismo posėdyje (b.l. 74-79) ieškovas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė UADB „Industrijos garantas“ atlygino žalą, susijusią su automobilio apgadinimu (sumokėjo ieškovui 1.939 Lt), prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimo sumą nurodė mažinantis iki 4.719,23 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu (b.l. 101-116) patvirtino ieškovo su atsakove UAB „Arvi kalakutai“ KŪB sudarytą taikos sutartį, bylą dėl reikalavimų atsakovės UAB „Arvi kalakutai“ KŪB atžvilgiu nutraukė, ieškinio reikalavimus atsakovės UADB „Industrijos garantas“ atžvilgiu patenkino, priteisė ieškovui iš atsakovės UADB „Industrijos garantas“ 8.632 Lt neturtinės ir 4.719,23 Lt turtinės žalos atlyginimą, 500 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą, priteisė iš atsakovės UADB „Industrijos garantas“ valstybei 66,21 Lt teismo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nustatė, jog ginčas byloje yra kilęs tik dėl vienos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos- atlygintinos žalos dydžio. Teismas nurodė, jog ieškovo patirtos išlaidos reabilitacijai vertintinos kaip pagrįstos, jų dydį patvirtina į baudžiamąją bylą pateikti dokumentai. Negautų pajamų faktą patvirtina metinė pelno mokesčio deklaracija, tuo tarpu prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 122-127) atsakovė UADB „Industrijos garantas“ prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą- ieškinį atsakovės UADB „Industrijos garantas“ atžvilgiu atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją apeliantė grindžia šiais argumentais:
1. Ieškinyje nurodytos gydymo išlaidos nepagrįstos objektyvia būtinybe. Ieškovas buvo gydomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, kurias apmokėjo apeliantė, tuo tarpu įrodymų, patvirtinančių papildomos reabilitacijos poreikį, ieškovas nepateikė. Taip pat nėra aišku, už kokius ir kam skirtus medikamentus buvo apmokėta pagal į baudžiamąją bylą pateiktus kvitus.
2. Reikalavimas priteisti negautas pajamas grindžiamas ne ieškovo pajamas patvirtinančiais duomenimis, bet įmonės, kuri priklausė ieškovui, pelno mokesčio deklaracija. Be to, nėra duomenų, ar už atitinkamą laikotarpį ieškovas negavo nedarbo draudimo ar kitokių kompensacinių išmokų.
3. Teismų praktikoje analogiškais atvejais priteisiama neturtinės žalos atlyginimo suma paprastai neviršija 3.000 Lt, todėl, ieškovui gavus 2.000 Lt iš atsakovės UAB „Arvi kalakutai“ KŪB, iš apeliantės priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma neturėtų viršyti 1.000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 130-131) ieškovas prašo skundą atmesti ir, visiškai sutikdamas su ginčijamo sprendimo motyvais, papildomai nurodo, jog individualia veikla užsiimantiems asmenims ligos atveju jokios išmokos nemokamos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniu skundu skundžiama tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas turtinės žalos atlyginimo klausimas, tiek ir dalis, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas atlyginti neturtinę žalą. Ginčijama turtinės žalos atlyginimo suma apeliantės dar skiriama į: a) žalą, susijusią su papildomo reabilitacinio gydymo išlaidomis; ir b) žalą, kurią sudaro ieškovo negautos pajamos. Kadangi apeliaciniu skundu ginčijamas visų žalos dydžių (jų paskaičiavimų) pagrįstumas, kolegija pasisako dėl jų visų.
Dėl žalos, patirtos atliekant reabilitacinį gydymą ir įsigyjant medicinines priemones
Draudimo kompanijai (apeliantei) pareiga atlyginti turtinę žalą kyla draudimo sutarties pagrindu, o žalos atlyginimo pagrindus, sąlygas ir apimtis numato draudimo sutartis bei civilinę atsakomybę reglamentuojančios materialinės teisės normos. Vertindamas žalą ir ją apskaičiuodamas draudikas turi vadovautis ir LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis“ (toliau – Taisyklės), tačiau svarbiausia – privalo atsižvelgti ir į esminį turtinės žalos atlyginimo principą, jog asmeniui turi būti pilnai kompensuojami jo patirti nuostoliai. Esminis apeliantės teiginys, jog draudimo išmokos ji negali mokėti, kadangi jau yra apmokėjusi Valstybinės ligonių kasos pateiktą pretenziją dėl ieškovo privalomojo gydymo, o papildomas gydymas ieškovui nebuvo reikalingas ir gydančio gydytojo neskirtas. Kolegija nesutinka su šiais argumentais, nes prie civilinės bylos prijungtoje baudžiamojoje byloje yra pateiktas rašytinis įrodymas- VšĮ „Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras“ gydytojos V. G. išduotas Medicininis pažymėjimas, kuriame nurodoma, jog dėl traumos autoįvykio metu gydymas pradėtas 2011 m. liepos 25 d., o reabilitacija baigta 2011 m. lapkričio 25 d., taip pat rašytiniai įrodymai (kvitai), kad išlaidos gydymui, kurių atlyginimą prašoma priteisti, buvo patirtos būtent aukščiau nurodytu laikotarpiu (Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-109-532/2012, b.l. 79-82, 84). Kolegijos vertinimu, ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, leidusių pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, jog ieškovas patyrė turtinę žalą dėl papildomo reabilitacinio gydymo, medikamentų ir kitų medicininių priemonių įsigijimo. Todėl CPK įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės nebuvo pažeistos. Taip pat kolegija pažymi, jog, apeliantei nesutinkant su ieškovo pateiktais paaiškinimais ir įrodymais, procese galiojant rungimosi principui, ji galėjo ginčyti papildomos reabilitacijos reikalingumą ir prašyti skirti ekspertizę. Taip pat pabrėžtina, jog ir Taisyklių 7 punktas numato teisę draudikui siųsti nukentėjusį asmenį atlikti medicininės apžiūros, apmokant apžiūros išlaidas, kuo apeliantė irgi nesinaudojo. Dėl nurodytų aplinkybių kolegija daro išvadą, jog apeliantė nepaneigė pareigos vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, ir turi atlyginti ieškovo patirtą žalą dėl papildomo reabilitacinio gydymo bei kitas su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas (išlaidas vaistams ir kitomis medicininėms priemonėms).
Dėl negautų pajamų
Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, į atlygintiną turtinės žalos sumą įtrauktinos ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pareiga įrodyti iki sveikatos sutrikdymo buvusį pajamų lygį ir jo sumažėjimą dėl patirto sužalojimo tenka ieškovui (CPK 12, 178 str.). Kaip matyti iš nagrinėjamos civilinės bylos bei Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-109-532/2012 medžiagos, negautų pajamų faktą ieškovas grindžia juridinio asmens metine pelno mokesčio deklaracija (Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-109-532/2012, b.l. 85-87). Individualios įmonės, kurios savininkas yra ieškovas, pajamos negali būti prilyginamos paties ieškovo, kaip fizinio asmens, pajamoms. Vykdydama savo veiklą įmonė patiria veiklos sąnaudų, privalo mokėti mokesčius. Fizinis asmuo savo pajamas privalo įrodinėti iš darbo santykių, individualios veiklos, valdomos įmonės pelno ar kitokiu teisėtu būdu faktiškai gautomis lėšomis. Tokių duomenų ieškovas teismui nepateikė, nors buvo atstovaujamas advokato, kuris 2012 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje nurodė jokių papildomų įrodymų neturintis, kalbėjo apie fizinio asmens pajamas iš individualios veiklos (b.l. 93). Pastarosios aplinkybės patvirtina, jog ieškovas negalėjo nesuvokti, kad juridinio asmens pelno deklaracija nėra tinkamas įrodymas, kuris leistų spręsti dėl fizinio asmens gaunamų pajamų lygio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog baudžiamojoje byloje vykdytos apklausos metu ieškovas patvirtino niekur nedirbantis (Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-109-532/2012, b.l. 21), kas kelia pagrįstas abejones dėl to, ar jis aplamai patyrė žalą negautų pajamų pavidalu. Todėl spręstina, jog šioje dalyje pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko sprendimas keistinas, naikinant sprendimo dalį, kuria buvo priteistos ieškovui jo negautos pajamos.
Taigi pasisakant dėl priteistinos turtinos žalos- įvertinus visumą aplinkybių, pirmos instancijos teismo sprendimu priteistos turtinės žalos dydis nuo 4.719,23 Lt sumažintinas iki 1.899,23 Lt (t.y. iki šią sumą sudarančių išlaidų už atliktą reabilitacinį gydymą ir medicininių priemonių ir vaistų įsigijimą).
Dėl neturtinės žalos
Nors apeliaciniu skundu prašoma pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti visus ieškinio reikalavimus, kaip matyti iš skundo motyvų, taip pat nurodomos skundžiamos sumos ir už ją sumokėto žyminio mokesčio, reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstumas yra ginčijamas tik priteistos žalos dydžio adekvatumo aspektu, t.y. apeliantė iš esmės neginčija savo pareigos atlyginti ieškovo patirtą neturtinę žalą, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu atlygintinos žalos dydžiu teigdama, jog pagrįsta laikytina 1.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma. Sprendžiant kilusį ginčą privalu atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose, kuriose priteisiama neturtinė žala dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2.000 Lt iki 10.0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–350/2012, 2010 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2010, 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215/2010). Pirmosios instancijos teismas priteisė iš apeliantės 8.632 Lt, o iš kitos atsakovės dar 2.000 Lt neturtinei žalai atlyginti, t.y. virš 10.000 Lt. Akivaizdu, jog apylinkės teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nes, kolegijos vertinimu, byloje nėra nustatyta esminių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų sumų. Taip pat, kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių žalą mažinančių ar didinančių kriterijų. Dėl to darytina išvada, jog ieškovo patirta neturtinė žala, nesant jokių ją mažinančių ar didinančių kriterijų, nustatytina atsižvelgiant į teisminėje praktikoje priteistinos žalos dydžius, t.y. imant jų vidurkį, ir šiuo konkrečiu atveju iš viso sudaro 6.000 Lt. Kadangi ieškovui 2.000 Lt priteista iš antrosios atsakovės procese sudarytos taikos sutarties pagrindu, iš apeliantės priteistina likusi žalos atlyginimo dalis – 4.000 Lt, tokia apimtimi pakeičiant atitinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, iš naujo spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovui ir valstybei pirmosios instancijos teismas priteisė tik iš apeliantės, nors byloje buvo dvi atsakovės. Teisėjų kolegija sprendžia, jog toks pirmosios instancijos teismo pasirinktas išlaidų paskirstymo principas atitinka CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, kadangi atsakovė- UAB „Arvi kalakutai“ KŪB bylos nagrinėjimo metu elgėsi sąžiningai, geranoriškai, sutiko apmokėti dalį neturtinės žalos, nors pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytą jos dydį ir įstatyme numatytą maksimalią draudiko prisiimtos prievolės ribą (2500 EUR) visą neturtinę žalą būtų privalėjusi atlyginti vien tik apeliantė, todėl pripažinti atsakovę UAB „Arvi kalakutai“ KŪB atsakinga už susidariusias bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo, toks pripažinimas neatitiktų protingumo ir teisingumo principų. Kartu dėmesys atkreiptinas į tai, jog, apeliacinį skundą dėl apeliantės atžvilgiu pareikštų ieškinio reikalavimų patenkinus iš dalies, yra pagrindas taikant analogišką proporciją nustatyti ir atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumą. Teismas sprendė dėl 12.351,23 Lt reikalavimo apeliantės atžvilgiu pagrįstumo. Bendra ieškovui iš apeliantės priteisiama suma – 5.899,23 Lt, t.y. buvo patenkinta 48% pareikšto reikalavimo. Dėl nurodytos aplinkybės iš apeliantės ieškovui priteista atstovavimo išlaidų suma mažinama iki 240 Lt, o valstybei priteistina teismo patirtų išlaidų suma- iki 31,78 Lt. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas nesprendė už patenkintą ieškinio dalį mokėtino žyminio mokesčio priteisimo valstybei klausimo, tačiau, kadangi CPK 313 straipsnyje įtvirtintas draudimas bloginti apelianto padėtį, dėl atitinkamo klausimo teisėjų kolegija nepasisako.
Be to, patenkinus iš dalies apeliacinį skundą ir iš apeliantės ieškovei priteistą sumą sumažinus 7.452 Lt, už šią reikalavimo dalį paduodant apeliacinį skundą sumokėta žyminio mokesčio dalis (224 Lt) priteistina apeliantei iš ieškovo. Kadangi iš vienos šalies kitai šaliai priteistos vienarūšės sumos (bylinėjimosi išlaidos), jos įskaitytinos tarpusavyje- iš apeliantės ieškovui priteistina 240 – 224 = 16 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
atsakovės- UADB „Industrijos garantas“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeisti. Iš atsakovės- UADB „Industrijos garantas“ (juridinio asmens kodas 110070382) ieškovui- S. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 1.899,23 Lt (tūkstančio aštuonių šimtų devyniasdešimt devynių litų 23 ct), neturtinės žalos atlyginimo sumą- iki 4.000 Lt (keturių tūkstančių litų), bylinėjimosi išlaidų sumą- iki 16 Lt (šešiolikos litų).
Iš atsakovės- UADB „Industrijos garantas“ (juridinio asmens kodas 110070382) valstybei priteistą pirmosios instancijos teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo sumą sumažinti iki 31,78 Lt (trisdešimt vieno lito 78 ct).
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistu.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.