Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nutarimo D. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Patrulių rinktinės 2-ojo būrio patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. V. (toliau – pareiškėja) už tai, kad ji 2011 m. sausio 4 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės, šiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina iš naujo tirti įgaliotai institucijai.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas pažymi, kad ATPK normose yra detaliai nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo bei nutarimo skirti administracinę nuobaudą turinio elementai. Įstatymų leidėjas įpareigoja Institucijos pareigūną nurodyti minėtuose procesiniuose dokumentuose padaryto administracinio teisės pažeidimo esmę. Pažeidimo esme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo protokolo bei nutarimo reikšmę ir paskirtį, yra svarbu, kad Institucija, inicijavusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kruopščiai ir tiksliai surašytų šiuos dokumentus, pagrįstų būtinųjų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų egzistavimą. Sisteminis ATPK nuostatų, reglamentuojančių administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo tvarką ir eigą, aiškinimas leidžia teismui padaryti išvadą, kad įrodymų rinkimo pareiga, administracinio teisės pažeidimo teisinis kvalifikavimas pagal surinktus įrodymus ir įstatymų reikalavimus atitinkančios administracinės nuobaudos paskyrimas pirmiausia tenka administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam ir administracinę nuobaudą skiriančiam (pažeidimo bylą nagrinėjančiam) Institucijos pareigūnui. ATPK 256 str. nurodyta, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).

Skundžiamu nutarimu D. V. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad ji vairavo automobilį, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, tuo padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje. Nuobauda už šį pažeidimą – bauda nuo 1000 iki 1500 litų arba administracinis areštas.

Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, jog ji 2011 m. sausio 4 d. turėjo laikyti vairavimo egzaminą, todėl norėdama įtvirtinti vairavimo įgūdžius, pagal skelbimą internete susirado instruktorių ir susitarė dėl vairavimo pamokų. Automobilis, kuriuo atvažiavo instruktorius buvo su skiriamaisiais M ženklais ir turėjo papildomus pedalus keleivio pusėje, todėl prieš sėsdama į mašiną jokių dokumentų neprašė parodyti, jokio įtarimo, kad instruktorius neturi teisės mokyti vairuoti nekilo.

Pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 221 punkte nurodyta, jog mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną keliuose turi teisę asmuo, atitinkantis vairavimo instruktoriui keliamus reikalavimus. Mokymo metu vairavimo instruktorius visada privalo su savimi turėti dokumentą, patvirtinantį, kad jis turi teisę mokyti vairuoti. KET 225 punkte teigiama, jog motorinės transporto priemonės ir transporto priemonių junginio, kuriais mokoma vairuoti, priekis ir galas turi būti paženklinti aiškiai matomais skiriamaisiais ženklais „M“.

KET 230 punkte nustatyta, kad asmuo, kuris moko vairuoti, prilyginamas vairuotojui. Jis privalo laikytis vairuotojams nustatytų reikalavimų ir užtikrinti, kad mokymo metu būtų laikomasi šių taisyklių.

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 4) matyti, kad surašant minėtą protokolą pareiškėja protokole paaiškino, jog susiradusi pagal skelbimą instruktorių mokinosi vairuoti ir apie tai, kad instruktorius neturi teisės mokyti vairuoti nežinojo. Tas pačias aplinkybes pareiškėja nurodo ir apeliaciniame skunde. Policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime (b. l. 8), taip pat nurodė, kad sustabdžius D. V., ji nurodė asmenį, kuris perdavė jai vairuoti transporto priemonę.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai ar pažeidėja turėjo teisę mokytis vairuoti, t.y. turėjo vairavimo mokyklos išduotą mokymo kursų baigimo liudijimą ir galiojančią vairuotojo sveikatos tikrinimo medicininę pažymą. Policijos pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose taip pat nenurodė ar sustabdę D. V. vairuojamą automobilį, jie reikalavo pateikti minėtus dokumentus. Teismas pažymi, kad nesiimta visų būtinų veiksmų įvykio aplinkybėms nustatyti, nes nėra byloje duomenų apie asmenį perdavusį pareiškėjai vairuoti transporto priemonę, neaišku ar jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimą numatytą ATPK 128 straipsnio 3 dalį, jis nebuvo apklaustas kaip liudytojas. Byloje nėra automobilio apžiūros protokolo, nėra aišku ar automobilis „VW Golf“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri vairavo pareiškėja, buvo pažymėtas „M“ raidėmis, kaip to reikalauja KET, ir ar buvo įrengti papildomi pedalai keleivio pusėje.

ATPK 284 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teismas pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinės atsakomybėn, <...> taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti, ar pareiškėjos veikoje yra administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto pažeidimo sudėtis, tai yra ar ji vairavo transporto priemonę, neturint teisės jos vairuoti. Tačiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, savo išvadas pagrįsdamas iš esmės ta aplinkybe, jog pažeidimo faktą ir pareiškėjos kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, pareigūno tarnybinis pranešimas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo ir kita bylos medžiaga. Taigi darytina išvada, jog teismas nepagrįstai D. V. pripažino kalta padarius ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas pabrėžia, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo uždrausta veika. Asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, negali kilti procesiškai netikėtos neigiamos pasekmės - asmens padėtis negali būti pabloginama, nes tuomet jo atžvilgiu vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu). Kadangi tokioje teisinėje situacijoje pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, savo iniciatyva negali pakeisti (papildyti, išplėsti) administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, negali nustatyti asmens perdavusio pareiškėjai vairuoti transporto priemonę, apžiūrėti automobilio, kuri vairavo pareiškėja, keisti veikos juridinio kvalifikavimo, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, todėl, nustačius jog nesiimta visų būtinų veiksmų įvykio aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylai teisingai išspręsti, nustatyti ir įrodymams pateikti byla turi būti grąžinta protokolą surašiusiai institucijai nustatytiems trūkumams pašalinti, kadangi pašalinti minėtus pažeidimus yra administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios Institucijos pareigūno pareiga. Institucija, inicijavusi administracinio teisės pažeidimo bylą, turi kruopščiai ir tiksliai surašyti dokumentus, surinkti ir pateikti įrodymus, kurie pagrįstų būtinųjų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų egzistavimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėja

nutaria:

D. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.