Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-12-02 · Civilinė byla Nr. e2-11423-880/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-02
Bylos Nr.
e2-11423-880/2019
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00575-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Atsakovas
A. M., D. K., N. B.
Civilinė byla Nr. e2-11423-880/2019Proceso Nr. 2-44-3-00575-2019-2Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 2 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,dalyvaujant atsakovams A. M., D. K., N. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankroto administratoriaus MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „Lideres“ ieškinį atsakovams A. M., D. K., N. B. dėl administravimo lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 3500 Eur administravimo išlaidų ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi iškėlė MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. 2018 m. lapkričio 30 d. Teismo nutartimi bankroto administratoriumi paskirta UAB „Lideres“. Administratoriaus įgaliotas asmuo V. P.. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 11 d. nutartimi taikė MB „(duomenys neskelbtini)“ supaprastintą bankroto procesą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 11 d. nutartimi patvirtino bankroto administravimo išlaidas visam bankroto procesui 3500 Eur (plius PVM) (įskaitant 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi patvirtintą 1500 EUR sumą) administravimo išlaidų sąmatą, iš jos skiriant 1650 Eur (plius PVM) administratorės atlyginimui apmokėti. Nutartis nebuvo skundžiama bei šiai dienai yra įsiteisėjusi. Visos patirtos bankroto administravimo išlaidos (tarp jų bankroto administratoriaus atlyginimas) kompensuotos bankroto administratoriaus UAB „Lideres“ lėšomis.

Atsiliepimas

Atsakovas A. M. atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo reikalavimui tenkinti būtinos kelios esminės sąlygos, kurių ieškinyje jis neįrodo: atsakovų pavėlavimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos MB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo ir administravimo išlaidos, apmokėtos iš administratoriaus lėšų. Ieškovas nepateikė jokių faktinių duomenų, kad tokias išlaidas administratorius realiai patyrė, jokių rašytinių įrodymų, kad jo prašoma iš atsakovų priteisti 3 500,0 Eur suma buvo apmokėta administratoriaus lėšomis. Bankroto administratorius neįrodė kitų patirtų išlaidų (žalos) fakto ir to, kad įgijo teisę į jų atlyginimą ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu. Ieškovo prašomos priteisti administravimo išlaidos yra neproporcingai didelės turint omenyje tai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procese yra tik vienas kreditorius (VSDFV), dėl ko darytina išvada, kad administratorius realiai nepatyrė ieškinyje deklaruojamų administravimo išlaidų 3 500,0 Eur sumai. Ieškovas ieškinyje nenurodo, kada atsakovai turėjo kreiptis dėl bankroto bylos MB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. MB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas kreditoriui VSDFV 2015 m. pabaigoje sudarė tik 1 198,41 Eur. Įmonės veiklą atsakovai nutraukė apie 2015 m. vasario mėn., todėl lieka neaišku, iš kur atsirado beveik 10 000 Eur kreditoriaus VSDFV finansinis reikalavimas, ypač turint omenyje tai, kad mažųjų bendrijų nariai apmokestinami Sodrai PSD ir VSD mokesčiais tik nuo narių asmeniniams poreikiams išmokėtų lėšų. Neaišku, kurio iš bendrijos narių (ar visų kartu, ar paskutinio likusiojo dirbti) veiklos bendrijoje laikotarpiu atsirado pradelstos didžiausios skolos bei kada kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Atsakovas D. K. atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2015 m. vasario 2 d. nutraukęs visus santykius su MB „(duomenys neskelbtini)“ jis išvyko dirbti ir gyventi į Jungtinę Karalystę, neturėjo jokių fizinių galimybių kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Todėl nesutinka su ieškovo bankroto administratoriaus teiginiu, kad jo, kaip atsakovo, nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo užtraukia jam pareigą atlyginti bankroto administravimo išlaidas, kadangi į Lietuvą grįžau tik 2019 m. gegužės 6 d., t. y. jau po bankroto bylos MB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, o pareiga jam kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo jo išvykimo iš Lietuvos dienai nebuvo kilusi. Ieškovas ieškinyje nenurodo, kada atsakovai turėjo kreiptis dėl bankroto bylos MB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas neįrodė fakto dėl pavėluoto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. neįvykdė ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatytos sąlygos, kuomet administratorius gali prašyti iš vadovo atlyginti administratoriaus lėšomis apmokėtas įmonės administravimo išlaidas. Įvertinus byloje esančių ir teismo patvirtintų kreditorinių finansinių reikalavimų dydį (tik vienas kreditorius), pagrįstai abejotina, ar atsakovai pavėlavo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ar bankroto administratorius tikrai atliko savo pareigą patikslindamas SODROS deklaracijas ir išsiaiškinęs kreditoriaus pateiktų reikalavimų pagrįstumą.

Atsakovas N. B. atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jo nuomone, teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios galės būti apmokamos, o ne galutinį sprendimą dėl išlaidų pagrįstumo ir jų apmokėjimo. Ieškovas nepateikė jokių faktinių duomenų, kad tokias išlaidas administratorius realiai patyrė, jokių rašytinių įrodymų, kad jo prašoma iš atsakovų priteisti 3500 Eur suma buvo apmokėta administratoriaus lėšomis. Bankroto administratorius neįrodė kitų patirtų išlaidų (žalos) fakto ir to, kad įgijo teisę į jų atlyginimą ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu. Kadangi ieškovas ne tik neįrodė, jog patyrė jo nurodomas 3 500 Eur administravimo išlaidas, bet ir teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad administratoriaus nurodomos administravimo lėšų sumos buvo apmokėtos administratoriaus lėšomis. Bankroto administratorius neįrodė patirtų administravimo išlaidų fakto, todėl reikalavimas dėl 3500 Eur administravimo išlaidų priteisimo turėtų būti atmestinas kaip neįrodytas. Įmonės bankroto procese yra tik vienas kreditorius, dėl ko darytina išvada, kad nei bankroto administravimo išlaidos, nei administratoriaus atlyginimas jokiu būdu negali siekti 3 500,0 Eur sumos. Be to, aplinkybė, jog 2019 m. vasario 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintos 3500 Eur bankroto administravimo išlaidos ir ieškovo deklaruojamos kaip būtinos priteisti iš atsakovų, MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procesui savaime nereiškia, jog šias išlaidas administratorius bankroto procese ir patiria. Nuo MB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo dienos iki bankroto bylos iškėlimo VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų bazėje atsakovas buvo įregistruotas kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Kurdamas MB, savo nario įnašą laikė investicija į verslą, tačiau realiai mažosios bendrijos veikloje nedalyvavo, nes tuo metu, kai su kitais atsakovais įkūrė MB „(duomenys neskelbtini)“, jis nuolat dirbo pagal darbo sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi pagal kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį iškėlė bankroto bylą MB „(duomenys neskelbtini)“, o bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Lideres“ (el. b. l. 5-7). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 11 d. nutartimi MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje patvirtino 3500 Eur administravimo išlaidų sąmatą, taip pat nustatęs, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ neturi turto teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, nutarė taikyti MB „(duomenys neskelbtini)“ supaprastintą bankroto procedūrą (el.b.l. 12-15). Iškėlus bankroto bylą, MB „(duomenys neskelbtini)“ jokio turto neturėjo, bankroto administratoriui atlyginimas sumokėtas nebuvo, administravimo išlaidos padengtos nebuvo. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nariais nuo 2013 m. spalio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovai (el.b.l. 10-11).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas MB „(duomenys neskelbtini)“ narių civilinės atsakomybės klausimas, kai jie laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo jų vadovaujamai įmonei. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.

Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Tokiu atveju priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo ar kitų pagal kompetenciją asmenų pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę. Tokia yra ir teismų praktika (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

Taigi, remiantis ĮBĮ 8 straipsnio nuostatomis, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Byloje nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo neturėjo, o ją valdė trys nariai – šios bylos atsakovai nuo 2013 m. spalio 1 d. Nuo 2018 m. lapkričio 30 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki. Tai yra konstatuota įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartyje. Taigi atsakovai, būdami bendrijos nariais, matydami, kad įmonės skolos auga ir viršija turimo turto vertę, privalėjo vykdyti ĮBĮ 8 straipsnio įpareigojimą ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovai to nepadarė ir savo neveikimu pažeidė įstatymo nustatytą imperatyviąją pareigą, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovai kaip savininkai (nariai) neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai ir išimtinai bendrovės bei kreditorių interesais. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą kyla atsakomybė įmonės savininkams. Tokia pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės savininkams nustatyta todėl, kad jie geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus.

Nors ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, reikia pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau kasacinis teismas yra konstatavęs, jog atsakingi ašmenys privalo nedelsdami veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė. Todėl šios bylos aplinkybių kontekste, aiškinant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, konstatuotina, kad atsakovai būdami įmonės nariais, esant įmonės nemokumo faktui, privalėjo nedelsdami pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė, nors įmonė jau seniai nevykdė veiklos, o bankroto byla buvo iškelta kreditoriaus iniciatyva. Taigi, atsakovai pakankamai ilgą laiką delsė ir nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo.

Byloje taip pat nėra ginčo, kad bankroto administratoriui nebuvo perduota turto, kurį realizavus, būtų galima gauti pakankamai lėšų bankroto procedūrai administruoti. Atsižvelgiant į tai, bankroto administratorius teismo prašo priteisti iš atsakovų teismo patvirtinto dydžio – 3500 Eur administravimo išlaidas, nes jis jas patyrė, o lėšų ar turto iš kurio galima būtų jas atlyginti bankrutuojančioje įmonėje nėra.

ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančių ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla. Taigi nurodytų išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų, sąrašas nėra baigtinis. Teismų praktikoje apibendrinta, kad administravimo išlaidos turi turėti būtinumo požymį – tai yra tokios išlaidos, be kurių negali būti sėkmingai užbaigta bankroto procedūra, atliekamas administratoriaus darbas.

Nagrinėjamu atveju bankroto byla buvo nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka. Supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimai nešaukiami, Įmonių bankroto įstatymu kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtus turto pardavimo klausimus sprendžia, administravimo išlaidų sąmatą ir administravimo išlaidoms skirtų lėšų naudojimo tvarką tvirtina ir keičia teismas. Taikius įmonei supaprastintą bankroto procesą, administravimo išlaidos negali viršyti maksimalios Įmonių bankroto įstatymu nustatytos ribos. ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis, be kita ko, numato, kad teismas, padaręs pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, turi nustatyti sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Nors ieškovas teigia, kad administravimo išlaidų sąmata patvirtinta teismo nutartimi, tačiau teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, kad tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto proceso metu sąmatoje nurodytas administravimo išlaidų dydis nebuvo pagrįstas konkrečiais įrodymais. Tokios išvados darytinos įvertinus Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eB2-1825-794/2019.

Iš ieškovo byloje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, bankroto administratoriui kreipiantis į teismą dėl supaprastinto bankroto procedūros taikymo ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, prašyme buvo nurodytos administravimo išlaidų sumos, tačiau išlaidas ir konkretų jų dydį pagrindžiantys dokumentai ir duomenys, teismui nebuvo pateikti, o buvo patvirtinta suma numatyta atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 27 d. Vyriausybės nutarime Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių“ nustatytus dydžius.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia procesinę šalių pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiamasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įmonės bankroto byloje teismas iš esmės patvirtino leistiną sumą, skirtą MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimo išlaidoms apmokėti. Iš Įmonių bankroto įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 10 straipsnio 10 dalies reglamentavimo matyti, kad administratorius negali pagrįstai tikėtis administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi nei patvirtinta sąmata. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje numatyta prisiėmusio riziką administratoriaus teisė kreiptis į teismą, prašant priteisti jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas. Tad minėta įstatymo nuostata numato galimybę atlyginti tik tokias išlaidas, kurias administratorius apmokėjo savo lėšomis. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą darytina išvada, kad įrodinėjimo našta, susijusi su administratoriaus turėtomis (jo lėšomis apmokėtomis) bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidomis, tenka ieškovui (bankroto administratoriui). Pažymėtina, kad iš esmės tokios praktikos dėl bankroto administratoriui tenkančios įrodinėjimo pareigos laikomasi ir kitose panašaus pobūdžio civilinėse bylose (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2017-11-22 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑2365‑658/2017; Kauno apygardos teismo 2017-05-04 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑394-436/2017; Šiaulių apygardos teismo 2017-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑288-267/2017; Šiaulių apygardos teismo 2016-03-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A‑264-267/2016; Šiaulių apygardos teismo 2017-12-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A‑933-267/2017). Esant nurodytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad administravimo išlaidų realaus panaudojimo ir pagrindimo pareiga tenka įmonės administratoriui, kaip civilinėje byloje ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pareiškusiai šaliai.

Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomo priteisti 3500 Eur nuostolių (visų administravimo išlaidų) atlyginimo sumą sudaro 1 650 Eur administratoriaus atlyginimas ir 1850 Eur kitos administravimo išlaidos. Ieškovo procesiniuose dokumentuose ir pateiktuose įrodymuose nedetalizuojama kokios realiai patirtos išlaidos sudaro 1850 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovas 1850 Eur būtinų administravimo išlaidų neįrodė, išskyrus 1650 Eur išlaidas jo atlyginimui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie jo realiai patirtas kitas administravimo išlaidas (išskyrus atlyginimą, kurio dydis nustatytas nutartimi ir ginčo, jog administratoriui už darbą uri būti sumokėta byloje nėra), teismas ieškinio reikalavimą dėl administravimo išlaidų priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia ieškovui solidariai iš atsakovų 1650 Eur administravimo išlaidų.

Taip pat byloje tenkinamas ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 ir 6.210 straipsniai.

Ieškovas pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą) yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Ieškinys pareikštas 3500 Eur sumai, jis patenkintas iš dalies, t. y. patenkinti 47 proc. ieškinio reikalavimų, todėl už jį mokėtinas 37,20 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalis), kuris priteistinas iš atsakovų valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai solidariai iš atsakovų A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1650 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt eurų) administravimo išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1650 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Valstybės naudai iš atsakovų A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 12,40 Eur (dvylika eurų 40 ct) žyminio mokesčio. Žyminį mokestį atsakovai privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas – 5660.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Zinkevičius