- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-07
- Bylos Nr.
- I-9074-142/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05734-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- S. N.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos S. N. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
S. N. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 7S-481 „Dėl sumažintos pensijos kompensavimo“ (toliau – Kalėjimų departamento sprendimas); 2) priteisti iš Kalėjimų departamento visą neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – pensija) dalį (9 312,58 Lt) už laikotarpį nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. gruodžio 1 d. (b. l. 1–6).
2015 m. gegužės 22 d. teismo nutartimi pareiškėjos skundas priimtas dalyje dėl reikalavimų panaikinti Kalėjimų departamento sprendimą ir priteisti iš Kalėjimų departamento neišmokėtos pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 1 d.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde paaiškina, kad jai buvo paskirta 1 676,04 Lt dydžio pensija, kuri įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – Laikinasis įstatymas) pareiškėjai iki 2012 m. lapkričio 30 d. buvo mokama sumažinta. Savo skundą pareiškėja grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencija. Nurodo, kad pareiškėjai buvo neteisėtai neišmokėta iš viso 9 312,58 Lt.
Į teismo posėdį pareiškėja neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 46–47). Pasak Kalėjimų departamento, pareiškėjai pensija buvo mokama sumažinta teisėtai, nes buvo vadovaujamasi Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kuri Konstitucinio Teismo nebuvo pripažinta prieštaraujanti Konstitucijai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti (b. l. 55).
Teismo posėdyje atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 60).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjos pensijos sumažinimo laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d., vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagrįstumo.
Kalėjimų departamento 2014 m. gruodžio 10 d. pažymos duomenimis byloje nustatyta, kad pareiškėjai ginčo laikotarpiu buvo mokama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį nuo 1 316,04 Lt iki 1 084,68 Lt (t. y. 17,58 proc.) sumažinta pensija (b. l. 50–51). Dėl neišmokėtos pensijos dalies kompensavimo pareiškėja su 2014 m. lapkričio 22 d. prašymu kreipėsi į Kalėjimų departamentą (b. l. 52). Ginčijamu Kalėjimų departamento sprendimu buvo atsakyta, kad pareiškėjos prašymas išmokėti pensijos nepriemoką, susidariusią ginčo laikotarpiu, atmestinas (b. l. 49). Nesutikdama su minėtu Kalėjimų departamento sprendimu, pareiškėja kreipėsi į teismą.
Nagrinėjamoje byloje, siekiant įvertinti skundžiamo Kalėjimų departamento sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, būtina nustatyti, ar pareiškėja pagrįstai reikalauja išmokėti pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo ginčo laikotarpiu.
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537) 15 straipsnis numatė, jog šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 28 d. paskelbtu Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą), 2 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92) 1 straipsniu Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išdėstydamas jį taip: „šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2013 m. gruodžio 31 d.“. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta pensijų perskaičiavimo tvarka pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau vėlesniais šio įstatymo pakeitimais jos galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92).
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau –2012 m. vasario 6 d. nutarimas) pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.
Nagrinėjamoje byloje vertinant pareiškėjos reikalavimo priteisti pensijos nepriemoką pagrįstumą, atsižvelgiant į ginčo laikotarpį, aktualus taip pat ir Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2015 m. gegužės 14 d. nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Konstitucijai ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime padarė išvadą, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.
Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarimuose pateiktą išaiškinimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kalėjimų departamentas teisėtai ir pagrįstai ginčo laikotarpiu pareiškėjai skaičiavo ir mokėjo pensiją, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, todėl pareiškėjai priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo susidariusią neišmokėtą pensijos dalį nėra teisinio pagrindo. Šios išvados teisingumą taip pat patvirtina tai, kad pareiškėjai apskaičiuotas pensijos dydis, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kaip minėta, sumažėjo 231,36 Lt per mėnesį arba 17,58 proc. (b. l. 50–51), t. y. neviršijo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime numatytos susidarius ypatingai situacijai leistinos ribos (ne daugiau 20 proc.). Atitinkamai, teisėtu ir pagrįstu nagrinėjamoje byloje pripažįstamas ginčijamas Kalėjimų departamento sprendimas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos S. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.