Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-11-20 · Byla Nr. Ik-1589-422/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-1589-422/2013Sprendimas · 2013-11-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-05-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-05-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-20
Bylos Nr.
Ik-1589-422/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00930-2013-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Janina Vitunskienė, Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
UAB „(duomenys neskelbtini) “
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
UAB „(duomenys neskelbtini) “
Advokatai
Laimutis Jankauskas
Kategorijos
  • 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1589-422/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00930-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 14.3.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Dainos Kukalienės ir Rimanto Giedraičio,

sekretoriaujant Anžlikai Kuicaitei,

dalyvaujant pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovui R. K., UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovui V. Š., pareiškėjų atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui,

atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Vladai Banevičienei,nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini) “ dėl įsakymo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti 2013 m. birželio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-1885 „Dėl Kauno miesto valdybos 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 820 „Dėl žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“ dalinio pripažinimo netekusiais galios“ ( toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjai skunde (b.l. 5-9) nurodė bei teismo posėdžio metu jų atstovas paaiškino, jog Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, kadangi Kauno miesto valdybos 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu patvirtintas detalusis planas atspindėjo gretimų žemės sklypui statinių savininkų ir/ar naudotojų konsensusą dėl žemės sklypo (kiemo) naudojimo. Tuo tarpu skundžiamas įsakymas priimtas išimtinai vieno asmens UAB „(duomenys neskelbtini) “ interesais, nes panaikinus Kauno miesto valdybos sprendimu patvirtintą detalųjį planą buvo sudaryta galimybė trečiajam suinteresuotam asmeniui rengti žemės sklypo prie naudojamų pastatų (1G1p ir 2G1p) (duomenys neskelbtini) , Kaune, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuriuo suformuojamas atskiras žemės sklypas su kelio servitutu prie UAB „(duomenys neskelbtini) “ nuosavybės teise priklausančių garažų panaikinto detaliojo plano teritorijoje, tokiu būdu sudarant trečiajam suinteresuotam asmeniui išskirtines sąlygas naudotis kiemu. Nurodė, jog skundžiamame įsakyme nėra nurodyta, kokių objektyvių duomenų (faktų) pagrindu jis priimtas. Pareiškėjų nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini) “ prašymas nėra objektyvūs duomenys, kurių pagrindu galėjo būti priimtas Sprendimas. Prašymas viešojo administravimo subjektui suteikė tik galimybę pradėti objektyvių aplinkybių tyrimą, o ne priimti Sprendimą. Be to, pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas atsakovas pareiškėjus privalėjo informuoti tiek apie pradėtą procedūrą, tiek apie priimtą sprendimą, tačiau to neatliko. Administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, todėl įsakymas akivaizdžiai neatitinka LR Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Tai, kad Kauno miesto valdybos sprendimu patvirtintas detalusis planas galimai neatitinka šiuo metu teritorijų planavimo dokumentams keliamų reikalavimų, negalėjo būti priežastimi atsakovui jį panaikinti. Teisės aktai nenumato teisinio pagrindo panaikinti detalųjį planą ar administracinį sprendimą, kuriuo jis patvirtintas. Taip pat draudžiama taikyti teisės aktus atgaline data, todėl šiuo metu teritorijų planavimo dokumentams keliami reikalavimai negali būti taikomi 1998 m. patvirtintam detaliajam planui. Kauno miesto valdybos sprendimas ir juo patvirtintas detalusis planas turi būti vertinami pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Jei jie atitinka tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, jie yra teisėti ir privalo būti vykdomi, atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo pasikeitimus, o ne naikinami be teisinio pagrindo. Pareiškėjų atstovas pažymėjo, jog skundžiamame įsakyme nurodoma, jog jis priimtas LR vietos savivaldos įstatymo 18 str. 1 d. pagrindu, kuri suteikia teisę savivaldybės administracijos direktoriui ar kitam savivaldybės viešojo administravimo subjektui sustabdyti ir pakeisti ar panaikinti savo priimtus aktus. Šiuo atveju minėta teisės norma negalėjo būti taikoma, kadangi skundžiamu įsakymu naikinamą Kauno miesto valdybos sprendimą priėmė ne savivaldybės administracijos direktorius, o kita savivaldybės institucija – valdyba. Aptariama teisės norma nesuteikia teisės savivaldybės administracijos direktoriui naikinti kitų savivaldybės institucijų priimtų teisės aktų. LR teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymu, kuris įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d., buvo panaikinti savivaldybės valdybos įgaliojimai teritorijų planavimo srityje, todėl negalima teigti, kad administracijos direktorius turėjo savivaldybės vykdomuosius įgaliojimus vėliau nei 2004 m. gegužės 1 d.

Nurodė, jog savivaldybės administracijos direktorius neturi kompetencijos savarankiškai spręsti dėl patvirtintų detaliųjų planų galiojimo. LR teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 4 d. nustato, kad detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu. Kauno mieto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. T-620 1 puntu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui pavedama leisti įsakymus dėl detaliųjų planų tvirtinimo, kurių projektai aptarti savivaldybės tarybos kolegijoje. Šio sprendimo 2 punkte nurodoma, kad savivaldybės tarybos kolegijos teikimu detaliojo plano tvirtinimo klausimas gali būti perduotas spręsti savivaldybės taryboje. Todėl, tik suderinus detaliojo plano projektą savivaldybės tarybos kolegijoje, savivaldybės administracijos direktorius gali jį tvirtinti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ginčijamas įsakymas buvo derintas savivaldybės tarybos kolegijoje, todėl yra pagrindas teigti, jog įsakymas priimtas savivaldybės administracijos direktoriui viršijant jam įstatymo suteiktus įgaliojimus. Pareiškėjų nuomone, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, su detaliuoju planavimu susiję administraciniai aktai gali būti panaikinami administracine (ne teismo) tvarka ne vėliau kaip iki teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo. Vėliau jie gali būti panaikinti tik teismo tvarka. Priimti teritorijų planavimo dokumentai gali būti pakeisti tik priimant naujus teritorijų planavimo dokumentus. Nagrinėjamu atveju skundžiamu įsakymu buvo panaikintas Kauno miesto valdybos sprendimas, kuriuo patvirtintas detalusis planas, nepatvirtinant naujo teritorijų planavimo dokumento, todėl skundžiamas įsakymas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms. Pareiškėjų teigimu, skundžiamas įsakymas priimtas siekiant sukurti kiek įmanoma palankesnes sąlygas trečiajam suinteresuotam asmeniui suformuoti žemėvaldą aplink jiems nuosavybės teise priklausančius garažus, neatsižvelgiant į pareiškėjų ir kitų asmenų teises ir interesus. Toks veikimas yra nesuderinamas su Viešojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtintais viešojo administravimo principais. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą (b.l. 40-44) ir teismo posėdžio metu minėtos institucijos atstovė nurodė, kad Kauno miesto valdyba 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 820 1.2 punktu buvo patvirtintas žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) esančio iki 2200 kv.m sklypo planas. Detaliojo plano brėžinyje nurodyta, jog žemės sklypas projektuojamas pagal Kauno Naujamiesčio 176 kvartalo sklypų ribų projektą; gyvenamos – negyvenamos paskirties (visuomeninės, komercinės). Detaliuoju planu nustatomos ribos ir plotas, kuris atlikus geodezinius matavimus gali keistis. Sklypas bendro naudojimo visiems bedraturčiams, prieš atliekant geodezinius matavimus visi sklypo bendrasavininkai privalo sudaryti sklypo pasidalinimo sutartį. Šie detaliojo plano sprendiniai nebuvo įgyvendinti: sklypo pasidalinimo tarp bendraturčių sutartis nebuvo sudaryta, sklypo kadastriniai (geodeziniai) matavimai nebuvo atlikti, žemės sklypas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šios aplinkybės, atsakovo nuomone, patvirtina, kad minėtas Kauno miesto valdybos sprendimas nebuvo įvykdytas, jo pagrindu realios teisinės pasekmės nekilo.

2013 m. gegužės 7 d. raštu pastatų (duomenys neskelbtini) savininkė UAB „(duomenys neskelbtini) “ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu panaikinti detalųjį planą kaip neatitinkantį šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, keliamų teritorijų planavimo dokumentams. Ginčijamu įsakymu buvo pripažintas netekusiu galios detalusis planas bei Kauno miesto valdybos siūlymas dėl šio žemės sklypo sudaryti ilgalaikės nuomos sutartis su nuodytomis įmonėmis ir asmenimis. Atsakovo atstovės nuomone, skundžiamas įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatas. Pažymėjo, kad skundžiamo įsakymo Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2013 m. birželio 19 d. aiškinamajame rašte, kuris yra sudedamojo skundžiamo teisės akto dalis, yra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, sąlygojusios įsakymo priėmimą. Kauno miesto valdybos 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas iki šiol nebuvo pradėtas įgyvendinti – nebuvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, sklypas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjamu atveju detalusis planas buvo parengtas, tačiau jis neatitinka šiuo metu galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, t.y detaliajame plane nebuvo nustatytas privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, kaip numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 23 str. – nenustatytas konkretus teritorijos naudojimo tipas, leistinas pastatų aukštis, žemės sklypo užstatymo tankumas, intensyvumas, statinių statybos zona, servitutai ir pan.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė nurodė, jog savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas skundžiamą įsakymą, pagrįstai vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 18 str. 1 d. Pagal valdybos sprendimo priėmimo metu galiojusią Vietos savivaldos įstatymo redakciją vykdomosios institucijos funkcijos buvo pavestos savivaldybės merui ir valdybai. Buvo nustatyta, jog įsigaliojus šiam įstatymui, visus savivaldybės valdybai bei merui kitų įstatymų priskirtus vykdomuosius įgaliojimus iki tų įstatymų pakeitimo įgyvendina savivaldybės administracijos direktorius, todėl šiuo teisės aktu valdybos kompetencijai, vykdžiusiai vykdomosios institucijos įgaliojimus, priskirtos funkcijos buvo perduotos naujai savivaldybės institucijai, vykdančiai vykdomosios institucijos įgaliojimus – administracijos direktoriui. Nurodė, jog pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 3 d. 8 p. savivaldybės lygmens specialiųjų ir detaliųjų planų tvirtinimas priskirtas paprastajai savivaldybės tarybos kompetencijai, šiuos įgaliojimus taryba gali pavesti vykdyti savivaldybės administracijos direktoriui (7 d.). Šio įstatymo 29 str. 8 d. 12 p. numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu tvirtina visus detaliuosius planus ir savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai priskirtus specialiuosius planus. Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 4 d. numatyta, kad detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu. Priešingai, nei nurodo pareiškėjai, Kauno miesto savivaldybės taryba 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. T-620 leisti įsakymus dėl detaliųjų planų tvirtinimo buvo pavesta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, todėl savivaldybės administracijos direktorius skundžiamą įsakymą priėmė teisėtai, neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų. Atsakovo atstovė teigė, jog pareiškėjai nenurodė, kokias neigiamas pasekmes jų teisėms ir teisėtiems interesams sukelia ginčijamas įsakymas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjai yra įgyvendinę detaliojo plano sprendinius ar jų ketinimus tai daryti. Detaliojo plano sprendiniuose numatyta sklypo naudotojų pareiga prieš atliekant geodezinius matavimus sudaryti sklypo pasidalijimo sutartį, tačiau apie tokios sutarties sudarymą duomenų nepateikta. Taip pat pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad yra atlikę žemės sklypo kadastrinius matavimus ar kreipęsi dėl jų naudojamos žemės sklypo dalies išnuomojimo ar įsigijimo ir kad šiose procedūrose buvo vadovaujamasi detaliuoju planu. Skundžiamo įsakymo panaikinimas nesąlygoja iki jo galiojusio valdybos sprendimo teisinės galios atkūrimo, t.y. jis netaps galiojančiu, ir tokiu atveju ginčo teritorijos naudotojai turės rengti naują teritorijų planavimo dokumentą, atitinkantį šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus. Mano, jog skundžiamas įsakymas neturėjo jokio poveikio pareiškėjų teisėms į jų naudojamą žemės sklypą, niekaip neįtakojo jų teisių bei teisėtų interesų, todėl tenkinti skundo nėra pagrindo.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant ( ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Administracinėje byloje nustatyta, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 20 d. buvo priimtas Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-1885 „Dėl Kauno miesto valdybos 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 820 „Dėl žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“ dalinio pripažinimo netekusiais galios“, kuriuo pripažinti netekusiais galios Kauno miesto valdybos 1998m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 820 „Dėl žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“ 1.2 ir 2.2 punktai ( b.l. 17).

Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1dalimi, atsižvelgiant į UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2013 m. gegužės 7 d. prašymą. UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2013 m. gegužės 7 d. ( b.l. 32-33) prašyme nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune (garažai) ir jie ruošiasi rengti sklypo planą, prilyginamą detaliajam teritorijų planavimo dokumentui žemės sklypo aplink statinius suformavimo tikslu ir prašo panaikinti detalųjį planą, patvirtintą 1998 m. rugpjūčio 25 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 820, kad ateityje galėtų rengti sklypo planą, prilyginamą detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, sklypų suformavimui prie UAB „(duomenys neskelbtini) “ nuosavybės teise priklausančių pastatų – garažų ( b.l.32). Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyriaus 2013 m. birželio 19 d. aiškinamojo rašto „Dėl Kauno miesto valdybos 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 820 „Dėl žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“ dalinio pripažinimo netekusiu galios“ 4 punkte nurodyta, kad Kauno miesto valdybos 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 820 „Dėl žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“ 1.2 ir 2.2 punktų pripažinimas netekusiais galios leistų pastatų (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124, parengti sklypo ar sklypų prie pastatų planus bei juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ( b.l. 52-53).

Kauno miesto valdybos 1998m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 820 „Dėl žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“ buvo patvirtinti žemės sklypų detalieji planai. Sprendimo 1.2 punktu patvirtintas detalusis planas prie pastatų (duomenys neskelbtini) iki 2200 kv.m., Sprendimo 2.2p. buvo siūloma Kauno apskrities viršininkui sudaryti ilgalaikes nuomos sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis, tame tarpe ir su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini) “, kurios teisių perėmėjas yra pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini) “ (b.l.66) bei uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini) “ (b.l.22). 1998m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 820 patvirtintame detaliajame plane ( b.l. 23) nurodyta, jog juo buvo nustatomos sklypo ribos ir plotas ( iki 2200kv.m.), kuris atlikus geodezinius matavimus gali keistis. Nors byloje nustatyta, kad nebuvo atlikti detaliuoju planu nustatyto žemės sklypo geodeziniai matavimai, nebuvo sudarytos sklypo pasidalijimo sutartys, sklypas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau teismas nesutinka su atsakovo argumentais, jog ginčijamo sprendimo panaikinimas pareiškėjams nesukėlė teisinių pasekmių. Kaip matyti iš bylos duomenų, detaliuoju planu buvo nustatytos sklypo ribos ir plotas, pareiškėjams priklausantys statiniai patenka į detaliuoju planu nustatytą žemės sklypo teritoriją, detaliajame plane nurodyta, kad pareiškėjai yra šio žemės sklypo naudotojai, todėl vien ši aplinkybė patvirtina jų suinteresuotumą detaliuoju planu, įtaką jų teisėms ir interesams. Be to, pareiškėjų atstovų paaiškinimais nustatyta, jog detaliojo plano pagrindu pagal nusistovėjusią tvarką besiribojančių su žemės sklypu statinių savininkai (naudotojai) detaliuoju planu patvirtinto žemės sklypo plotu naudojasi bendrai savo ir įmonių klientų poreikiams.

LR Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1dalies 7punkte įtvirtintas teritorijų planavimo tikslas - suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų, 2-oje šio straipsnio dalyje imperatyviai nurodyta, jog nustatant konkrečių teritorijų planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius teritorijų planavimo procese. Teisėjų kolegijos nuomone, šių tikslų turi būti laikomasi ne tik tvirtinant žemės sklypų detaliuosius planus, bet ir juos keičiant, panaikinant, todėl atsakovas prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, pripažįstantį negaliojančiu 1998-08-25 sprendimą Nr.22 dėl detaliųjų planų patvirtinimo, privalėjo pareiškėjus, kurių teisės buvo tiesiogiai susijusios su 1998-08-25 sprendimu Nr.22 ( jų atžvilgiu minėtas sprendimas ir buvo priimtas) informuoti apie pradėtą procedūrą bei apie priimtą sprendimą.

Kauno miesto savivaldybės administracija yra viešojo yra viešojo administravimo subjektas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis), todėl atsakovo veiklai yra taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normos. Viešojo administravimo įstatymas (8 straipsnis) administraciniam aktui kelia bendrus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. Šio straipsnio 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad „viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą“ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008, 2010-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-182/2012). Tokie reikalavimai administraciniam aktui reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, su kurio teisėmis ir pareigomis jis susijęs. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją.

Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, jį priimant buvo vadovautasi LR vietos savivaldos įstatymo 18 str. 1dalies nuostata, kuri suteikia teisę savivaldybės administracijos direktoriui ar kitiems savivaldybės viešojo administravimo subjektams savo priimtus teisės aktus pakeisti, panaikinti bei buvo atsižvelgta į UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2013-05-07 prašymą. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjams kaip tiesiogiai su ginčijamu sprendimu susijusiems asmenims, būtų buvę informuota apie šio administracinio akto priėmimo procedūrą bei praneštos ginčijamo administracinio akto priėmimo priežastys, motyvai, kaip numato Viešojo administravimo įstatymo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, 4 dalyje įtvirtintos nuostatos. Atsakovas nurodė, jog sprendimo faktinės aplinkybės buvo išdėstytos 2013-06-19 aiškinamajame rašte ( b.l. 52), tačiau pažymėtina, jog su minėto rašto turiniu pareiškėjai nebuvo supažindinti, be to, nei sprendime nei aiškinamajame rašte nenurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas.

Kadangi priimant ginčijamą sprendimą, kuriuo buvo panaikintas 1998 m. teritorijų planavimo dokumentas, nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, pareiškėjų teisėms ir jų interesams įvertinimas, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjų kaip suinteresuotos visuomenės dalies interesus, pažeidžiant LR Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1dalies 7punkto, 2 dalies nuostatas, Viešojo administravimo įstatyme nustatytą procedūrą, minėti procedūriniai pažeidimai sudaro pagrindą jį panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.), nepasisakant dėl kitų skunde išdėstytų argumentų.

Pareiškėjai pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas ABTĮ 44 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis numato, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti teismo išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui.

ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tai reiškia, kad suinteresuotai šaliai gali būti priteistos tik pagrįstos išlaidos. Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini) “ už skundą yra sumokėjęs 100 Lt žyminį mokestį (b.l. 16), todėl, vadovaujantis ABTĮ 44 str. 2 d., sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis pareiškėjui priteistinas iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 44 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ skundą tenkinti.

Panaikinti 2013 m. birželio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-1885 „Dėl Kauno miesto valdybos 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 820 „Dėl žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“ dalinio pripažinimo netekusiais galios“.

Priteisti pareiškėjui UAB „(duomenys neskelbtini) “ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 100,00 Lt (vieną šimtą litų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Janina VitunskienėDaina KukalienėRimantas Giedraitis