Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei,

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,IMG Company“ atstovui advokatui Alminui Liutkevičiui, direktoriui G. R. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,IMG Company“ ir atsakovo A. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-78-431/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „IMG Company“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos ir baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

1.Sumažindamas baudą teismas vadovavosi tik VĮ Registrų centro išduota nekilnojamo turo registro pažyma, kurioje nurodomas faktas, kad 2007 m. birželio 14 d. buvo įregistruotas sklypų sujungimas. Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis atliko dalį darbų ir juos perdavė ieškovui. Teismas neįvertino, kad jau tada atsakovas turėjo žinoti ir informuoti ieškovą, kad dalis jo atliktų darbų yra beverčiai ir sutarties įvykdyti nebeįmanoma (ši atsakovo pareiga yra numatyta sutarties 3.4. punkte). Be to, sprendimas neatitinka ir protingumo kriterijų, kadangi bet kuris protingas užsakovas nepriims iš vykdytojo darbų, atliktų praleidus šalių nustatytą darbų atlikimo terminą, kurie dėl termino praleidimo jam tapo beverčiai. Teismas nenurodo baudos dydžio sumažinimo iki 30000 Lt motyvų.

2. Teismas neteisingai kvalifikavo teisinius šalių santykius ir neteisingai nustatė, kad sutartis bei susitarimas pagal savo turinį turi rangos sutarties požymių ir jiems taikytinas rangos teisinius santykius reglamentuojančius CK straipsnius, nes turėjo taikyti teisės normas, kuriose reglamentuotas atlygintinių paslaugų teikimas (CK 6.716 str. 1 d., 6.720 str. 5 d.).

3.Teismas neanalizavo Sutarties 3.3 ir 3.4, 3.5, 4.4 punktų.

4. Teismas neteisingai įvertino CK 6.203 straipsnio 3 dalį, nes pagal šį straipsnį teismas vienareikšmiškai turėjo sutartį pripažinti negaliojančia, nes šalys tarėsi dėl visiško jos įvykdymo, bet ne dalinio, be to pagrįstai galima daryti išvadą, kad ieškovas su atsakovu nebūtų sudaręs sutarties bei susitarimo tik dėl dalies darbų atlikimo, nes jie jam būtų beverčiai.

5. Sutartimi buvo tariamasi tik dėl visiško sutarties įvykdymo. Todėl ieškovo sumokėtą 75 000 Lt avansą atsakovui vertinti pusės atliktų darbų verte teismas neturėjo jokio pagrįsto pagrindo bei motyvų. Be to, skundžiamas sprendimas prieštarauja CK 6.198 straipsnio 1 daliai, nes teismas nenustatė šioje normoje nustatytų aplinkybių (nebuvo kviesti ekspertai, specialistai) ir rėmėsi tik atsakovo prašymu.

6. Teismo priteistos 3 682 Lt išlaidos atsakovo advokatui yra nepagrįstai didelės, nes atsakovo advokatas surašė tik vieną procesinį dokumentą, tai yra prieštaravimus.

Teismas nepagrįstai atmetė prašymą taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui priteisti baudą, nes padarė neteisingą išvadą, kad sutarties nutraukimas buvo būtina sąlyga reikalavimo teisės į baudą atsiradimui, t. y. teismas neteisingai nustatė pažeistos teisės momentą. Sutartyje esant privalomai sąlygai (termino praleidimas daugiau kaip 10 kalendorinių dienų) iš karto, t. y. dar gerokai iki sutarties nutraukimo, atsirado atsakovo pareiga sumokėti sutarties 4.4 punkte nustatyto dydžio baudą, o šiam nevykdant nurodytos prievolės - ieškovo teisė pareikšti atsakovui reikalavimą sumokėti baudą. Be to, sutarties nuostatas iš dalies keičiančio susitarimo sąlygas parengė ieškovas, todėl sutarties sąlygos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Pažymėtina, kad vadovaujantis teismo išaiškinimu dėl baudos reikėtų pripažinti, kad ieškinio senaties termino skaičiavimo tvarka gali išimtinai priklausyti nuo kreditoriaus valios, o taip sudaromos sąlygos kreditoriui piktnaudžiauti savo teise ginant pažeistus interesus. Ieškovo teisė reikalauti baudos sumokėjimo atsiranda nuo teisės pažeidimo, t. y. 2006 m. liepos 13 d. (CK 1.127 str. 2 d.). Teismo priteista bauda yra neprotingai didelė. Baudos dydžio pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į atliktų darbų kainą (prievolės vertę). Sprendime konstatuota, kad Apelianto atliktų darbų vertė yra ne mažesnė kaip pusė, sutartyje numatytos darbų kainos 75 000 Lt. Atsakovas įsipareigojimų vykdymui praleido 346 dienas. Atsakovo paskaičiavimu, 30 000 Lt baudos suma atitiktų apie 0,12 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną uždelstą dieną (t. y. net 44 proc. metinių palūkanų). Pagal susiklosčiusią teismų praktiką nagrinėjamu atveju atlygintini minimalūs 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

Ieškovo UAB ,,IMG Company“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo A. mieliausio apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl sutartyje numatytų darbų atlikimo bei avanso grąžinimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas savo reikalavimą kildina iš 2006 m. vasario 10 d. Paslaugų teikimo sutarties (b. l. 4-6). 2006 m. gegužės 18 d. susitarimu užsakovas ir vykdytojas pakeitė sutarties 4 punktą, kuriuo keitė sutartyje numatytų darbų atlikimo terminus ir nustatė, kad visi darbai turi būti atlikti iki 2006 m. liepos 3 d. imtinai, bei susitarė, jog vykdytojui vėluojant atlikti susitarime numatytus darbus ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų nuo 4.2 punkte nurodyto termino (2006 m. liepos 3 d.), užsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, o vykdytojas įsipareigoja sugrąžinti užsakovo sumokėtą avansą (75 000 Lt) bei sumokėti užsakovui avanso dydžio baudą. Užsakovas UAB „IMG Company“ 2008 m. balandžio 22 d. pretenzija, adresuota atsakovui A. M. , vienašališkai nutraukė 2006 m. vasario 10 d. Paslaugų teikimo sutartį bei pareikalavo grąžinti sumokėtą 75 000 Lt avansą bei sumokėti 75 000 Lt baudą (b. l. 10).

Įstatyminės sutarčių aiškinimo nuostatos (CK 6.193 – 6.195 str.) reikalauja sutartį aiškinti laikantis sąžiningumo principo ir prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

Paslaugų sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CPK 6.716 str. 1 d.). Atlygintinų paslaugų teikimo santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos XXXV skyriaus ,,Atlygintinų paslaugų teikimas“ normos. Kai sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi būti apibrėžtos tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektu, t. y. nagrinėjant tokį ginčą būtina nustatyti, ką teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga.

Pagal ginčo sutartį vykdytojas (atsakovas A. M. ) įsipareigojo užsakovams (G. R. ir M. Z. , kurie savo teises pagal šią sutartį 2006 m. gegužės 18 d. susitarimu perdavė ieškovui UAB ,,IMG Company“) atlikti trijų miškų ūkio paskirties žemės sklypų miškų ūkio paskirties keitimą į žemės ūkio paskirtį, parengti šių žemės sklypų topografines nuotraukas, atlikti tikslius geodezinius matavimus ir visus dokumentus pristatyti užsakovui, užregistruoti žemės ūkio paskirties sklypus VĮ Registrų centras ir pristatyti užsakovui VĮ Registrų centras išduotus žemės nuosavybės pažymėjimo originalus (1.2 p.).

Byloje įrodyta, kad buvo sudaryta sutartis dėl veiksmų (darbų) atlikimo – atlygintinų paslaugų teikimo - ir sumokėtas avansas. Sutartį ieškovas nutraukė ir reikalauja sumokėto avanso bei sutartyje numatytos baudos.

Taigi paslaugų teikimo sutartis iš esmės liko neįvykdyta. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad paslaugų teikimo sutarties dalykas visų pirma pasižymi tuo, kad jis nesusijęs su materialaus objekto sukūrimu. Be to, šios sutarties dalyko išskirtinis požymis yra dar ir tai, kad paslaugos teikėjas negali garantuoti, jog paslaugų sutartis bus įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d., nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-56/2008). Be to, paslaugų teikimo sutartims būdinga tai, kad paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi. Šalys sutartyje gali aptarti ir nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad paslaugos sutarties vykdymas iš esmės grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus.

Kaip pagrįstai paminėjo pirmosios instancijos teismas, iš VĮ Registrų centro duomenų banko išrašo (b. l. 69-70) matyti, kad dalis darbų buvo atlikti - 15,2930 ha žemės sklypo plotas buvo suformuotas sujungus daiktus, atlikus kadastrinius matavimus ir nustačius žemės sklypo naudmenis, registre šis sklypas įregistruotas 2007 m. birželio 14 d., prašymas išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą buvo pateiktas 2006 m. lapkričio 21 d. (b. l. 79), leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą išduotas 2006 m. gruodžio 18 d. (b. l. 110), prašymas specialiojo planavimo dokumentams rengti paduotas 2006 m. gruodžio 27 d. (b. l. 111). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tiek prašymas išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, tiek prašymas specialiojo planavimo dokumentams rengti pateikti UAB ,,IMG Company“ direktoriaus G. R. , leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą išduotas ieškovui. Taip pat pažymėtina, kad nors atsakovas teigė organizavęs ir viename iš žemės sklypų buvusių išlikusių senos sodybos pamatų tyrimo ir autentiškumo vertinimą, kas būtų sudarę prielaidas žemės ir miškų ūkio sklypų atidalinimui, tokių teiginių įrodymais nepagrindė (CPK 178 str.). Priešingai, iš byloje esančių įrodymų – 2006 m. spalio 18 d. Vilniaus rajono savivaldybės Zujūnų seniūnijai adresuoto prašymo padėti nustatyti rastų pamatų kilmę ir priklausomybę (b. l. 112) bei 2006 m. lapkričio 7 d. Vilniaus rajono savivaldybės vietinio ūkio teritorijos Planavimo skyriui adresuoto prašymo projektavimo sąlygų sąvadui gauti – matyti, kad atsakovo nurodytus veiksmus atliko ieškovo direktorius. Todėl vienareikšmiškai teigti, kad šiuos darbus atliko atsakovas, nėra pagrindo.

Kita vertus, taip pat negalima vienareikšmiškai teigti, jog atsakovas jokių darbų pagal sutartį neatliko (CPK 185 str.). Liudytojas Ž. R. 2009 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš pradžių sklypų sujungimu rūpinosi tik atsakovas, vėliau ir ieškovo direktorius G. R. , t. y. jie dirbo kartu (b. l. 130). Liudytojas R. V. parodė, kad į jį dėl pagalbos kreipėsi atsakovas A. M. , o su M. Z. ir G. R. liudytojas bendravęs tik dėl sklypų toponuotraukos (b. l. 131-132). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas būtų išdavęs leidimą (įgaliojimą) atsakovui atlikti tam tikrus sutartyje numatytus darbus atsakovo vardu, tuo labiau, kad pats ieškovas pripažino, jog kai kuriuos darbus galėjo atlikti tik pats ieškovas (b. l. 134). Be to, ginčo sutartyje nėra numatyta darbų perdavimo tvarka, t. y. nėra numatyta, kaip atsakovas atliktus veiksmus ar darbus turėjo perduoti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad dalį darbų atsakovas atliko. Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog net jei atsakovas ir perdavė dalį darbų 2007 m. balandžio 14 d., jis turėjo žinoti, kad dėl pasikeitusių norminių aktų šie darbai yra beprasmiai, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas šiuo atveju laikytini lygiaverčiais partneriais (verslininkais), todėl abu turėjo domėtis norminių aktų pasikeitimais, be to, ieškovo atstovas 2009 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu tvirtino, kad šalių bendradarbiavimas truko iki 2007 m. vidurio (b. l. 129), kas sudaro pagrindą išvadai, jog pats ieškovas pripažino sutartinius šalių santykius net pasibaigus joje nustatytiems terminams.

Taigi, šioje byloje taip pat reikia atsakyti į klausimą, ar prievolę galima įvykdyti dalimis. Prievolės dalyko dalumas arba nedalumas savo ruožtu lemia sutarties dalyko dalumą arba nedalumą. Vienas iš nedalomosios prievolės atvejų yra tada, kai prievolės šalys susitaria dėl tokio jos įvykdymo būdo, kuriuo įvykdyti prievolę dalimis neįmanoma (CK 6.25 str. 1 d.). Taigi šalių susitarimu prievolė gali būti priskirta prie nedalomųjų prievolių. Sutarties šalys, turėdamos teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, turi teisę susitarti ir dėl sutarties dalyko dalumo. Paslaugų teikimo sutarčiai esant dvišalei ir vienai sutarties šaliai – paslaugos teikėjui – įvykdžius sutartimi nustatytą įpareigojimą, kitai sutarties šaliai – klientui – atsiranda pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas. Jeigu paslauga lieka nesuteikta, neatsiranda ir pareigos ją apmokėti. Nors sutartyje nėra aiškiai užfiksuota galimybė ieškovui su atsakovu atsiskaityti už paslaugas proporcingai įvykdytai prievolei, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles ir iš esmės sutikdama su ieškovo teiginiais, kad sutarties tikslas - iki tam tikro termino pakeisti sklypų paskirtį, pažymi, kad galutiniam tikslui pasiekti reikėjo atlikti tarpinių darbų, ir tokių konkrečių darbų įvardijimas sutartyje bei šalių bendradarbiavimas pasibaigus sutartyje numatytam terminui, vertintinas kaip ieškovo faktiškai priimtas dalinis prievolės įvykdymas, sudaręs pagrindą atsakovui tikėtis gauti už suteiktas paslaugas dalį sutarto atlyginimo. Minėta, kad šalys yra laisvos, dispozityvios susitarti dėl sutarties dalyko dalumo. Visgi, kaip minėta, galutinis tikslas pasiektas nebuvo – atsakovas neįvykdė sutarties tiek, kad būtų pakeista sklypo (sklypų) paskirtis. Taigi, paslaugų teikėjas, kuris turėjo veikti išimtinai kliento interesams ir teikti profesionalias bei kokybiškas paslaugas, atliko tik dalį jų ir tuo pažeidė paslaugų teikimo sutartį. Todėl ieškovas turi pagrindo nemokėti atsakovui sutartyje numatyto atlyginimo, o sumokėjus per daug – atsakovas privalo jį grąžinti (CK 6.720 str. 3 d.).

Sutarties nutraukimo faktas gali sukurti prievolių, jeigu taip nustatyta įstatymo ar sutarties. Pažymėtina, kad avansinės lėšos yra pagrindinių mokėjimų sąskaita perduotos lėšos. Jeigu sutartis nutraukiama, tai avanso lėšos, jei jos iš viso ar iš dalies panaudotos, tai jos turi būti grąžinamos restitucijos tvarka kaip tai, kas buvo perduota pagal sutartį.

Pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovas atliko pusę darbų ir už juos ieškovas sumokėjo pusę sutartyje numatytos kainos – 75 000 Lt. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir remdamasi tuo, kad tarpiniai darbai mažareikšmiai tuo atveju, jei tikslas nėra pasiektas, taip pat tuo, kad šalys neatskleidė visų sutarties įvykdymo ir nutraukimo aplinkybių, daro išvadą, kad ieškovo atsakovui sumokėta 75 000 Lt suma laikytina per dideliu užmokesčiu už dalį atsakovo atliktų darbų, todėl sprendžia, kad 25 000 Lt šios sumos atsakovas privalo grąžinti ieškovui (CPK 185 str.). Tokiu būdu šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Dėl baudos

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartyje nėra nustatytas terminas ar sąlygos, kada ieškovas privalo nutraukti sutartį, tuo labiau, kad bylos nagrinėjimo metu abi šalys pripažino, jog buvo bendradarbiauta iki 2007 m. vidurio. Susitarimo dėl paslaugų sutarties pakeitimo 4.4. punkte nustatyta, kad bauda mokama užsakovui vienašališkai nutraukus sutartį dėl atsakovo kaltės, todėl, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame sprendime, ieškovui reikalavimo teisė į nustatytąją baudą atsirado po sutarties nutraukimo (2008 m. balandžio 22 d.).

CK 6.256 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų nustatyta tvarka teismas turi galimybę spręsti dėl sutartinių netesybų sumažinimo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti sutartyje numatytą 75 000 Lt dydžio baudą.

Bauda – tai yra piniginė sankcija už sutarties pažeidimą. Todėl, kaip ir sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo, išieškant baudą, taip pat reikia nustatyti šalies kaltę dėl sutarties nevykdymo, o taip pat abiejų šalių elgesį, jų sąžiningumą ir protingumą.

CK 6.263 straipsnis numato kiekvieno asmens bendrąją pareigą elgtis atsargiai. Tokią pareigą kiekvienas turi kiekvienam. Todėl atsakovas, sutartimi prisiėmęs pareigą atlikti darbus iki tam tikro termino, privalėjo atsižvelgti į aplinkybes, galinčias turėti įtakos sutarties įvykdymui. Šioje byloje nustatyta, kad sutarties įvykdymas neįmanomas dėl pasikeitusių norminių aktų, kurių tam tikros nuostatos sutarties sudarymo metu neegzistavo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sutarties neįvykdymo ir nutraukimo sieti su Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimu, įsigaliojusiu nuo 2007 m. birželio 7 d., nes šalys savo pozicijų šiuo pagrindu procesiniuose dokumentuose neįrodinėjo. Tačiau taip pat akivaizdu, kad jei atsakovas sutartyje nustatytus veiksmus (darbus) būtų atlikęs iki sutartyje nustatyto termino, norminių aktų pasikeitimas šios sutarties nebūtų niekaip įtakojęs. Pažymėtina ir tai, kad sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad jeigu vykdant darbus išaiškėja, kad dėl aplinkybių, nepriklausomų dėl vykdytojo valios ir veiksmų, tęsti sutartyje numatytus darbus netikslinga, vykdytojas apie tai iš karto praneša užsakovui, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas iki sutarties nutraukimo dienos būtų informavęs ieškovą dėl sutartyje numatytų darbų atlikimo netikslingumo. Šių faktinių aplinkybių analizė leidžia padaryti išvadą, kad dėl tokių atsakovo veiksmų (neveikimo) buvo pagrindas skirti jam baudą.

Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino baudos dydį. Su tokia apelianto nuomone nėra pagrindo sutikti.

Kadangi atsakovas nuostolių dydžio dėl sutarties pažeidimo neįrodė, tačiau sutartyje nustatytas netesybų dydis aiškiai per didelis, prievolės dalis įvykdyta, todėl teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, sutarties sąlygas ir sutarties sumą, ir sumažindamas netesybas iki 30 000 Lt įstatymo reikalavimų nepažeidė (CK 6.73 str. 2 d.). Nors atsakovas teigia, kad pagal suformuotą teismų praktiką ieškovui atlygintini 0,02 proc. dydžio nuostoliai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikos suformuotos taisyklės sudaro pagrindą išvadai, kad sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-503/2007). Taigi pagal Lietuvos teismų praktiką netesybos gali būti mažinamos tiek, kad netaptų mažesnės už kreditoriaus patirtus nuostolius tačiau sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui iš atsakovo priteisė 30 000 Lt baudą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, taip pat būtina proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai perskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.), priteisti iš atsakovo nesumokėto žyminio mokesčio dalį. Nors bylos nagrinėjimas pradėtas dokumentinio proceso tvarka ir pirmosios instancijos teisme taikoma žyminio mokesčio nuolaida bei nereikia primokėti ieškovui žyminio mokesčio net ir gavus atsakovo prieštaravimus (CPK 430 str. 1 d.), tačiau nagrinėjamu atveju byloje perėjus prie proceso bendrąja tvarka (šią aplinkybę patvirtina bylos nagrinėjimas teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme), tiek ieškinys, tiek apeliacinis skundas turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, netaikant žyminio mokesčio nuolaidos (CPK 80 str. 1 d. 1, 4 p., 4 d.). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog teismui perėjus prie proceso pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius skundus (CPK 93 str. 3 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 462 Lt žyminio mokesčio (b. l. 26), nors pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 4 dalį turėjo sumokėti 924 Lt, tačiau patenkinus 36,7 proc. ieškinio reikalavimo dydžio, ieškovo tiek už ieškinį, tiek už apeliacinį skundą mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 2 532 Lt, atsakovo –1468 Lt. Kadangi ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 2000 Lt (b. l. 26 Lt) žyminį mokestį, trūkstama žyminio mokesčio už ieškinį suma įskaitoma į permokėtą už paduotą apeliacinį skundą, o likusi 336 Lt permokėto žyminio mokesčio dalis grąžinama ieškovui (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Tokiu atveju atsakovo mokėtinos už bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme žyminio mokesčio sumos (2474 Lt), proporcingos patenkintų reikalavimų sumai, priteisiamos valstybei (1468 Lt x 2 – 462 Lt).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į patenkintų reikalavimų dalį, į bylos apimtį, byloje sprendžiamo teisinio klausimo aktualumą ir sudėtingumą ir į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas Rekomendacijas ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos), konstatuoja, kad atsakovo patirtos ir prašomos priteisti atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme (4 602 Lt) yra per didelės (advokato padėjėjas D. A. , atstovavęs atsakovą pirmosios instancijos teisme, paruošė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose ir pateikė prašymą dėl liudytojų apklausos), todėl mažintinos iki 700 Lt. Atsakovas taip pat pateikė prašymą priteisti iš ieškovo atstovavimo išlaidas ir apeliacinės instancijos teisme bei atsakovo atstovo advokato E. Šapalo išrašytą sąskaitą-faktūrą, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių jog ši sąskaita faktūra yra apmokėta, todėl nėra pagrindo atsakovui priteisti atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovui priteistų atstovavimo išlaidų suma pirmosios instancijos teisme atitinka įstatymo bei Rekomendacijų reikalavimus, todėl keisti šios sumos dydį nėra pagrindo, o apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų ieškovas nenurodė (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

,,Preliminarų sprendimą pakeisti.

Priteisti UAB „IMG Company“ (į. k. 300535358) iš A. M. (a. k. 35401200019) 55 000 Lt (penkiasdešimt penkis tūkstančius litų), 800 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. gegužės 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti A. M. (a. k. 35401200019) iš UAB „IMG Company“ (į. k. 300535358) 700 Lt (septynis šimtus litų) atstovavimo išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Pakeisti teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad bendra atsakovo A. M. (a. k. 35401200019) areštuoto turto vertės ir lėšų suma turi savo verte atitikti 55 800 Lt (penkiasdešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus litų). Turto arešto akto numeris: 0108002070.“

Priteisti valstybei iš atsakovo A. M. (a. k. 35401200019) 2 474 Lt (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio.

Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,IMG Company“ (į. k. 300535358) iš valstybės 336 Lt (tris šimtus trisdešimt šešis litus) už apeliacinį skundą permokėtą žyminį mokestį, sumokėtą 2009 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 70.