Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2013-05-13 · Administracinė byla Nr. I-265-171/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. P-438-3-13Nutartis · 2013-01-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-05-13Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-13
Bylos Nr.
I-265-171/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00099-2009-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
L. J., L.
Atsakovas
Lietuvos
Trečiasis asmuo
Lietuvos
Kategorijos
  • 70.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-265-171/2013Proceso Nr. 3-61-3-00099-2009-2Procesinio sprendimo kategorija 70.7, 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjui L. J., atsakovo atstovui Tomui Uzielai, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Laurynui Mikelėnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionui dėl įsakymo dalies panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 3–5), prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vado 2009-02-20 įsakymu Nr. P-91 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo ltn. L. J.“ skirtą drausminę nuobaudą už Kariuomenės drausmės statuto 75 straipsnio 1 dalies pažeidimą – papeikimą.

Skunde nurodė, kad su paskirta nuobauda nesutinka, nes nepadarė karių drausmės pažeidimo, o atlikto tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių.

Paaiškino, kad 2008-08-18 į tarnybos vietą atvyko apie 10.00 val., nes tą rytą blogai jautėsi ir kreipėsi į gydytoją, kuri išdavė nedarbingumo pažymėjimą (tai, kad nuo 2008-08-18 sirgo, patvirtina laikinojo nedarbingumo pažymos Nr. 033365 ir Nr. 033366 bei kario sveikatos ambulatorinė kortelė). Prieš vykdamas pas gydytoją, telefonu informavo tiesioginį vadovą S. M., o gavęs laikinojo nedarbingumo pažymą atvyko apie tai informuoti, nors pareigos tai daryti neturėjo.

Pažymėjo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas dėl jo neatvykimo laiku į tarnybos vietą, todėl mano, kad jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal Kariuomenės drausmės statuto 72 straipsnį, tačiau tarnybinės išvados rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad pažeistas Kariuomenės drausmės statuto 75 straipsnis. Bendrosios kario pareigos yra nurodytos Karo tarnybos statuto 10.3 punkte, pagal kurį kario pareiga yra apibrėžiama kaip pareiginiuose nuostatuose nustatytų funkcijų ir vadų (viršininkų) duotų įsakymų vykdymas. Jis nepažeidė pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų bei iš tiesioginio vado negavo jokio įsakymo.

Teigia, kad nepažeidė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2004-05-27 įsakymu Nr. V-548 patvirtintos Laikinojo nedarbingumo pažymų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymų išdavimo profesinės karo tarnybos kariams tvarkos (toliau – Tvarka) 8 punkto reikalavimo, nes jo niekas neprašė nurodyti, kas ir kada išdavė nedarbingumo pažymą. Apie tai tarnybinio patikrinimo išvadoje yra pateikti tikrovės neatitinkantys faktai, nes S. M. neprašė jo paaiškinti, kas ir kada jam išdavė nedarbingumo pažymą, o paklausė, kuo jis serga. Bataliono S1 viršininkas kapitonas A. P. negalėjo girdėti, apie ką kalbėjo jis ir tiesioginis vadovas, nes į kabinetą buvo užėjęs trumpam.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2004-05-27 įsakymas Nr. V-548 nebuvo viešai paskelbtas. Tvarkos dalyje „Atsakomybė“ nėra nustatyta, kad už Tvarkos pažeidimą kariai gali būti traukiami drausminėn atsakomybėn. Mano, kad nebuvo drausmės pažeidimo sudėties. Be to, tarnybinėje išvadoje nenurodyta, kad jis, nenurodydamas, kas ir kada išdavė nedarbingumo pažymą, padarė esminės žalos krašto apsaugos sistemos institucijoms ar nustatytai karo tarnybos tvarkai.

Atkreipė dėmesį, kad tarnybinėje išvadoje nėra nustatytos tokios aplinkybės: kaltės forma, veikos tikslai ir motyvai, drausmės pažeidimo sąlygos ir priežastys, drausmės pažeidimo pasekmės, padarytos žalos dydis. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2008-08-18, vėliau dėl jo ligos sustabdytas, o įsakymas dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo termino pratęsimo nebuvo priimtas. Mano, kad tarnybinis patikrinimas turėjo būti tęsiamas po jo ligos, t. y. nuo 2008-12-22, o ne nuo 2009-01-16.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė skundą palikti nenagrinėtą ir administracinę bylą nutraukti. Atsiliepime (t. I, b. l. 69–71) nurodė, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 48 straipsnio 1–2 dalyse bei Kariuomenės drausmės statuto VIII skyriuje yra įtvirtinta kariams privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka. Pareiškėjas nesilaikė kariams privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarkos, todėl byla nutrauktina.

Atsakovas paaiškino, kad priimant skundžiamą įsakymą nebuvo pažeistos nei materialinės, nei procesinės normos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko. Atsiliepime (t. I, b. l. 83–84) nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Teismas nustatė, kad 2008-08-20 įsakymu Nr. V-691 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ (t. I, b. l. 10) Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vadas pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl L. J. nustatytu laiku neatvykimo į tarnybos vietą.

2009-02-19 buvo surašyta tarnybinio patikrinimo dėl leitenanto L. J. nustatytu laiku neatvykimo į tarnybos vietą išvada Nr. TPI-9 (t. I, b. l. 15), kad pareiškėjas 2008-09-18 vėlavo nustatytu laiku atvykti į tarnybos vietą. Atvykęs į tarnybos vietą apie 10.00 val. jis informavo Štabo aprūpinimo kuopos vadą apie savo ligą ir turimą nedarbingumo pažymėjimą. Paprašius pateikti laikinąjį nedarbingumo pažymėjimą arba suteikti informaciją, kas ir kur jam jį išdavė, pareiškėjas tai padaryti atsisakė. Pareiškėjo veika buvo kvalifikuota kaip Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 75 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

Tarnybinio patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė ir Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 88 straipsnį, nes drausmės pažeidimo tyrimo metu sąmoningai pateikė melagingus duomenis apie laikinojo nedarbingumo pažymėjimo išdavimo laiką. Rekomenduota už Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 75 straipsnio pažeidimą pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą – papeikimą, o už Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 88 straipsnio pažeidimą – sumažinti tarnybinį atlyginimą vienam mėnesiui 10 proc.

2009-02-20 Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vadas įsakymu Nr. P-91 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo ltn. L. J.“ (t. I, b. l. 9) už Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 75 straipsnio pažeidimą paskyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – papeikimą.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 48 straipsnis (1999 m. liepos 7 d. įstatymo Nr. VIII-1289 redakcija, galiojusi iki 2010 m. gruodžio 31 d.) nustatė, kad ginčai dėl priėmimo į karo tarnybą, nušalinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo nagrinėjami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka; sprendimas gali būti apskųstas pagal pavaldumą aukštesniajam vadui ar pareigūnui iki krašto apsaugos ministro imtinai; teismai šių ginčų nesprendžia.

Konstitucinis Teismas 2012-12-10 nutarimu (t. I, b. l. 186–187) pripažino, kad KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalis (1999 m. liepos 7 d. redakcija; Žin., 1999, Nr. 64-2069) tiek, kiek joje buvo nustatyta, kad teismai nesprendžia ginčų dėl priėmimo į karo tarnybą, nušalinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas akcentavo, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos santykiai turi savo ypatumų, į kuriuos atsižvelgus, įstatymais gali būti nustatyti įvairūs ginčų dėl teisių ar laisvių pažeidimo sprendimo būdai, taip pat ikiteisminė tokių ginčų sprendimo tvarka. Tačiau krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos santykių ypatumai negali paneigti asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų savo teisių ar laisvių gynimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS62-417/2011 („Administracinė jurisprudencija“, Nr. 21, 2011, p. 486–495), be kita ko, nurodė, kad net ir pabrėždamas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantį teisminės gynybos universalumo principą, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, jog gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka.

Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi KASOKTĮ, Kariuomenės drausmės statute ir kituose kariuomenės veiklą, karo tarnybą bei karių drausmę reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas teisės normas, pabrėžė, kad kario tarnyba pasižymi ypatinga specifika, o ši aplinkybė suponuoja, jog ginčai, susiję su karių drausme ir tarnyba, gali būti sprendžiami specialia tvarka, inter alia, apimančia reikalavimą tokį ginčą visų pirma spręsti ne teisme. Įvertinusi KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalį (1999 m. liepos 7 d. įstatymo Nr. VIII-1289 redakcija) teleologiniu, sisteminiu, teisės principų, istoriniu, lingvistiniu-loginiu teisės aiškinimo būdais, atsižvelgdama į karo tarnybos specifiką, išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad minėta teisės norma nustatė, jog ginčai dėl kariams paskirtų drausminių nuobaudų visų pirma privalėjo būti nagrinėjami žinybine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Byloje nėra duomenų, kad šiuo atveju pareiškėjas laikėsi privalomos žinybinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, todėl konstatuotina, kad jis nebuvo įgijęs teisės kreiptis su skundu į teismą dėl jam paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo. Įsigaliojus KASOKTĮ 48 straipsnio pakeitimo įstatymui (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymas Nr. XI-1236, įsigaliojęs 2010 m. gruodžio 31 d.), teisė ginčyti kariui paskirtą drausminę nuobaudą teisme, prieš tai privalomai pasinaudojus ikiteismine tvarka, yra tiesiogiai nustatyta įstatyme.

Analogiškas išvadas padarė ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-06 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822-24/2013 (t. II, b. l. 21–26).

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas L. J. būtų pasinaudojęs išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, t. y. byloje nėra duomenų, kad šiuo atveju pareiškėjas laikėsi privalomos žinybinės ginčų nagrinėjimo tvarkos dėl Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vado 2009-02-20 įsakymo Nr. P-91 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo ltn. L. J.“ panaikinimo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, įvertinus Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad pareiškėjas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio nuostatas nebuvo įgijęs teisės kreiptis su skundu dėl 2009-02-20 įsakymo Nr. P-91 panaikinimo.

Pagal Kariuomenės drausmės statuto 57 str. ir 59 str. 1 d. nuostatas, skundas dėl nušalinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo ir kitų karo tarnybos ginčų turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai karys sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo pažeistas teises.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 7 p. nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareikėjas, kreipdamasis tiesiogiai į teismą dėl 2009-02-20 Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vado įsakymo Nr. P-91 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo ltn. L. J.“ panaikinimo nebuvo pasinaudojęs nustatyta privaloma ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka, kuria jau nebegalima pasinaudoti, todėl byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 str., 101 str. 7 p., 102 str., 105–106 str., 148–149 str.,

nutaria:

Nutraukti administracinę bylą Nr. I-265-171/2013 (proceso Nr. 3-61-3-00099-2009-2) pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionui dėl įsakymo dalies panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė).

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė